2025-07-18, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 955

Vytautas Sinica. Solidarumo galia

0

Pamėgau dalintis pozityviomis naujienomis. Gi čia epizodas, talpinantis savyje vis labiau ryškėjančias demokratijų ateities tendencijas.

JAV neseniai vyko paauglio Ryle’o Rittenhouse’o teismas, kur jis išteisintas dėl užpuolikų nužudymo (savigyna). Proceso metu už jaunuolį rinktos milžiniškos aukos, pavyzdžiui, surinkta du milijonai dolerių jo paleidimui už užstatą.

Vienų gelbėjimas sukuria kitas aukas. The Guardian nutekinus aukojusiųjų duomenis, vienas iš jų, 25 dolerius paaukojęs policininkas Wilkiamas Kelly iš Norfolko, Virdžinijos valstijos, buvo atleistas iš darbo. Suprask, neteisingos pažiūros. JAV atleidimas iš darbo yra daug didesnė socialinė įtampa nei Europoje, valstybė pagalvių netiesia.

Bet moteris nuotraukoje, publicistė Candace Owens, paskelbė paramos Williamui rinkimo akciją. Ir labai greitai surinko 230 tūkstančių dolerių. Va ir pagalvė. Neįmanoma nesižavėti solidarumu.

Istorijos moralas labai praktiškas. Demokratijose įsigali vis platesnis persekiojimas už pažiūras, jau ir visiškai su politika nesusijusiuose versluose dirbantiems žmonėms Lietuvoje atvirai sakoma nereikšti pažiūrų. Be proto žalinga mada įmonėms turėti „savo vertybes” (turint galvoje darbuotojams privalomas pažiūras) šią problemą nepaprastai gilina. Atleidimų ar šiaip persekiojimo už pažiūras, kartais net ne viešai reiškiamas, tik daugės. Brandžių demokratijų, kur šis išsigimimas jau masiškai vyksta, pavyzdys rodo, kad augs ir visuomenės tarpusavio solidarumo tinklų svarba. Lietuvoje nėra aukojimo mentaliteto, bendros veiklos dėl viešujų reikalų ar svetimų bendrapiliečių gelbėjimo įpročių. Tačiau turės atsirasti.

Šiuo metu persipynantys politkorektiškumo ideologinė kontrolė ir pandemijos valdymo teroras sukuria tokį piliečių persekiojimo užtaisą, kad aptariamas scenarijus beveik garantuotas.

Plačiau https://www.dailywire.com/…/fundraiser-explodes-as…

Br. Paulius Vaineikis OFM: skelbiu nepaprastąją padėtį

Aukodamas Kristaus Visatos Valdovo iškilmės Mišiose Pakutuvėnuose kunigas pranciškonas Paulius Vaineikis homilijos metu biblinėje perspektyvoje pažvelgė į dabarties įvykius.

Pacitavęs pranašo Ezekielio knygą Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos kapelionas pabrėžė, kad dvasininkas yra bokšto sargybinis, kuris visus įspėja apie gresiantį pavojų.

„Basos mamos“ ir vėl renkasi prie Prezidentūros

Lapkričio 24 dieną 12 val basos mamos ir tėčiai su baltais balionais vėl renkasi prie Prezidentūros.

„Mielos mamos ir mieli tėčiai, mielos močiutės ir mieli seneliai, juk mes tikrai negalime užsimerkti prieš neteisybę ir savivalę? Prieš amoralią ir visuomenės pamatus griaunančią politiką?

Diskriminuojami vaikai. Vyriausybė, pasitelkusi karo retoriką, kursto patyčias, krizes visuomenėje ir šeimose. Vyriausybė nesiklauso tautos. Nesikalba, nediskutuoja, nesitaria. Jiems atrodo, kad visus sprendimus geriausiai gali priimti jie vieni. Tie, kurie neturi širdies!

Vyriausybės reakcija į praėjusią savaitę vykusias „Basų mamų“ akcijas – atsakymas raštu. Leiskite pacituoti: „Patikiname, kad Ministrė Pirmininkė, Vyriausybės nariai gauna daug ir įvairių visuomenės nuomonių, pasiūlymų, ir jie visi, nepriklausomai nuo jų turinio kritiškumo, yra vertinami. Vyriausybės sprendimai priimami tik išanalizavus galimas rizikas, tariantis su sričių ekspertais, remiantis patikimais duomenimis ir analitikų įžvalgomis“.

Tiesa, kokie tie duomenys, kokios įžvalgos ir kas jas pateikė, LRV atsiųstame laiške nenurodoma.

Girdime, kaip Premjerė kalba apie vakcinas vadindama jas „sidabrinėmis kulkomis”, o sveikatos apsaugos ministras taikiai protestuojančias mamas bando pavadinti sprogmenimis ginkluotomis teroristėmis.

„Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys kalbėdamas viešai ir naudodamas karo retoriką tvirtino, jog mamos žaidžia su sprogmenimis. Atsakydamos jam mes pasirinkome taikaus protesto simbolį – baltą balioną. Ministre, nesprogdinkite mūsų vaikų vaikystės“, – sako mamos.

Jos taip pat kviečia tokias pat protesto akcijas rengti visoje šalyje tuo pačiu metu. Tuos, kurie negali prisijungti konkrečiu akcijos laiku, kviečia visą dieną prie Prezidentūros ir miestų savivaldybių palikti po žvakelę ir taip simboliškai uždegti Prezidentui šviesą veikti.


Basų mamų protesto akcija. Centre Vitalija Jankauskaitė | rengėjų nuotr.

Dar kartą kreipiamės į šalies Prezidentą: „Gerbiamas Prezidente, ši Vyriausybė suskaldė ir supriešino visuomenę. Nepaisant įvestų diskriminacinių ir segregavimo priemonių suaugusiems ir vaikams, pandemijos suvaldyti jiems nepavyksta. Naudojama „bizūno“ politika ir karo retorika nuolat gąsdina visuomenę. Jūs esate vienintelė viltis! Pasinaudokite savo galiomis, stabdydamas šią antikonstitucinę veiklą“.


Paveikslėlis iš Vaikų konstitucijos | rengėjų nuotr.

Lygiai prieš 32 metus, 1989 m. lapkričio 20 dieną, buvo priimta Vaiko teisių konvencija.

Šalys, konvencijos dalyvės, pripažįsta, jog „šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei”.


Paveikslėlis iš Vaikų konstitucijos | rengėjų nuotr.

Prieš 6 metus remiantis šia konvencija Lietuvoje buvo parengta ir pristatyta specialiai vaikams išleista „Vaiko Konstitucija“, kurioje surašytos pagrindinės vaiko teisės ir pareigos.


Paveikslėlis iš Vaikų konstitucijos | rengėjų nuotr.

„Vaiko Konstitucija“, taip pat yra puiki priemonė vaikų pagarbai Konstitucijai ugdyti“, – pristatydamas spalvingą leidinį vaikams tuomet sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

Tai ar veikia Vaiko Konstitucija? Ar nediskriminuojame ir nerūšiuojame Lietuvos vaikų?


Paveikslėlis iš Vaikų konstitucijos | rengėjų nuotr.

„Basos mamos” visus pritariančius šiai taikiai protesto akcijai kviečia tokias pat akcijas lapkričio 24 d. rengti savo miestuose prie savivaldybių: „Visi vienu metu visoje Lietuvoje susprogdinkime po baltą balioną – kaip žinutę ministrui ir palikime simbolinę žvakelę – tai šviesa, kviečianti Prezidentą veikti!”

Mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras

0

Lapkričio 23 d. rytą, eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras.

Dėl Lietuvos laisvės kovotojo netekties nuoširdžią užuojautą Juozo Jakavonio artimiesiems ir bendražygiams pareiškė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) vadovybė.

Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų, 1944 lapkričio 16 d. tapdamas Adolfo Ramanausko-Vanago būrio partizanu.

1945 m. J. Jakavonis kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje įrengė bunkerį, į kurį po 1945 m. birželio 14 d. vykusio Varčios mūšio buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas, o vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Šiame bunkeryje buvo spausdinamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, atsišaukimai prieš rinkimus į sovietų valdžią.

J. Jakavonis buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą.

1946 m. gruodžio 8 d. nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo suimtas. Kalintas Merkinėje, po to – Varėnoje, Vilniuje.

Merkio rinktinės štabo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“. Merkio rinktinės štabo dienoraštyje Tigras ne kartą minimas kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas.

1947 m. kovo 27 sovietų karo tribunolas Juozą Jakavonį nuteisė 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties. Kalintas Kolymoje (Magadano sr.), tremtyje buvo Grigorjevkoje (Krasnojarsko kraštas), 1959 m. grįžo į Lietuvą.

1988 m. tapo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, 1990 m. – atkurto Lietuvos Laisvės sąjūdžio nariu. 2005 m. parašė atsiminimų knygą „Šalia mirties”. 1998 m. pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, 2018 m. kartu su šešiais bendražygiais tapo „Laisvės” premijos laureatu.

 

 

Parengta pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimą

Leidžiama žaisti demokratiją

0

Vidmantas MISEVIČIUS

Pagrindinius sprendimus Europos Sąjungoje priima nerenkami, tai yra piliečiams neatsakingi, valdžios organai. Be to, dažnai šių sprendimų priėmime dalyvauja stambusis verslas ir paprasti europiečiai tame mato didžiausią pavojų demokratijai.


Leidžiama žaisti demokratiją. EPA-Eltos nuotr.

Tai, bendraudamas su „lenta.ru”, pareiškė Briuselio universiteto komunikacijos tyrimų katedros docentas Bendžaminas De Klinas (Benjamin De Klin). Pasak jo, prie tokių nuotaikų plitimo Europoje nemažai prisideda dešinieji populistai. B. De Klino vertinimu, politikų populiarumas Senajame pasaulyje auga ne tik dėl jų siekių kovoti su migrantų ir liberalių idėjų antplūdžiu.

„Dešiniesiems pavyko įrodyti savo šalininkams, kad būtent jie atstovauja „paprastiems europiečiams”, – pabrėžė mokslininkas.

Apie demokratiją Europoje, jos iššūkius, gyventojų susiskaldymą ir laukiančius pokyčius kalbamės su publicistu, kultūros kritiku Vytautu Rubavičiumi.

„Klausimas apie demokratiją ES moksliniuose ir susijusiuose politiniuose sluoksniuose diskutuojamas maždaug porą dešimtmečių. Jau prieš 15-20 metų buvo aiškiai įvardinta, kad ES juntama demokratijos stoka. Žiūrint į ES valdymą, nesunku pastebėti, kad jame įsigalėjo eurobiurokratinis sluoksnis, kuris yra ne rinktas, o skirtas. Tik sunku suprasti, kas jį paskyrė.

Būtent šie eurobiurokratai yra tikroji valdžia, o Europos Parlamentas ir kitos institucijos, kurių vadovai tik dabar tapo ryškūs ir matomi, bet privalo sutikti su eurobiurokratinio sluoksnio nuostatomis ir požiūriu į ES ateitį.

Apie tai buvo diskutuojama, tačiau vėliau visos kalbos greitai baigėsi. Tikėtina, tai lėmė išaugusi eurobiurokratų valdžia ir įtaka. Ypač aiškiai augančios galios pasijautė pastarojo metu ES ir Lenkijos santykiuose. Lenkų premjero Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki), pareiškusio, kad ES įrėmė jiems į kaktą ginklą, kalboje buvo aiškiai sudėlioti esminiai akcentai. Atsakydamos į tai europinės struktūros ir jų vadovai nesugebėjo pateikti rimtų kontrargumentų. Buvo apsiribota šabloninėmis frazėmis apie įstatymų ir teismų viršenybę, tačiau aiškiau nuo to nepasidarė.

Tas pats pasakytina ir apie konfliktą su Vengrija, kuriai eurobiurokratai taip pat pabandė primesti savo sąlygas”, – interviu „Vakaro žinioms” teigė V.Rubavičius.

– Gal yra daugiau demokratijos krizės požymių?

– Žinoma. Apie jos kokybę pasisakė ir tie, kurie kalba apie naują pasaulio santvarką ir nužymi jos rėmus bei struktūrą. Naujoje vizijoje nėra nei įprastų tautinių valstybių, nei sienų. Viskam vadovauja tam tikri viršnacionaliniai institutai, kurie ne tik nematomi, bet ir nerenkami.

Klauso Švabo knygoje aiškiai pasakyta, kad demokratija ir politinis elitas ne tik „susidėvėjo”, bet ir nutolo nuo savo šalių visuomenių. Vakarų europiečiai yra nepatenkinti ir atsieti nuo „savo sultyse” verdančio politinio elito, priimančio su niekuo nederintus ekspertinius sprendimus.

Vieninteliu demokratijos žyminiu lieka tarsi ir laisvi rinkimai, tačiau ir jais išmokta manipuliuoti. Įtakingieji leidžia taip žaisti, nes žino – ką žmonės berinks, vis tiek išrinks tuos, kuriuos reikia. Būtent tai leido susiformuoti dabartiniam eurobiurokratų sluoksniui.

Beje, mokslininkai ir sociologai pastebi, kad šie biurokratai jau sudaro atskirą uždarą visuomenę, kurioje tėvų valdžią paveldi jų vaikai, kadangi jiems yra užtikrinama politinė ir administracinė ateitis. Būtent jiems yra kuriamos ne tik atskiros mokyklos, bet ir atskiri kompetencijų tvirtinimo centrai.

Ironizuojant galima teigti, kad eurobiurokratai gyvena komunizme. Nors realiai su minėta santvarka jie turi nemažai bendro. Šis sluoksnis yra kairuoliškas ir genderistinis. Jo tikslas – savų, didesnei Europos visuomenės daliai nepriimtinų, programų, tokių kaip partnerysčių įstatymai ar Stambulo konvencijos – diegimas. Taip, kai kurios ES šalys priima vienalyčių santuokas leidžiančius įstatymus, tačiau ar kas domėjosi, su kokiu spaudimu jos susiduria?

Kita vertus, visi matome, koks triukšmas kyla, kai kas nors prabyla apie pamatines, krikščioniškas, dabartinei Europai padėjusias susiformuoti, vertybes ir jų apsaugą.

– Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

– Prastai. Mūsų valdantieji irgi nelinkę tartis su visuomene, tačiau visomis išgalėmis kuria tiek pačioje visuomenėje vykstančios kovos, tiek jos supriešinimo mechanizmus. Geriausias to pavyzdys – „vakseriai” ir „antivakseriai”. Padėtį dar blogina, kad didžioji žiniasklaida, aišku, ne už dyką įsitraukia į visuomenės supriešinimo skatinimą. Būtent jie siunčia žinią, kad valdžios sprendimai, nepaisant to, jog kertasi su žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis normomis, yra geri ir teisingi.

Lietuvoje, kuri nėra ragavusi tiesioginės normalios demokratijos, kada patys žmonės renka atstovus į visas pareigybes, pradedant mažiausiomis ir baigiant aukščiausiais postais, tai ypač matosi.

Neturime realios savivaldos, tad apie kokią demokratiją galime kalbėti? Būtent savivalda yra pamatinis vakarietiškos demokratijos veiksnys. Lietuvoje, kur nėra tiesioginio žemiausio sluoksnio pareigūnų rinkimo, turime tik demokratijos imitaciją.

Tarsi to būtų maža, esantieji valdžioje nori panaikinti tiesioginius mero ir prezidento rinkimus, perkeliant viską į politinio susitarimo lygmenį.

– Kokias matote perspektyvas?

– Su demokratija yra liūdna, bet bus dar liūdniau, nes aštrėja konfliktinės prieštaros tarp pasaulinę valdžią ir įtakos sritis besidalijančių didžiųjų pasaulio galių – JAV, Rusijos ir Kinijos. Šiuo atveju akivaizdų pranašumą turi autoritariniai režimai, nes sprendimai priimami greitai ir į kuriamas situacijas reaguojama tiesioginiu valdymu. Šiandieninę JAV purto kultūrinė ir politinė kova, padalinusi šalį maždaug per pusę. Tokia padėtis kelia realų pavojų Vakarų civilizacijai. Tuo pat metu Kinija ne tik yra vienalytė, bet ir jos žmonės džiaugiasi savo šalies pasiekimais. Tai lemia, kad susiskaldžiusiose demokratinėse santvarkose greitas sprendimų priėmimas nėra įmanomas. Pavyzdžiui, Rusija ar Baltarusija gali sukurti krizinę situaciją, bet atsakas į ją taip vėluoja, kad nesinori komentuoti…

Dabartinė demokratija nebėra efektyvi konfliktų ir krizinių situacijų sąlygomis.

Be to, autoritarinėse valdymo sistemose galime nurodyti blogybių ir klaidingų sprendimų priežastį, nes viską valdo vienas asmuo. Demokratinėse šalyse to nėra, nes nubalsuoja esą išrinkta dauguma ir niekas nėra atsakingas. Mūsų ministrai už nieką irgi nėra atsakingi, nes sprendimus esą priima ne jie, o visa vyriausybė.

– Ar dar galima kažką pakeisti?

– Pokyčiai prasidėtų tuomet, jei iš esmės pasikeistų Vakarų civilizaciją griaunančią programą brukančių politikų pozicija. Bet niekam nekyla abejonių, kad patys jie nesustos. Taigi reikėtų, kad jie pasitrauktų nuo scenos, tačiau savo noru jie to nepadarys, nes gyvenimas „scenoje” ar šalia jos yra per daug geras. Ir jiems nesvarbu, kad kyla konfliktai su Lenkija bei Višegrado bloku ar ES sunkiau tvarkytis su Rusijos ambicijomis.

Kalbant apie Lietuvą, čia dar galima daug ką pakeisti, tačiau tam reikia sveiko proto ir noro mokytis gyventi naujomis sąlygomis. Reikia suvokti, kad atgal nebegrįšime. To neleis JAV ir Kinijos priešprieša, kova prieš klimato atšilimą ir t.t. Pokyčiams būtina visuomenės socialinė sanglauda, o ne socialinės atskirties didinimas.

Deja, mes Lietuvoje turime didžiulį visuomenės supriešinimą. Šaliai tai nėra naudinga, tačiau didžioji žiniasklaida to nelinkusi suvokti, nors būtent ji turėtų tildyti nesąmones tiek pandemijos valdymo srityje, tiek užsienio politikoje darančius politikus.

Padėtų Lietuvai ir tiesioginio atstovavimo nuo žemiausio savivaldos lygmens įvedimas. Tai įkvėptų šaliai daugiau jėgos, tik klausimas, ar atsiras tokiems pokyčiams pasirengusių ir pasiryžusių politikų?..

Jonas Jasaitis. Atsakomybė už save ir savo valstybę

Ar susiformuos šiuolaikines valstybės istorijos ir kultūros tradicijos?

Dalinuosi mintimis, kilusiomis grįžus iš labai prasmingo renginio, įvykusio šalia Šiaulių esančioje Bridų gyvenvietėje. LR Seimo nario, doc., dr. Stasio Tumėno ir Bridų bei Sutkūnų bendruomenių iniciatyva čia buvo pagerbtas ne tik Šiaulių kraštui, bet ir visai Lietuvai nusipelniusio išeivijos lietuvio – prelato Pranciškaus Mykolo Juro atminimas jo 130-ųjų gimimo metinių proga. Labai malonu, kad metams jau ritantis į pabaigą, iškilaus tėvynainio atminimas pagerbtas jo gimtinėje.

Nebėra sodybos, kur gausioje šeimoje gimė Pranciškus Juras. Tik netoliese palaukėje išlikęs ąžuolas išlaikė visus sudėtingų laikų išbandymus. Kai kas iš senosios vietinių gyventojų kartos dar yra girdėjęs apie stiprų, gražiai tvarkomą jo brolio tvarkomą ūkį, kurio klestėjimą, anot kai kurių vietinių spėlionių galbūt lėmė užjūryje gyvenusio kunigo parama. Tačiau kuo kunigas nusipelnė Lietuvai, kraštiečiai nežinojo ir tuo nesidomėjo. Nieko nestebino ir tai, kad šio ūkio savininkai buvo nukankinti Sibire.

Pranciškus Mykolas iš Lietuvos išvyko dar 1912 metais, pajutęs pavojų ilgiems metams likti carinės Rusijos kariuomenėje.. Kunigo šventimus jis gavo jau Amerikoje po dešimtmečio. Apie tai, kad telkė lietuvių katalikų bendruomenes, pastoviai rūpinosi Lietuvos kultūriniu gyvenimu, atkūrus nepriklausomybę 1918 metais, rėmė ten gyvenusius mokslininkus, jo tautiečiai nebuvo net girdėję. Kad be jo paramos vargu ar būtų pasirodžiusios žymiojo mąstytojo Antano Maceinos knygos, daugeliui jų iki pat pastarųjų dienų buvo nežinoma.

Okupavus Lietuvą, net kalbėti apie išeivijos švietėjišką kultūrinę veiklą buvo uždrausta. Apie tai, kas nuveikta nepriklausomoje Lietuvoje, taigi ir apie ką rašė Stasys Šalkauskis arba Antanas Maceina, neminėjo joks sovietinių laikų informacijos šaltinis. Apie juos Lietuva išgirdo tik Atgimimo metais. Tik pradėjus giliau domėtis tautos kultūros raida, aiškintis iš lietuviškų gyvenviečių kilusių ir Lietuvai nuspelniusių asmenybių šaknis, ėmė ryškėti tai, kas buvo užmiršta, o neretai svetimųjų net apšmeižta. Ir šiame renginyje Briduose susirinkę žmonės tik dabar išgirdo ir apie tokius iškilius kraštiečius kaip poetas Balys Auginas, buvęs Lietuvos radijo diktorius, Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtinis arba rašytoja Aurelija Balašaitienė, kurios vaikystė ir pirmieji jaunystės metai prabėgo Pavenčių dvare (netoli Kuršėnų). Vargu ar kas buvo girdėjęs ir apie kitą Šiaulių gimnazijos auklėtinį, vieną ryškiausių išeivijos prozininkų Vytautą Jakševičių – Alantą ir kt.

Kaip pavadinti gyvenviečių gatves?

Šiame renginyje vietos bendruomenių atstovai paminėjo labai charakteringą reiškinį. Kai savivaldybių administracija pasiūlė vietos bendruomenėms išsirinkti gatvių vardus, tai pasirodė labai sunkus uždavinys, nes daugelio atmintyje daug kur nebuvo jokios istorinės ar kultūrinės informacijos. Todėl ir atsirado Dirbtuvių ir Pagrindinė, Klevų ir Slyvų, Pievų ir Lakštingalų ir panašūs gatvių vardai. O dabartiniai bandymai juos pakeisti sukelia gyventojų nepasitenkinimą, nes reikia keisti dokumentus, gatvių pavadinimų lenteles, adresus ir kt. Žymių kraštiečių atminimo įamžinimas retai tampa svariu argumentu, todėl tenka ieškoti kitų, žinoma, nebūtinai blogesnių sprendimų. Kai kuriose gyvenvietėse, kaip ir minėtuose Sutkūnuose, kuriami atminties parkai. Juose ir gali atsirasti paminklinės lentos ar net skulptūros, o vėliau susiformuoti ir žymiųjų kraštiečių paminėjimo tradicijos.

Nors ir nedora, užtat – pelninga

Didžiausi sukrėtimai valstybes ištinka tada, kai tarp jų vadovų neišryškėja ryškūs, aiškiomis dorovinėmis savybėmis pasižymintys lyderiai. Kai įsivyrauja vadinamasis „ketverių metų kadencijos“ mąstymas, o dar blogiau, kai pradedame nebevertinti pamatinių žmonijos egzistavimo pagrindų, kai vienadiene nauda argumentuojami net esminiai sprendimai. Dar blogiau, kai šalia valstybės sienų susiformuoja agresyvūs diktatoriški sprendimai ir pasaulio stabilumui iškyla didžiuliai pavojai.

Kai kažkas mąsto tik apie tai, kaip padidinti eiliniuose rinkimuose galimai dalyvausiančių šalininkų skaičių, galima laukti net sveiku protu nebepaaiškinamų sprendimų. Pavyzdžiui, kai Vyriausybės arba Parlamento vadovai su nebeslepiamu cinizmu ima aiškinti, kad mėgautis svaigalais turi būti leidžiama vien iš pagarbos vos tik pilnametystės sulaukusiems asmenims, išnyksta bet kokios ribos tarp to, kas leidžiama ir kas vertinga, o kartais – net labai pavojinga.

Yra, pavyzdžiui, dabartiniame Seime atsiradusi „laisvės“ (tiksliau, savivalės) grupuotė, kurios nariai net pagal užimamas pareigas privalantys rūpintis piliečių sveikata ir elgsena, viešai dalinasi patirtimi, vartojant narkotikus (esą išbandė viską, kas tik tuo metu buvo net nelegalioje apyvartoje). Kokių dar absurdiškesnių „leidimų“ galima tikėtis jau netolimoje ateityje? Juk yra „verslininkų“, kurie pelnosi iš jaunimo polinkio viską išbandyti, neretai peraugančio į nuodijimąsi. Suprantama, jog pastarieji darys viską, kad net tokia žudikiška praktika tęstųsi. Kokios tokios praktikos pasekmės, jiems tikrai nesvarbu. Tokių neįtikinsi, kad Junginėse Valstijose net alkoholinius gėrimus galima įsigyti tik nuo 21-erių. Kai jiems tinka, mielai cituoja vakarietiškus pavyzdžius, bet kai tai gresia jų pelnui, daro viską, kad tik tokią praktiką nuslėptų.

Kas atsakingas už siekį, kad žmogus neturėtų savo tėvynės?

Neįmanoma prisiimti įsipareigojimų, kurių įgyvendinimo poreikis nekyla iš vietinių gyventojų. Ką tik absurdiškai pasibaigusi, labai dideliais finansiniais ir žmonių gyvybių praradimais paženklinta, nors neva Afganistano ekonominės ir kultūrinės pažangos siekiais grįsta karinė avantiūra – labiausiai ryškus tokios praktikos pavyzdys. Kaip impulsyviai ji buvo pradėta, taip dar labiau chaotiškai užbaigta. Ką dabar daryti su šią šalį per porą mėnesių užvaldžiusia Talibano grupuote, kol kas niekas nežino. Bet juk negali atsirasti teritorija, neturinti jokios teisėtos valdžios ir nepalaikanti jokių diplomatinių ryšių su likusiu pasauliu, kuri valdoma, nesiskaitant net su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, besiremianti iškreipta kraštutinio islamo ideologija. Kokias nelaimes dar teks išgyventi net vietinių genčių nariams, anaiptol nevienodai vertinantiems pasaulėžiūros klausimus?

Kai mažiau nei prieš dešimtmetį prasidėjo formuotis nauja emigracinė politika, vargu ar net patys jos autoriai galėjo numatyti jos pasekmes pasaulio ekonomikai, saugumui, kultūros raidai ir net visuomenės socialinei struktūrai. Iš pradžių, kaip ir buvo įprasta, migrantai plūdo iš vietovių, kuriose plito karo veiksmai ir juos dažniausiai lydintis kriminalinis chaosas.

Bet šį kartą migracija spontaniškai persimetė į valstybes, kuriose politinė situacija buvo santykinai stabili, tačiau didžiosios gyventojų dalies pragyvenimo lygis žemesnis. Pasklidus informacijai apie Vakarų valstybėse egzistuojančią pensijų ir socialinių išmokų sistemas, apie gana sėkmingą dalies imigrantų įsikūrimą, susiformavo gana stipri motyvacija masiškai emigruoti.

Tačiau pasaulyje egzistuoja labai skirtinga etninė ir religinė kultūra. Žmonės yra pripratę prie savito klimato ir kitų gamtinių sąlygų. Asmenys, patekę į kitas valstybes, kitą kultūrinę aplinką, prie jos sunkiai prisitaiko. Daugelis jų nė negalvoja apie pakantumą tautos, kuri juos priglaudė, tradicijoms. Dabar kai kurių Europos valstybių lyderiai imigrantų integraciją pirmiausia supranta kaip prievolę prie atvykėlių prisitaikyti… vietiniams gyventojams. Iš čia kyla net panieka tautos paveldui, persipinanti net su reikalavimu jo atsisakyti ir perimti svetimą pasaulėžiūrą.

Ramūnas Karbauskis. Europietiško mąstymo Prezidentas ir du „ereliai“ valdžioje – ką darysime su A. Lukašenka?

Prezidentas Gitanas Nausėda mąsto taip pat, kaip ir Vakarų Europos lyderiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo valstybes ir viso regiono saugumą. Tai puikiai iliustruoja Prezidento interviu BBC radijui apie tai, kad būtina kalbėtis su A. Lukašenka: „Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“.

Tik priminsiu, kad pirmadienį vyko A. Merkel ir A.Lukašenkos pokalbis „apie sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“.

Pirmadienį vakare vyko ir kitas pokalbis, kuriame jau dalyvavo Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir V. Putinas. Jie taip pat, kaip teigiama, aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos ir kad priešprieša turi būti mažinama. Niekas nenori, kad pasienyje su Baltarusija rikiuotųsi ne tik emigrantai, bet ir karinė technika, apie kurios „būtinybę“ jau buvo prabilę A. Lukašenka su V. Putinu.

Taigi, diplomatiniai keliai, iš kurių juokėsi du Lietuvos diplomatijos „ereliai“ Gabrielius Landsbergis ir Žygimantas Pavilionis, vis tik gali egzistuoti net ir su A. Lukašenka. Tai puikiai rodo Europos lyderių veiksmai ir tai, kaip tai vertina jų žiniasklaida. Ir visai nesvarbu, kuo Lukašenka laikomas demokratinėse valstybėse, ar tik „ponu“, kaip jį pavadino A. Merkel, ar kuo kitu, bet kito kelio, kaip kalbėjimasis nėra.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, jau liepos mėnesį kreipėsi į valdančiąją daugumą teigdama, kad be diplomatinio kelio nėra kito būdo, kaip spręsti nelegalios migracijos krizę.

Iš mūsų buvo pasityčiota ir bandoma sakyti, kad ieškoma kitų krizės sprendimų. Pasirodo, buvome teisūs, tik mūsų dabartinė valdžia prarado kelis mėnesius ir atvedė į situaciją, kada iškilo labai rimtos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Šiandien džiaugiuosi matydamas, jog Prezidentas, nors ir kasdien yra malamas konservatorių sistemos girnų, atlaiko šį spaudimą ir elgiasi taip, kaip ir priklauso laisvos valstybės Prezidentui. Manau, šioje situacijoje, kaip niekada turime džiaugtis, kad prezidentu netapo konservatorių žmogus ir neseka paskui konservatorių lyderius ir jų pilkuosius kardinolus, kurie laimina Lietuvai kenkiančius žingsnius.

Tikiu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau imsis veiksmų, o jam pritars bei padės ir Vakarų Europos lyderiai su mūsų kaimynais latviais ir lenkais. Mes irgi padėsime, nes šiandien nieko nėra svarbiau už mūsų valstybės ir žmonių saugumą. O mūsų užsienio politikos „ereliams“ Gabrieliui Landsbergiui ir Žygimantui Pavilioniui norisi palinkėti dažniau patylėti ir visam pasauliui nedemonstruoti savo nepatirties ir trumparegiškumo.

Naujienų srautas: Roterdame demonstracija jau peraugo į masinius pogromus…

0

GRUZIJA:
Saakašvilis sutiko nutraukti bado akciją ir vykti į ligoninę. Advokatas apie tai papasakojo. Anot jo, eksprezidento būklė pagerėjo. Advokatas taip pat paprašė visų Saakašvilio šalininkų palikti teritoriją prie Gldani kalėjimo, kad netrukdytų transportuotavimui. Anksčiau Gruzijos teisingumo ministerija sutiko perkelti nuteistą politiką iš kalėjimo ligoninės į karo ligoninę.

JAV:
JAV teismas išteisino paauglį Kyle’ą Rittenhouse’ą, kuris pernai Kenoše (Viskonsino valstija) nušovė du riaušininkus. Ketvirtąją diskusijos už uždarų durų dieną prisiekusieji pranešė teisėjui, kad jaunuolį pripažino nekaltu pagal visus penkis kaltinimus, dėl ko jam grėsė kalėjimas iki gyvos galvos. Jaunuolis įrodinėjo, kad į Kenošą atvyko tam, kad apsaugotų miestiečius nuo protestuotojų, susijusių su BLM ir Antifa judėjimu, o ginklais apsisaugoti nuo įsiutusios minios linčo.

ARMĖNIJA:
Armėnijos ministras pirmininkas ir Azerbaidžano prezidentas yra pasirengę susitikti Briuselyje gruodžio 15 d. Šią dieną vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, sakoma ES pranešime. Be to, Baku ir Jerevanas susitarė sukurti tiesioginę gynybos ministrų lygmens liniją, kad būtų išvengta incidentų.

OLANDIJA:
Roterdame vakar vakare prasidėjo demonstracijos prieš antikoronavirusinius apribojimus. Protestuotojai daužo parduotuvių vitrinas, pasigirsta šūvių ir sprogimų garsai. Demonstracija jau peraugo į masinius pogromus visame mieste.

EUROPA:
Dujų kainos Europoje buvo fiksuotos virš 1 100 tūkst. USD m3
Ateities sandorių kainos smarkiai išaugo nuo lapkričio 12 d. Ketvirtadienį, lapkričio 18 d., per penkias prekybos dienas kaina šoktelėjo 25% iki 1121,8 USD m3.
Ateities sandoriai iki 2020-11-19, pristatymas kitą dieną:
Nyderlandai – TTF mazgas: 92,72 € MWh = 1107,06 USD už 1000 m3;
Vokietija – THE Centras: 93,26 EUR MWh = 1113,51 USD už 1000 m3;
Austrija – CEGH centras: 93,40 € MWh = 1115,18 USD už 1000 m3.

EUROPA:
„Gazprom“ duomenimis, lapkritį Rusijos dujų eksportas į Europą (be Turkijos) sumažėjo iki 322 mln. kubinių metrų per dieną. Tuo pačiu metu kuro tiekimas iš Norvegijos siekė 331 mln. kubinių metrų. Tokias nominacijas nurodo vietinis operatorius GASSCO. Kol „Gazprom“ rudenį mažina eksportą į Europą, Norvegija, atvirkščiai, jį didina. Taigi rugsėjį Rusijos įmonė tiekė vidutiniškai 406 milijonus kubinių metrų per dieną, o spalį – 340 milijonų. Norvegija savo ruožtu Europai tiekė 295 milijonus ir 338 milijonus kubinių metrų per dieną.

JAV:
Malek Dudakov
Kai dešinioji Amerika švenčia Kyle’o Rittenhouse’o išlaisvinimą, progresyvi minia patyrė nepaliaujamos isterijos vakarą – tarsi pasikartotų 2016-ųjų D. Trumpo rinkimų naktis.

Baltieji rūmai dar prieš paskelbiant nuosprendį prisiekusiųjų kolegijai, paragino liberalų aktyvistus – Demokratų partijos gatvės kovotojus – telktis visoje šalyje, tuo norėdami padaryti papildomą politinį spaudimą teismo darbui. Tačiau nuosprendžio paskelbimo metu Vašingtonas buvo nustebintas: matyt, liberalų isteblišmento stovykloje jie nepripažino realios galimybės išteisinti Rittenhouse.

Po kelių valandų suglumusi K. Harris staiga paskelbė, kad per visą savo karjerą ji tariamai bandė padaryti teisingumo sistemą „teisingesne“ – matyt, laikydama nekaltus žmones kalėjime ir atsisakiusi atlikti juos pateisinančius DNR tyrimus. O dabar, sako, jis ir toliau dirbs ta pačia dvasia – kad kitas Ritenhauzas neišvengtų revoliucinio tribunolo bausmės.

Vyresnysis Demokratų partijos patarėjas Kongrese parodė urvinio liberalaus rasizmo stebuklus, užduodamas sau klausimą: „Kaip yra, kad baltaodis nužudė du baltuosius, o respublikonai džiaugiasi jo išteisinimu?“. O kai kurie nieko neišmanantys žurnalistai, du kartus negalvodami, tiesiog paskelbė, kad Rittenhouse iš tikrųjų nušovė juodaodžius.

Pats Bidenas laikėsi nuošalyje, kuris, kaip partijos patriarchas, perspėjo jaunus liberalus „nuo apsvaigimo nuo sėkmės“. Sako, teismo sprendimas labai prieštaringas, tačiau reikia gerbti pačią teismo instituciją, anot jų, per anksti jį galutinai sulaužyti.

Palyginti nuosaiki Bideno pozicija smarkiai kontrastavo su tandemo kolegės K. Harris pareiškimais. Baltuosiuose rūmuose augančios slaptos kovos fone Bidenas dar kartą parodė savo lankstumą, sutelkdamas dėmesį į viceprezidento radikalumą ir priešpastatydamas savo „centrizmą“.

Socialiniai tinklai Rittenhouse iš anksto pripažino nusikaltėliu ir užblokavo jį palaikančius įrašus. „GoFundMe“ laikėsi identiškos pozicijos ir uždraudė „Rittenhouse“ teisininkams rinkti aukas savo platformoje. Tačiau dabar, po žiuri sprendimo, jis iš karto panaikino šį sprendimą.

Ne iš savo sielos gerumo – juk Rittenhouse advokatai jau pažadėjo, kad paduos į teismą visus, kurie dalyvavo šmeižto kampanijoje prieš savo klientą. Nicko Sandmano, kuriam pavyko prisiteisti milijonus dėl liberalių institucijų šmeižto, precedentą netrukus gali pakartoti Rittenhouse.

UKRAINA:
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksandras Danutsa įregistravo įstatymo projektą uždraudžiantį importuoti prekes iš Baltarusijos.

JAV:
Manheimo indeksas, labiausiai finansų ir ekonomikos analitikų pripažintas didmeninių naudotų automobilių kainų indeksas, rodo, kad naudotų automobilių kainos per pirmąsias 15 lapkričio dienų, palyginti su spalio mėn., išaugo 4,9%. Bendras indeksas nuo 2020 m. lapkričio mėnesio šoktelėjo 44,9%.

ESTIJA:
Gynybos pajėgų darbuotojai, policijos pareigūnai ir pasieniečiai Estijos ir Rusijos pasienyje pradėjo statyti užtvaras. Darbai vyksta netoli Narvos šalies šiaurės rytuose, taip pat Piusos upės pakrantėse respublikos pietryčiuose. Viskas tam, kad „užkirstų kelią galimoms hibridinėms atakoms prie ES ir NATO sienų“.

OLANDIJA:
Nyderlanduose, Roterdame, policija sulaikė 51 protestuotoją prieš naujų ribojančių priemonių įvedimą dėl koronaviruso pandemijos.

KINIJA:
Pekinui gali būti atimta teisė 2022 m. surengti žiemos olimpinėse žaidynes.
Taip atsitiks, jei Kinija neįrodys, kad tenisininkė Peng Shuai yra gyva.
Apie Peng Shuai nebuvo girdėti nuo tada, kai ji lapkričio pradžioje apkaltino buvusį Kinijos ministrą pirmininką Zhang Gaoli seksualiniu priekabiavimu.
Žiemos olimpinės žaidynės Pekine vyks 2022 metų vasario 4–20 dienomis.

KINIJA:
Kinija pažemino santykių su Lietuva lygį.
Dabar diplomatinei atstovybei Vilniuje vadovaus ne ambasadorius, o laikinasis reikalų patikėtinis.
Didelį Pekino nepasitenkinimą sukėlė Taivano atstovybės atidarymas Lietuvos sostinėje.
Anksčiau Pekinas jau buvo atšaukęs savo ambasadorių iš Vilniaus konsultacijoms ir ragino Lietuvą padaryti tą patį.

UKRAINA:
Į Ukrainą atplaukė pirmasis laivas su anglimi iš JAV.
Iš viso Ukrainos pusė susitarė dėl septynių laivų krovinių iš JAV ir Kolumbijos, kurių bendras tūris yra beveik 470 tūkst. Tonų.

UKRAINA:
JAV žvalgybos pareigūnai perspėjo Europos sąjungininkus dėl Rusijos „atakos“ Ukrainoje galimybės, atėjus šaltiems orams. „Invazija priklauso nuo oro sąlygų, bet gali įvykti per kelias savaites, jei nebus Vakarų įsikišimo“, – pranešė CBS News, remdamasi šaltiniu JAV administracijoje.

UKRAINA:
Ukraina paskelbė, kad vėl importuos elektrą iš Baltarusijos. Šeštadienio ryto duomenimis, tiekimo apimtis siekia 415 megavatų per valandą, rašoma bendrovės „Ukrenergo“ tinklalapyje.

JAV:
Bidenas 2024 metais ketina kandidatuoti antrai kadencijai, rašo „The Washington Post“. Dabar JAV prezidentui yra 79 metai. Laikraščio teigimu, jei dabartinis prezidentas vėl eis balsuoti, Demokratų partija palaikys jo kandidatūrą.

UKRAINA:
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas interviu amerikiečių leidiniui „Military Times“ sakė, kad Rusija neva kitų metų sausio–vasario mėnesiais pradės karines operacijas prieš jo šalį. „Tikėtina, kad tokia ataka apims oro antskrydžius, artilerijos ir šarvuočių atakas, po kurių – oro atakas rytuose, jūrų pajėgų atakas Odesoje ir Mariupulyje bei mažesnę invaziją per kaimyninę Baltarusiją“, – sakė M. Budanovas.

LENKIJA:
Lenkų kariams stovintiems hibridinio karo fronto linijose buvo pristatytos vaikų dovanos. Tai pakėlė karių, atliekančių sunkią pareigą saugoti savo šalies sienas, nuotaiką ir dvasią.

KAZACHSTANAS:
Kazachstane lapkričio 21 d. įsigaliojo draudimas šešiems mėnesiams iš respublikos teritorijos kelių transportu išvežti benziną, dyzelinį kurą, taip pat tam tikrų rūšių naftos produktus.

JAV:
Fauci (Vyriausiasis JAV epidemiologas) pranešė, kad kūdikiai nuo 6 mėnesių iki 5 metų galėtų galėtų būti pradėti vakcinuoti COVID vakciną nuo 2022 m. pavasario.

RUSIJA:
Nuodugniai ruošiamasi naujam Putino ir Bideno susitikimui. Dienotvarkė didžiulė. Tai televizijos kanalo „Rusija 1“ eteryje paskelbė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

LIETUVA:
A.Lukašenka gali organizuoti migracijos srautą iš Afganistano. Į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Kelionės tema – kova su nelegalia migracija ir ES sienų apsauga.

LATVIJA:
Lapkričio 22 – gruodžio 4 dienomis Latvijoje, Adažių poligone, vyks tarptautinės karinės pratybos „Winter Shield 2021“.

JAPONIJA:
Iš pradžių atmetusi J.Bideno raginimą parduoti dalį savo naftos atsargų, Japonija vis dar svarsto galimybę, kada ir kiek dalį savo atsargų išleisti iš strateginių saugyklų į rinką, kad būtų stabilizuotos kainos, rašo Nikkei.

RUSIJA:
Teroristai iš Afganistano gali prasiskverbti į Rusiją per Kazachstano teritoriją. Apie tai interviu „Rossijskaja gazeta“ pasakojo Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Grebenkinas.

SLOVĖNIJA:
Dauguma Slovėnijos degalinių tinklų, įskaitant Liublianoje įsikūrusią „Petrol“, kuri valdo daugiausiai degalinių šalyje, šeštadienį pradėjo aptarnauti tik vairuotojams pateikus pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie pasveiko nuo COVID-19, buvo paskiepyti arba PGR testas buvo neigiamas.

JAV:
„Prezidentas Bidenas išlieka sveikas, energingas 78 metų vyras, galintis ir toliau sėkmingai eiti savo prezidento pareigas, įskaitant vykdomosios valdžios vadovo ir vyriausiojo ginkluotujų pajėgų vado pareigas“, – rašoma, Baltųjų rūmų spaudos sekretoriui Jen Psaki, išsiųstoje išvadoje.

LENKIJA:
Pasak Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio, Baltarusijos teritorijoje yra per 10 000 pabėgėlių.

KINIJA:
Spalį Saudo Arabija jau 11 mėnesį iš eilės užėmė didžiausios naftos tiekėjos Kinijoje poziciją. Muitinės duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, eksporto apimtys išaugo 19,5 proc. ir sudarė 7,1 mln. t (1,67 mln. b/d). Tačiau bendras žalios naftos importas į Kiniją spalio mėn. sumažėjo iki žemiausio lygio per trejus metus dėl Pekino plačiai paplitusių nepriklausomų naftos perdirbimo įmonių importo apribojimų. Pristatymas iš Brazilijos sumažėjo 53,2%, palyginti su praėjusiais metais, o siuntos iš JAV sumažėjo 91,8%.

TURKIJA:
Turkijos gynybos ministerija paskelbė sunaikinusi Kurdistano darbininkų partijos būstinę Šiaurės Irake.
Turkijos specialios pajėgos užspaudė kovotojus bunkeriuose, kurie vėliau buvo susprogdinti.

JAV:
Nuo 2022 m. pradžios „American Airlines“ sumažins maždaug 77 000 skrydžių.

LENKIJA:
Lenkija svarsto galimybę Baltarusijai taikyti rimtas sankcijas, įskaitant sienos, tranzito ir prekybos perėjimo punktų uždarymą, sekmadienį pranešė Lenkijos premjeras. Numatyta vis rimtesnių ekonominių sankcijų, įskaitant Lenkijos ir Baltarusijos sienos uždarymą. Lukašenka privalo nuvežti migrantus į jų kilmės šalis.

Parengė Linas Karpavičius

Ar nepaskiepytiesiems užteks algos testams?

Vida Tavorienė

Nuo gruodžio mėnesio nepasiskiepiję darbuotojai, kuriems nustatyta prievolė reguliariai testuotis dėl COVID-19, už tai turės susimokėti patys. Susitarus apmokėti testus galės ir darbdaviai. Profsąjungų atstovai teigia, kad toks sprendimas sukėlė darbuotojų, kurie testavosi, pasipiktinimo bangą. Neramu ir visiems kitiems, nes gali atsitikti taip, kad galimybių tiek viešoje aplinkoje, tiek darbo rinkoje mažiau turės ir tie, kurie neįsitrauks į skiepų maratoną – nepasiskiepys trečiu, o gal ir ketvirtu ar penktu skiepu.

Trauksis iš darbo?

Seime jau anksčiau buvo pritarta visuomenėje didelį ažiotažą sukėlusioms ir tarp parlamentarų aršių kautynių sulaukusioms Vyriausybės inicijuotoms pataisoms, kad nuo gruodžio 1 d. nepasiskiepiję darbuotojai už privalomą testavimąsi dėl COVID-19 turės paploninti savo pinigines.

Opozicija pasisakė prieš tokį sprendimą, o prezidentas Gitanas Nausėda Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas vetavo. Tačiau Seimas prezidento veto atmetė ir dar kartą įtvirtino, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis. Jeigu susitariama, tai gali apmokėti ir darbdavys. Išimtis bus taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas, kaip ir dabar visų darbuotojų, bus toliau apmokamas iš biudžeto.

Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad Seime valdantiesiems nubalsavus už tokį sprendimą, per Lietuvą nuvilnijo darbuotojų pasipiktinimo banga. Tiesa, tvirtinama, kad tokių nedaug belikę. Jau prieš atmetant prezidento veto Seime buvo perskaitytas mokytojų iš Gargždų linkėjimas valdantiesiems: „Jeigu mokykla nemokės už testus, mes išeiname iš darbo.“

Vėliau švietimo profsąjungų atstovai kalbėjo, kad dalis nepasiskiepijusių pedagogų nesiruošia privalomai testuotis savo lėšomis, todėl gali palikti mokyklas.

„Nustebino, kad sulaukėme tiek daug skambučių, elektroninių laiškų, kaito feisbukas. Žmonės kėlė daug klausimų, piktinosi“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Daug neaiškumų

Pasak LPSK pirmininkės, darbuotojų nerimas kyla ne dienomis, o valandomis – kaip vyks testavimas nuo gruodžio pradžios? Ji teigė, kad profsąjungos ne kartą perspėjo Vyriausybę, kad nėra aiškiai sudėliota tvarka, kaip priimtos įstatymo pataisos bus įgyvendinamos. „Jau dabar matyti, kad įstatymo pakeitimas padarytas paskubomis, nepasitarus, yra spragų. Pirmiausia yra neaiškūs elementarūs dalykai: kokio reikės testo, kur jį galima bus atlikti, kas bus už tai atsakingas, kiek jis kainuos?“ – neaiškius klausimus vardijo I.Ruginienė.

Ji priminė, kad pagal Darbo kodeksą privalomas sveikatos patikrinimas turi vykti darbo metu, o už sugaištą laiką tikrinantis sveikatą turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. „Tai reiškia, kad privalomas testavimas neturėtų vykti laisvalaikiu“, – pabrėžė pašnekovė.

Kokios galimybės be trečio skiepo?

Profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad imunizuotų nuo COVID-19 darbuotojų yra dauguma, tokio imuniteto neįgijusių yra vidutiniškai tik apie 10 proc. „Keista, kad patys įstatymo rengėjai nepateikė skaičių, kokiai daliai darbuotojų yra kuriamas toks įstatymas. Panašu, kad patys rengėjai net nepasiskaičiavo, kam bus taikomos pataisos“, – svarstė ji.

Primename, kad nuo šių metų rugsėjo 13 d. buvo gerokai išplėstas privalomai testuojamų darbuotojų sąrašas, įtraukiant į šį procesą gamybos įmones.

Profsąjungiečiai nuogąstauja, kad naujos pataisos gali paliesti ne tik mažumoje likusius neimunizuotus darbuotojus. „Manome, kad šis įstatymas bus ypač svarbus, kai atsiras dilema dėl trečio skiepo. Prieš priimant šį įstatymą Vyriausybė patvirtino dar vieną labai svarbų nutarimą, pagal kurį pirmoji imunizacija, tai yra pasiskiepijimas dviem skiepais, galios ribotą laiką – 7 mėnesius.

Todėl tie, kurie dabar yra pasiskiepiję dviem skiepais, negali būti ramūs, kad tai nėra taikoma ir jiems. Jie gali atsidurti ant to paties laiptelio, kaip ir nepasiskiepiję. Darbo vietoje daug kam gali kilti klausimas: skiepytis trečią kartą ar periodiškai testuotis už savo pinigus? Prognozuojame, kad bus neramu, nes greičiausiai nemažai žmonių abejos dėl trečio skiepo“, – aiškino I.Ruginienė.

Kitas dalykas, pastebėjo ji, kad šiuo įstatymu nėra apibrėžta, kaip turi elgtis žmonės, persirgę COVID-19 ir tokiu būdu įgiję imunitetą. „Atlikę antikūnų testą, jie gali gauti galimybių pasą, bet darbo vietoje tokia galimybė nenumatyta. Kaip elgtis tokiems darbuotojams? Jiems kyla pagrįstas klausimas, ar persirgus reikia iškart skiepytis?“ – apie neaiškumus kalbėjo LPSK pirmininkė.

Rūpinasi darbuotojais

Lietuvos prekinių daržovių ūkių, kuriuose dirba nemažai žmonių, atstovė Zofija Cironkienė priminė, kad darbuotojams, dirbantiems žemės ūkio gamyboje, nėra privalomas testavimas dėl COVID-19. Tačiau šio sektoriaus darbdaviai yra suinteresuoti išvengti infekcijos protrūkių, todėl daug dėmesio skiria darbuotojų saugumui ir testavimui. Kiekviename kolektyve yra nepasiskiepijusių darbuotojų, be to, serga ir tie, kurie pasiskiepijo.

„Prekinių ūkių, kur dirba daugiau žmonių, savininkai yra apsirūpinę greitaisiais testais, nes yra suinteresuoti, kad darbuotojai būtų sveiki, saugūs, o susirgus infekcija neplistų. Darbuotojų tikrai stinga, tad jeigu įvyktų koks infekcijos protrūkis, nebūtų kam dirbti. Aišku, pirmiausia visiems rūpi žmonių sveikata“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė.

Ji pridūrė, kad dabar yra neaišku, ar galios greitieji testai, kaip vyks testavimas ir kt.

Laisvų darbo vietų rekordas

Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiais metais nuo pavasario augo darbuotojų paklausa ir iki dabar kas mėnesį buvo registruojama po 54–66 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai didžiausias fiksuojamas laisvų darbo vietų skaičius per trisdešimt metų.

Pastaruosius mėnesius laisvų darbo vietų skaičius, įregistruotas UT informacinėje sistemoje, taip pat didelis – rugsėjį buvo įregistruota 66,1 tūkst., spalį – 56,1 tūkst. darbo pasiūlymų. Spalį šioks toks paklausos mažėjimas buvo susijęs su darbo rinkos lėtėjimu dėl sezoniškumo.

Kai kurie šalies darbdaviai, Užimtumo tarnyboje registruodami laisvas darbo vietas, prašo nukreipti darbui asmenis, turinčius galimybių pasą, argumentuodami, kad jų įmonėje absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. Užimtumo tarnyba informuoja, kad negali daryti įtakos darbdavio ir pretendento santykiams, tad nukreipiami visi asmenys, atitinkantys tinkamumo darbui reikalavimus. Kitiems darbdaviams priimtinas potencialių darbuotojų testavimas.

„Dažni atvejai, kai klientai niekaip nekomentuoja, kodėl jie skiepijosi ar testuojasi, ir puikiausiai įsidarbina. Dažniausiai galimybių paso neturėjimą ir nesiskiepijimą kaip kliūtį įsidarbinant nurodo darbo neturintys asmenys, kurie visaip stengiasi išvengti darbo pasiūlymų ir nenori įsidarbinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Jaučia spaudimo pasekmes

I.Ruginienė teigė, kad daliai visuomenės nėra priimtinas valdančiųjų spaudimas vakcinuotis. Ji įsitikinusi, kad jeigu vyktų intensyvesnis aiškinamasis darbas ir būtų labiau pasitikima valdžia, rezultatai galbūt būtų kitokie.

„Spaudimo priemonės stumia žmones į socialinį užribį. Vyriausybė pyksta, kai sakau, kad ji iš darbuotojų atėmė socialines garantijas. Įstatymas, kurį pakeitė, kalba apie darbuotojų saugumą, o Vyriausybė turėjo tikslą priversti skiepytis.

Visada pasisakau už skiepus, esu pasiskiepijusi. Bet manau, kad teigiamas skiepo efektas bus tada, kai žmogus sąmoningai skiepysis. Jis pats turi apsispręsti, o ne būti priverstas valdžios ar darbdavio. Kurį laiką rykštė gal ir bus naudinga, tačiau ilgainiui gali kilti daugiau problemų, juk laukia daugiau skiepų: trečias, ketvirtas, penktas, kol nesusiformuos kolektyvinis imunitetas“, – samprotavo profesinių sąjungų atstovė.

LPSK pirmininkė tvirtino, kad yra jaučiamos valdžios spaudimo ir įvestų prievolių pasekmės: „Jau nuo rugpjūčio mėnesio jaučiamas tam tikras efektas – jautriuose sektoriuose žmonės traukiasi į šešėlį. Tai gana pavojinga, ir dėl to yra sunerimę darbdaviai. Bet jie patys, neužtikrindami gerų ir orių darbo sąlygų ir atlyginimo, stumia darbuotojus į šešėlį, o paskui dėl to pyksta.“

Neprivalo reikalauti galimybių paso

Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad paslaugas teikia visiems klientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybių pasą, ar neturi. Viena iš teikiamų paslaugų – įdarbinant tarpininkaujama kontaktiniu būdu, neapribojant galimybių paso turėjimu.

UT akcentuoja, kad tinkamo darbo apibrėžime pagal Užimtumo įstatymą nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Galimybių pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme ir kuris galėtų paveikti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka kandidato kvalifikacijas.

Galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas prie svarbių pateisinamų priežasčių, darbo ieškantiems asmenims atsisakant UT paslaugų ar motyvuojant neatvykimą priimti darbo pasiūlymą, arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą. Jei pateikiamas toks atsisakymas, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.).

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (II)

Pirmoji dalis ČIA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nepavargdamas kartoja ir kartoja, kad mokslu reikia tikėti. Žinia, dėl tokio savo užsidegimo anas pagrįstai susilaukė pajuokos viešojoje erdvėje, žmonėms atkreipiant dėmesį, kad mokslinės hipotezės yra grindžiamos įrodymais arba eksperimentine baze, paliekant tikėjimą Šventajame Rašte apreikštų tiesų išpažinimo sferai.

Galima pasakyti ir taip, kad mokslo tiesų pagrindimui nėra jokio reikalo pasitelkti aukštesniosios tikėjimo sąmonės, neretai išeinančios už patirties ribų, resursų. Tai taip akivaizdu, kad mes iš inercijos pražiopsome faktą, kad Vakarų istorijoje iš tiesų jau ne vieną kartą buvo kviečiama tikėti mokslu, – šio fakto taip pat nederėtų apeiti!

Čia pat galime pateikti kažką panašaus į apibrėžimą apie tai, kad mokslu paprastai yra kviečiama tikėti būtent tada, kai mokslo vardas yra ideologiškai nusavinamas kokios nors politinė grupuotė naudai, drauge visą mokslo infrastruktūrą nukreipiant prieš ideologiškai nepageidaujamus reiškinius arba politinius oponentus. Dar kitaip tariant, mokslu paprastai kviečiama tikėti tada, kai mokslas yra įpainiojamas į ideologines kolizijas.

Mokslu kvietė tikėti dar XVII ir XVIII amžių Apšvietos filosofija, atstovaujanti III luomo arba, kitaip tariant, nekilmingųjų interesus, kovoje su privilegijuotais to meto visuomenėje bajorijos ir dvasininkijos luomais. Būtent Apšvietos filosofija sukūrė precedentą ypač radikaliam mokslo ir religinės pasaulio interpretacijos priešpastatymui, šventai įtikėjusi, kad visuomenė pažangą galiausiai lemia mokslo žinių populiarinimas. Kaip atrodo, būtent tada užgimė posakis, kad mokslas yra šviesa, o ne mokslas – tamsa, bažnytininkus pavadinant tamsybininkais.

Apšvietos amžiaus filosofijos pozicijos yra tūkstančius kartus aptartos ir išnarstytos po kaulelį, taigi būtų nuodėmė dar kartą kalbėti apie tą minties sferą, kuri yra ne kartą apsvarstyta, išvaikščiota ir išvažinėta taip, tarsi viskas čia galop patampa suplūkta asla.

Vis tik galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į ne tokią vienareikšmę kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio Apšvietos filosofijoje užgimusią iš esmės matematinę valstybės kaip bendrosios valios santykyje su atskira individo valia sampratą, kai valstybė prieš atskirą individą iškyla kaip visų bendrijos individų valių suma -1 santykyje su nuogu vienetu. Todėl, be visa ko kito, čia laikomasi požiūrio, kad visa, kas skiria, individą ir valstybę, t. y patriarchalinė šeima ir patriarchalinė priklausomybė, bažnyčia, kitos žmonių organizuotumo korporacinės formos yra istoriškai netikslingi dariniai, kuriuos reikia panaikint.

Kita vertus, taip išlukštentas iš bendruomeniškumo formų atskiras žmogus dažnai praranda tą paskutinę apsaugos priemonę, kuri galėtų amortizuoti nemotyvuotą valstybės prievartą. Iš tiesų, istorinė patirtis rodo, kad ta pati Apšvietos filosofija, kuri suformulavo visuomenės demokratinio organizavimo pagrindinius principus, iš kitos pusės, korporacijos neigimu užtikrino palankios terpės autoritarizmo ar totalitarizmo atsiradimui išsaugojimą. Įdomu, kad Apšvietos filosofijos paruošta Didžioji prancūzų revoliucija buvo ne šiaip paprasta giljotinos šventė ir krikštas krauju, šios revoliucijos nusiteikimą mokslo labui rodo ir tai, kad to meto Prancūzija buvo padalinta į departamentus, žemėlapyje su liniuote nubraižius taisyklingus kvadratus.

Žodyne rasime maždaug tokį paaiškinimą, kad korporacija yra vadinama teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai ar luominiai interesai. Žinia, luominėje visuomenėje korporacija visų pirma buvo vadinami cechas ir gildija. Tačiau ir šiuolaikinėje beluomėje visuomenėje galime rasti korporacijos likučius, tarkime, universitetų autonomijos principo užtikrinime ir sėkmės lydimoje profsąjungų veikloje. Kaip jau buvo užsiimta, korporacijos adaptuotu pavidalu, pritaikant ją mūsų laikmečio sąlygoms, susigrąžinimas yra svarbus dalykas, siekiant realios žmogaus teisių apsaugos. Paprastai modernioje visuomenėje perdarytos korporcijos principo didžiausi gynėjai būna konservatorių partijos, o Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai, čia konservatoriais besivadinantys politikai yra didžiausi universitetų autonomijos ir profsąjungų priešai.

Jau XIXa. viduryje atsirandančio pozityvizmo pradininkai, vieninteliu pozityviu žinojimu pripažindami tik specialiojo mokslinio pažinimo rezultatus, ne tik atsiriboja nuo religinės tikrovės interpretacijos, bet su dar didesne aistra siekia užginčyti filosofinės refleksijos prasmingumą, kai filosofija tuometės mokslų diferenciacijos sąlygomis buvo radusi pakankamai patogų prieglobstį žmogaus tikrovės, istorijos ir visuomenės problematikos aptarimo sferoje. Taigi nenuostabu, kad pozityvistinės mąstysenos kūrėjams ypač svarbu buvo pagrįsti mokslinio visuomenės pažinimo galimybę, tai suprantant kaip užduotį į visuomenės pažinimą perkelti tas metodologine procedūras, kurios jau yra pasiteisinusios gamtos pažinime ir sukuriant visuomenė mokslą pagal gamtos mokslų pavyzdį, drauge tokiu būdu siekiant išmušti filosofijai bet kokį jos prasmingumo pagrindą, paliekant jai nebent teisę toliau vegetuoti tik kaip muziejinei disciplinai be jokio realaus turinio.

Tačiau, kaip atrodo šių eilučių autoriui, tai, ko nepavyko padaryti pozityvistinės mąstysenos korifėjams, su trenksmu ir pertekliumi, tiesa, remdamiesi visai kitais pagrindais, padarė marksizmo kūrėjai, pagal gamtamokslio pavyzdį užsimoję nustatyti geležinius istorijos dėsnius, o po to su žiaurių režimų pagalba pabandę įkišti žmonių gyvenimus į taip nustatytus visuomenė raidos ir funkcionavimo dėsnius.

Žmogus nesugebantis susitapatinti su tokiais visuomenės raidos dėsniais geriausiu atveju buvo atpažįstamas kaip psichinis ligonis. Taigi, kaip atrodo bent man, mokslinis komunizmas yra karikatūrinė visuomenės aiškinimo perspektyva ne dėl to, kad tokiam aiškinimui iš tiesų trūksta reikiamo mokslinio pagrindimo, o greičiau dėl mokslinio požiūrio pertekliaus, įvertinat tą aplinkybę, kad jokia kita doktrina negali prilygti moksliniam komunizmui pagal nuoseklumą ir ypač brangintiną universalaus mokslo teorijoje sugebėjimą iki loginės pabaigos įvykdyti gamtos mokslų patirties perkėlimą į žmogaus tikrovės aptarimo sferą.

Už mokslinį komunizmą mokslingesnis gali būti nebent tik mokslinis ateizmas!