Orhuso konvencija: žmogaus teisė, mūsų pareigos ateities kartoms (III)

Arimantas Butkus

Jau minėjome, kad Orhuso konvencija suteikia visuomenei teisę gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Šios konvencijos tikslas – apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Konvencija susieja teises aplinkos srityje su žmogaus teisėmis, akcentuoja visų mūsų pareigas ateities kartoms,

Pirmoje ir antrojoje dalyse minėjome Konvencijos sąvokas, valstybės įsipareigojimus, aprašėme piliečių teises gauti informaciją apie aplinką, apie informacijos apie aplinką rinkimą ir platinimą, Nurodėme, kad valstybė turi pareigą užtikrinti kad, teikiamos informacijos apie aplinką tvarka būtų suprantama ir aiški visuomenei, kad informacija būtų lengvai prieinama, taip pat valstybės pareigą, nuosekliai didinti informacijos apie aplinką apimtį elektroninėse duomenų bazėse, lengvai prieinamose visuomenei viešaisiais telekomunikacijų tinklais. Minėjome, kad valstybė reguliariais laikotarpiais turi skelbti šalies aplinkos būklės nacionalines ataskaitas, įskaitant informaciją apie aplinkos kokybę bei sunkumus ir kt.

Valstybė taip pat yra įpareigota parengti praktines nuostatas, kurios leistų visuomenei atvirai ir vadovaujantis teisinga ir pagrįsta tvarka dalyvauti rengiant planus bei programas, susijusius su aplinkosauga, suteikti visuomenei būtiną informaciją.

Atsižvelgdama į šios Konvencijos tikslus, valstybės institucijos privalo nustatyti visuomenės grupes, galinčias dalyvauti šiame procese. Valstybė, kiek įmanoma, turi stengtis suteikti galimybes visuomenei dalyvauti formuojant aplinkosaugos politiką.

Turime žinoti, kad visuomenei leidžiama dalyvauti rengiant vykdomojo pobūdžio teisės aktus ir bendrojo pobūdžio privalomuosius norminius aktus. Valstybė turi užtikrinti efektyvų visuomenės dalyvavimą, kai dar yra galimybė rinktis atitinkamame valdžios institucijų rengiamų vykdomojo pobūdžio norminių teisės aktų ir kitų bendro pobūdžio privalomųjų teisės normų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, rengimo etape. Pvz., miesto visuomenė turi teisę susipažinti su miesto planavimo dokumentais, kol dar nėra rengiami detalieji planai ir techniniai projektai.

Tam tikslui yra nustatomi terminai, kurie sudarytų sąlygas veiksmingam visuomenės dalyvavimui. Taisyklių projektai turi būti spausdinami arba kitu būdu pateikiami visuomenei. Jai turi būti suteikta galimybė teikti pastabas tiesiogiai arba per atstovus. Valstybės institucijos privalo kiek įmanoma į visuomenės dalyvavimo rezultatus atsižvelgti.

Be to konvencija užtikrina suinteresuotos visuomenės teisę kreiptis į teismus, o teismai turi suinteresuotos visuomenės teisę ginti.

Nustatyta, kad valstybė vadovaudamasi įstatymais užtikrintų kiekvieno asmens teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje, institucijoje, jei asmuo mano, kad jo prašymas suteikti informaciją pagal konvenciją nebuvo nagrinėtas, buvo neteisėtai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal konvencijos 4 straipsnio nuostatas.

Tais atvejais, jei sprendimą iš naujo svarstomas teisme, valstybė užtikrina, kad toks asmuo taip pat turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti skubia, nemokama arba nebrangia pakartotinio nagrinėjimo procedūra, kurią atlieka valstybės institucija arba kita nepriklausoma ir bešališka ne teismo institucija.

Valstybė vadovaudamasi įstatymais, užtikrina kad atitinkami visuomenės atstovai, kurie rodo suinteresuotumą arba mano, kad buvo pažeista kokia nors jų teisė, kai tai kaip būtina sąlyga numatyta administracinės procesinės teisės normose, turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje, institucijoje, jeigu asmuo siektų teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą, veiksmus arba neveikimą.

Suinteresuotumas ir kokios nors teisės pažeidimas nustatomas remiantis įstatymais ir siekiant suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus pagal Konvenciją.

Konvencija neriboja galimybės panaudoti išankstinio svarstymo administracinėje institucijoje procedūrą ir netaiko reikalavimo išnaudoti administracinio svarstymo procedūras prieš kreipiantis į teismines instancijas tais atvejais, kai toks reikalavimas nustatytas nacionaliniuose įstatymuose.

Valstybė užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys įstatymuose numatytus kriterijus, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo.

Tuo atveju turi būti užtikrintos atitinkamos ir veiksmingos teisinės gynybos priemonės, įskaitant tokias teisines gynybos priemones kaip teismo įpareigojimas nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises, ir tos priemonės turi būti teisingos, bešališkos, pasiūlytos laiku ir ne per daug brangios, nes dėl brangių procedūrų piliečiai negalėtų veiksmingai ginti savo teisių.

Valstybė užtikrina, kad visuomenei būtų pranešama apie sprendimų pakartotinio nagrinėjimo administracine bei teismine tvarka procedūras, apsvarsto klausimą dėl atitinkamų mechanizmų, leidžiančių pašalinti arba sumažinti finansines arba kitas kliūtis, trukdančias kreiptis į teismus, sukūrimo.

Kitoje dalyje kalbėsime apie piliečių dalyvavimą naudojantis šioje konvencijoje įtvirtintomis teisėmis.

Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia  SRTF.