Penktasis teismo posėdis: ar Lietuvoje dar galima viešai ginti lietuvių kalbą?

2025 m. rugpjūčio 11 d.  Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyks jau penktasis teismo posėdis byloje, kurioje teisiama Alina Laučienė – buvusi mokytoja, Nacionalinio susivienijimo narė, aktyvi visuomenės veikėja. Nors formaliai kaltinimai pateikti už neva kurstymą prieš tautines mažumas, iš tikrųjų byla paliečia klausimus, susijusius su saviraiškos laisve, tautinės tapatybės apsauga bei valstybinės kalbos statusu Lietuvoje.

Alina išgarsėjo po to, kai 2023 m. liepos 6 d. paskelbė straipsnį „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, kuriame atvirai išsakė susirūpinimą dėl lietuvių kalbos menkinimo, viešojo gyvenimo slavėjimo ir dalies kitataučių nelojalumo Lietuvos valstybei. Šis straipsnis sulaukė ne tik masinio skaitytojų dėmesio, bet iškart tapo ir teisinio persekiojimo objektu.

Policijai Aliną apskundė privataus detektyvų biuro vadovas Olegas Rimanas ir britų kilmės Vilniaus savivaldybės darbuotojas, buvęs Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Mark Adam Harold, viešai pagarsėjęs skandalingu pasisakymu „Fuck you Lithuania“, už kurį Vilniaus apygardos teismas konstatavo politinės etikos pažeidimą.

Tačiau kai kitų asmenų, kaip Genadijaus Rogač ar Pavelo Ivaško, atvejais prokuratūra atsisakė kelti bylą, nors jų pasisakymai buvo pilni atvirų neapykantos šūkių prieš Lietuvą ir jos žmones, Alina už konstitucinės lietuvių kalbos teisės gynimą buvo pasodinta į teisiamųjų suolą.

Pati Alina neigia bet kokį neapykantos kurstymą. Ji aiškiai deklaravo, kad tikslas buvo ne kurstyti, o atkreipti dėmesį į pavojų lietuvių kalbos ir valstybės identitetui. „Džiaugiuosi, kad stoviu ne dėl savo asmeninių reikalų, o ginu Tėvynės ir lietuvių kalbos reikalus. Anksčiau ar vėliau kitas patriotas ar patriotė būtų prabilę apie tai, kas jau seniai yra vieša paslaptis“, – sako A. Laučienė.

Jos klausimai posėdžių metu buvo nukreipti į esmines konstitucines sąvokas: kas Lietuvoje yra Tauta, ar lietuvių tauta tebėra valstybės šeimininkė, ar valstybinė kalba dar yra prioritetas, ar tik kliūtis „integracijai“.

Prokuratūros užsakytos ekspertų išvados – neaiškios ir prieštaringos. Net ir ekspertai pripažįsta, kad publikacijoje esama problematiškų formuluočių, tačiau nėra aiškių įrodymų, kad būtų kurstoma neapykanta. Viena ekspertė, apklausos metu paklausta, kurioje vietoje autorė teigė, jog valstybės valdžioje pareigas gali eiti tik „grynakraujai lietuviai“, savo teiginio negalėjo niekuo pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad Genadijus Rogač ir Pavelas Ivaško, naudodami nešvankius žodžius, plūdo lietuvius ir Lietuvą, vadino pederastais, tyčiojosi iš ukrainiečių, viešai sakė norintys iššaudyti Seimą ir laukia, kada Lietuvą užims Rusijos kariuomenė, o ta pati ekspertė šiuose veiksmuose neįžvelgė jokių neapykantos kurstymo požymių, tačiau Alinos kvietimą ginti konstitucinę teisę į valstybinę lietuvių kalbą pavadino kitataučius žeminančiu, dėl ko Alina buvo pasodinta į teisiamųjų suolą – akivaizdu, jog ekspertizė yra šališka ir ideologiškai angažuota.

Byla sulaukė itin plataus visuomenės dėmesio. Į pirmąjį posėdį atėjo apie 30 žiūrovų, į antrąjį – jau virš 50. Viltingas signalas, kad Lietuvos piliečiams ne vis tiek, ar jų valstybėje dar galima išsakyti susirūpinimą dėl tautos ateities be grėsmės būti nuteistam.

Bylos eiga pasuko netikėta linkme. Generalinė prokuratūra nusprendė kreiptis į teismą dėl galimų proceso pažeidimų – buvo prašoma bylą grąžinti papildomam tyrimui. Patikrinimo metu kilo rimtų abejonių, ar kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Prokuratūra buvo bylą atsiėmusi, tačiau teisiamoji pageidavo, kad būtų teisiama. Mat priešingu atveju taip ir liktų neaišku, ar A. Laučienė, 2023 m. parašiusi straipsnį „Lietuvi, tavo šalis pavojuje”, tikrai jame kurstė ar nekurstė tautinę neapykantą. Juk tokį atsakymą gali pateikti tik teismas.

Tikėtina, kad prokuratūra norėjo pasiimti bylą ir daugiau dėl jos į teismą jau nesikreipti. Bet kaip Alinai aiškino teisininkai (ne vienas, bet keli), jeigu ją teismas išteisins, prokuratūra turės jai kompensuoti už išlaidas advokatams, už patirtą neturtinę žalą ir t. t. Nes Nacionalinis susivienijimas moka advokatams, o ir žmonės aukoja. Jeigu būtų nutraukę Alinos bylą, ji tada vis tiek nebūtų išteisinta. „Aš kybočiau tarp mėnulio ir žemės. O aš noriu teisiškai žinoti, kokia yra mano vieta Lietuvoje, kur aš gyvenu. Nes išteisina arba nuteisia tik teismas, o ne prokuratūra.

Tai politinė byla ir ji nukreipta prieš Nacionalinį susivienijimą, kad jį sužlugdytų. Bet išėjo atvirkštinis procesas. Jie neapsižiūrėjo, kad Tauta jau pradeda kilti. Pradeda atsibusti ir galvoti, kas čia vyksta Lietuvoje“, – sako ji.

„Jaučiu didžiulį žmonių palaikymą. Kur tik nuvažiuoju, žmonės atpažįsta mane, apkabina ir už galvos susiėmę klausia, kas bus jų vaikams, kas jų laukia?“

Byla buvo gražinta teismui.

Į ketvirtąjį susirinko žmonių, kad nebuvo, kur sėstis.

Nepaisant vasaros atostogų, Alina kviečia visus sąmoningus piliečius atvykti į posėdį. Jame turėtų kalbėti antrasis ekspertas – S. Kietytė, o vėliau ginamąją kalbą sakys pati A. Alina.

Ir nesvarbu, koks bus teismo sprendimas – ar Alina bus nuteista, ar išteisinta, šis posėdis taps reikšmingu istoriniu momentu. Visiems svarbu išgirsti Alinos baigiamąją kalbą – kalbą apie Lietuvą, kalbą apie tautos balsą, apie teisę mylėti savo žemę ir kalbėti tiesą.

Posėdžio laikas ir vieta:
2025 m. rugpjūčio 11 d. (pirmadienis)
9:30 val. (rekomenduojama atvykti anksčiau)
Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius
(Salė bus nurodyta teismo informaciniame ekrane)

Alina kviečia visus, kurie gali, atvykti. Palaikymas teisme – ne tik žmogiškas gestas, bet ir politinė žinia: mes budime, mes matome ir mes neleisime, kad būtų trypiamos mūsų konstitucinės teisės.

Taip pat kviečia skleisti informaciją viešojoje erdvėje, kurti vaizdinę medžiagą, skelbimus, įrašus – Už lietuvių kalbą! Už laisvę! Už Lietuvą!

Primename, kad žmonės labai jautriai atsiliepia į kvietimą remti aukomis persekiojamą pedagogę A. Laučienę. Aukos pervedamos į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą LT637044060001139296. Skirdami paramą nurodo, kad ji skiriama Alinai Laučienei remti.