Suomijos parlamento narė Päivi Räsänen (Peivi Rasenen), laukianti Aukščiausiojo Teismo sprendimo baudžiamojoje byloje dėl „Twitter“ įrašo su Biblijos eilute, trečiadienį turėtų liudyti JAV Kongrese apie Europoje plečiamus žodžio laisvės ribojimus.
66 metų Räsänen pasirodys Vašingtone, Atstovų Rūmų Teisės komiteto posėdyje, vykstančiame Reiburno Atstovų Rūmų biurų pastate. Posėdis skirtas užsienio cenzūros klausimams.
Klausymai pavadinti „Europos grėsmė žodžio laisvei ir inovacijoms: II dalis“. Juose bus nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos ir atskirų valstybių kalbos reguliavimas veikia inovacijas ir demokratinę saviraišką Jungtinėse Valstijose, ypatingą dėmesį skiriant Skaitmeninių paslaugų aktui.
Tarp kitų liudytojų numatytas Lorcanas Price’as (Lorkanas Praisas), tarptautinės teisinės organizacijos ADF International ekspertas. Jis ketina įspėti įstatymų leidėjus apie Europos kalbos ribojimų tarpvalstybinį poveikį ir galimą įtaką JAV platformoms bei teisinei sistemai.
Räsänen byla kilo dėl 2019 m. „Twitter“ įrašo, kuriame ji citavo Laiško romiečiams 1,24–27 eilutes ir kritikavo Suomijos evangelikų liuteronų Bažnyčios sprendimą remti LGBT „Pride“ renginį. Šis įrašas sulaukė piliečių skundų ir paskatino policijos tyrimą.
Vėliau Räsänen buvo pateikti trys kaltinimai dėl „kurstymo prieš mažumos grupę“ – nusikalstamos veikos pagal Suomijos neapykantos kalbos nuostatas.
2025 m. spalį Suomijos Aukščiausiasis Teismas išklausė bylos argumentus, nors žemesnės instancijos teismai jau buvo du kartus išteisinę tiek Räsänen, tiek evangelikų liuteronų vyskupą Juhaną Pohjolą, 2004 m. išleidusį jos parengtą brošiūrą.
Räsänen Suomijos vidaus reikalų ministre dirbo 2011–2015 m. Kaltinimai jai buvo grindžiami trimis pasisakymais: „Twitter“ įrašu, minėta brošiūra ir komentarais radijo laidoje.
Ji atsisakė atsiimti savo pasisakymus, teigdama, kad veikė vadovaudamasi religiniais įsitikinimais ir kad Šventojo Rašto citavimas negali būti laikomas nusikaltimu. „Aš čia stoviu ne tik tam, kad apginčiau savo teisę laisvai kalbėti, bet ir tam, kad apginčiau kiekvieno žmogaus teisę reikšti giliai įsišaknijusius įsitikinimus be baimės būti nubaustam“, – prieš teismą žurnalistams sakė Räsänen.
Jos gynėjai teigia, kad Räsänen baudimas už Biblijos citavimą pažeistų tiek Suomijos Konstituciją, tiek tarptautinę žmogaus teisių teisę.
Anksčiau duotame interviu leidiniui „The Christian Post“ Räsänen pasakojo buvusi sukrėsta dėl savo Bažnyčios dalyvavimo 2019 m. Helsinkio LGBT „Pride“ eitynėse. Pasak jos, „Twitter“ įrašas greitai sulaukė piliečių skundų, po kurių sekė ilgas policijos tyrimas.
Räsänen ir vyskupas Pohjola buvo ne kartą apklausti dėl įrašo ir brošiūros. Prokurorai šią medžiagą, taip pat jos pasisakymus radijo laidoje, panaudojo siekdami tęsti bylą.
Jei būtų pripažinti kaltais, abiem grėstų finansinės baudos ir galimas jų turinio cenzūravimas.
Räsänen teigė, kad bylos metu į ją kreipėsi daug žmonių, sakydami, jog ši istorija paskatino juos domėtis tikėjimu, įskaitant ir kai kuriuos LGBT asmenis. Ji taip pat sakė, kad šis procesas suteikė daugiau galimybių viešai kalbėti apie krikščionišką mokymą – teisme, policijoje ir žiniasklaidoje.
Räsänen perspėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis galėtų atverti kelią panašioms byloms visoje Europoje. „Jei aš pralaimėčiau, tai reikštų krikščionių persekiojimo pradžią Suomijoje ir visoje Europoje“, – sakė ji. Todėl „Ši byla itin svarbi žodžio ir religijos laisvei”, – kalbėjo ji duodama interviu „Laikmetis.lt”.
Paulas Colemanas (Polas Koulmenas) iš ADF International neapykantos kalbos įstatymus pavadino grėsme atviram viešajam dialogui. „Taikus kalbėjimas kriminalizuojamas vadinamaisiais „neapykantos kalbos“ įstatymais – tai ne tik nutildo svarbias diskusijas, bet ir kelia pavojų pačiai demokratijai“, – sakė jis pernai, kai Räsänen byla buvo nagrinėjama Suomijos Aukščiausiajame Teisme.
laikmetis.lt
Per tą sotų gyvenimą pasaulis užsnūdo ir leidosi supančiojamas tų, kurie tuo metu nemiegojo. Tokioje demokratinėje valstybėjs kaip Suomija tikintis į Dievą žmogus, kad nejaustų diskriminacijos neturi kam pasiskųsti. Iš Trampo tikisi pagalbos. Mūsų konservatnikai su liberastais per savo kadenciją irgi išsidirbinėjo. Buvo prieita iki to, kad net eismo ženklus leido keisti (buvo perdažoma pėsčiųjų perėja). O štai kai NS susivienijimo partija, neiškentusi miesto valdžios išsidirbinėjimo, pakabino Lietuvos didvyrio lentą, tai patriotai veidais sambistų buvo murkdomi į šaligatvio plyteles. Pradžioje, kai laimėjo dabartiniai, pagalvojau, kad gal ir gera pamoka aniems. Bet, pasirodė, kad anie net nesiruošia atgailauti. Tačiau ir naujieji, tam, kad atrodytų ne tokiais, kai kailinius vilkėjo kita puse, manau, kad toliau irgi prievarta diegs ES „vertybes”.