Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio viešus pareiškimus bei galimą jų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams.
Kreipimesi europarlamentaras atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos operatyviai reaguoja į įvairius visuomenės veikėjų pasisakymus, kurie, jų vertinimu, gali kelti grėsmę valstybės interesams, tačiau, jo nuomone, nevertina kur kas didesnį pavojų galinčių kelti aukštų valstybės pareigūnų pareiškimų.
P. Gražulis nurodo, jog 2026 m. gegužės 18 d. interviu Šveicarijos leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ užsienio reikalų ministras K. Budrys kalbėjo apie NATO karines galimybes neutralizuoti Rusijos karinius objektus Kaliningrado srityje. Europarlamentaro vertinimu, tokio pobūdžio vieši pareiškimai gali būti interpretuojami kaip agresyvi retorika, kenkianti Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir suteikianti Rusijai propagandinių argumentų.
Kreipimesi teigiama, kad užsienio reikalų ministras, pasak P. Gražulio, peržengė savo kompetencijos ribas, nes nėra įgaliotas savarankiškai reikšti pozicijų dėl karinių veiksmų pradėjimo ar veikti NATO vardu. Dėl to jis prašo prokuratūros įvertinti galimą tarnybinės padėties panaudojimą bei kitus galimus teisės pažeidimus.
Europarlamentaras taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsniu, Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis, Šiaurės Atlanto sutarties principais bei Romos statuto nuostatomis, teigdamas, kad Lietuvos užsienio politika turi būti grindžiama tarptautinės teisės principais ir taikių priemonių prioriteto laikymusi.
Kreipimesi pažymima, kad K. Budrio pasisakymas sulaukė Rusijos pareigūnų reakcijos ir buvo panaudotas Rusijos propagandinėje erdvėje. P. Gražulio teigimu, turint omenyje K. Budrio ilgametę patirtį nacionalinio saugumo srityje, toks galimų pasekmių neįvertinimas kelia papildomų klausimų.
P. Gražulis taip pat nurodo kitus ankstesnius K. Budrio pasisakymus dėl Kaliningrado tranzito bei Baltarusijos veiksmų, kuriuos jis vertina kaip nuoseklią ir pavojingą provokacijų grandinę.
Savo kreipimosi pabaigoje Europos Parlamento narys teigia, kad, jo vertinimu, tokie užsienio reikalų ministro veiksmai turi būti teisiškai įvertinti, ir prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pradėti atitinkamus veiksmus bei spręsti dėl galimos Kęstučio Budrio atsakomybės.
„Valstybės pareigūnų žodžiai tarptautinėje arenoje turi ypatingą reikšmę. Todėl kiekvienas pareiškimas, galintis turėti įtakos Lietuvos saugumui, turi būti atsakingai įvertintas“, – teigiama P. Gražulio kreipimesi.
Visas pranešimas ČIA
Kodėl, nuolat kylant kalboms dėl Suvalkų koridoriaus ir galimybių jį ginti, nepriminti kitame koridoriaus gale esančios Kaliningrado srities? Ir šiek tiek jos istorijos? Jokio karo kurstymo nėra, jei priminimas siejamas su koridoriaus saugumu . O kad Rusijos propaganda visur įžiūri NATO agresyvumą , tai yra tos propagandos nekintanti ypatybė. Ne mūsų užsienio reikalų ministro.
Budrys tik vos išplėtė „Suvalkų koridoriaus” klausimą. Apie tą koridorių šneka visi kas netingi, bet, kaip taisyklė, neprimindami Karaliaučiaus srities klausimo. Daugumai Karaliaučius išties svetimas reikalas, bet ne Lietuvai. Lietuvai jis svarbus istoriškai, geografiškai, o dabar ir kariškai.
Svarbus, tai mes visi suprantame, bet ką? Ar jau pradėsime veiksmus? Ir kokius? Karinius..?
Gal reikia rimčiau, santūriau ir apgalvotai reikšti mintis.
Tiksliai neprisimenu, bet tos „mintys” berods liečiai grynai galimą gynybos žingsnį galimo užpuolimo atveju. Apie Kaliningrado užpuolimą „taip sau” nebuvo jokios užuominos.
Nesąmonė. Drebinti kinkas prieš istorinį agresorių yra tiesiog nepadoru. Ministras nepasakė, kad puola Karaliaučių!