laikmetis.lt
Neapsigaukite: nors šiame nuomonių rubrikos rašinyje ne kartą bus minimas Gargžduose išrinktas Seimo narys Petras Gražulis, komentaras – visai ne apie jį. Juoba kad nesu šio skandalingu vadinamo seimūno gerbėja, nors tai visiškai nesvarbu.
Ar jums neatrodo keista, kad štai jau pusantrų metų policijos tyrėjai, prokurorai ir net trijų sričių ekspertai (!), kaip teigė pati generalinė prokurorė, pluša, tirdami bylą, kurios pagrindą sudaro… nepagarbi nuomonė vienos socialinės grupės asmenų atžvilgiu?!
Ar jums neatrodo keista, jog baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje taikomas už nuomonę, ypač jei tą nelabai gražią nuomonę paskleidė ne kas nors kitas, o skandalingasis P. Gražulis ir – kas ne mažiau svarbu – jei ta nepagarbi nuomonė taikyta vienos specifinės grupės, apie kurią – arba gerai, arba nieko – atžvilgiu?
Man, prisipažinsiu, visa tai atrodo net labai keista. Juk atliekamas ikiteisminis tyrimas ne dėl vagystės, ne dėl kūno sužalojimo ar, neduok Dieve, ne dėl žmogžudystės, o dėl kelių nepagarbių frazių, nuo kurių labai nukentėję jaučiasi vienos grupės asmenys ir šios grupės interesams atstovaujantis juridinis asmuo.
Tad man kyla logiškas klausimas, kodėl jie, tie nukentėjusieji, gindami savo garbę ir orumą, negalėjo į teismą kreiptis patys civiline tvarka, neįtraukdami į procesą brangiai kainuojančių, iš biudžeto pinigų išlaikomų valdiškų institucijų atstovų? Kaip, pavyzdžiui, kad padarė Andrius Tapinas byloje prieš tą patį P. Gražulį?
Kodėl šiuo konkrečiu atveju prokuratūra, gindama nukentėjusiųjų interesus, tarsi anie būtų kokie nors neįgalūs, pradėjo baudžiamąjį persekiojimą, reikalaujantį Seimo nario neliečiamybės, kai civilinis procesas to nereikalauja?
Man taip pat atrodo labai keista, jog nė vienam situaciją komentavusiam Seimo nariui net nekilo minties iškelti tokį elementarų klausimą, nors Seime dirba ne vienas save teisininku vadinantis (ir pagal išsilavinimą toks esantis) narys.
Vienas iš tokių yra Julius Sabatauskas, prieš TV kameras rūsčiu veidus konstatavęs, jog prieš įstatymą visi, tarp jų ir Seimo nariai, yra lygūs. Ir jis, po šimts pypkių, yra teisus!
Tad kodėl, gerbiamasis Seimo nary, klausiu jūsų, baudžiamasis persekiojimas nebuvo taikytas, pavyzdžiui, Arūno Valinsko atžvilgiu, kuris, beje, irgi lyties pagrindu (!) viešai išsityčiojo iš šalies prezidentės, arba Olego Šurajevo atžvilgiu, viešas patyčias online surengusio pačiame Seime?
Ar tai – ne dvigubi standartai, kai vienu (P. Gražulio) atveju dėl esą patyčių griebiamasi Baudžiamojo kodekso, o kitais panašiais atvejais tik pagrūmojama pirštu?
Jei manęs kas nors paklaustų, atsakyčiau, jog visais panašiais atvejais asmenų, išsakiusių kad ir nepagarbias nuomones, traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra ne demokratinės, o diktatūrinės valstybės požymis.
Nes, kaip minėta, panašiems procesams reguliuoti bei užkardyti egzistuoja Civilinis kodeksas ir civilinė atsakomybė.
O iš Baudžiamojo kodekso, jei tik kas nors man leistų, be jokio gailesčio išmečiau 169 ir 170 straipsnius, sudarančius pagrindą juos taikyti selektyviai, pagal kažkieno norus, subjektyvius vertinimus bei, neatmestina, ir užsakymus.
P. S. Man vis neduoda ramybės generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasakymas, jog byloje buvo į pagalbą pasitelkti net trys (!) specialistai-ekspertai. Vis mintiju, ką konkrečiai anie tyrė: P. Gražulio pasakytų žodžių fonetinę, gramatinę, loginę ar kokią kitą reikšmę? Jų išsidėstymą sakinyje? Jų prasminius tarpusavio ryšius? O gal Seimo nario intonacijos niuansus sąveikoje su žvilgsnių kryptimis?
