Remdamasi naujausiu ekonominės raidos scenarijumi Vyriausybė pasiūlė Trišalei tarybai kitais metais minimalią mėnesio algą didinti nuo 400 iki 430 eurų. Trišalė taryba vieningo sprendimo nepriėmė. Remiantis Darbo kodeksu, minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Vyriausybė.
Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali alga „ant popieriaus“ siektų 554,27 eurus.
„Minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu. Lietuvos ekonomika auga gana sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad tą pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ne keletas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas būtinas ir dėl kainų augimo, kuris palietė visus žmones“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Remiantis Darbo kodeksu, minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2018 m. liepos mėn. duomenimis, minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst. darbuotojų. Darbo užmokestį iki minimalios algos gauna apie 99,6 tūkst. darbuotojų.
Trišalės taryba yra sutarusi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
Minimalaus atlyginimo pokyčius norint atsieti nuo politinio ciklo 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.
Minimali alga taip pati turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.
Minimalios algos didinimas daro įtaką ir kitų atlyginimų didėjimui šalyje.
Paskutinį kartą minimali alga didinta nuo 380 iki 400 eurų 2018 m. pradžioje.
Paviešinu laišką pasiųsta Seimo nariams ir Vyriausybei. MMA turime naudoti žemoms algoms pasivyti ES algas, o ne tik vytis atsilikusį Lietuvos algų vidurkį
Gerbiami Valdžios Ministrai,
Dabar svarstote MMA pakėlima. Yra klausimas ar MMA naudotina tik vidutinių Lietuvos algų pasivijimui, ar jis naudotinas pasivyti ir ES? Pasiunčiau surinktą medžiagą Seimo nariams, bet, kad būtų Jums patogiau tą medžiagą vėl pateikiu čia. Žinoma Jums rūpi tautos siekis pragyvenimui pasivyti ES. Girdite ir Seimo narių ir Trišalės patarimus, tačiau Jūs darote galutinį sprendimą.
Ar tikrai nėra iš ko kelti žemąsias algas?
Dažnai girdimas atsakymas kad nėra. Ar tikrai taip? Pasižiūrėkime kokia dalis valstybės gamybos patenka į darbuotojų rankas kaipo algos už darbą, ir palyginkime su kiek lieka investitoriams kaipo užmokestis, vien užtai, kad jie turi ką investuoti? Lietuvos statistika paskirsto viso krašto 2016 metų gamybą šitaip:
Viso krašto produktai ir paslaugos vieniems 2016 metams vadinasi „Bendrasis vidaus produktas“ (BVP) 38668 milijonai eurų = Atlygis darbuotojam 16929 + Bendrasis likutinis perteklius 15240 + Bendrosios mišriosios pajamos namų ūkių 2492 + Gamybos ir importo mokesčiai 4636 – Valdžios subsidijos 629
Didieji skaičiai tai algos darbuotojam 16929 ir likutinis perteklius15240. Kiti keturi skaičiai – Bendrosios mišriosios pajamos namų ūkių, Gamybos ir importo mokesčiai ir Valdžios subsidijos žymiai mažesni. Paliksim juos šalyje čia neaptarę. Didžiosios dalys valstybės produkto BVP, tai Algos ir Likutis. Jos veik lygios. Bet darbuotojų yra 1,364 mln . Investitorių gaunančių Likutį yra žymiai mažiau. Investuok, ir tuomet rink. Tad yra iš ko kelti žemąsias algas. MMA dabar tik 400.
Ar nederėtu šiuo laikų didesnei daliai Lietuvos gamybos plaukti į darbuotojų rankas vietoje investitorių, ir artėti algoms arčiau Europos vidurkio algų? Kylant MMA po biški stumiasi ir kitos algos aukštyn. Kyla ir BVP. Atsiranda daug pliusų Lietuvai. Daugiau gyventojai perka. Daugiau progų verslui steigtis ir bujoti. Kyla ūpas ir pasitikėjimas ateitimi. Didėja noras modernioms bendrovėms į tą kraštą atsikelti.
Bendrovių vadovų atsakomybė yra gaminti ir teikti paslaugas sumokant darbuotojams bent ES vidutinę algą, bet ne ¼ jos kaip dabar. Bet koks tinginys gali rinkoje konkuruoti mokėdamas darbuotojams tik ¼. Kai aplinkiniai kraštai moka 4 kartus daugiau, negalima patenkintai sėdėti rankas sudėjus ir džiaugtis savo „uždirbtu“ pelnu.
Dabar tai yra didžiausia žaizda Lietuvoje. Nuo algų priklauso daugumos žmonių gyvenimo gerbūvis. Paskelbus MMA greito kėlimo kalendorių visiems suteiktu viltį.
MMA įrankis pasivyti ES
Keli Seimo nariai priminė, kad laukia Trišalės tarybos susitarimo ir patarimo. Tačiau Valdžia galutinai nustato kiek kada kelti. O Valdžia turi klausytis ir Seimo norų. Tad atsakomybė ir Valdžios ir Seimo.
Dabartiniai Trišalės nesutarimai vyksta dėl MMA pakėlimo iki 40% Lietuvos vidutinės algos. MMA galima kelti žymiai sparčiau su tikslu algoms pasivyti ES vidurkį. Lietuvos žmonės siekia ir tiki seimo narių pažadais pragyvenimo gerbuviui sulygti su ES. Kiti nelaukia ir masiniais skaičiais palieka kraštą. Su euru esame vienoje bendroje ekonomijoje su visa Europa. Tačiau algos pačios nepajėgia kilti adekvačiai. Vidurkis tik 1/4 ES, o gamyba 78%. Daug kur pasaulyje algos palaikomos balanse su krašto gamybą keliant MMA. Pvz. Australijoje ir Pietų Korėjoje. Lietuvos ekonomija yra dalis ES erdvės.
MMA turi minusų su kuriais tenka skaitytis, bet žemos algos žūdo Lietuvą dabar.
Esmė yra palaikyti spartų MMA kėlimą su tikslu žemoms algoms greitai pasivyti mūsų krašto gamybą ir bendrą ES rinką.
Būtina greit ir yra iš ko
Keturesdešimtys tūkstančių kas met ryžtasi palikti tusčius namus ir bendrataučius ir išvažiuoti. Tai nesibaigiantis Lietuvos mirtinas kraujavimas . Išvažiuoja dėl neitikėtinai žemų algų nors ir esame vienoje bendroje ekonomijoje su ES:
Darbuotojo vidutinė kaina darbdaviui 2017 m. – gamyboje, statyboje ir aptarnavime (neįskaitant dirbančius valdiškus darbus ir krašto ginyboje)
ES (28 nariai) 28,8/val.
Lietuva 8,0
Tad darbdavys moka 28,8/8,0 = 3,4 kartus mažiau nei ES darbdavių vidurkis.
Darbuotojo vidutinės valandos kainos randamos Europos statistikoje http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=lc_lci_lev&lang=en
Kiek reiktu kelti algas kas šeši mėnesiai kad vidurkis pasiektu ES per 5 metus? – 12%, arbo jei per 10 metų tai kas 12 mėnesių. Dabar greit metai kaip nebuvo kelta. Siųlomas 450 būtu tas12%. Reiktu tikėtis Valdžios ir Seimo geros valios kad tai bus keliama kas pusmetį, kad pasivytume per penkmetį. MMA yra Valdžios ir Seimo tiesioginis įrankis pasivyti ES.
MMA pakėlimus ir datas radau nuo 1996 iki dabar, svetainėje http://www.tagidas.lt/savadai/9003/ . Tiesioginiai pakėlimai buvo nuo 43% ir mažiau, net vos 3,5%, O metiniai išvestiniai būtu nuo 64% iki 2%. Pagal buvusia praktiką valdžia turi laisvas rankas nustatyti kėlimo dydį..
Lietuva 2017 metais pagamino eurais 50%ES vidurkio. Bet paskaičiavus Lietuvoje produktų ir paslaugų žemesnes kainas Lietuva realiai pagamino 78%.
Tad yra iš ko kelti algas.
ES valstybių BVP nuo galvos tiesioginiais eurais randasi https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tec00001&language=en
Realios gamybos palyginimai randasi https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tec00114&plugin=1
Dalis tautos atstovų laiko dabartinio išsivaikščiojimo priežasties panaikinimą svarbiausią savo pareigą. Kiti ginčija. Bet visiems turbūt verta atsižvelgti į tautos ūkio vystimosi rodyuklius ir būtinybę algoms pavyti ES vidurkį, o ypač žemosioms algoms.
Prašau patikslinimo jei yra rasti būdai kurie Lietuvai veikia sparčiau.
Su pagarbą,
Algis Kazlauskas