Baltarusių karių savanorių batalionas oficialiai įsijungė į Ukrainos armiją. Kovos prieš rusų okupantus.
Konstantino Kalinausko vardo baltarusių savanorių batalionas viešai davė priesaiką. Tai verta pamatyti!
https://www.facebook.com/stanislovas.buskevicius/videos/746145473043150/
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Vakarų (rytų) fronte – nieko naujo. Biden vakar pavadino putiną skerdiku, skerdiko atsakymas Bidenui – raketų kruša į Lvivą, tame tarpe ir į gyvenamuosius kvartalus.
NATO ir JAV mėginimai stabdyti putiną atgrasymo priemonėmis neveikia. Makronas apgailėtinas. Laukia ir žiūri, kada ir kur sustos putinas, kada jis pasisotins. Mes žinom kur – ten, kur gaus į dantis.
Rytuose staiga pradėtos karinės pratybos dėl Japonijos pretenzijų Kurilų saloms. 1500 nusmuktkelnių santūrius japonus pralinksmino kaip niekad nuo pat 1945-ųjų.
Lenkų generolas, buvęs sausumos pajėgų vadas W. Skrzypczak, viešai ėmė kalbėti, kad laikas spręsti Karaliaučiaus klausimą. Šiandien, arba niekad. Nu. Ir mes tą kukliai sakėme dar 2014-aisiais, išsyk po Krymo „referendumo”.
Operacinis lygmuo
Kremliaus orkai gudrauja. Vakar Rusijos generalinis štabas paskelbė pavasarinio šaukimo jaunuolių mobilizaciją. Nukraujavę daliniai bus papildyti naujokų mėsa. Kremliaus bunkerinio nykštuko pasitenkinimas Donbasu – eilinė klasta ir apgaulė.
Maskvos dūmos deputatas Savostjanov pareiškė, kad karinė operacija Ukrainoje neturi baigtis, ją reikia pratęsti Kazachstane, Moldovoje ir Baltijos šalyse, kurias taip pat būtina denacifikuoti. Šis sparčiai platinamas dokumentas jau sukėlė audras Ukrainoje ir Rusijoje. Ramiai, jis skirtas pačiupinėti, kokios bus Vakarų reakcijos. Praščiupat Jevropu štykami.
Taktinis lygmuo
Panašu, jog karas į Ukrainos žemę atėjo ilgam. Kijeve, Žytomyre, Mykolaive, Odesoje, Lvive kaukia oro pavojaus sirenos.
Kijeve atremtas puolimas trimis kryptimis.
Į Lvivą paleista 30 iskanderių iš Krymo. 3 pasiekė tikslą.
Sausumoje orkai atsitraukė nuo Odesos, Mykolaiv, tačiau sustiprino pozicijas šiaurėje, ties Izium miestu.
Mariupolio griuvėsiuose važinėja rusų tankai, nuo kraujo ir ugnies paklaikę 20 000 orkų prievartauja ir žudo civilius.
Pietuose okupantas įsitvirtino, šiaurėje dar laikosi Charkivas ir Černihivas. Jei jie kris, atsivers visi keliai į Kijevą.
, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Foto: nepagražintas karas
Rusija dalį karių perduoda Baltarusijai: priežastis vardijo Generalinis štabas
Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įtraukimo į agresiją prieš Ukrainą tikimybė vis dar vertinama kaip didelė. Rusijos kariai perkelia dalinius į Baltarusiją, siekdami rotuoti prieš Ukrainą kovojančias okupacines pajėgas. Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje socialiniame tinkle „Facebook“ 12.00 val.
„Rusijos Federacijos dalinių judėjimas į Baltarusijos Respublikos teritoriją tęsiasi. Šios priemonės vykdomos siekiant rotuoti didelius nuostolius patyrusius dalinius, sustiprinti esamas grupes, papildyti maistą, kurą ir amuniciją, organizuoti evakuaciją. sužeistųjų ir sergančių karių“, – rašoma pranešime.
Tuo pačiu metu poligonuose ir toliau yra dalis Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinių. Be to, Pelesoje priešas, prisidengęs artilerijos ir aviacijos ugnimi, ir toliau konsoliduojasi pasiektose linijose, ruošdamasis dalinių rotacijai. Taip pat Severskio kryptimi priešas tęsia Slavutičiaus blokadą, neatsisako mėginimų užimti Černigovą. Lukjanovkos ir Rudnickos srityse patyręs nuostolius priešas pasitraukė.
Priešas bando persigrupuoti Slobozhansky kryptimi Sumų srityje. Netoli Charkovo jis deda pastangas dabartiniams nuostoliams kompensuoti. Slavjansko srityje priešas tobulina užimtų pozicijų inžinerinę įrangą. Ukrainos gynybos pajėgos atkūrė Trostjaneco ir Gusarovkos gyvenviečių kontrolę.
Donecko kryptimi okupaciniai daliniai ir toliau nesėkmingai bando užimti Severodonetską ir Mariupolį. Bandydami užimti Krasnohorivką, užpuolikai patyrė nuostolius ir pasitraukė.
Tavrichesky operatyviniame rajone laikinai užimtoje teritorijoje okupantai toliau kovoja su Nacionalinės gvardijos pajėgų pasipriešinimo židiniais.
„Ukrainos kariai ir toliau efektyviai priešinasi rusų įsibrovėliams, atmuša priešo atakas ir palaipsniui tam tikromis kryptimis išlaisvina laikinai priešo užimtas teritorijas“, – teigiama pranešime.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė ir toliau patiria didelius nuostolius. Nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė sunaikino apie 16,6 tūkst. Be to, buvo sunaikintas 121 priešo lėktuvas ir 127 sraigtasparniai.
Linas Karpavičius
29-a, 30-a ir 31-a karo dienos.
Ukrainos pajėgos išlaisvino kelis kaimus Charkovo ir Chersono regionuose. Rusijos armija persikėlė per Doneco upę netoli Izium ir pralaužė Ukrainos gynybos linijas.
Rusijos vadovybė paskelbė apie taktikos pasikeitimą ir naują pagrindinį tikslą – Donecko ir Luhansko sritis. Ukrainos pajėgos išlaisvino Trostianecą Sumų regione.
Kijevo sritis. Ukrainos pajėgos pradėjo puolamąją operaciją vakaruose ir išlaisvino Lukjanivką bei Lukašą. Operacijos metu Ukrainos kariai užėmė ir sunaikino keletą Rusijos tankų.
Vietos valdžia paneigė informaciją apie Rusijos karių apsupimą Bučoje ir Hostomelyje. Pranešama apie įnirtingas kautynes netoli Makarivo. Rusijos artilerija atakavo Ukrainos pozicijas Naujojoje Budoje, Ozerščynoje ir Nalyvaikivoje.
Vyksta įnirtingi mūšiai Irpine ir Hostomelyje.
Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė sulaužyti Ukrainos gynybos linijas netoli Brovarų.
Žitomiro sritis. Be pokyčių.
Černigovo sritis. Rusijos kariai pirmą kartą nuo invazijos pradžios atakavo Ukrainos kontrolės postus Slavutych mieste. Pranešama, kad Ukrainos kariai atrėmė šią ataką, bet perspektyvos neatrodo daug žadančios. Miestas yra per toli nuo Černigovo.
Rusų kariai vakar ižengė į Slavutychą ir prie įvažiavimų įrengė kontrolės postus. Gyventojai susirinko pagrindinėje aikštėje ir protestavo prieš okupaciją.
Černigovo regiono sostinė de facto yra apgulta. Paskutiniai laisvi keliai, vedantys iš/į miestą, dabar yra Rusijos karių ugnies diapazone.
Sumų sritis. Rusijos kariuomenė vėl apšaudėo Okhtyrką, miestas praktiškai nebeegzistuoja. Įnirtingas mūšis dėl Trostianeco baigėsi. Ukrainos 93-iosios mechanizuotosios brigados pajėgos visiškai išlaisvino Trostianecą. Pranešama, kad likę Rusijos kariai atsitraukė prie Rusijos sienos. Ukrainos teritorinės gynybos daliniai atgavo Boromlya, į vakarus nuo Trostianeco, kontrolę.
Keli pastatai dega, tačiau vietos ugniagesiai negali ten patekti dėl tebevykstančių kovų.
Rusijos kariai įsitvirtino netoli Sumų, apsunkindami galimą operaciją, kuria siekiama panaikinti regiono sostinės apgultį.
Charkovo sritis. Atrodo, kad Rusijos kariai nebepuola Charkovo ir tiesiog toliau daro neatitaisomą žalą regiono sostinei.
Ukrainos 92-oji mechanizuota brigada atakavo Rusijos pozicijas rytiniame Charkovo pakraštyje. Po išpuolio Ukrainos kariai išlaisvino Mala Rohaną ir Vilkhivką.
Rusijos pajėgos kirto Severo Donecko upę į pietus nuo Iziumo ir prasiveržė pro Ukrainos gynybos linijas. Priešo proveržis buvo sustabdytas Kamyankoje ir Tykhotske.
Rusijos pajėgos apšaudė Kamjanką (netoli Izium) Tos-1 liepsnosvaidžio sistema. Pranešama, kad Ukrainos kariai vis dar yra pietinėje Iziumo dalyje. Ukrainos pajėgų vadovybė nurodė, kad Rusijos žvalgybos grupės pajudėjo Barvinkovo ir Sloviansko link.
Lugansko sritis. Rusijos pajėgos puola Sievierodonetską ir Rubižną. Įnirtingos kovos Tęsėsi Popasnoje, čia Rusijos puolimai nebuvo sėkmingi.
Donecko sritis. Rusijos pajėgos tvirtina užėmusios teritoriją tarp Verkhnotoretske ir Panteleimonivkos.
Ukrainos kariai atrėmė priešo ataką prieš Novobakhmutivką. Tai netiesiogiai patvirtina, kad Rusijos pajėgos visiškai perėmė Verkhnotoretske kontrolę. Rusijos pajėgos pasiekė Užtarimo bažnyčią Mariupolio centre. “Azovstal” gamyklos teritorija vis dar ginčijama. Ukrainos kontroliuojama teritorija pamažu mažėja.
Zaporožės sritis. Ukrainos dronas “Bayraktar TB2” smogė ir, kaip pranešama, sunaikino Rusijos desantinį laivą Berdianske. Per antskrydį taip pat buvo apgadinti dar du netoliese buvę Rusijos laivai.
Ukrainos pajėgos puolė Malynivką iš Huliaipolės. Operacija buvo sėkminga, Ukrainos kariai dabar kontroliuoja kaimą.
Mykolajivo sritis. Yra nepatvirtintų teiginių, kad Ukrainos pajėgos išstūmė Rusijos pajėgas iš Mykolaivo srities ir nustūmė juos į Chersono sritį.
Rusijos kariai paliko Snihurivką.
Chersono sritis. Ukrainos artilerija vakare, eilinį kartą, apšaudė Chornobaivkos rajoną, greičiausiai netoliese esantį aerodromą. Kita vertus, Rusų artilerija smogė Oleksandrivkai pietuose ir padarė didžiulę žalą gyvenamiesiems pastatams.
Ukrainos kariai išlaisvino Novovoroncovką Chersono srities pakraštyje šiaurėje.
Rusijos armija apšaudė Novovoroncovką , kaimą, kurį jie prarado ką tik. Pranešama, kad Ukrainos pajėgos veržiasi Chersono link.
*****
Locked N’ Loaded
Kyivo kryptis.
-Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose abi pusės toliau persigrupuoja. RF 35-os armijos daliniai atitraukti link Chernobyl, ukrainiečių vertinimu šios pajėgos turėtų grįžti į priešakines linijas vakariniame sektoriuje ir bandys prasiveržti į pietvakarius nuo sostinės. Tai būtų bukiausia, ką orkai galėtų padaryti šioje situacijoje, nes jų pajėgos šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose susilpnėjusios, judėjimo ir tiekimo maršrutai nuolat atakuojami. Kokiu būdu jie pabandys ne tik judėti per silpnai kontroliuojamą sektorių, išlaikys kovingumą, neįstrigs kur nors pvz.: prie Makariv, ir dar vystys puolimą pvz.: link Fastiv? Mistika.
-Šiaurės rytiniame sektoriuje tęsiasi agresoriaus pastangos blokuoti Chernihiv. Aiškėja, kad orkai Slavutych užėmė nedidelėmis pajėgomis (kuopos taktinė grupė plius Rossgvardijos padaliniai). Neatmestina, kad teritorinės gynybos pajėgos į tai atkreipė dėmesį, ir visai netrukus orkai turės sunkumų. Prie Brovary agresorius vienos BTG pajėgomis pabandė atsikovoti ką prarado prieš kelias dienas (Lukyanivka ir Rudnytske), bet gavo į dantis ir atsitraukė.
-Sumy sektorius dega orkams po kojomis. Vakar praradę Trostyanets, dabar jie turi didelių problemų Slavhorod ir Krasnopolia. Ukrainiečių pajėgos įžengė į šiuos miestelius, talžo besitraukiančius rusus. Jei ukrainiečiams pavyks čia įsitvirtinti, tai Trostyanets – Slavhorod – Krasnopolia trikampis ne tik komplikuos orkų pastangas blokuoti Sumy miestą, bet dar labiau komplikuos jų pastangas siųsti pajėgas ir logistiką Kyiv link.
Charkivo kryptis. Ukrainiečių pajėgos toliau laiko atsikovotas teritorijas miesto rytuose, tolimesnėmis kontratakomis kausto ženklias pajėgas, kurios galėtų būti mestos Izyum link.
Donbaso kryptis.
-Šiaurinis flangas. Yra blogų ir gerų naujienų. Pradėsime nuo blogų. Panašu, kad agresorius suprato, kad greitu laiku blokuoti ar tuo labiau užimti Izyum gali nepavykti, todėl trijų BTG pajėgomis nuo Kamyanka bando pulti pietus keliu link Slaviansk. Orkų žvalgybos grupės pasirodė aplink Barvinkove (į vakarus nuo Slaviansk ir Kramatorsk) ir Slaviansk. Šiaurinis flangas apeidinėjamas. Tuo pačiu nesilpnėja orkų bandymai prasiveržti pro Popasna. Tačiau yra ir gerų naujienų. Ukrainiečiai išstūmė orkus iš Husarivka. Tai miestelis į šiaurės vakarus nuo Izyum, tad agresoriaus užnugaris šiame sektoriuje toliau spaudžiamas.
-Mariupolis toliau kaunasi. Mažiausiai 3 orkų tankai ir 1 PKM minus.
Pietų kryptis. Be pakitimų. Jeigu kas turite kokios info apie mūšius aplink Chersoną ar pačiame mieste – pasidalinkite. Kol kas patikimos informacijos, iš kurios galima būtų daryti išvadas, neturime.
Tokie reikalai.
Jūsų dėmesiui ukrainiečių orkapjūtė ir puikus derlius netoli Sumy:
https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/392578012703754
*****
Tradicinė vakarinė apžvalga iš fronto.
Kyivo kryptis. Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose be pakitimų. Orkai bandė laimę prie Irpen ir tradiciškai paskrudo. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius pasiekė taktinę sėkmę ir įžengė į Slavutich, t.y. veria apsupties žiedą aplink Chernihiv iš vakarų. Tačiau lengvo pasivaikščiojimo ten nebus – Ukrainos kariuomenė toliau kaunasi, o ukrainiečiai vykdo pilietinio pasipriešinimo akcijas. Maža to, už šią taktinę (ir tikėkimės laikiną) sėkmę orkai priversti gana brangiai mokėti. Koncentruodami pajėgas Chernihiv sektoriuje, jie praleido ukrainiečių kontrataką prie Trostyanets. Čia ukrainiečiai jau sukalė nesuskaičiuojamą kiekį orkų kolonų, ir, pajutę galimybę puolė ir atsiėmė miestelį. Tad agresoriaus tiekimo keliai nuo Sumy, Kyivo link, dar labiau pažeidžiami.
Charkivo kryptis. Panašu, orkai į ukrainiečių kontrataką rytinėje miesto pusėje kol kas neturi kuo atsakyti, tad apsiriboja tik artilerijos smūgiais. Žiūrėsime, kaip situacija vystysis toliau.
Donbaso kryptis:
-Šiauriniame flange tęsiasi mūšiai dėl Izyum ir Severodonetsk. Kol kas agresorius nepasiekė savo tikslų. Padėtį bando taisyti intensyvindamas puolimus Popasna ir taip atverti sau kelius į Severodonetsk iš pietų, į Artemivsk iš rytų, o vėliau ir į Slaviansk iš pietryčių.
-Centre ukrainiečiai toliau sėkmingai gina visus ruožus, agresoriui nepavyko prasiveržti Avdiivka ir Novobakhmutivka.
–Pietinis flangas. Kas dar nematėte interviu su Mariupolį ginačio pulko “Azov” vadu mjr. D. Prokopenko – būtinai pažiūrėkite https://www.youtube.com/watch?v=9YbJMEhUjsw Retos tvirtybės, racionalumo ir žmogiškumo vyras, ypač tokiomis sąlygomis. Labiausiai įstrigo ne tai, kad nuo mūšių pradžios Mariupolio gynėjai sunaikino apytikriai brigadą orkų (apie 30 tankų, apie 60 BTR/PKM, nukautą priešo gyvąją jėgą jie jau nustojo skaičiuoti). Įstrigo vado žodžiai, kad jų esminis tikslas yra: ”Pabloginti priešo padėtį.” Ne išlikti, ne apsiginti. Jų tikslas – pabloginti priešo padėtį. Todėl vengia pasyvios gynybos, ieško silpnų vietų ir kontratakuoja. Ir vėl. Ir vėl. Ir vėl. Ir tai nėra aklos, beprasmiškos kontratakos, nes tokiu atveju tiek pulko “Azov”, tiek kitų miestą ginančių dalinių kariai tiesiog jau būtų pasibaigę. Jie puikiai žino ką daro, ir tai daro profesionaliai. Tuo pačiu vadas sako tikįs, kad miestas bus deblokuotas, esą tokios vilties suteikė ir su juo kalbėjęs prezidentas Zelenskis. Laikom kumščius ir meldžiamės už Mariupolį ir kiekvieną iš tų vyrų, kurių mes nepažįstame, bet būtinai apie kiekvieną sužinosime.
Pietų kryptis. Vis dar trūksta detalesnės informacijos apie mūšius Chersone. Ukrainiečių oficialūs pareigūnai sako, kad miestas greitai bus atkovotas, tačiau kokia reali mūšių dinamika sunku pasakyti. Panašu, susidūrimai vyksta miesto prieigose, aktyviai dirba ukrainiečių artilerija. Kituose šios krypties sektoriuose be didelių pakitimų.
Dar vienas artėjančio orkų pralaimėjimo šauklys – pasirodžiusi informacija, kad 1 gvardijos tankų armijos tankų daliniai į ginkluotę priversti priiminėti senus, užkonservuotus T72. Kas dar nesuprato – 1 – oji gvardijos tankų armija pagal Kremliaus strategų sumanymą turėjo būti ta armija, kuri pirmoji triuškins NATO šalių sostines ir nuplaus savo dulkėtus vikšrus Lamanše smile Mhm…
Kaip matom toliau Sumy ir Charkivo nenuvažiavo, ir dabar priversta į dienos šviesą traukti visokias senienas. Atrodo, armijos vadas armijos generolas S. Kisel nušalintas. Galimai neatlaikė ir šios armijos 4 – tos tankų divizijos 13 – ojo tankų pulko vado nervai – galimai nusižudė.
Galime pažiūrėti agresoriaus motyvaciją:
https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/498206431796590
*****
Egidijus Papečkys
Trisdešimt pirma diena (kovo 26, šeštadienis)
* Fronte vyksta abipusis susišaudymas, be didesnių mėginimų pulti. Rusijos pajėgos išnaudoja savo pranašumą – galimybę apšaudyti raketomis toli užnugaryje esančius miestus. Šiandien raketos daugiausiai skriejo į Lvivą ir jo apylinkes.
x
* Ukrainiečių Bayraktarai veikia artimoje užfrontėje. Pasak vakarykščio Rusijos gynybos pranešimo, jų jau likęs tik vienas. Arba tas vienas šiandien dirba už 30, arba rusų generolams blogai ne tik su karo mokslu, bet ir su paprasta aritmetika. Nors tai gali būti tiesiogiai susiję – juk kažkaip sugebėjo apsiskaičiuoti su pajėgomis, reikalingomis karui Ukrainoje.
x
* Ukrainos kariuomenėje atsirado tarpusavyje konkuruojantys klanai, kurie nepasidalina įtakos zonų: rusų tankų skaičiui nuolat mažėjant, vis didesnė konkurencija vyksta tarp lengvais prieštankiniais ginklais ginkluotų pėstininkų, Bayraktar bepiločių, artilerijos, tankistų ir traktorių. Sklinda kalbos apie Rusijos ketinimą kreiptis į tarptautinį teismą dėl neteisėto jų tankų grobimo Ukrainoje, kadangi šis pasiekė nebetoleruotiną mastą. Sako, S. Šoigu nesirodo viešumoje todėl, kad asmeniškai kontroliuoja skundo rašymo procesą. Susidurta su problema – tiesiog nespėjama aprašyti vieno tanko pagrobimo faktą ir aplinkybes, o jau pagrobiami du kiti.
x
* Visgi pasirodė, kad rusų desantiniai laivai Berdianske nukentėjo nuo ukrainiečių raketos “Točka-U”. Kadangi ji labai netaikli, ir dar sugebėjo pažeisti 4 laivus vienu smūgiu, be moters pagalbos čia neapsieita. Sako, kad šios moters pavesta ieškoti čečėnams. Rasti ir sunaikinti. Kadangi jiems pavyko surasti Stepaną Banderą, oficialiai žuvusį 1959 m., greičiausiai pavyks surasti ir ją – Fortūną. Don.
x
* O dabar truputėlį rimčiau. Rusija renka pastiprinimus, krapšto juos iš tolimiausių garnizonų, net ir užsienio šalyse, ir juos permeta į Ukrainą. Visa tai daroma kažkaip labai ne taip, ir labai lėtai. Atrodo, tarsi Rusija specialiai norėtų pralaimėti. Tačiau taip nėra. Kremlius nori laimėti, bet negali. Abi pusės dabar įtemptai kariauja informacinį karą, kuriame abi turi savus taikinius ir savas auditorijas.
Manyčiau, Putinui būtų pats laikas sėsti prie derybų stalo, bet jis dar pabandys pasigerinti savo padėtį. Visgi Kremlius dar turi parako. jeigu tik jo neišbarstys pakeliui.
x
* Istoriškai Rusija buvo sumušta Krymo kare 1853-1856 m., buvo sumušta Rusijos Japonijos kare 1904-1905 m., buvo sumušta pirmame pasauliniame ir Žiemos kare 1939-1940. Ir daugybėje kitų karų, kuriems paminėti reikėtų ilgo lapo.
Laimėjo tik antrajame pasauliniame, nes likimo valia atsidūrė Vakarų sąjungininkų gretose. Šiandien Rusija viena, o į galingiausią kolektyvinę karinę sąjungą susivienijusias Vakarų pasaulio valstybes sugebėjo paversti savo priešais. Todėl dabar kelias dienas reikia palaukti ir pažiūrėti, be popcornų, nes reikia padėti ukrainiečiams.
x
* P.S. Susirėmimai tarp Azerbaidžano -Arcako (Armėnijos kontroliuojamo nepripažinto Kalnų Karabacho regiono) neatrodo labai pavojingi, ir neturėtų labai paveikti situacijos Ukrainoje.
x
P.S.2 Ginklai (lengvi prieštankiniai ir priešlėktuviniai) ir ekipuotė (šalmai, šarvinės liemenės) iš Vakarų juda į Ukrainą. Netrukus pasirodys ir amerikietiški dronai. Velniams pragare bus karščiau.
Beje, pragaras kategoriškai neigia priėmęs Žirinovskį, pagrįstai baimindamasis žudančių Vakarų sankcijų.
*****
Veidaknygė
Linas Karpavičius
Rusija prarado dalies Chersono kontrolę, – „The New York Times“, praneša remdamasis aukštu Pentagono pareigūnu
https://www.nytimes.com/…/25/world/ukraine-russia-war…
Šaltinio teigimu, Ukrainos pajėgos aktyviai šiame regione veikia ir grąžino dalį miesto savo žinion.
Pentagono atstovas taip pat sakė, kad JAV kariuomenė mano, kad Rusijos kariai Kijevo regione užėmė gynybines pozicijas ir nėra pasirengę žengti į priekį.
Netoli Chersono esantį Černobaevkos oro uostą ukrainiečiai bombardavo 10 kartų. Jis yra nepaprastai svarbus. Tai, vienintelis oro uostas pakeliui link Mykolajivo. Rusai pateko į spąstus. Arba reikia imti Mykolajivą (kam nėra resursų), arba reikia atiduoti Chersoną. Puolimas, be sraigtasparnių palaikymo, yra neįmanomas. o norint turėti sraigtasparnių palaikymą, reikia Černobaivkos oro uosto. Priminsiu, kad sraigtasparniai turi gana ribotą skrydžio nuotolio resursą – iki 500 km. T.y. 250 km nuo bazės. Chersono laikymas brangiai atsieina. Maitinti reikia ne tik savus karius, bet greitu laiku ir miesto gyventojus. Rusijos kariuomenė tam nepasiruošusi. Chersonas – tai lagaminas be rankenos. Palikti gaila, bet ir neštis nepatogu.
*****
Locked N’ Loaded
Kyivo kryptis. Šiaurės vakariame sektoriuje abi pusės persigrupuoja, atakuoja viena kitą artilerijos ugnimi, vyksta lokalios kontratakos. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius iš visų vamzdžių daužo Chernihiv, vykdo lokalias atakas, siekiant užblokuoti miestą. Miestas ginasi.
Charkivo kryptis. Na ką – atrodo pričiulbėjom smile Ukrainiečiai kontratakavo rytiniame sektoriuje ir įžengė Vilhivka ir Mala Rohan. Jie šiuos Charkivo priemiesčius buvo praradę prieš kurį laiką ir taupydami jėgas vengė atsiiminėti. Dabar atrodo laikas pribrendo. Jei ukrainiečiams čia pavyktų įsitvirtinti, tai ne tik palengvintų Charkiv gynybą, ar leistų lengviau įkvėpti gynėjų kontroliuojamam Chuhuiv (Vilhivka ir Mala Rohan yra šalia kelio, kuriuo keliauja pastiprinimas į šį pietryčiuose esantį ukrainiečių gynybos forpostą). Tokia ukrainiečių sėkmė vers agresorių neskubėti permetinėti pajėgas į Izyum (ką jie padarė prieš kelias dienas ir puolimas ten atsinaujino). Jei visgi orkai tai ignoruos, ukrainiečiai gali eiti ir toliau, aktyviau ims veikti teritorinės gynybos pajėgos ir tada kils tiesioginė grėsmė jų tiekimo keliams į Izyum (aplink Kupiansk).
Donbaso kryptis.
-Pranešama, kad Izyum link juda naujos orkų pajėgos, tad puolimas šiame sektoriuje gali dar labiau sustiprėti. Pietinė miesto pusė ir toliau lieka ukrainiečių rankose, tačiau jei orkams pavyks įsitvirtinti Kamyanka, tai būtų ne kokios žinios. Apie pasekmes rašėme ne kartą.
-Mariupolis toliau ginasi. Panašu, kad padėtis ten labai sudėtinga, pirmiausia dėl humanitarinės situacijos. Vandens ir maisto trūkumas gali turėti efektą miesto gynybai. Tačiau ko ukrainiečiams netrūksta – tai ryžto. Ir toliau rezultatyviai dirba artilerija, priešą stabdo tankai.
-Pietų kryptis. Vakar buvo nemažai euforijos, dėl ukrainiečių sėkmės Chersone. Vieni skelbė, kad Chersonas apsuptas, kiti, kad mūšiai mieste, treti, kad orkai bėga iš Chersono. Sąmoningai nekaitinome šios temos, kadangi buvo per mažai informacijos. Dabar atrodytų, kad mūšiai vyksta aplink miestą, galimai yra kovų židinių pačiame mieste, tačiau kalbėti apie tai, kad orkai prarado Chersoną dar negalime. Tuo pačiu sunku nustatyti mūšių mastą (kokiomis pajėgomis konkrečioje vietoje, kokios pajėgos bendrai dalyvauja aplink Chersoną). Kaip ten bebūtų – tai džiugi žinia, kadangi agresorius vis labiau remiamas prie Dniepro. Tuo labiau, kad ir Krivih Rih sektoriuje ukrainiečiai kotratakuoja, atsiimtas Novovorontsovka kaimas prie pat Dniepro (tokiu būdu Nikopolis apsaugotas iš vakarų). Agresoriaus siekiai prasiveržti link Mykolaiv ir Krivih Rih operacine prasme žlugo, dabar lieka ginti Chersoną. Su problematišku tiekimu (tik du keliai per Dnieprą), tai bus padaryti nelengva. Jei ukrainiečiams pavyktų išstumti agresorių iš Chersono, pirmiausia ką būtų galima būtų daryti – ugnimi trikdyti orkų judėjimą iš Krymo.
Ir pabaigai – žmonės kalba, kad elnių generalisimusui ir specoperacijų be nuostolių planuotojui tovariščiui Seriogai Šoigu širdelę skauda. Gali būti, kad taip skauda, kad net validolis nebepadeda. O gal ir jau atšalo Serioga? Fingers crossed.
Azovas ir toliau naikina priešą Mariupolyje.
*****
Linas Kojala
Okupacinės pajėgos skelbia, kad kare prasideda “antroji fazė”.
Iš Rusijos gynybos ministerijos viešo pristatymo:
– Generalinio štabo atstovas Sergejus Ruckojus aiškina, kad pradžioje buvo rinktasi tarp dviejų variantų: a) ribota karinė operacija Donecke; b) visą Ukrainos teritoriją ataka, siekiant “demilitarizuoti ir denacifikuoti”, nes Ukrainoje “vyko genocidas”. Pasirinktas antras variantas.
– Esą niekada nebuvo tikslo užimti Kyivo ar Charkivo – viso labo juos blokuoti, ką neva pavyko padaryti (nėra jokio realaus pagrindo manyti, kad Kyivas apsuptas, nors bandyta tą daryti), ir neleisti Ukrainai telkti pajėgų. Tiesa, “neatmetama galimybė”, kad šie miestai dar bus šturmuojami.
– Bet pagrindinis dėmesys nuo šiol bus nukreiptas į Donecko regiono (reikia manyti, administracinėse ribose) “išvadavimą” (net ir Kremliaus žiniasklaidoje jau kurį laiką pasigirsta klausimų, kodėl net šis tikslas, plačiai svarstytas dar prieš prasidedant invazijai, dar nėra įgyvendintas).
– Okupacinės pajėgos esą nesitaikė ir nesitaiko į civilius objektus. Tą daro nebent vietiniai “naciai” (JT atstovai skelbia surinkę preliminarius įrodymus apie agresoriaus vykdomus karo nusikaltimus).
– Primygtinai teigiama, kad “moderni Rusijos ginkluotė veikia ypač tiksliai ir patikimai”. Ukrainos gynybiniai pajėgumai didžiąja dalimi skelbiami kaip sunaikinti, oro erdvėje dominavimas įgytas “per dvi pirmąsias dienas”. Vakarų šalių tiekiama ginkluotė “tik didina aukų skaičių ir nesąlygoja operacijos baigties” (esama karo padėtis, viešai prieinami duomenys ir ekspertų vertinimai šiuos teiginius atmeta).
– Skelbiamas rusų karių aukų skaičius – 1351 (NATO šalių pareigūnų vertinimu, realistinis skaičius – 7-15 tūkst.)
*****
Egidijus Papečkys
Trisdešimta diena (kovo 25, penktadienis)
*Kalendorinis mėnesis, visame fronte vyksta tokie patys mūšiai, kaip ir anksčiau. Žinios apie mūšius Chersone ir šio miesto atsiėmimą patvirtinti negaliu, ryšį su čia apsuptais draugais jau senokai nutraukiau bijodamas dėl jų saugumo. Arestovičius sako, kad mūšiai mieste, ir kad rusai jį praras. labai norėčiau, kad šie jo žodžiai išsipildytų.
x
* Šiandien vyko ypatingas Rusijos gynybos ministerijos pranešimas. keletas įdomesnių momentų.
** Didelė pranešimo dalis skirta pateisinti agresiją. Pamojuota neva 4-os Ukrainos Nacionalinės gvardijos brigados “šifrogramomis”, kuriose yra užfiksuotas pasirengimas pulti separatistines “respublikas”. Apie tai jau rašiau – tai tebuvo įsakymas dėl vieno šios brigados bataliono priskyrimo Ukrainos kariuomenės mechanizuotos brigados žinion. Tuo metu, kai ukrainiečiai neva ruošėsi pulti, prie Ukrainos sienų jau ne vieną mėnesį realiai stovėjo puolimui sutelktos Rusijos pajėgos, ir Ukraina mėgino ne pulti, o atgrasyti Rusiją nuo įsiveržimo. Ir jeigu ukrainiečiai buvo sutelkę pajėgas puolimui Donbaso rajone, tai kur jos visos iš čia išgaravo prasidėjus Rusijos invazijai? Kokiu stebuklingu teletiltu akimirksniu persikėlė į kitus Ukrainos regionus?
x
** Dar daugiau laiko skirta suskaičiuoti Ukrainos turėtą ginkluotę ir kiek jos neva buvo sunaikinta. Mes tuos nuostolius paskaičiuosime, kai bus galimybė, atidžiau. Šiaip ši pranešimo dalis suteikė optimizmo – ji kaip ir reikštų, kad Rusija nori įrodyti sunaikinusi didelę dalį Ukrainos ginkluotės ir atėmusi galimybę apšaudyti separatistinį Donbasą, ir labai norint tai jau galima pateikti kaip “demilitarizacijos” įrodymą. T.y., savo visuomenei įteigti, kad įgyvendinti du “specialiąją operacija” pavadinto karo propagandiniai tikslai. O tai reiškia langą realioms deryboms ir paliauboms.
x
** Juokingai nuskambėjo teiginys, kad neva Kijevą, Sumus, Černihivą ir Charkivą neplanuota užimti, juos norėta tik blokuoti. Pirma, tai jau mėnesis laiko šiose vietovėse užblokuoti ne ukrainiečiai, o rusai, nepajėgiantys pajudėti pirmyn. Antra, koks čia blokavimas, jeigu ukrainiečiai čia nėra apsupti? Teiginys yra tiesiog absurdiškai komiškas. Bet tai irgi gerai, nes galima pasiaiškinti kodėl miestai nebuvo užimti ir sėsti prie derybų stalo.
x
** Sako, kad numušė 35 iš 36 ukrainiečių turėtų bepiločių Bayraktar. Aha, kaipgi smile
Nemažiau komiškas ir nurodytas žuvusių rusų karių skaičius – šiek tiek daugiau nei 1300. Beje, įdomu, ar jie pasiima ir savo žuvusių draugų batus? Nes Rusijos pajėgų video įrašuose ir nuotraukose (kuriuos ukrainiečiai kaupia kaip įrodymą būsimame teisme) matyti, kad visi nukauti ukrainiečių kariai yra be batų ir be visų kitų ekipuotės dalių. Kur jie dingo – visiems aišku. Marodieriavimas mūšio lauke, nukautų priešininkų apiplėšimas yra karo nusikaltimas.
x
** Rusų generolai pranešime taip pat papasakojo, kad Rusijos pajėgos naudoja tik itin taiklius ginklus, todėl civiliai nenukenčia. Šito tiesiog nekomentuosiu, žinom puikiai, kaip rusai terorizuoja civilius ir griauna miestus juos apšaudydami ir bombarduodami be jokių apribojimų.
x
* Kažkaip aptilo kalbos apie biologinį ginklą ir laboratorijas, kas irgi galėtų būti geru ženklu.
x
* Tai anaiptol nereiškia, kad Rusija ims ir rytoj atsitrauks, tačiau jau atsargiai deda tam tikrus pagrindus galimam atsitraukimui artimoje ateityje. Paminėto gynybos ministerijos pranešimo metu iš naujo apibrėžė karo tikslus, apsiribodami tik separatistinių “respublikų” išplėtimu iki Ukrainos Donetsko ir Luhansko sričių ribų.
x
* Visą laiką buvo įdomu, kaip Kremlius savo visuomenei įrodinės, kad “denacifikavo” Ukrainą? Nors rusiška propaganda yra susidorojusi su dar sunkesniais uždaviniais, ką nors sugalvos.
x
* Ukrainos oficialūs asmenys vis dažniau kalba apie tai, kad sekančiu taikiniu taps Lenkija. Skamba bauginančiai, bet tai yra NATO valstybė, ir čia Rusijos lauktų žaibiškas ir skausmingas pralaimėjimas. Be to, užtenka pažiūrėti į žemėlapį ir matome, kad Lenkiją Rusija galėtų užpulti tik per Ukrainą (bet jos neįveiks), Baltarusiją (labai siauras sienos ruožas, prie kurio būtų sunku sutelkti puolimui reikalingas pajėgas) ar Kaliningradą (čia sutelkti puolimui reikalingų pajėgų nepavyks). Plius Rusijos pajėgos patyrė sunkius nuostolius ir prarado “galingos kariuomenės” įvaizdį bei pasitikėjimą savimi. Todėl tokios ukrainiečių kalbos rodo ne ką kitą, o tik siekį kuo labiau įtraukti NATO valstybes į karą Ukrainoje. Nebūtinai tiesiogiai, bet per didesnę karinę paramą ir kitais aspektais. Tai yra ukrainiečių informacinio karo dalis. Todėl nereikia bijoti, ir nereikia pykti ant ukrainiečių – jie kariauja sunkų karą ir nori kuo daugiau paramos.
Tad palaikykime ir paremkime.
Slava Ukraini!
*****
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Lenkija pareiškė, kad nebijo Rusijos branduolinių grasinimų, kas reiškia lūžį, jog putino ištraukta branduolinė galvutė nebekelia siaubo.
Pabudo Š. Korėjos diktatoriukas Kim Jong Unas ir paskelbė, jog netrukus išbandys didžiausią tarpkontinentinę raketą, kas reikš naują, ilgą konfrontaciją su JAV. ŠK taip reagavo į J. Biden vizitą Europoje, kur JAV jau dislokavo 100 000 karių ir sparčiai stiprina NATO rytinį flangą.
Turkijos valdovas Erdoganas pareiškė (geriausiai informuotas?), jog Kijevas ir Maskva sutarė dėl 4 derybinių pozicijų, išskyrus Krymo ir Donbaso statusą.
Azerbaidžanas naudojasi proga, kad rusai paliko Armėniją ir vakar peržengė 2020 metų taikos sutartimi nustatytą kontakto liniją Kalnų Karabache.
Vengrija atmetė Ukrainos prašymą leisti ginkluotės, skirtos atremti Rusijos ir Baltarusijos invaziją, tranzitą per jos teritoriją, taip pat teigia ir toliau pirksianti rusiškas dujas ir naftą. Ką gi, bent jau mums, Vengrija dingo iš Europos žemėlapio. Globus žirneliai – atia.
Operacinis lygmuo
NATO žvalgyba praneša, jog Rusijai baigiasi Ukrainos karui skirtos raketos. Prasitaškyta kaip reikiant – ant miestų paleista apie 1100 raketų. Tuo tarpu Ukrainai ginklų stygius negresia. Vien britai ukrainiečiams duos papildomai 6000 raketų paleidimo sistemų, be 4000 NLAW’s ir Javelin, kurios nugabentos iki šiol.
Kremlius pasimetęs. Nors putinas pareiškė, jog karinė operacija vyksta pagal planą, asilui aišku, kad šis planas žlugo. putino generolai turi sugalvot kažką naujo. Tik ką? Paskelbt, jog Ukraina denacifikuota? Panaudot cheminį ginklą? Ruso niekas nebebijo.
Kremliaus balsas M. Zakharova sukandusi dantis pripažino, jog JAV pavyko (privertė) konsoliduoti partnerius. Vakarai kaip niekad vieningi.
Taktinis lygmuo
Ukrainiečiai po truputį, tyliai, kaimas po kaimo atkovoja prarastas teritorijas prie Chersono ir apie Kyjivą.
Sunkiau prie Charkivo. Čia rusai braunasi per Izium miestą (46 000 gyventojų), kuris dabar visiškai sugriautas.
Stebuklingai laikosi Mariupolis: į nelaisvę paimti rusų kariai skanduoja „putin xuilo“. Atėjo ir kraupios žinios – karo nusikaltėliams subombardavus Mariupolio teatrą, žuvo apie 300 civilių, įskaitant nėščias moteris ir vaikus.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Video: ukrainiečiai kepa šašlus Charkivo centre.
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4784656941644897/504489244682973
*****
Locked N’ Loaded
Kyivo kryptis. Situacija iš esmės nepakitusi:
-Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose agresoriaus jėgos gana silpnos, bando artilerijos smūgiais laikyti kontratakuojančius ukrainiečius. Tuo pačiu orkai vis ir toliau neatsisako siekių bet kokia kaina primesti savo mūšio ritmą. Pvz. Makariv ar Buchia ruožuose mažomis pajėgomis bando pulti. Tiesa, tas puolimas labiau primena desperatišką puolimo imitaciją. Grįžti į sau patogias pozicijas be šviežių pajėgų ir resursų papildymo agresorius nebeturi pajėgumo.
-Šiaurės rytiniame sektoriuje ukrainiečiai ir toliau neleidžia orkams blokuoti Chernihiv (ir taip palengvinti tiekimą ir pajėgų judėjimą Kyivo link iš šiaurės). Pagrindinės agresoriaus pastangos šiuo metu nukreiptos į vakarinės miesto pusės iki pat Dniepro „uždarymą“. Čia kritinę svarbą turi Slavutich miestas, tad orkai bando jį nulaužti. Tiesa nesėkmingai. Tuo pačiu agresorius kaupia jėgas Brovary-Borispol sektoriuose. Galima daryti prielaidą, kad jie ateityje rengiasi pulti, agresorius vis pabando įvykdyti lokalias atakas.
Tačiau kita vertus matant, kad šiuo metu čia esančių pajėgų esminis uždavinys – išlaikyti pozicijas, tad neatmestina, kad agresorius gali siekti pirmiausia maksimaliai sutvirtinti savo gynybą. Ukrainiečių kontrakatkos šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuje tikrai buvo pastebėtos. Jei ir aplink Brovary ukrainiečiai iškrėstų kažką panašaus, čia agresoriaus padėtis būtų dar sunkesnė (dėl neblokuoto Chernihiv, siauro tiekimo sektoriaus nuo Symy, ilgų ir nuolat atakuojamų tiekimo kolonų). Pirma kregždė – ukrainiečių išvaduotas Lukyanivka miestelis (apie 50 km į rytus nuo Brovary, šalia strateginio H07 kelio į Brovary).
Charkiv kryptis. Be pakitimų. Atvirai sakant, čia anksčiau ar vėliau lauktume agresyvesnių ukrainiečių veiksmų. Dabar sprendžiasi šiaurinio Donbaso flange likimas, tad kritiškai svarbu, kiek agresorius gaus spaudimo prie Charkivo ir jo kryptyje esančiuose tiekimo keliuose. Ypač turint omenyje, kad vakar atsinaujinęs puolimas prie Izyum tikėtina įvyko pajėgomis nuo Charkivo.
Donbaso kryptis:
-Šiauriniame Donbaso flange situacijų toliau išlieka įtempta. Agresorius toliau aršiai atakuoja Izyum sektoriuje. Miestas beveik sugriautas, mūšiai vyksta apylinkėse. Žinoma, orkai pasiskelbė, kad jie jau užėmė miestą, tačiau paskubėjo – gavo į nosį ir grįžo kur buvę. Agresoriaus veiksmai Rubizhne ir Popasna be rezultatų.
-Pietiniame flange džiugina, kad ir čia ukrainiečiai ima kontratakuoti. Antai orkai išmušti iš Malynivka, t.y. ukrainiečiai trukdo agresoriui vystysi puolimą nuo Volnovacha sektoriaus šiaurės vakarų link. Toliau ginasi Mariupolis. Atrodytų, kad mūšių intensyvumas sumažėjo. Tai galime spėti iš pastarosios paros “Azov” pulko rezultatų – 4 BTR ir neaiškus skaičius pėstininkų minus. Svarbu pastabėti, kad didžioji dalis šių nuostolių – ukrainiečių artilerijos darbas. Tad panašu artimų kautynių intensyvumas sumažėjęs. Panašu, kad vakar Berdianske savo “demilitaristinę” kelionę baigę orkų laivai buvo nutaikyti į Mariupolį, tad ši sėkmė džiugina dvigubai.
Pietų kryptis. Čia agresorius ir toliau bando išlaikyti tai, ką jam pavyko užgrobti. Ir toliau jiems esminė problema – aprūpinimas. Ukrainiečiai tai bando išnaudoti – atakuoja ugnimi ir vykdo lokalias kontratakas. Ir vėl puikiai veikia jų targetingas – panašu, kad sunaikintas 49 – os armijos priešakinis valdymo punktas.
„Dvasingosios sverchderžavos spec. operacija be nuostolių“ tęsiasi; taip ir toliau.
Yuri Butusov archyvas. Pagal atvirų šaltinių pranešimus, nepaisant to, kad ir Ukraina neteko nemažai tankų (skaičiuojama apie 74), tačiau šiuo metu jų beveik pusšimčiu yra daugiau nei prieš karą (traktorininkų “specpajėgos” partempė ne mažiau 177).
*****
Egidijus Papečkys
Dvidešimt devinta diena (kovo 24, ketvirtadienis)
*Fronte mažai naujo. Kontrpuolimas prie Kijevo, atrodo, taip ir neįvyko, rusų kariai prie Bučos ir Hostomelio neatkirsti. Sakyčiau, kad ukrainiečiai čia sėkmingai puldinėja priešakinius dalinius, prasiskverbę pro skylėtas rusų linijas atakuoja logistikos kolonas, tačiau jokio operacinio prasiveržimo požymių nematyti. Tam ukrainiečiams tiesiog trūksta pajėgų.
* Donbase Rusijos ir separatistų pajėgos keliose vietose pasislinko iki 2 km pirmyn. Pirmajame pasauliniame kare, 1916 m. prie Verdeno tai būtų vertas dėmesio pasiekimas. Donbase – ne. Jeigu dar teisingai išmatuotume, gal liktų tik koks 1,2 km. O gal ir iš viso 700 m. Taigi reziumuojame – Donbase irgi nieko naujo.
* Giedrius Petkevičius ką tik pasidalino žinia, kad apie pusvalandį kai kuriuose rusų forumuose skleidžiami gandai, kad Mariupolis krito. Kaip Giedrius įvertino – „iš serijos ką tik pranešė kaimyno sūnaus dukros vaikas iš Mariupolio, tai jis žino“. Pritariu Giedriui, ir aš netikiu. Mariupolis kristi gali, ten kaunasi patyrę ir drąsūs, bet mirtingi ukrainiečių kariai. Bet ne šį vakarą.
* Berdiansko uoste supleškėjo Rusijos karinio jūrų laivyno didysis desantinis laivas. A. Arestovičius sako, kad jame buvo „20 tankų, 45 šarvuoti transporteriai, 400 karių. Ir jų nebėra. Vienu smūgiu“. Pasak jo, dar vienas laivas buvo apgadintas, ir visa tai yra gerai pavykusi ukrainiečių ataka.
Rusai moja rankom ir sako – pats sudegė, be ukrainiečių pagalbos. Šį kartą aš labiau linkęs tikėti rusų, nei A. Aristovičiaus žodžiais, nes iš filmuotos medžiagos man iš tiesų panašu, kad sudegė pats. Nereikėtų stebėtis – Rusijos karinis laivynas pats sau yra padaręs gerokai daugiau nuostolių, nei patyrė nuo priešo atakų.
Tiesą pasakius, kažin ar iš viso patyrė žalos nuo priešo veiksmų po antrojo pasaulinio karo. Iš žymesnių – povandeninio laivo „Kurskas tragedija“. O kur flagmanas ir pasididžiavimas – avia nešantis laivas „Admirolas Kuznecovas“! Rusai vadina „avia nešančiu“, nes net jiems gėda mažą saujelę lėktuvų talpinantį laivą vadinti lėktuvnešiu.
Benešiodamas lėktuvus „Admirolas Kuznecovas“ porą jų pametė jūroje, išsiruošęs pagrasinti Asado priešininkams Sirijoje vos nenuskendo Viduržemio jūroje, galiausiai porą kartų degė, sudegindamas ir doką, kuriame buvo remontuojamas. Bet čia sena istorija. Dėl ko iš tiesų užsidegė laivas Berdianske turbūt sužinosime tik po karo. Tačiau jau galime konstatuoti, kad tas baisusis rusų jūrų desantas, kuris taip ir neįvyko, jau patyrė pirmuosius skaudžius nuostolius.
* NATO susitikimas pasibaigė Rusijos pasmerkimu ir palaikymo Ukrainai išreiškimu. Kremliui pagrasinta atsaku, jeigu bus panaudotas masinio naikinimo ginklas Ukrainoje, tačiau nedetalizuota koks tas atsakas bus. Neaišku, kas susitarta dėl pagalbos Ukrainai, kuri prašo ginklų. Užsiminta apie galimą priešlaivinių raketų perdavimą, bet smulkiau nedetalizuota. Tikiuosi, kad šią informacijos spragą rytoj užpildys KAM ministras Arvydas Anušauskas.
NATO konstatavo, kad sustiprino rytinį pasienį ten permesdama 40 tūkst. karių ir atitinkamas oro ir jūrų pajėgas, ir kad toliau stiprins savo galimybes ten, kur gresia didesnis pavojus. Džiugu, bent šitą jau žinome.
Iš esmės, atrodo, nieko netikėto susitikime nenutarta.
* Vis daugiau dėmesio Kremliaus kalbose skiriama ne karui, o ekonomikai ir santykiams su kitomis šalimis. Tai reiškia, kad sankcijos veikia, ir kad yra baimė dėl tų sankcijų, kurios dar tik pradės veikti.
* Tačiau karo veiksmai nesustoja. Rusija pradėjo verbuoti savanorius karui Ukrainoje, tai patvirtina ankstesnes įžvalgas, kad Kremlius nenori skelbti mobilizacijos ir siųsti į karą neparuoštus šauktinius ir rezervistus. Neaišku, kiek tų savanorių pririnks, bet esu tikras, kad jokios rimtos jėgos šie savanoriai nepadarys – net nebus laiko iš jų suformuoti galinčius kovoti dalinius, naudos tik tiek, kad statistiškai papildys ukrainiečių praretintus Rusijos pajėgų dalinius Ukrainoje.
* Šiandien tiek. Rusai išsikvėpė ir naujienų nėra. bet ir toliau yra liūdnų žinių apie žūstančius civilius ir pasitraukusius pabėgėlius. Ukrainai reikia ginklų – tai padėtų kovoti ir, ko gero, priartintų karo pabaigą. O jis gali pasibaigti tik derybomis.
Kaip pasakė J. Bidenas – niekas negali priversti Ukrainą atsisakyti Rusijos okupuotų teritorijų. Viskas pačių ukrainiečių rankose. Bet bus daug sėkmingiau derėtis, jeigu jų rankose bus Vakarų perduoti ginklai.
El. paštas Facebook Google+ Twitter
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Vienas pagrindinių Bideno vizito Europoje tikslų – energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos Europoje aptarimas. Pusė Rusijos biudžeto pajamų yra iš energetinių resursų. putinas vakar nusprendė, kad už dujas Vakarai turės susimokėti rubliais. Ups, kas čia?
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J. Sullivan perspėjo Pekiną apie galimas skaudžias pasekmes, jei Kinija parems Rusiją: laukia įvairios sankcijos. Mūsų manymu, tai galimai Vašingtono atsakas į Kinijos ambasadoriaus kreipimąsi į kinų verslininkus, raginant užpildyti spragas Rusijos ekonomikoje, pasitraukus Vakarų įmonėms.
„Nestle” panešė, jog sustabdys „didžiąją dalį” pardavimų Rusijoje ir prekybą daugeliu prekės ženklų, įskaitant šokoladinius batonėlius „KitKat” ir „Nesquik”. Iš Rusijos traukiasi ir prancūzai. Po oficialaus Ukrainos prezidento kreipimosi į Prancūzijos parlamentą ir raginimų „… liautis finansuoti moterų ir vaikų žudynes”, Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault” paskelbė, kad stabdo darbą savo gamykloje Maskvoje. Ech jūs, prancūzai. Mėnesis žudynių, griovimo, kančios, ašarų, nekalbant apie vaikus ir gimdymo namus.
Vyksta NATO viršūnių susitikimas. Kol kas nieko naujo: NATO nesikiš, oro erdvės neuždarys, taikos misijos nevykdys ir t.t. Nedidelis retorikos postūmis – NATO gensekretorius kažką nerišliai kalba apie Ukrainai galimai teiktiną apsaugos priemonių pagalbą, jei būtų panaudotas cheminis, biologinis ginklas ir/ar radioaktyvios medžiagos.
Lenkai užblokavo Rusijos ambasados sąskaitas Lenkijoje. Oficiali priežastis – terorizmo finansavimas.
Operacinis lygmuo
Nors Rusija tęsia alinančius bombardavimus ir miestų griovimus, panašu, jog orkų irštvoje prasidėjo žiurkių kovos. TV dėžutėse nebepasirodo prie ilgojo putino stalo sėdėję generolai šoigu ir gerasimov. Ukrainiečių žvalgybos duomenimis, atrodo, kad Rusijos kariuomenės „elitiniai” daliniai dėl patirtų nuostolių yra šoko būsenoje. Rusijos kariai ima suvokti, jog dėl tokio karinio „pravalo“ kalti jų kiaušingalviai generolai, todėl šiuo metu dedamos visos pastangos, kad karininkų pyktis neatsigręžtų prieš armijos vadovybę.
Rusų pajėgoms nepavyksta sutrikdyti įprasto paramos tiekimo kelių vakarų Ukrainoje. Diversinės grupės arba sunaikinamos, arba pasiduoda.
Ukrainiečių pajėgų kontrpuolimas prie Kijevo sustojo dėl okupanto artilerijos ir oro smūgių per gyvenamuosius rajonus priemiesčiuose. Pagrindinė okupanto puolimo kryptis Mazyrius – Kijevas išlieka neužblokuota. Sunku tiksliai pasakyti, bet regisi, rusams pavyko arba išeiti iš apsupimo, arba pralaužti apsupimo žiedą šiaurės vakarinėje Kijevo dalyje.
Taktinis lygmuo
Per 24 valandas Rusija įvykdė 250 oro antskrydžių. Charkiv meras pranešė, jog sugriauta 1143 miesto pastatų, iš kurių 998 – civiliai objektai. Charkivas, Mariupolis (vieta, kur buvo miestas), Černihivas nuolat apšaudomi ir bombarduojami. Naktį iš jūros apšaudyta ir Odesa.
Ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgos Berdianske susprogdino uoste stovėjusį rusų desantininkų laivą „Orsk“. Na pagaliau, broliai! Nebūtina frontu kariauti, mažų padalinių taktika, specoperacijos ir partizanai yra rusų generolų, štabų ir vis dar divizijomis operuojančių planuotojų siaubas.
Nepavyko išlaikyti Iziumo kontrolės. Matyt, Kremlius su savo orkų vadais ima dirbti stalino stiliumi – arba išlaikai, kas užgrobta, arba sušaudysim patys.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
–
Arimantas Butkus
Jau minėjome, kad Orhuso konvencija suteikia visuomenei teisę gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Šios konvencijos tikslas – apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Konvencija susieja teises aplinkos srityje su žmogaus teisėmis, akcentuoja visų mūsų pareigas ateities kartoms,
Pirmoje ir antrojoje dalyse minėjome Konvencijos sąvokas, valstybės įsipareigojimus, aprašėme piliečių teises gauti informaciją apie aplinką, apie informacijos apie aplinką rinkimą ir platinimą, Nurodėme, kad valstybė turi pareigą užtikrinti kad, teikiamos informacijos apie aplinką tvarka būtų suprantama ir aiški visuomenei, kad informacija būtų lengvai prieinama, taip pat valstybės pareigą, nuosekliai didinti informacijos apie aplinką apimtį elektroninėse duomenų bazėse, lengvai prieinamose visuomenei viešaisiais telekomunikacijų tinklais. Minėjome, kad valstybė reguliariais laikotarpiais turi skelbti šalies aplinkos būklės nacionalines ataskaitas, įskaitant informaciją apie aplinkos kokybę bei sunkumus ir kt.
Valstybė taip pat yra įpareigota parengti praktines nuostatas, kurios leistų visuomenei atvirai ir vadovaujantis teisinga ir pagrįsta tvarka dalyvauti rengiant planus bei programas, susijusius su aplinkosauga, suteikti visuomenei būtiną informaciją.
Atsižvelgdama į šios Konvencijos tikslus, valstybės institucijos privalo nustatyti visuomenės grupes, galinčias dalyvauti šiame procese. Valstybė, kiek įmanoma, turi stengtis suteikti galimybes visuomenei dalyvauti formuojant aplinkosaugos politiką.
Turime žinoti, kad visuomenei leidžiama dalyvauti rengiant vykdomojo pobūdžio teisės aktus ir bendrojo pobūdžio privalomuosius norminius aktus. Valstybė turi užtikrinti efektyvų visuomenės dalyvavimą, kai dar yra galimybė rinktis atitinkamame valdžios institucijų rengiamų vykdomojo pobūdžio norminių teisės aktų ir kitų bendro pobūdžio privalomųjų teisės normų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, rengimo etape. Pvz., miesto visuomenė turi teisę susipažinti su miesto planavimo dokumentais, kol dar nėra rengiami detalieji planai ir techniniai projektai.
Tam tikslui yra nustatomi terminai, kurie sudarytų sąlygas veiksmingam visuomenės dalyvavimui. Taisyklių projektai turi būti spausdinami arba kitu būdu pateikiami visuomenei. Jai turi būti suteikta galimybė teikti pastabas tiesiogiai arba per atstovus. Valstybės institucijos privalo kiek įmanoma į visuomenės dalyvavimo rezultatus atsižvelgti.
Be to konvencija užtikrina suinteresuotos visuomenės teisę kreiptis į teismus, o teismai turi suinteresuotos visuomenės teisę ginti.
Nustatyta, kad valstybė vadovaudamasi įstatymais užtikrintų kiekvieno asmens teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje, institucijoje, jei asmuo mano, kad jo prašymas suteikti informaciją pagal konvenciją nebuvo nagrinėtas, buvo neteisėtai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal konvencijos 4 straipsnio nuostatas.
Tais atvejais, jei sprendimą iš naujo svarstomas teisme, valstybė užtikrina, kad toks asmuo taip pat turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti skubia, nemokama arba nebrangia pakartotinio nagrinėjimo procedūra, kurią atlieka valstybės institucija arba kita nepriklausoma ir bešališka ne teismo institucija.
Valstybė vadovaudamasi įstatymais, užtikrina kad atitinkami visuomenės atstovai, kurie rodo suinteresuotumą arba mano, kad buvo pažeista kokia nors jų teisė, kai tai kaip būtina sąlyga numatyta administracinės procesinės teisės normose, turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje, institucijoje, jeigu asmuo siektų teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą, veiksmus arba neveikimą.
Suinteresuotumas ir kokios nors teisės pažeidimas nustatomas remiantis įstatymais ir siekiant suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus pagal Konvenciją.
Konvencija neriboja galimybės panaudoti išankstinio svarstymo administracinėje institucijoje procedūrą ir netaiko reikalavimo išnaudoti administracinio svarstymo procedūras prieš kreipiantis į teismines instancijas tais atvejais, kai toks reikalavimas nustatytas nacionaliniuose įstatymuose.
Valstybė užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys įstatymuose numatytus kriterijus, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo.
Tuo atveju turi būti užtikrintos atitinkamos ir veiksmingos teisinės gynybos priemonės, įskaitant tokias teisines gynybos priemones kaip teismo įpareigojimas nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises, ir tos priemonės turi būti teisingos, bešališkos, pasiūlytos laiku ir ne per daug brangios, nes dėl brangių procedūrų piliečiai negalėtų veiksmingai ginti savo teisių.
Valstybė užtikrina, kad visuomenei būtų pranešama apie sprendimų pakartotinio nagrinėjimo administracine bei teismine tvarka procedūras, apsvarsto klausimą dėl atitinkamų mechanizmų, leidžiančių pašalinti arba sumažinti finansines arba kitas kliūtis, trukdančias kreiptis į teismus, sukūrimo.
Kitoje dalyje kalbėsime apie piliečių dalyvavimą naudojantis šioje konvencijoje įtvirtintomis teisėmis.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF.
Aušros vartų Madonos paslaptys
Daugybė tikinčiųjų su malda sustoja priešais Aušros vartų Gailestingumo Motinos paveikslą. Į jį žvelgdami su viltimi, savo kepures nukelia ir persižegnoja visų krikščioniškųjų konfesijų atstovai. Kiekvienų metų lapkritį katalikai čia susirenka į Aušros Vartų Dievo Motinos atlaidus, o sausį šį paveikslą pagarbina pravoslavai. Dabar gi Dievo Motinos pagalbos maldaujama ukrainiečiams, kovojantiems prieš nuožmų agresorių. Tačiau iki šiol niekas negali tiksliai pasakyti, kokia gi yra tikroji šio istorinio- kultūrinio paveldo – stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo kilmė, tapatybė bei konfesinė priklausomybė.
Vieninteliai miesto vartai
Aušros vartai, kurių vidinėje pusėje esančioje koplyčioje kabo šis garsus Dievo Motinos atvaizdas, – vieninteliai išlikę Vilniaus miesto gynybinės sienos vartai. Amžių bėgyje jie turėjo įvairius pavadinimus: Medininkų, Rusų, Aštrieji (Ostra Brama)… Menotyrininkas Vladas Drėma savo knygoje „Dingęs Vilnius“ teigia, jog kertinis šių vartų akmuo buvęs pašventintas 1498 – aisiais, o 1508 metais karalius Žygimantas Senasis nusprendė juos perstatyti, mat jie jam pasirodė netinkami. Tą pačią vartų perstatymo datą mini ir senieji pravoslavų šaltiniai. Taigi minėtų 1498 metų balandžio 23 dieną, per Jurgines, skambant katalikų ir stačiatikių maldos namų varpams, aplink Vilnių pajudėjo didelė bažnytinė procesija, kurioje dalyvavo ir pats valdovas. Procesijos metu buvo nužymimi pagrindiniai gynybinės sienos punktai.
Apie Medininkų (Aušros) Vartus prabylama ir tuometinio karaliaus Žygimanto Senojo privilegijoje, suteiktoje LDK Didžiajam etmonui K. Ostrogiškiui. Kaip mini „Rusų cerkvės istorija“, 1514 metais, mūšio su Maskvos kariuomene prie Oršos išvakarėse K. Ostrogiškis iškilmingai prisiekęs: jeigu kova būsianti laimėta, Vilniuje iškilsiančios dvi cerkvės. Lietuviai nugalėjo, ir karalius dar tais pačiais metais suteikė Didžiajam etmonui leidimą prie Medininkų vartų pastatydinti dvi naujas cerkves – Šv. Trejybės ir šv. Mikalojaus.
Remiantis viduramžių tradicijomis, virš miesto vartų būdavo statoma koplyčia, papuošta šventųjų miesto globėjų atvaizdais. Taigi Aušros Vartų išorinėje pusėje atsirado Pasaulio Išganytojo freska, o iš miesto pusės buvo įkomponuotas Šv. Dievo Motinos Marijos paveikslas, kurio sudėtinga istorija iki šiol pateikia nemaža mįslių kultūros ir istorijos paveldo tyrinėtojams.
Kelių paveikslų istorijos persipina
Diskusijose apie Aušros Vartų Gailestingosios Motinos paveikslo likimą persipina, o kartais ir klaidingai sutapatinamos kelių šventų paveikslų bei ikonų istorijos.
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad, tekėdama už LDK kunigaikščio Aleksandro, Maskvos caro Ivano III duktė Jelena 1495 metais į Vilnių kartu su kraičiu atsivežė ir šventą ikoną – Odigitriją – su Dievo Motinos atvaizdu. Paveikslas buvo įkurdintas Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos Sobore. Valdovo žmonai iškeliavus Anapilin, jos testamente buvo nurodyta, kad garsusis paveikslas turi likti šiame sobore. 1570 – aisiais Maskvos caro Ivano Rūsčiojo diplomatai, pasirašydami taikos sutartį su Lietuvos – Lenkijos valstybe, norėjo šią ikoną atsiimti ir parsivežti atgal į Maskvą. Už jos sugrąžinimą jie žadėjo išlaisvinti penkiasdešimt kilmingų lietuvių belaisvių, tačiau Lietuvos valdovai jų noro neišpildė. Gal nedrįso atimti šventojo paveikslo iš stačiatikių cerkvės? Vėliau paveikslas atiteko unitams ir buvo perkeltas į Šv. Trejybės cerkvę, kurioje išbuvo iki 1915 metų. Po to garsiosios ikonos pėdsakai dingsta. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ji vis dėlto kažkokiais keliais buvo išgabenta atgal į Rusiją.
Su Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslu siejama ir kita stačiatikių šaltiniuose minima ikona – Korsunskaja (arba Ostrobramskaja). Ją, kaip dovaną savo sutuoktinei Julijonai iš Krymo parsivežė Lietuvos Didysis kunigaikštis Algirdas. Julijona šią, dar vadinamą Apreiškimo, ikoną padovanojo Šv. Trejybės vienuolynui, kurio vienuoliai 1498 metais ją pakabino Medininkų (Aušros Vartų) koplyčioje.
1626 – aisiais prie Aušros Vartų buvo įkurtas Basųjų Karmelitų vienuolynas, kurio vienuoliams buvo patikėta prižiūrėti ir vartų koplyčią, ir joje esantį paveikslą (tik nežinia, Julijonos padovanotąjį ar jau kitą). Taip Aušros Vartų koplyčia tapo katalikiška šventove.
Paveldo paslaptys iki šiol neatskleistos
Istorija Vilniaus miestui nebuvo gailestinga: jis išgyveno daugybę karų ir gaisrų. Istorinėse kronikose iki šiol taip ir neaptikta žinių, koks likimas ištiko Algirdo atvežtąjį ir Aušros Vartuose saugotą paveikslą. Neaišku, ir kada vartuose atsirado dabartinis Dievo Motinos atvaizdas, kas jo kūrėjas, ir pan. 1993 metais buvo atlikta kruopšti šio neįkainojamo dailės kūrinio cheminė ir techninė analizė. Ji parodė, kad dabar Aušros Vartuose įkurdintas šedevras galėjo būti nutapytas XVII amžiaus pradžioje.
XIX amžiaus pradžioje, Lietuvai esant Rusijos sudėtyje, stačiatikių Šv. Trejybės vienuolynas mėgino susigrąžinti Aušros Vartų paveikslą ir su šiuo prašymu kreipėsi į tuometinį Romos popiežių. Katalikų bažnyčios galva Pijus VII atsakė, kad paveikslas privalo priklausyti tam vienuolynui, kuris įsikūręs arčiausiai Aušros Vartų. Kadangi ten glaudėsi karmelitai, jų žinioje ir liko šventasis paveikslas.
1927 metais Vilniaus vyskupija paprašė popiežiaus leidimo karūnuoti Aušros Vartų Dievo motinos paveikslą ir priskirti jam, be kitų, dar ir Lenkijos karalienės titulą. Popiežius Pijus XI leido paveikslui suteikti tiktai Šv. Marijos Gailestingumo Motinos vardą.
Šis Aušros Vartuose kabantis paveikslas laikomas stebuklingu. Jo kopijų esama Lenkijoje, Šv. Petro bazilikos Lietuvos koplyčioje Romoje, Paryžiaus šv. Severino bažnyčioje. Jubiliejiniais krikščionybei metais, 2000 – aisiais, keramikinė šio paveikslo kopija buvo įteikta Nazareto Apreiškimo bazilikai, kurią puošia maldininkų atvežti geriausi Šv. Marijos paveikslai iš daugelio pasaulio šalių.
Ginčai, kam turėtų priklausyti Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas, taip ir lieka neišspręsti. O gal jų ir spręsti nereikia – Dievo Motina laimina visus ir visiems yra vienodai gailestinga.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas po NATO viršūnių ir dvišalių NATO lyderių susitikimų, spaudos konferencijos papasakojo apie derybas su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu dėl karinės pagalbos teikimo Ukrainai, po NATO viršūnių susitikimo ir dvišalių NATO lyderių susitikimų, rašo Book.Info.
Žurnalistai paklausė B. Džonsono apie derybas su Turkijos prezidentu, siekiant suteikti Ukrainai karinę pagalbą.
„Su R. T. Erdoganu susitarėme taip: Didžioji Britanija aprūpina Ukraina priešlaivines sistemas, skirtas sunaikinti rusų tolimojo nuotolio artileriją, iš kurios jie apšaudo į Mariupolį. Ši britų artilerija taip pat galės sunaikinti toli esančius Rusijos laivus. Turkija į Ukrainą pristatys dar vieną „Bayraktar“ partiją, taip pat galingus ratinius traktorius su platformomis, ant kurių bus pakrauta ir į reikiamas vietas gabenama britų tolimojo nuotolio sunkioji artilerija“, – rašoma pranešime.
Anksčiau Borisas Džonsonas išreiškė abejones, kad Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sustoti. Kartu jis pažymėjo, kad Rusijos Federacijos užpulta Ukraina vis tiek laimės, nors tai nebus lengva.
„Manau, kad Putinas Ukrainos miestams padarys tai, ką padarė Groznui“, – sakė B. Džonsonas.
Autorius yra advokatas, Viešojo intereso gynimo fondo vadovas.
Šeštadienį Varšuvoje pasakytoje svarbioje kalboje Bidenas sakė, kad pasaulis turi ruoštis „ateityje ilgai kovai“.
JAV prezidentas Joe Bidenas dramatiškai eskalavo savo retoriką prieš Vladimirą Putiną, ragindamas nušalinti Rusijos lyderį dėl jo žiaurios invazijos į Ukrainą.
„Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“, – sakė Bidenas šeštadienį Lenkijos sostinėje pasakytos kalbos pabaigoje, kuri buvo keturių dienų kelionės į Europą kertinis akmuo.
Svarbiausioje kalboje Varšuvoje Bidenas palygino Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai su antisovietine „laisvės kova“ ir pareiškė, kad pasaulis turi ateityje ruoštis „ilgai kovai“.
Jis taip pat pavadino konfliktą Ukrainoje „strategine Maskvos nesėkme“.
„Mes esame su jumis“, – sakė jis ukrainiečiams. Kreipdamasis į rusus jis sakė, kad šie „nėra mūsų priešai“, ir paragino juos kaltinti Putiną dėl Vakarų įvestų griežtų ekonominių sankcijų.
„Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“, – sakė jis.
Jis taip pat perspėjo Rusiją nejudėti per „colį“ į NATO teritoriją, pakartodamas Aljanso narių kolektyvinės gynybos „šventą pareigą“.
Vėliau šeštadienį Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškė, kad JAV prezidentas nereikalauja keisti režimo Rusijoje. „Prezidento mintis buvo ta, kad Putinui negalima leisti naudotis valdžia savo kaimynams ar regionui. Jis nediskutavo apie Putino galią Rusijoje ar režimo pasikeitimą“, – sakė pareigūnas.
Bidenas dažnai kalbėjo apie tai, kad dabar du mėnesius trunkanti Kremliaus invazija taptų Putino „strategine nesėkme“, ir apibūdino Rusijos lyderį kaip „karo nusikaltėlį“.
Tačiau iki savo pasisakymų Varšuvoje Amerikos lyderis nesakė, kad Putinas neturėtų vadovauti Rusijai.
Anksčiau šeštadienį, netrukus po susitikimo su Ukrainos pabėgėliais, Bidenas Putiną pavadino „mėsininku“.
Gerus santykius su Maskva ir Kijevu palaikanti Ankara nuo 2019 metų Ukrainai pardavė dešimtis savo kovinių bepiločių orlaivių.
Per Rusijos karą su Ukraina internete pasklido vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip Turkijos kovinis bepilotis orlaivis Bayraktar TB2 sėkmingai smogė Rusijos armijai.
Atsižvelgiant į chaotiškus įvykius, vietoje beveik neįmanoma įvertinti, kaip dažnai ir kaip sėkmingai Ukraina iki šiol naudojo savo turkiškus bepiločius orlaivius, sakė „Al Jazeera“ Ciuricho karinių technologijų ir tarptautinio saugumo vyresnysis mokslo darbuotojas Mauro Gilli, ETH.
„Buvo keletas vaizdo įrašų, kuriuose tariamai rodomas TB2 darbas. Žinoma, šiuo metu informacija yra fragmentiška, todėl ją reikia vertinti atsargiai. „Žinome, kad Ukraina per pastaruosius metus nusipirko dalį TB2 ir kad Turkija ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl TB2 gamybos Ukrainos ribose, bet, kiek žinau, gamyba dar nebuvo pradėta.
„Tariamai kai kurie transporto orlaiviai pristatė bepiločius orlaivius prieš pat karo veiksmų su Rusija pradžią“, – sakė Gilli.
Nuo 2019 m. Kijevas iš Ankaros nusipirko dešimtis bepiločių orlaivių. Jie taip pat buvo naudojami Libijoje ir praėjusių metų mūšyje tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl Kalnų Karabacho, kai bepiločius orlaivius naudojo Turkijos sąjungininkas Baku.
„Bendrovės Bayraktar pagamintas TB2 yra vienas iš dviejų garsiausių Turkijos gaminamų ginkluotų bepiločių orlaivių (kitas yra Turkijos aviacijos ir kosmoso pramonės „Anka“). Jis yra pigesnis nei kiti vakarietiški modeliai, bet gerai veikia pagal pagrindinius parametrus [atstumas, aukštis, taip pat jutikliai ir ryšio sistema]“, – sakė Gilli.
Tačiau paaštrėjusių konfliktų metu dažnai sunku atskirti faktinius įvykius nuo dezinformacijos – kai kurie dronų atakų vaizdo įrašai jau buvo atskleisti kaip neteisingi.
„Tai labai priklauso nuo Rusijos oro gynybos. Dronai, tokie kaip TB2, yra pažeidžiami priešlėktuvinės gynybos sistemomis. Kad jie būtų veiksmingi, jie turi būti naudojami išmintingai, derinant su kitomis elektroninio karo sistemomis, kurios „apakina“ priešo radarus, taikant atitinkamą taktiką“, – sakė Gilli.
„Tačiau prieš pajėgius priešus šių technologijų ir taktikos gali nepakakti. Libijoje Rusijos pajėgos sugalvojo veiksmingų būdų atremti turkų taktiką ir numušti jų dronus.
Tas pat pastebėta Sirijoje ir Kalnų Karabache“, – pridūrė jis.
„Tai, kad Ukraina gali smogti kai kurioms Rusijos sausumos pajėgoms TB2, rodo, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį be oro gynybos – tai labai įmanoma, atsižvelgiant į logistines ir organizacines problemas, su kuriomis Rusija iki šiol susidūrė. Arba Ukrainos pajėgos įsigijo ir pažangių elektroninio karo sistemų. Sunku pasakyti, ar jos turės sistemingą poveikį karo baigčiai, bet aš esu skeptiškas“, – sakė Gilli.
Nepaisant jų poveikio, bepiločių orlaivių naudojimas neišvengiamai kelia Turkijos žinomumą. Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas ilgus metus palaikė draugiškus santykius su Rusija ir Ukraina, tačiau Maskvos invazija apsunkino šią pusiausvyrą.
„Prieš karą Turkija ir Ukraina palaikė gerus ir draugiškus santykius“, – sakė „Al Jazeera“ Londono Metropoliteno universiteto politikos ir tarptautinių santykių docentas Erdi Ozturkas. „Dešimtajame dešimtmetyje Turkija tvirtai rėmė Ukrainos nepriklausomybę. Po nepriklausomybės šalys glaudžiai bendradarbiavo siekdamos sukurti stabilią aplinką Juodojoje jūroje [ekonominiu ir kariniu bendradarbiavimu]“, – sakė jis.
Kalbant apie Ankarą, Rusija greičiausiai nepakeis šios dinamikos. „Turkija atlieka aktyvų vaidmenį su savo bepiločiais orlaiviais, o aštuoni sunkvežimiai humanitarinės pagalbos buvo pristatyti vietos valdžios institucijoms Ukrainoje ir kaimyninėje Moldovoje. Be to, per valandą trukusį pokalbį su Maskva praėjusį sekmadienį R. T. Erdoganas prašė skubiai nutraukti ugnį“, – sakė Ozturkas.
Tačiau Erdoganas vis tiek turi būti atsargus. Jis negali sau leisti teikti pirmenybės nei vienai, nei kitai pusei, nes tai turėtų rimtų pasekmių saugumui ir ekonominiams padariniams.
„Penktąją Maskvos invazijos į Ukrainą dieną R. T. Erdoganas dar kartą pakartojo, kad Turkija negali nutraukti ryšių su Rusija ar Ukraina“, – sakė Ozturkas. „Turkija vis dar bando tęsti pusiausvyra pagrįstą politiką, o tai nereiškia, kad Turkija savo politiką kuria be dilemos. Turkija buvo įstrigusi tarp Rusijos ir Vakarų saugumo, ekonomikos ir energetikos srityje“, – pažymėjo Ozturkas.
Tačiau kol Rusija Ukrainoje susiduria su Turkijos bepiločiais orlaiviais, Ankaros ir Maskvos santykiai greičiausiai nenukentės, sakė Al Jazeera Londono Loughborough universiteto diplomatijos ir tarptautinio valdymo dėstytojas Cristianas Nitoiu. „Esu tikras, kad tarp Erdogano ir Putino vyko neoficialios diskusijos dėl galimos karinės paramos iš Turkijos Ukrainai, įskaitant bepiločių orlaivių tiekimą“, – sakė jis.
„Ankara laikosi dualistinio požiūrio, kritikuoja Rusiją už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą ir išreiškia paramą totorių bendruomenei Kryme. Turkija taip pat uždarė Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius karo laivams, o tai palanku Rusijai, nes neleidžia NATO karo laivams įplaukti į Juodąją jūrą, kad padėtų Ukrainai“, – sakė N. Nitoiu.
Be to, po to, kai 2015 m. Turkijos oro pajėgos apšaudė Rusijos lėktuvą, abi šalys sukūrė išankstinio perspėjimo strategijas ir metodus, kaip valdyti galimą karinę įtampą. „Tikėtina, kad R.T.Erdoganas informuos Putiną ar net pasikonsultuos prieš siųsdamas karinę paramą Ukrainai“, – pridūrė Nitoiu.
2022-03-19 Delfi puslapyje paskelbtas Pauliaus Jurkevičiaus straipsnis „Kas teisus: patriarchas Kirilas ar Zita Šličytė?” Autorius, savo straipsnyje tariamai analizuodamas šovinistinį Rusijos patriarcho Kirilo pasisakymą, pateisinantį rusistinį (analogija terminui „fašistiniam”) karą prieš Ukrainą, ir Zitos Šličytės kalbą, pasakytą Seime Kovo 11-osios proga, bando nubrėžti mąstymo analogijas.
Galiausiai padaro išvadą, kad „poniai Šličytei, pasisakiusiai praėjus 5 dienoms po Kirilo pasisakymo Maskvoje, derėtų susirūpinti: jos „kritinis“ mąstymas liečiasi, kertasi, pinasi, dėliojasi su „šventojo“ karo prieš Vakarus kurstytojo propaganda”.
Neanalizuosiu straipsnio autoriaus pateiktos „analizės”, nes nemanau, kad korektiškas pats tokių asmenų sugretinimas bei jų kalbų citavimas paimant frazes iš konteksto bei savaip jas interpretuojant. Tačiau pabandysiu paanalizuoti Zitos Šličytės kalbos esmę, kaip ją išgirdau aš.
Visų pirma nereikia pamiršti, kad Zita Šličytė buvo viena iš nedaugelio Lietuvos konstituciniame virsme dalyvavusių pažangiųjų teisininkų, kuri pati tiesiogiai prisidėjo prie Konstitucijos teksto kūrimo.
Taigi turėtų būti suprantamas jos nuogąstavimas dėl to, kad kai kurios esminės Konstitucijos nuostatos neveikia ir tapo tik tam tikra deklaratyvia teisine fikcija. Jos kalboje pateikta Seimo ir žiniasklaidos veiklos kritika yra nukreipta į esminių klausimų kėlimą, o ne jų atsakymus.
Mano nuomone, audringa reakcija į Z. Šličytės kalbą yra sukelta sąmoningai ar nesąmoningai ignoruojant šios kalbos esmę ir dėmesį kreipiant į autorės pasirinktas iliustracijas bei pavyzdžius, kurie kai kuriems klausytojams buvo nepriimtini.
Esminė mintis, kurią išsakė Zita Šličytė, buvo priminimas, kad pagal Lietuvos Konstitucijos 9 straipsnį „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”.
Kalbėtoja priminė, kad jau 2012 metais yra priimtas Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas, kuris tam tikra teisine forma įvardino svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus.
Tame sąraše pirmuoju numeriu įrašytas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, kuris iki šiol taip ir nėra priimtas.
Taip pat Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta: „valstybinė kalba – lietuvių kalba”. Ar galėtų kilti bent menkiausia abejonė, kad istoriškai susiformavusi lietuvių kalbos rašmenų sistema yra neatsiejama lietuvių kalbos dalis?
Ar galėtų kilti bent menkiausia abejonė, kad lietuvių kalbos identiteto klausimas esant tokiam teisiniam reguliavimui neabejotinai priskiriamas vienam iš svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų?
Tačiau neseniai Seimas pats priėmė Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą ir panaikino dar Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos priimtą vieną iš konstitucinio virsmo nutarimų „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”.
Naujuoju įstatymu Seimas įteisino vardų ir pavardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose nelietuviškais rašmenimis.
Taigi esminė mintis, kurią išsakė Zita Šličytė, buvo ta, kad Lietuvos Konstitucijos 9 straipsnio nuostata: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu” tapo neveikiančia teisine fikcija, ir tai yra Lietuvių Tautos (kaip ji įvardinta Konstitucijos preambulėje) suverenitetą ignoruojantis faktas.
Taip pat Zita Šličytė paminėjo ir Stambulo konvencijos, kuri neabejotinai tapo vienu iš svarbiausių visuomenei rūpimų klausimų, ratifikavimo problemą.
Stambulo konvencijos bei Partnerystės įstatymo nuostatomis ketinama pakeisti esminius, istoriškai nusistovėjusius visuomenės stereotipus, susijusius su lyčių tapatumu bei naujo lytinio tapatumo propagavimu net per švietimo sistemą.
Taip pat Zita Šličytė paminėjo ir Stambulo konvencijos, kuri neabejotinai tapo vienu iš svarbiausių visuomenei rūpimų klausimų, ratifikavimo problemą.
Taip pat ketinama koreguoti iš to kylančias visos visuomenės teisines atsakomybes. Todėl šis klausimas tapo vienu svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimu ir taip pat turėtų būti sprendžiamas referendumu.
Problema yra ne gėjų paradai ar Z. Šličytės kalboje pavartota Lietuvos „homoseksualizacijos” sąvoka, bet atsisakymas svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu, kaip tai numato Konstitucija.
Taigi Zitos Šličytės kalboje aš išgirdau esminį jos potekstėje keliamą klausimą: kokia šio Konstitucijos 9 straipsnio prasmė, jeigu svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai nėra sprendžiami referendumu. Ir kokie tada dar svarbesni klausimai pagal Konstitucijos 9 straipsnį sprendžiami referendumu?
Būtent ši esminė Zitos Šličytės mintis buvo emocingai iliustruota kai kuriems klausytojams nepriimtinais pavyzdžiais, kurie pasiglemžė jų dėmesį ir sukėlė neadekvačią reakciją.
Beje ši aplinkybė tik dar kartą parodo kalbėtojos paliestų temų jautrumą ir tai, kad neteisinga visuomenę jaudinančius klausimus spręsti remiantis tik politinės konjunktūros galia, ignoruojant galimybę išsiaiškinti Tautos valią (pagal Konstitucijos 2 straipsnį „Suverenitetas priklauso Tautai”).
Pats Seimas nesiima realizuoti galimybės išsiaiškinti pilietinės visuomenės valią referendumu svarbiausiais visuomenei rūpimais klausimais.
Tautos teisė į referendumą paversta teisine fikcija. Nei Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas, nei Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas (kurie taip pat įtraukti į patvirtintą konstitucinių įstatymų sąrašą) nėra priimti.
Pats Seimas nesiima realizuoti galimybės išsiaiškinti pilietinės visuomenės valią referendumu svarbiausiais visuomenei rūpimais klausimais.
Tai ir sukėlė visuomenės norą pakeisti faktiškai neįgyvendinamą teisę inicijuoti referendumą surenkant ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų. Paradoksalu, kad bandoma pakeisti teisę remiantis teisine fikcija, todėl toks mėginimas iš anksto yra pasmerktas.
Straipsnio autorius įžvelgė patriarcho Kirilo ir Zitos Šličytės minčių panašumą dėl homofobijos. Kur kas labiau turėtume bijoti panašumo į Rusiją ir Baltarusiją ne dėl straipsnio autoriaus įžvelgtos homofobijos (kuri gali būti ir tam tikru istoriškai lėtai kintančiu tautinio identiteto elementu), bet:
Gal būt Zita Šličytė pavartojo kažkam per daug agresyvią leksiką, tačiau mano atmintyje būtent „Sąjūdžio” lyderių (tarp kurių buvo ir Zita Šličytė) kalbėjimo drąsa lėmė Lietuvos išsivadavimo aušros pradžią.
Tai gal pasisakyme reikėjo mažiau ieškoti „neapykantos kalbos” elementų, o pradėti gilintis į jos turinį bei esmę?
Autorius yra advokatas, Viešojo intereso gynimo fondo vadovas
Aš nemanau, kad Lietuvai prireiks slėptuvių. Bet ko turėjo išmokyti (nors neišmokė) pastarieji keli metai, tai kad meluoti visuomenei nėra išeitis – melai išlenda, o padaroma ilgalaikė žala, nes krenta visuomenės pasitikėjimas. Dabar kaip tik tai valdančiųjų daroma slėptuvių tema tiek vietos valdžios, tiek vyriausybės lygmeniu.
Mažiau reikšmingi skaičiai, kiek visgi žmonių galės pasislėpti „kolektyvinės apsaugos statiniuose”. Vidaus reikalų ministrė ne taip seniai sakė, kad 40 procentų. Viceministras sako, kad dar 10 procentų galėtų slėptis tiesiog daugiabučių rūsiuose ir cokoliuose.
Slėptis galima, bet visi tie vadinamieji „kolektyvinės apsaugos statiniai” nėra jokios slėptuvės. Juose nėra saugu, jie neatstoja slėptuvių. Jie remiasi teorine logika, kad tokie statiniai kare nenaudojami savos kariuomenės ir nebombarduojami priešų, tad juose gali slėptis civiliai. Ne dėl to, kad jie atlaikys smūgius, bet dėl to, kad jų nebombarduos. Ukrainoje visiškai įsitikinome, kad tokia logika netinkama. Lietuvoje jei kas ir bombarduos, tai ta pati Rusija.
Bet apie šiuos kolektyvinės apsaugos statinius nuolat kalbama, kaip neva apie slėptuves, lyg juose bus saugu, svarstoma, kokiai daliai jų užteks, kokiai ne. Juose nėra saugu, jie nėra pakaitalas slėptuvėms. Toks kalbėjimas kelia klaidingą saugumo jausmą.
Mariupolio teatras buvo de facto kolektyvinės apsaugos statinys. Nors laimei ne visi ten buvę tapo aukomis, bet per 300 žmonių po bombardavimo žuvo. Kaip kad žūsta bombarduojamų miestų rūsiuose ir cokoliuose.
Tai ką daryti? Sąžiningai rinktis kelią: ar statom politiką ant to, kad neprireiks, ir tada sakom, kad neturim ir nereikia, žmonės, jūs neturėsite, kur slėptis, bet ir nebus nuo ko. Na, kai „nieko neturėsit ir būsit laimingi” 🙂 Primenu, dabar yra kitaip, dabar sakoma, kad nebus nuo ko, bet jeigu ką, tai bus kur.
Kitas kelias pripažinti, kad pasaulis pavojingas, slėptuvių reikia ir nėra. Tada reikia ieškoti techniškai ir finansiškai geriausio sprendimo – ar jas statyti, ar bandyti maksimaliai pritaikyti gausiai likusias ir apleistas sovietines, ar informuoti žmones, kad čia jūsų bėda, patariame mėginti įsirengti, kur galite provincijoje, ar dar kaip.
Bet kad būtų aišku, kad tai kažkas, ką reikia spręsti. O ne kaip dešimtmetį krašto gynyboje gyventa nuotaikomis „ai, apgins NATO” 🙂 NATO gins, bet jeigu jau Rusija pultų Lietuvą, tai pirma ateina puolantysis, o tik tada ginantys.
DRG – Diversionno razvedovatelnaja gruppa.
Diversinė – žvalgybinė grupė.
Karts nuo karto Kijevo mieste pasirodo pranešimai apie DRG pasirodymus ir kovas su jomis.
Kijevo miestas kovai su DRG priverstas skelbti komendanto valandas. Tai yra efektyviausia kovos su DRG priemonė.
Kaip taisyklė, visos DRG grupės yra su civilių apranga, todėl jas sunku atskirti nuo paprastų žmonių gatvėje. Tam ir yra skelbiamos gana ilgos komendanto valandos. Būtent tada ir išaiškėja kas yra paprasti civiliai, o kas yra DRG nariai renkantys svarbią informaciją.
Kas jas sudaro? Pasirodo tai yra žmonės, kurie atvyko keletą savaičių iki karo, apsigyveno viešbučiuose, Kijevo priemiesčiuose ir net aplinkiniuose miškuose ir laukė sutartos komandos aktyviems veiksmams.
Nereikia ginklų, nereikia super duper įrangos. Žvalgybinė informacija, kurią galima surinkti kare gatvėje, yra aukso vertės. Spėjama, kad ir ginklų saugyklos buvo įrengtos. Su netikrinamu diplomatiniu paštu ginklus pravežti yra paprasčiau nei paprasta.
Pas mus valdžioje esančios “mergaitės” net nesupranta kokius diversantus dabar į Lietuvą gali įsileisti. Vietoj to jos džiūgauja dėl atvykstančių “specialistų”. Kokie tai specialistai? Kokias žvalgybos ir diversines mokyklas jie baigę? Europoje vyksta karas. Kiekvienas svetimos šalies pilietis atvykstantis iš rytų yra potencialus diversantas.
Kas gali paneigti, kad šie diversantai, vieną dieną gavę komandą perims Lietuvos svarbiausių taškų kontrolę. Ir net 5-as NATO straipsnis nesiaktyvuos. Juk vykstantys neramumai šalies viduje yra pačios šalies vidaus reikalas.
Tikrai nepatikėsiu, kad Rusija lengvai išleistų tūkstančius šauktinio amžiaus savo piliečius. Jei jau išleidžia, tai tam turi svarių priežasčių.
