spot_img
2026-01-27, Antradienis
Tautos Forumas

Popiežius Pranciškus kvietė ES vadovus sugrąžinti dabarties ir ateities Europai viltį – prisiminti vertingiausią Europos įkūrėjų palikimą

Po_Pr_250_147

Ramutė Bingelienė

Popiežius Pranciškus, penktadienio pavakare priėmęs Europos Sąjungos (ES) vadovus, susirinkusius iškilmingai paminėti Romos sutarčių šešiasdešimtmečio, buvo atviras: Sąjungai gresia sužlugti, jei politinių bendruomenių lyderiai nesugebės atrasti bendros ateities vizijos. „Kai organizacija praranda krypties suvokimą ir daugiau nebegali žiūrėti į priekį, ji išgyvena nuosmukį – ilgainiui kyla pavojus tiesiog suirti“, – perspėjo susirinkusius popiežius.

Išreiškęs savo susirūpinimą dėl krizės ištiktos Europos ateities, popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti dabarties ir ateities Europai, jos žmonėms viltį. Jo teigimu, Europa atgautų viltį, jei prisimintų vertingiausią „Europos įkūrėjų palikimą“ – tuos principus, kuriais remdamiesi jie kūrė Europos ekonominę bendriją. Visų pirma, „Europos politinio projekto šerdimi ir vėl turi tapti žmogus, o bendrijos veiklos principais – veiksmingas solidarumas, atvirumas pasauliui, ryžtas išsaugoti taiką ir užtikrinti vystymąsi, atvirumas ateičiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.




Popiežiaus įsitikinimu, tik solidarumo principais pagrįsta politika įveiks tokias problemas kaip ekonomikos ir migracijos krizės ar populizmo augimas. „Visais laikais svarbiausias Europos gyvybingumo šaltinis buvo būtent solidarumas, – savo kalboje ne kartą pabrėžė Pranciškus. – Jis ne mažiau reikalingas ir šiuo metu, kai tokios stiprios išcentrinės jėgos, o taip pat ir gundymas redukuoti tuos idealus, kurių siekta steigiant Sąjungą, iki ekonominių ir finansinių poreikių“.

Popiežius Pranciškus apgailestavo ir dėl šio laikmečio pagrindinio bruožos – „atminties stokos“. Jo teigimu, būtent dėl to mes pamirštame ir svarbiausią Bendrijos laimėjimą – „ilgiausią taikos laikotarpį per pastaruosius šimtmečius“. Branginti taiką būtina, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.

Kalbėdamas apie 1957-ųjų Europos kūrėjus ir jų veiklą, popiežius Pranciškus pabrėžė, jog jiems visiems buvo būdinga „tarnystės dvasia“. Jo teigimu, „būtent ši tarnystės dvasia kartu su politine aistra ir sąžine ir sudaro Europos civilizacijos, kurios šaknys krikščionybėje, esmę“.

„Mes gyvename laikais, paženklintais „krizės idėja“, – pastaruoju metu buvo kalbama ir apie „institucijų krizę“, ir apie „migrantų krizę“, ir t.t. Paprastai šis žodis slepia šiuolaikinio žmogaus baimes ir pakrikimą. Tačiau krizė yra ne tik išbandymų laikas, tai ir proga peržiūrėti, susivokti, įvertinti“, – drąsino susirinkusius popiežius Pranciškus.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

Tiesos

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vladimiras Laučius. Vėl – naujas pasaulis, nauja epocha?

Kiekvieną kartą, kai svarbūs pasaulio politikos reiškiniai, įvykiai ar procesai neįsipaišo į įprasto pasaulėvaizdžio rėmus, imama garsiai šaukti,...

Vidmantas Valiušaitis. Pasmerktieji mirtininkų marškiniais privedami prie kartuvių… Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje represijos paliko nenykstančių randų

Britų istorikas Norman Davies knygoje „Dievo žaislas. Lenkijos istorija“, I–II t. (1981, lietuviška laida 2002) apie 1863–1864 m....

Valdas Sutkus. Davose – karo su klimatu pabaiga

Davoso forumas visada buvo indikatorius, rodantis, į kurią pusę krypsta pasaulinio elito mintys. Tai vieta, kur svarbu ne...

Tautos forumo tribūna: Trumpas prieš globalistus – kodėl Rytų Europa Vašingtoną supranta geriau nei Vakarai. Kur link krypsta Lietuva?

Jonas Nedzveckas Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sausio 15 d., susitikęs su Kinijos premjeru Li Qiangu, teigiamai įvertino Kanados...