Kalbėdamas su Šeduvos krašto ūkininku Kazimieru Masilioniu iš Rokonių jaučiausi labai panašiai, kaip ir kažkada skaitydamas Džono Templetono knygą „Gyvenimo dėsniai“. Seras Džonas Templetonas buvo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, didžiulės verslo imperijos įkūrėjas ir labdarys. Šioje knygoje – paties autoriaus moraliniai ieškojimai, jo kilnios idėjos ir nuoširdus noras padėti žmonėms. Kas su meile duoda, tam su meile grįžta, – yra pasakęs Templetonas. Tą patį savo gyvenimu liudija ir Šeduvos Garbės pilietis K. Masilionis. Jis taip pat sukūręs savotišką verslo imperiją ir yra tikras dvasinės ekonomikos puoselėtojas.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Kazimieras susigrąžino tik 8 ha tėvų žemės, tačiau ūkis palaipsniui išaugo iki 800 hektarų. Jis jau nuo jaunystės turėjo verslininko gyslelę, buvo kūrybingas. Dar sovietiniais laikais augino tulpes, statėsi šiltnamius, buvo prisijaukinęs ir kitų verslų.
Kazimieras, kaip liaudyje sakoma, turi auksines rankas, kurios ir vikšrinį traktorių sukonstravo, ir didžiulį metalinį kryžių padarė, namų namelių, ūkinės ir visuomeninės paskirties pastatų pristatė. Bet dar svarbiau, kad jis turi meilės kupiną širdį, kuri skleidžia geranoriškumą, rūpestingumą ir paramą. Ūkininkas jau išdovanojęs ne vieną dešimtį karvių ir automobilių, uždengęs stogus, padėjęs siekiantiems mokslo, už gerus darbus solidžiai paskatinęs gausybę žmonių, net ir butų yra dovanojęs bei parėmęs daug kitų prasmingų projektų.
Svarbiausia – tikėjimas, šeima ir Tėvynė
Templetonas į knygą suguldė 200 amžinųjų tiesų. Manau, kad ne mažiau jų gali padovanoti aplinkiniams ir Rokonių geradaris. Net ir trumpa pažintis su šiuo Lietuvos išminčiumi leido pajusti jo bemaž aštuonių dešimčių metų gyvenimo patirties platybes ir gelmes. Visas jo puoselėjamas vertybes tvirtai laiko trys kertinės kolonos: tikėjimas, šeima ir Tėvynė.
Kazimieras augo religingoje šeimoje, todėl su Dievuliu susidraugavo dar vaikystėje. Pagarba tikėjimui sklido ir iš tėvų, ir iš senelių, kurie maldą laikė dvasinės energijos šaltiniu. Štai senelis jam yra sakęs, kad jei dešimtinės pelno neatiduosi bažnyčiai ir biedniems – nesiseks.
– Dievulis davė man proto, kad čia, savo žemėje, pastatyčiau bažnyčią, – pasakoja Masilionis. Aštuoni metai įtempto darbo, vienas milijonas eurų nuosavų investicijų ir Rokonius pernai jis papuošė didinga, raudonšone bažnyčia, pavadinta Šv. Kazimiero vardu. Tai ir pati unikaliausia Lietuvos bažnyčia – vieninteliai privatūs maldos namai, o be to dar ir neturintys aukos dėžutės. Kazimieras pažadėjo – kol gyvas bus, tol bažnyčią ir išlaikys. Jis dar paatviravo, kad pastatytą bažnyčią skiria dviem mūsų didžiavyriams – Vytautui Landsbergiui ir Valdui Adamkui.
Už bažnyčią Kaziukui (taip jį vadina vietos gyventojai) dėkingi ne tik kaimo bendruomenės nariai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Su dėkingumu jį prisimena ir „Camino Lituano“ keliu einantys piligrimai. Jie mielai užsuka į Kazimiero prie autobusų stotelės suręstą medinį namelį, čia užkanda ir pailsi po ilgos kelionės.
Antras Kazimiero vertybes laikantis stulpas yra šeima. Jis mano, kad tokia vertybė kaip šeima, išlieka visais laikais. Juk dažniausiai svarbiausiomis nuostatomis laikomos tos, kurių mus mokė mūsų tėvai ir seneliai. Jeigu šeimoje vaikai buvo mokomi gerbti duonelę, pakelti ją nukritusią nuo žemės, tai jie ir savo vaikus mokys to pačio. Būtent šeimoje vaikai išmoksta atsakomybės ir sąžiningumo, nuoširdumo ir gailestingumo, padorumo ir pareigingumo, pagarbos ir meilės knygai…
Jis pats yra iš dvynukų, augo gausioje, devynių vaikų šeimoje, teko daug ir sunkiai dirbti. Šeimoje išmoko ir pirmąsias bendrystės pamokas. Išmoko puikiai, todėl savitarpio pagalbos ir paramos sėklomis noriai dalinasi ir su kitais. Jis gerai supranta, kad tik stiprios šeimos gali sukurti stiprią valstybę. Su žmona Vitalija jis drauge gyvena jau 54 metus, džiaugiasi savitarpio supratimu, palaikymu, pagarba ir pasitikėjimu. Džiaugiasi ir dviem dukromis bei anūkais. Kazimierui svetima šiais laikais propaguojama „kultūra“, kai tariamos žvaigždės ir žvaigždutės puikuojasi antromis ir trečiomis santuokomis. – Žvaigždė tas, kuris laikosi priesaikos, o ne švaistosi pažadais, – tvirtai įsitikinęs rokoniškis. Ir priduria, kad į Seimą, kitas aukštas pareigas turėtų būti renkami tik tvirtų šeimų atstovai.
Ir trečia – Masilionis yra geriausias pavyzdys, kaip reikia mylėti savo gimtinę, savo Tėvynę – Lietuvą. Tikras kaimo lyderis, puikiai organizuojantis ir darantis įvairiausius darbus, kad tik visi aplinkui jaustųsi patogiai ir saugiai, gyventų pasiturinčiai. Jis gerai žino, kad medį reikia lenkti kol jaunas, supranta švietimo ir mokslo svarbą, todėl yra įsteigęs premiją moksleiviams ir skatina šauniausius Sidabravo gimnazijos mokinius toliau siekti mokslo, jaunatvišką energiją skirti Lietuvos kultūrai ir savo gyvenimą susieti su Lietuvos ateitimi.
– Lietuva tokia maža, tad visi draugėn susiėmę galime ją taip išgražinti, kad kiti pavydėtų, – sako Kazimieras ir savo labdaringa veikla, savo skatinančiu pavyzdžiu kviečia nelikti abejingais savo gimtinei, savo šaliai. – Aš gi turiu savo kraštą, kuriame gimiau, jam ir dirbu. Tik tinginiai neranda Lietuvoj darbo, – nedaugžodžiavo Masilionis.
Pozityvumas ir entuziazmas priartina sėkmę ir laimę
Turėdamas begalę veiklų ir darbų, Kazimieras atranda laiko ir savo pomėgiams. Būdamas 71 metų įgyvendino savo seną svajonę – įsigijo licenciją pilotuoti lėktuvą. Jį „pasikinko“ ko ne kasdien, nes turi nuosavą aerodromą, erdvius Pilotų namus, angarą keturiems savo nedideliems lėktuvams. Dar pagaudo vėjuką su motociklu, turi jų ir retų automobilių kolekciją. Yra aistringas medžiotojas ir žvejys, groja armonika ir yra dainingas. Jis visur suspėja, jis valdo laiką, o ne laikas jį. Beje, mudu šnekučiavomės, kol žuvys tvenkinyje suko ratus apie įmerktą jo meškerės kabliuką. – Viską reikia daryti su protu. Labai svarbu planuoti, bet niekada neplanuok to, ko negali padaryti, o jei ėmeisi darbo – daryk iki galo ir gerai, – pamokančiai tarė metų naštos nejaučiantis darbštuolis.
Tinkamai „vairuodamas“ savo mąstymą ir emocijas, jis spinduliuoja pozityvumą ir optimizmą. Būtent pozityvus elgesys mažina pyktį ir įtampą, daro gyvenimą sklandesnį ir prasmingesnį. Kazimieras visuomet trykšta ir entuziazmu, nes supranta, kad šis bruožas priartina sėkmę ir užkrečia kitus. Ūkininkui sekasi, nes jis moka dalintis ir padeda siekti sėkmės kitiems, jis myli kitus, todėl yra mylimas, jis daro laimingus kitus, todėl yra laimingas ir pats. Ne veltui yra sakoma, kad tas, kuris tik ima ir nieko neduoda, panašus į stovintį vandenį: viskas, kas į jį įteka, pasilieka, o kas pasilieka – suplėksta.
Pasaulinio garso mąstytojas Viktoras Franklis yra pasakęs: „Neklausk, ką tau duos gyvenimas, pagalvok, ką gali jam duoti tu“. Seniai tai suvokęs Kazimieras Masilionis noriai ir džiaugsmingai dalinasi savo gerove, išmintimi ir nekantriai laukia savo bažnyčios pašventinimo vienerių metų sukakties. Rokoniškių šviesuolio skleidžiama šiluma ir vilties kibirkštys vėl apgaubs šimtus, o gal ir tūkstančius žmonių.
Po rekonstrukcijos duris atveria Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažoji salė. Pirmasis spektaklis, kurį išvys žiūrovai, – režisierės Lauros Kutkaitės pastatytas spektaklis „Sirenų tyla“. Jis yra LNDT įgyvendinamos Jaunųjų kūrėjų programos dalis. Šios programos dalyvių darbai ir bus pristatomi Mažojoje salėje.
„Sirenų tyla“ – pusiau dokumentinė tragikomedija, jungianti Homero „Odisėjos“ pasakojimą apie kelionėje sutiktas sirenas su pusiau dokumentiniais, pusiau fikciniais moterų aktorių pasakojimais apie patirtą psichologinį ir seksualinį smurtą kūrybiniuose procesuose. Mitinis Homero herojus Odisėjas, bandydamas sugrįžti namo po Trojos karo, daug metų klaidžiojo po skirtingas salas, kuriose patyrė įvairiausių nuotykių, tačiau spektaklio kūrėjas labiausiai sudomino būtent mažai teišgirstų sirenų – pusiau paukščių, pusiau žmonių – motyvas.
Dabartiniame laikotarpyje – specifiniame post-metoo etape, sirenų giesmės atitinkamai kinta: sirenos – tai aktorės, savo izoliuotoje saloje laukiančios laivo, vis dar norinčios būti išgirstos, pastebėtos, įpratusios kūrybiniuose procesuose būti veikiamos galios pozicijose esančių kitų. Sirenos – aktorės, sužinojusios, kad prie jų salos krantų priplauks garsus didvyris, nusprendžia paruošti jam vienam skirtą pasirodymą.
Spektaklis paremtas tikromis istorijomis, kurias iš Lietuvos menininkių moterų renka spektaklio dramaturgė Teklė Kavtaradzė ir režisierė Laura Kutkaitė bei kuriomis dalinasi visa komanda – aktorės Toma Paškevičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Aistė Zabotkaitė, Gerda Čiuraitė. Kalbėdamos apie naudojimąsi galia, aktorės neišvengiamai visų pirma atsigręžia į savo pačių profesiją: ką reiškia būti aktore? Ar kuriant spektaklį aktorės kūnas tebepriklauso aktorei?
Kūrėjos ieško skaudžiausio taško, todėl susitelkia į moterų tarpusavio solidarumo klausimą. Kodėl kai kurios moterys, ypač tos, kurios pačios yra galios pozicijoje, arba lieka stebėtojomis, arba atsigręžia į kitas moteris ir palaiko vyro – didvyrio – genijaus mitą bei kultą? Tyrinėjimo centre – ne tik vyras ir moteris, bet ir moteris ir moteris, moteris ir moterys.
Homero epe Odisėjas keliauja toliau, o sirenų giesmės amžiams užtyla vandenyje, joms supuolus paskui nuplaukiantį laivą. Kas šiandien nutinka su sirenomis ir jų balsais? Ar šiandien bent viena neiškeliautų kartu su Odisėjumi? Galbūt prie laivo stiebo šiandien kaip prie tam tikro gėdos stulpo turėtų būti pririšta viena iš sirenų, kad išklausytų kitas sirenas?
„Šiandien mėgstama eskaluoti teiginius, jog yra kur kas svarbesnių temų nei moterys ir jų išgyvenimai, nes jau gyvename tariamai lygiateisiškoje visuomenėje. Galbūt kaip tik nuo tokio teiginio ir reikėtų pradėti spektaklį?
Spektaklio aktualumas slypi brutaliame šiandienos jo neaktualume visuomenei. Aš pasigendu moterų vaidmenų, pasigendu gaivališkos moteriškos jėgos teatre, o labiausiai pasigendu jų balsų, dėl to spektaklis visų pirma yra apie moters balsą, jo kuriamąją ir tuo pačiu griaunančiąją jėgą“, – sako spektaklio „Sirenų tyla“ režisierė Laura Kutkaitė.
Birželio 19 d., sekmadienį, 18 val. vyks antrasis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) organizuojamo ciklo Ukrainai palaikyti renginys. Jis prasidės performansu „ritUAlas“, kuris vyks prie pagrindinio įėjimo į teatrą, o vėliau peraugs į pokalbį, prie kurio be renginio kūrėjų bus kviečiami prisijungti visi susirinkusieji. Šio renginio idėjos autorė – Elžbieta Latėnaitė, prie įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos menininkai ir Lietuvoje gyvenančios ukrainietės. Renginys nemokamas.
„ritUAlo“ kūrėjams išeities tašku tapo emocijos ir jausmai, kuriais gyvename po lemtingo vasario ketvirtadienio – iš vienos pusės, pyktis ir neviltis dėl Ukrainos žmonėms sukelto skausmo, iš kitos pusės – susižavėjimas tų žmonių stiprybe, begaliniu laisvės troškimu, kultūra.
Elžbieta Latėnaitė
„Rusų teroristų vykdomo genocido Ukrainoje žiaurumai, ukrainiečių herojiškumas bei turtingos tos šalies kultūros atskambiai jau kelis mėnesius yra tapę Lietuvos žmonių kasdienos leitmotyvu.
Rodos, Ukraina visada su mumis – jei ne minties centre, tai bent kamputyje, net ir miegant. Šiuo performansu norėjosi per Ukrainos ir Lietuvos liaudies muziką ir Lietuvoje mažai žinomą krump šokio stilių patyrinėti emocijas, kuriomis gyvename nuo vasario 24 d. Tai ir sielvartas, ir įniršis, ir meilė Ukrainos žmonėms, ir dėkingumas, kad gyvename laisvoje šalyje, ir nežinomybė dėl ateities…
Kaip išjausti karą ir kaimynų skausmą? Kaip išjausti savo bejėgystę ir baimę? Kviečiu performanso metu pabūti su Ukraina, su savo emocijomis, leisti sau jausti viską, kas kyla“, – sako idėjos autorė Elžbieta Latėnaitė.
Renginyje skambės aranžuotos lietuvių ir ukrainiečių liaudies dainos, kurios keisdamos viena kitą kurs dialogą tarp dviejų tautų, atskleis ukrainiečių kalbos ir liaudies muzikos grožį. Karo sukeltas emocijas bus siekiama perteikti per krump šokį, kuris pasižymi aštriais, energingais, iš pažiūros agresyviais judesiais. Laisvas gatvės šokio stilius krump’as susiformavo JAV juodaodžių kultūroje paskutiniajame 20 a. dešimtmetyje. Tuo metu šalyje siautėjo nusikalstamos gaujos, gatvėse buvo daug smurto, tad jauniems žmonėms šokis tapo viena iš nedaugelio išgyvenimo formų. Ir nors gaji nuomonė, kad tai neapykantos šokis, iš tiesų taip nėra. Tai išsilaisvinimo, išgyvenimo, taikos šokis. Lietuvoje krump’as nėra labai populiarus, o Ukrainoje jo scena nemaža.
Prie kūrybinio proceso prisijungė dainininkė Kristina Jurevičiūtė, šokėjas Romanas Andrejevas, Vokalinio meno tinklo atlikėjai Vaidas Bartušas ir Viktorija Šedbaraitė, Lietuvoje prieglobstį radusios ukrainietės Karyna Černiavska ir Kateryna Piddubna, LNDT aktorės Rasa Rapalytė ir Ramunė Skardžiūnaitė, šiuolaikinio meno kūrėja, skulptorė Ona Juciūtė. Po performanso pabūti pokalbyje pakvies vertėja, miško terapijos gidė Mila Monk.
Daugiau informacijos – LNDT interneto svetainėje www.teatras.lt. Kiti LNDT organizuojami renginiai Ukrainai palaikyti vyks rudenį.
Daugiau informacijos Aušra Pociūtė Komunikacijos projektų koordinatorė
Lietuvos nacionalinis dramos teatras El. paštas: ausra.pociute@teatras.lt
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atsisakė komentuoti savo ir kolegų iš Italijos bei Prancūzijos Draghio ir Macrono planus vykti į Ukrainą.
Kaži, gal kancleris galėtų pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie pažadėtą Lietuvai Vokietijos brigadą dislokuoti… jos nuolatinėje buvimo vietoje, Vokietijoje? Tikime, kad tai Kremliaus propaganda ir 3,5 tūkstančio Vokietijos karių rotaciniu principu visgi nuolatos bus Lietuvoje ir taip sustiprins NATO rytinį flangą. Juk ir pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ („Vilkas“) vis dar perkame už daugiau nei milijardą eurų (abu pirkimus sudėjus), a?
Rusijos okupuoto rytų Ukrainos regiono teismo paskelbtas mirties nuosprendis Maroko piliečiui sukėlė jo gimtinėje aršią visuomenės reakciją, tuo tarpu oficialiai Maroko vyriausybė nereagavo. Brahimas Saadounas, kuriam 2020 m. buvo suteikta Ukrainos pilietybė, praėjusią savaitę buvo nuteistas mirties bausme kartu su dviem britais kažkokios liaudies Donecko respublikoje (DLR). Nors suprantame marokiečių ir kitų susirūpinusių žmonių nerimą dėl tylos Rabate, tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės – iš esmės teroristinio darinio, kurį suformavo Rusija, užgrobusi Ukrainos teritoriją, nepripažįsta nei viena valstybė pasaulyje, išskyrus pačią teroristinę Rusiją. Tai su kuo ten oficialiai kalbėtis?
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) sustabdė dalį pagalbos maistu Pietų Sudane dėl lėšų stygiaus, todėl 1,7 mln. žmonių kyla bado pavojus. Pagalbos sustabdymas paveiks beveik trečdalį iš 6,2 mln. žmonių Pietų Sudane, kuriems Pasaulio maisto programa planavo padėti šiais metais. Liūdna, bet tai pirmoji kregždė, pasekmė, kylanti dėl Rusijos invazijos. Neabejojame, kad Kremliaus analitikai tai buvo numatę, kaip ir spartų pasaulinį maisto kainų augimą. Kartu su klimato atšilimo sukeltais karščiais bei gėlo vandens trūkumu išprovokuota didžiulė žmonių banga jau pradeda kilti ir tuoj ims belstis į Europos duris. Ar esame tam pasiruošę?
Dešimtys šalių išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos toli vakaruose esančiame Sindziango regione ir pareikalavo, kad Jungtinių Tautų teisių apsaugos vadovas paskelbtų ilgai atidėliotą ataskaitą apie padėtį šiame regione. Kalbėdamas bendrame pareiškime 47 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai, Nyderlandų ambasadorius prie JT Ženevoje Paulas Bekkersas atkreipė dėmesį į daugybę „patikimų pranešimų”, rodančių, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų buvo savavališkai sulaikyti. Pekinas pripažino, kad yra stovyklų, tačiau teigė, kad jos yra „profesinių įgūdžių mokymo centrai” ir reikalingos kovai su „ekstremizmu”.
Mums regis, susirūpinimas dėl uigūrų gerokai pavėluotas. Nenorime būti juodomis varnomis, bet situacija prie Taivano krantų kaista, ir susirūpinimą artimiausiu metu gali tekti reikšti dėl Kinijos Komunistų partijos veiksmų „susigrąžinant teisėtai priklausančią salą“. Kaip visada, susirūpiname alkoholikais tėvais tik po to, kai jų vaikai nuskęsta šulinyje.
Maskva uždraudė dešimtims britų žurnalistų, žiniasklaidos atstovų ir gynybos veikėjų atvykti į šalį, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Maskvos teigimu, tai buvo atsakas į Vakarų sankcijas ir „melagingos informacijos apie Rusiją skleidimą”. 29 žurnalistams ir britų žiniasklaidos organizacijų nariams asmeniškai uždrausta atvykti į šalį, sakoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.
Na, tiesiog, labai baisu. Labai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, apsilankęs Prancūzijos ir sąjungininkų karių NATO bazėje Rumunijoje, išreiškė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, siekdamas nuraminti Ukrainoje ir tarp kai kurių Europos sąjungininkių kilusį susirūpinimą dėl savo ankstesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu. ” – Padarysime viską, kad sustabdytume Rusijos karines pajėgas, padėtume ukrainiečiams ir jų kariuomenei bei toliau derėtumesi”, – sakė jis Prancūzijos ir NATO kariams karinėje bazėje Rumunijoje.
Ehm, mums regis, senokai beplepėjote telefonu su karo nusikaltėliu ir teroristų vadeiva, ponas Macronai.
Be didesnių pakitimų.
Rusijos pajėgos toliau ruošiasi puolamosioms operacijoms į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Limano link Slovjansko. Aktyviai veikia žvalgybinės ir diversinės grupės į šiaurės rytus nuo Bachmuto, abipus Bachmuto – Lysičiansko greitkelio, greičiausiai norint apsunkinti ukrainiečių logistiką į Severodonecką.
Ukrainiečiai teigia, kad iki šiol sulaukė tik 10 procentų Vakarų žadėtos ginkluotės. Nuolatinis ginkluotės, šaudmenų, technikos ir įrangos tiekimas bei jos remontas ir palaikymas iš Vakarų valstybių yra būtina sąlyga norint galvoti jau ne apie kontr-puolimą, o driskių ordų sulaikymą rytuose ir šiaurės rytuose. Iš kitos pusės, būtina aktyvinti partizanų veiksmus, o tam sunkiosios ginkluotės tikrai nereikia.
Dėl Vakarų sankcijų Rusija susiduria su rimta kartono gamybos problema. Rusijos įmonės neturi į ką pakuoti savo produktų. Mes pridurtume, kad ne tik neturi į ką pakuoti, bet neturi ir ko pakuoti. Tai, ką turi, galima suversti į lovį.
Šiaurėje, Baltarusijos pusėje, ties Baltarusijos ir Ukrainos siena, toliau stebimas maždaug 7 bataliono taktinių grupių pasirengimas galimiems įsiveržimo veiksmams. Tokia veiksmų eiga mažai tikėtina, Lukašenka žais su Putleriu tol, kol jį nuims Kremliaus režimas. Arba savi.
Šiaurės rytuose agresorius suintensyvino veiksmus prie Charkivo ir Iziumo, naudodamas artileriją ir aviaciją smogė gynybinėms ukrainiečių pozicijoms.
Rytuose orda griovė Severodonecką ir vykdė paruošiamuosius bei ardomuosius veiksmus Slovjansko ir Kramatorsko kryptimi.
Pietuose rusai toliau įrenginėjo gynybines inžinerines užtvaras, įskaitant minavimą Snihurivkos – Davydiv Brid atkarpoje bei įsitvirtindami palei visą Chersono fronto liniją. Jungtinių ukrainiečių pajėgų veiksmus kaustė artilerija Smerch bei aviacija.
Ukrainos kovotojai likvidavo Rusijos karo propagandistą pulkininką Sergejų Postnovą. Nuo pat invazijos pradžios jis filmavo ir kūrė propagandinį turinį. Būdamas V grupės dalimi, jis prasiveržė į Hostomelį, vėliau dalyvavo užimant kelis Charkovo ir Luhansko sričių miestus ir miestelius.
Ukrainos teritorija ir toliau apšaudoma sparnuotomis raketomis.
Foto: Vokietijos kancleris žarsto pažadus Lietuvoje (reuters.com nuotrauka); neginkluoti partizanai Mariupolyje pažymi butus, kuriuose okupantai nužudė civilius gyventojus; Rusijos karo propagandistas plk. Postov, kai dar teršė Ukrainos žemę savo buvimu.
******
Foto: 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Kostios Gordijonkos vardu, nariai Olegas ir Oleksandras numušė du priešo sraigtus Mi-28 ir vieną naikintuvą SU-25.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar kreipėsi į Amerikos žydų komiteto forumo narius ragindamas taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir spartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad žydai turi istorinę galimybę apginti bendrą laisvę, bendrą saugumą, bendrą kultūrinę įvairovę nuo didžiausios neapykantos bangos, kuri pastaraisiais dešimtmečiais siaubia pasaulį.
Atrodytų, kas jau kas, bet Holokaustą išgyvenusi tauta, turėtų kaip ir mes, lietuviai, kurių ketvirtis nukentėjo nuo sovietų genocido, suprasti, kad jokių nuolaidų Mordorui būti negali.
Vakar Zelenskis taip pat sakė, kad Lenkija ir Slovakija nuo pat pirmųjų karo dienų padėjo kariuomenei ir ukrainiečiams, kurie buvo priversti išvykti į užsienį. Jis dėkojo Andžėjui Dudai ir Zuzanai Čaputovai už šią svarbią paramą ir veiksmingą Ukrainos europinės integracijos siekio propagavimą ES valstybėse narėse.
Kremliaus burna D. Peskovas pranešė apie „itin svarbią” V. Putino kalbą birželio 15-18 d. vyksiančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Tarptautinis, čia toks, kuriame dalyvauja Venesuela ir Š. Korėja? Ir ką gi tokio svarbaus nori pranešti Putleris? Kad išveda visas savo ordas iš Ukrainos? Ar kad Chersonas, Luhanskas ir Doneckas, kaip Krymas, tapo Rusijos Federacijos dalimi? Kartu su Baltarusija, žinoma.
Šiandien ryte paviešintame praėjusį mėnesį vykusio pokalbio su jėzuitų žiniasklaidos redaktoriais tekste, popiežius Pranciškus išsakė naujus priekaištus Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad jos kariuomenė buvo brutali, žiauri ir žvėriška, ir kartu pagyrė „drąsius” ukrainiečius už kovą dėl išlikimo. Tačiau jis taip pat sakė, kad „smerkdami Rusijos karių žiaurumą, neturime pamiršti tikrųjų problemų, jei norime, kad jos būtų išspręstos”. Be to, jis teigė, kad „mes nematome visos dramos, vykstančios už šio karo, kuris galbūt buvo kažkokiu būdu arba išprovokuotas, arba jam nebuvo užkirstas kelias”. Pats savęs retoriškai paklausęs, ar jis tapo „proputiniškas”, jis atsakė: „- Ne, nesu. Būtų supaprastinta ir neteisinga taip sakyti”.
Neabejotina, kad popiežius nuoširdžiai pergyvena dėl visų netekčių, mirčių, prievartos ir agresijos mūsų žemelėje. Bet jau nuolatiniu tampantis naratyvas apie išprovokuotus agresoriaus veiksmus pagrįstai ima kelti klausimą, ar tik koks skeltanagis su pjautuvo ir kūjo formos liežuviu neįsisuko Vatikano širdyje? Regis, laikas griebtis egzorcizmo, cituojant šiesaus atminimo lietuvių rašytoją Jurgą Ivanauskaitę.
Be pakitimų. Rusai bando aktyvinti veiksmus visame fronte, tačiau sulaukia sėkmingai besiginančių ukrainiečių atkirčio. Severodoneckas vis dar nėra kontroliuojamas agresoriaus, o gynėjai, priešingai, nei teigia rusų propaganda, nėra apsupti ir neketina pasiduoti.
Ukrainiečiai visais lygiais ir kiekvieną dieną prašo Vakarų ir kitų demokratinių šalių paramos toliašaude artilerija ir kita sunkiąja ginkluote, tačiau vis labiau ryškėjantis susikaldymas ir jau nebe dviejų, o, atrodo, trijų greičių Europa, regisi, džiugina Kremliaus gyventojus.
Mūsų kuklia nuomone, be reguliariųjų pajėgų veiksmų, planuojant išlaisvinti okupuotas teritorijas ir neleidžiant rusams galvoti apie tolesnį puolimą, būtina imtis asimetrinio karo veiksmų užnugaryje. Tam reikia išmanaus vadovavimo, o valios priešintis tikrai pakanka.
Šiaurės rytuose ties Charkivu rusai telkė pajėgas gynybai siekdami užkirsti kelią ukrainiečių pajėgų judėjimui link Rusijos sienos. Per naktį buvo apšaudytos Rubižnės, Ruskos Lozovos, Bairako ir Dementijevkos gyvenviečių apylinkės artilerijos ugnimi.
Nepatvirtintais duomenimis, vis gi rusams pavyko kirsti Seversko Doneco upę ir įsitvirtinti jos dešiniame krante maždaug už 30 km nuo Charkivo netoli Staryj Saltiv.
Severodonecke rusai vykdė puolamąsias operacijas siekdami galutinai išstumti ukrainiečius iš miesto apylinkių. Orkai iš dalies kontroliuoja miesto centrą, ir yra duomenų, kad ukrainiečiai turi nemažų nuostolių.
Slovjansko kryptimi okupantas rengėsi puolimui ir artilerijos smūgiais griovė gynybinius įtvirtinimus prie Dibrivnės, Karnauchivkos, Naujosios Dmytrivkos ir Vernopilio gyvenviečių.
Bachmuto rajone rusai veržė Vidrodžennia – Veršyna kryptimi, bet iš dalies buvo sulaikyti.
Okupuotose teritorijose aktyviai veikia partizanų grupės. Antrą naktį iš eilės Donecko mieste kažkokie niekšai (šypt šypt) ne tik susprogdino amunicijos sandėlį, bet taip pat į amžiną poilsį atgulti padėjo pasiklydusiam gatvėje goblinų patruliui.
Pietuose rusai neskaičiuodami savo ordos praradimų, naudodami artileriją, taip pat ir dėl kreivų rankų ar tikslingai, ne tik apšaudydami ukrainiečių, bet ir savas pozicijas, iš gynybos bando pereiti į puolimą. Gatvės mūšiai vyksta Chersono srities Stanislavo, Tomyna Balka ir Doslidnės gyvenviečių rajonuose.
Kryvyj Riho kryptimi priešas įsiveržė ir užminavo Inhuleco upės pakrantę nuo Davydiv Brid ik Kalynivsko (Snihurivkos kryptimi).
Priešas ir toliau patiria kovinės technikos ir įrangos nuostolių. Belgorodo, Voronežo ir Rostovo srityse, taip pat laikinai okupuotose Krymo teritorijoje veikia apie 30 mobiliųjų remonto brigadų.
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad per praėjusią parą galėjo būti sunaikinta daugiau kaip 200 okupanto karių – tai būtų, greičiausiai, didžiausi rusų nuostoliai per parą nuo vasario 24 d.
*****
Locked N’ Loaded
Šį kartą trys dalys: pirmoje apžvelgsime karo istoriko „analizus“, antroje – peržvelgsime įvykius fronte, trečiojoje – apžvelgsime kremliniškai unikalią mobilizacijos agitaciją.
I. „O aš tai kitaip kariavęs būčiau“.
Nemanėme, kad kada nors teks taip pradėti postą, bet visgi. Gerbiame karo istoriką M. Soloniną už jo mokslinį indėlį bei pilietinę poziciją, tačiau ponas Markas šį kartą nusišnekėjo totaliai. Keletas jo citatų:
• „Neegzistuoja tokie ginklai, kurie galėtų pakeisti karo eigą ir nulemti jo baigtį“ ir „M. Solininas savo įsitikinimą iliustruoja karo Vietname pavyzdžiais, kai prieš technologiškai pažangią ir modernią ginkluotę turėjusią JAV kariuomenę vietos partizanai naudojo itin primityvias priemones. Pavyzdžiui, stokodami minų jie kasė vilkduobes su nusmailintais kuolais viduje“. Nu taip… Gal.. Galima aišku ir karšta derva ir virintu vandeniu orkus plikyti, akmenis ant galvų mėtyti, tik vargu ar tai padės Ukrainai. Jos gamtinės sąlygos ir nuostolių tolerancija šiek tiek skiriasi nuo praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio komunistinio Vietnamo.
• Siūlo suformuoti apie 35 tūkst. karių grupę, ją tinkamai apginkluoti ir smogti rusų pajėgoms. „Smogiant su 30-35 tūkst. karių grupe bet kuria kryptimi galima pasiekti kiekybinę persvarą ir įvykdyti užduotį, už tai sumokant krauju.“ Nu genialu. Nu bet rimtai. Tereikia suformuoti 35 tūkst. karių grupę, ją tinkamai apginkluoti ir smogti rusų pajėgoms. Nieko nėra parasčiau. Ir žinoma, tikrai nežiūrėkime į tai, kad maksimalus vienetas kovojantis šiame kare – batalionas arba BTG, t.y. tik apie 40 kartų mažesnis vienetas negu 35 tūkst. O čia dabar greitai suformuojam 35 tūkst. kovotojų grupę, per porą dienų išmokom veikti kartu, apginkluojam ir atakuojam. Na, taip pat paprastai galima suformuoti 335 tūkstančių grupę ir smogti Sachalino kryptimi.
• „Suomiai neturėjo tankų, aviacinės pajėgos, kaip ir artilerija, buvo labai menkos. Tačiau jie turėjo slides ir jomis gerai čiuožti mokančius slidininkus, pažįstančius vietovę ir gebančius išgyventi prie itin didelių šalčių. Dar jie turėjo ginkluotėje pistoletus – kulkosvaidžius „Soumi“. O jei Ukraina turi ir tankus, ir aviaciją, ir artileriją – ką daryti su šia nelaime? Viską į Dnieprą suversti, stoti ant slidžių ir pirmyn į puolimą?
Kosmosas, Karlai.
II. „Žiūrim ką turim“
1. Donbaso kryptis. 1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Agresorius toliau bando sumažinti grėsmę prie Vovchansk. Toliau vykdo lokalias atakas Ternove ir Rubizhne ruožuose, taip pat pasirodė informacija apie orkų aktyvius veiksmus prie Staryi Saltiv. Agresorius skelbia, jog ukrainiečiai rengiasi pulti Balakliya link. Labai gerai, kad orkai vėl priversti rūpintis savo Izyum grupuotės užnugariu. Jei ukrainiečiai pradėtų kontratakas šiame ruože, keliu iš Kupiansk į šiuo metu itin aktyvią Izyum grupuotę judantis aprūpinimas galimai būtų sėkmingai trikdomas.
• Izyum. Mūšiai aplink Bohorodychne tęsiasi, nepaisant orkų propagandistų amsėjimų, gyvenvietė vis dar ukrainiečių rankose. Taip pat orkams nesiseka pramušti ukrainiečių gynybos Dolyna – Krasnopillya. Susidaro įspūdis, kad veržliai pradėję, orkai klimpsta gynėjų spąstuose. Dabar labai padėtų prieš tai minėtos ukrainiečių atakos Balakliya – Vesele – Kupiansk ruože. Jos ne tik trikdytų agresoriaus tiekimą, bet orkai būtų priversti permetinėti dalį Izyum grupuotės pajėgų į užnugarį. Visa tai dar labiau numuštų agresoriaus puolimo tempą.
• Lyman. Agresorius ir toliau rengiasi Slaviansk (nuo Rayhorodok ruožo) ir Siversk (nuo Yampil ruožo) puolimui. Neatmestina, kad jei Izyum grupuotei nepavyks sudaryti palankių sąlygų pulti Slaviansk, Lyman grupuotė kelių dienų bėgyje vis tiek įsijungs į šią operaciją. Puolimas Siversk link taip pat labai tikėtinas. Stebėsime.
• Severodonetsk. Padėtis mieste yra sudėtinga. Agresorius itin aktyviai atakuoja gynėjus vakarinėje miesto dalyje, ukrainiečiai čia sėkmingai ginasi. Panašu, kad neklydome prieš kurį laiką atkreipdami dėmesį į orkų galimybę atnaujinti puolimą iš šiaurės. Į Kreminna – Rubizhne ruožą agresorius permetė dar dvi BTG, o tai šioje mūšių fazėje yra nemenkas veiksnys. Kreminna – Rubizhne veikusios orkų pajėgos Severodonetsk šturme dalyvavo sąlyginai mažai, kadangi buvo išsekusios po prieš tai vykusių mūšių. Iš rytų miestą puolusi orkų grupuotė pasiekė taktinę sėkmę, tačiau patyrė milžiniškų nuostolių. Tad neatmestina, kad rytinė orkų grupuotė pereis į aktyvią gynybą (gynybą kartu naudojant pasalas ir lokalias kontratakas), o pagrindinės agresoriaus pastangos bus nukreiptos iš šiaurės, pavyzdžiui su tikslu ne tiek išvalyti vakarinę miesto dalį, bet pirmiausia ją atkirsti nuo upės ir Lysychansk, o jau tada apsupti ir pakartoti Mariupol scenarijų.
• Bakhmut.
a) Tęsiasi sunkūs mūšiai aplink kelią Bakhmut – Lysychansk. Orkai vis aktyviau siekia perskirsti kelią Bilohorivka – Berestove ruože. Nors ukrainiečiai atmušė atakas, padėtis sudėtinga.
b) Agresoriaus pastangos siekiant sunaikinti Zolote „kišenę“ toliau yra nesėkmingos.
c) Svitlodarsk ruože agresorius mažais žingsneliais stengiasi išeiti iš nepalankios vietovės. Orkai nuo Roty vakarų kryptimi puolė Vershyna link su tikslu perkirsti kelią Svitlodarsk – Bakhmut, tačiau ataka atmušta, o priešas blokuotas Vidrodzhennia – Roty. Nepaisant to, įvykiai šiame ruože ukrainiečiams klostosi ne taip sėkmingai, kaip norėtųsi. Nepaisant palankios gynybai vietovės, ukrainiečiai nesugebėjo išlaikyti orkų Svitlodarsk tvenkinių bottleneck‘uose, agresorius diktuoja mūšio tempą ir artėja link Bakhmut.
2) Centras. Toliau tęsiasi lokalūs pasistumdymai aplink Avdiivka ir Niu-York. Daug darbo artileristams, agresorius aktyviai naudoja aviaciją.
3) Zaporizhia. Agresorius jau porą savaičių nelabai turi pajėgumo kažką rimtesnio nuveikti, jų prieš tris savaites „beveik“ užimtame Vuhledar. Ukrainiečiai sukaupė jėgų ir vykdė kontrataką Pavlivka link, orkai bando juos atmušti. Ar tai tik lokalus paraganėjimas, ar bandymas kitoje Kashlahach upės pusėje susikurti placdarmą, su tikslu pradėti valyti kelią Velyka Novosylka – Blahodatne? Matysime.
2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau nestabdo ir dar pasistūmėjo keletą kilometrų Tomyna Balka ruože, nuo čia iki Chersono lieka apie 20 km. Agresorius kontratakuoja, tačiau ukrainiečiai nesivelia į aklą snukiadaužį ir užimtuose ruožuose pereina į greitą gynybą. Taip ukrainiečiai mažais, bet užtikrintais žingsneliais juda Cherson link.
III. „Kremlinų mobilizacinė motyvacija“
Pabaigai, atkreipsime jūsų dėmesį į itin suaktyvėjusią tradicinę kremlinų taktiką – apšaudyti patys save ir tuo kaltinti kitus. Iš orkų kontroliuojamos teritorijos Donbase jau kelinta diena artilerija apšaudo jų pačių kontroliuojamą teritoriją – gyvenami rajonai, turgavietės, net ligoninės. Žinoma, orkai viskuo kaltina ukrainiečius, tačiau jie net ir norėdami tokių veiksmų negalėtų atlikti. Donbaso kryptyje artilerijos sviedinių pertekliaus švelniai tariant ukrainiečiai nejaučia ir tikrai turi į ką šaudyti. Švaistyti amuniciją, kad atakuoti civilius objektus? Kam?
O štai orkų motyvas aiškus – sukelti Donbaso gyventojų neapykantą ir paskatinti juos aktyviau jungtis prie „šventos kovos už šviesų rytojų.“ Kaip anksčiau esame sakę – būtent gyvosios jėgos trūkumas yra didžioji agresoriaus bėda mūšio lauke, tad orkai jį bando užpildyti tik jiems būdingu būdu.
*****
Naujų tyrimų duomenimis, per pirmąsias 100 invazijos Ukrainoje dienų, Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 98 mlrd. JAV dolerių, o didžiausia importuotoja buvo Europos Sąjunga. Pirmadienį paskelbtoje nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (angl. CREA) ataskaitoje teigiama, kad per nurodytą laikotarpį Europos Sąjunga importavo 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto, kurio vertė siekė apie 60 mlrd. JAV dolerių. Didžiausiais importuotojais (vertė JAV doleriais) buvo Kinija – 13,2 mlrd., Vokietija – 12,7 mlrd., Italija – 8,2 mlrd., Nyderlandai – 8,4 mlrd., Turkija – 7 mlrd., Lenkija – 4,6 mlrd., Prancūzija – 4,5 mlrd. ir Indija – 3,6 mlrd.
Tik primenam, kad metinis Maskolijos gynybos biudžetas 2021 metais buvo apie 66 mlrd. JAV dolerių. Nėra ką daugiau ir pasakyt – viskas skambės kaip vartymasis iš gaidžio. Deja.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį, birželio 16 d. lankysis Ukrainoje. Bendras trijų ES vadovų vizitas įvyks prieš G7 ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimus. Žiniasklaidos teigimu, tokiu būdu ketinama parodyti trijų didžiausių ES šalių paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Na na. Nei vienas iš minėtų trijų ponų nebuvo atvykęs į Kyjivą nuo tada, kai Rusija ir Baltarusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Europą ginančioje šalyje jau spėjo apsilankyti keli pasaulio lyderiai, įskaitant JAV, JK ir Kanados vadovus. Suprantam, Macronui nebuvo laiko – jį visą suėdė skambučiai Vovai. O ką kiti du?
Iki 2022 m. birželio 13 d. ryto Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos vykdomos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 815 vaikų, 288 vaikai žuvo ir mažiausiai 527 buvo sužeisti, praneša Ukrainos Generalinė prokuratūra. Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta tyrimai laikinai okupuotose ir jau išlaisvintose teritorijose, o brutalūs karo veiksmai tęsiami neatsižvelgiant į civilių žūtis.
ES gali plėstis, o Ukraina turi europietišką kultūrą. Tokį požiūrį išdėstė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Tikimasi, kad birželio 23-24 d. Europos Vadovų Taryba priims sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą. Godspeed!
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį lankydamasis Suomijoje pareiškė, kad Turkija, prieštaraudama Suomijos ir Švedijos prašymams tapti NATO narėmis, pagrįstai kelia susirūpinimą dėl saugumo. „- Tai teisėtas susirūpinimas. Kalbama apie terorizmą, apie ginklų eksportą”, – sakė J. Stoltenbergas bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, viešėdamas pas jį jo vasaros rezidencijoje Naantalyje, Suomijoje.
Terorizmas, ginklų eksportas, suprantama. Tai turi kurdai, kaip ir šimtai kitų tautų apsisprendimo laisvę, ar ne?
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų per ateinančius metus pasaulio branduolinis arsenalas turėtų padidėti, o rizika, kad toks ginklas bus panaudotas, yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius, pirmadienį pareiškė vienas iš svarbiausių konfliktų ir ginkluotės tyrimų centrų SIPRI. Rusijos įsiveržimas (leidžiame sau pataisyti – vasario 24 d. pradėta plataus masto invazija) į Ukrainą ir Vakarų parama Kyjivui padidino įtampą tarp devynių pasaulio branduolinių valstybių, teigiama Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitinio centro naujame tyrime.
Gaila, kad žmonija sąmoningumo lygmenyje taip niekur ir nepažengė: medines kuokas pakeitė branduolinės galvutės, o daugumos galvose švilpauja prievartos vėjai.
Severodoneckas išlieka pagrindiniu rusų taikiniu ruošiantis tolimesniam Slovjansko šturmui. Ukrainos kariuomenės vado teigimu, okupantai šio miesto užėmimui sutelkė 7 bataliono taktines grupes. Be to, Rusijos okupacinės pajėgos atnaujino Charkivo gyvenamųjų rajonų apšaudymą, artilerijos ir minosvaidžių ugnimi sukaustė gynėjų dalinius Černihivo ir Sumų srityse. Visa fronto linija yra 2450 km, aktyvūs veiksmai vyksta 1105 km ruože.
Rusai vėl pradėjo spaudimą artilerijos ugnimi Charkivo apylinkėse.
Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 150 okupantų.
Okupantas, remiamas artilerijos, iš dalies sėkmingai šturmavo Severodonecko miestą ir išstūmė gynėjus iš miesto centro, tačiau nuožmios kovos tęsiasi.
Priešas artilerijos ugnimi apšaudė ukrainiečių pozicijas Lysičiansko, Severodonecko ir Toškivkos rajonuose.
Sunki naktis Krivij Riho rajone. Vakar vėlai vakare Zelenodolskas vėl buvo apšaudytas salvinėmis ugnies sistemomis “Uragan”. Okupantų ugnis buvo nukreipta į gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalus. Per apšaudymą žuvo viena moteris. Yra sužeistųjų, tarp jų trys moterys ir du vyrai.
Mykolaive rašistai sunaikino grūdų sandėlį, o ryte suintensyvėjo visų rūšių sunkiųjų ginklų ugnis.
Video: atrodo, kažkas vėl neatsargiai parūkė. Šįkart visai netoli Maskvos užsidegė Zagorskio optikos ir mechanikos gamyklos – legendinės Rusijos optikos pramonės įmonės sandėliai. Vasara, sausa.
Šiaurinis flangas
Charkiv. Agresorius pabandė kontratakuoti Rubizhne link, tačiau gerai gavo skūron. Ukrainiečiai atsilaikė.
Izyum
Ukrainiečiai atmušė orkų atakas Dovhenke ir Dolyna link. Svarbu pastebėti, kad agresorius apėjo Dovhenke ir atakavo Mazanivka (2 km į pietus nuo Dovhenke). Panašu, kad agresorius bandys judėti palei vandens kliūtis esančias į vakarus nuo kelio Izyum – Slaviansk ir ieškoti būdų iš vakarų atakuoti Krasnopillya – Dolyna – Adamivka. Prikaustyti čia esančias ukrainiečių pajėgas ir taip sudaryti sąlygas Lyman grupuotei pulti Slaviansk iš šiaurės. Ukrainiečiai pirmą tokį bandymą atmušė.
Tęsiasi mūšiai Bohorodychne, situacija ten nėra aiški. Taip pat trūksta informacijos apie padėtį Tetyanivka (kokio dydžio ten orkų pajėgos, ar jos papildomos iš Svyatohirsk, ar ukrainiečiai jas atakuoja, ar ne), tačiau galima daryti prielaidą, jog ten esantys agresoriaus vienetai nepajudėjo Bohorodychne link.
Lyman. Agresorius ir toliau kaupia jėgas ir vykdo žvalgybą mūšiu siekdamas identifikuoti galimas Syverskyi Donec forsavimo vietas. Aktyviausiai orkai juda aplink Raihorodok, kadangi čia trumpiausias ir tiesiausias kelias į Slaviansk. Neatmestina, kad artimiausiu metu matysime bandymą pradėti mūšį dėl Slaviansk.
Severodonetsk
Toliau puikiai dirba ukrainiečių artilerija – sunaikinta orkų vadavietė Rubizhne.
Sugriautas (arba stipriai pažeistas) antras tiltas į Lysychansk.
Tęsiasi sunkūs mūšiai Severodonetsk mieste, orkams nepavyko pakreipti eigos savo naudai. Tuo pačiu agresoriui ir toliau nesiseka pralaužti Borivske – Voronove – Metolkine (Severodonetsk pietūs ir pietryčiai) bei Toshkivka – Ustynivka (Lysychansk pietūs) ruožų.
Bakhmut
Bakhmut – Lysychansk kelias kol kas toliau lieka ukrainiečių rankose.
Mykolajivka ruože ukrainiečiai vėl atmušė agresoriaus atakas, kol kas grėsmės prie Verkhnokamyanka esančiai strateginei kelių sankirtai grėsmės nėra.
Ukrainiečiai toliau ginasi Zolote „kišenėje“. Nesugebėdamas prasiveržti per Komyshuvakha ir apsupti visos gynėjų grupuotės, agresorius ieško kitų variantų. Šiandien atakavo Vrubivka (apie 5 km į šiaurę nuo Komyshuvakha) bei nuo Orikhove (rytiniame Zolote grupuotės flange). Visos atakos atmuštos.
Centras. Atrodo, kad agresoriaus lokalios atakos link Kostiantynivka išblėso, mūšio lauke vėl daugiausia darbo abiejų pusių artilerijai.
Zaporizhia. Ukrainiečiai atmušė agresoriaus bandymus pulti Huliajpole ruože, tačiau mūšiai čia toliau tęsiasi.
Pietų flangas. Ukrainiečiai ir toliau tęsia kontratakas Cherson link, orkai čia turi didelių problemų. Atakos aplink Oleksandrivka (Mykolajivo sritis) kausto agresoriaus pajėgas, tačiau pagrindinė ukrainiečių atakos kryptis – M14 kelias į Chersoną. Soc. tinkluose girdimas malonus ausiai orkų propagandistų žviegimas.
Žiniasklaida skelbia, kad prezidento E. Macrono partija minimalia balsų persvara laimėjo pirmą, rinkimų į Nacionalinę Asamblėją, turą.
Tikrai minimalia, kuri tokia minimali, kad faktiškai nėra jokia persvara. E. Makrono partiją nuo komunistinio bloko (Kairiojo aljanso) skiria tik 21 000 balsų.
Komunizmo šmėkla vėl klaidžioja po Europą. Tik komunistai dabar slepiasi už gražaus ir modernaus pavadinimo. Ši šmėkla jau daugiau nei šimtas metų klaidžioja po Europą.
Jie niekur nedingo, jie tik pakeitė iškabas.
Ensemble ! (Majorité présidentielle) 25,75%
Nouvelle union populaire écologique et sociale 25,66%
Rinkimai į Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją vyksta tik vienmandatiniu būdu. Renkami 577 atstovai. Pirmame ture jau išrinkti 5. Keturi nuo komunistų ir vienas nuo prezidentinio bloko.
Iš tikro, tarp prezidentinio bloko ir komunistų jau nebėra didelių skirtumų. Todėl sustabdžius rusiškojo komunizmo skverbimasi iš rytų jis grįžta į Europą, kaip gyvatė pakeitusi odą, dabar jau „su žmogišku veidu”. Bet esmė tai ta pati. Sunaikinti žmonių individualumą ir visus suvienodinti.
Visi rezultatai: https://www.resultats-elections.interieur.gouv.fr/…/FE…
Kiekviena Birželio 14-oji mums primena vieną skaudžiausių šalies istorijos epizodų. Šią dieną pagerbiame tėvynainius, kurie lyg tas ryškiausias žiedas buvo jėga nuskinti iš mūsų Lietuvos.
Nusikalstami Sovietų Sąjungos veiksmai amžiams įsirėžė į tautos atmintį. Patirta baisi neteisybė skatino Lietuvos žmones nepasiduoti, priešintis, kovoti. Gedulas virto nenugalima viltimi. Tikėjimu, kad blogis negali nugalėti.
Ištvėrę masinius trėmimus ir daugelį kitų išbandymų mes nenuleidome rankų. Ir dabar, kai vėl esame laisvi, nepamirštame kainos, kurią už tai sumokėjome.
Gal todėl taip giliai jaučiame Ukrainos žmonių kančias, kurias jie patyrė sovietmečiu ir patiria šiandien. Gal todėl taip nuoširdžiai juos palaikome Rusijos agresijos akivaizdoje.
Tragišku keliu, kurį mums simbolizuoja Birželio 14-oji, šiandien žengia daugiau nei milijonas ukrainiečių, išblaškytų po šalį agresorę – Rusiją. Kiek jų sugrįš į gimtinę? Kas apgins ir grąžins Ukrainai našlaičius ir beglobius vaikus, į kuriuos jau tiesiasi kruvinos rankos?
Masinių trėmimų laikai į Europą grįžta kartu su negailestingu miestų naikinimu, sadistiška prievarta ir egzekucijomis. Tuo svarbesnis ir brangesnis mums visiems turi būti Birželio 14-osios atminimas. Negalime taikstytis su smurto ir melo viešpatavimu.
Todėl šiandien, pagerbdami masinių trėmimų Lietuvoje aukas, kiekvienas naujai atraskime savyje kovotojų dvasią. Tegul mus visus sutelkia ryžtas branginti laisvę ir priešintis neteisybei!
Klausantis Putino pareiškimų ir matant kas dabar darosi Ukrainoje, natūraliai kyla klausimas: kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti”?
Putinas pasijuto Petro I-ojo „įpėdiniu”, jam irgi, girdi, tenkanti misija „susigrąžinti prarasta”… Nors Petras I-asis ir jo įpėdiniai iš tiesų ne „susigražino”, o tiesiog grobė svetimas žemes. Ir Peterburas arba Petrogradas stovi ant finougrų žemės, nekalbant jau apie Kareliją, aplėštą 1939-1940 m. Žiemos karo kampanijos metu.
Prisimenu, kai Atgimimo pradžioje buvo paskelbtas Petro I-ojo testamentas (jį vakar priminė Darius Kuolys, žr. įrašą jo sienoje) tuojau pakilo alasas, esą tai falsifikatas, netikras dokumentas. Tikras ar netikras – antraeilis klausimas, svarbu, kad Putino žodžiai ir Rusijos veiksmai patvirtina tai, ką Petras I-asis ar kas kitas jo vardu rašė prieš amžius. Tik dabar fraziologija šiek tiek kita – jie nebegrobia, o „denacifikuoja”.
Pirmą sykį ukrainčius bolševikai „denacifikavo” išsyk po 1917 m. spalio revoliucijos, išžudę, apiplėšę ir ištrėmę į Sibirą išsilavinusius, labiau pasiturinčius, socialiai aktyvesnius žmones.
To pasirodė negana. Ukrainiečių ūkininkai vis tiek, net ir prie bolševikų, gyveno „per gerai”. Vėl aniems teko pareiga „denacifikuoti” antrą kartą, sukeliant 1931-1933 siaubingą badmirį (Holodomorą), tikrą ukrainiečių tautos genocidą, pasiglemžusį mažiausiai 7 mln, o kai kuriais skaičiavimais – iki 20 mln. gyvybių.
Trečią kartą „denacifikavo” ukrainiečius jau po II pasaulinio karo, nes ukrainiečiai parodė ambicių bandyti pakovoti už savo nepriklausomą ir atskirtą nuo Rusijos Ukrainą. Nepaisant to, kad Ukraina baisiai nukentėjo ir nuo vokiečių okupacijos, 1944 m. veikė per 100 tūkst. Ukrainos antibolševikinio pasipriešinimo partizanų.
Taigi, iki Stalino mirties 1953 m. Gulago lageriai buvo pilni ukrainiečių kurie, drauge su lietuviais (dažnai irgi partizanais ir pasipriešinimo dalyvaiais), buvo įvairių sukilimų ir nepaklusnumo akcijų inspiratoriai.
Dabar „denacifikuoja” Ukrainą ketvirtą kartą…
Mus, lietuvius, „denacifikavo” du kartus – 1940-1941 ir 1944-1953 metais, irgi raudonojo teroro priemonėmis. Tai, ką matėme Bučioje ir kitur – pas mus jau buvo.
Kai Hitleris užpuolė savo draugą Staliną, su kuriuo 22 mėnesius glaudžiai bendradarbiavo, rėmė vienas kito avantiūras ir tarptautinį banditizmą, plėšiant laisvas ir nepriklausomas valstybes, 1941 m. birželio 26 d. „Chicago Tribune” paskelbė vedamąjį, kuriame rašė: „Su Stalino morlaine ir medžiagine parama Hitleris užėmė net keliolika valstybių, todėl Hitleris nutylėjo, kai Stalinas užgrobė Lenkijos, Suomijos dalis ir okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją.”
Laikraštis toliau rašo, kad prieš okupuojant Lietuvą, Latviją ir Estija tos trys Baltijos valstybės darė didelę pažangą ir sparčiai turtėjo: „Kontrastas tarp tų žmonių gero gyvenimo standarto, jų padorumas, švarumas ir padėtis už sienos Sovietų Rusijoje pasaulį stebino. Kai Hitleris leido komunistams įsikraustyti į tuos tris kraštus, purvinoji sienos pusė užplūdo ir pažemino laisvus ir save gerbiančius žmones. Jie buvo auka dviejų susimokiusių žemgrobių.”
Į šarvuočius kraunamos pavogtos ukrainiečių skalbimo mašinos, nešiojami kompiuteriai ir mobilieji telefonai rodo, kaip „rusij mir” stebisi Ukrainos „turtais”. Įsivaizduokime tik, jei tas „rusij mir” ateitų pas mus trečią kartą!?.. Gi būtų tas pats, kas jau buvo.
O buvo štai kas. Rašo ne koks anonimas, o ponia Vileišienė, garsiosios Vileišių giminės atstovė, savo dukrai į JAV, vos tik išvijus bolševikus iš Lietuvos 1941 m. Jos laiškas buvo paskelbtas Čikagos dienraštyje “Draugas”, 1941 m. spalio 8 d.
BAISIOS BUVO DIENOS, NIEKAS NEŽINOJO KAS GALI BŪTI
Pirmasis iš Lietuvos laiškas po bolševikų pasitraukimo persunktas siaubo.
CHICAGO, Ill., spalių 7 d. — Štai šiomis dienomis Jungtines Valstybes pasiekė turbūt pirmasis laiškas iš Lietuvos, išsiųstas jau po bolševikų pasitraukimo. Laiškas rašytas p. Vileišienės savo dukrai p. Devenienei ir iš Lietuvos išsiųstas šių metų rugpjūčio mėnesio 24 dieną. Laiško tekstą, dėl jo įdomumo, ir paduodame žemiau ištisai.
Išlikom gyvi
„Miela ir brangi dukryt, tėtė, aš, Ritutė ir Kaziai likom gyvi. Bet mūsų šeimos liko skaudžiai paliestos. Mykolėlį išvežė iš Vilniaus kalėjimo birželio 16 d. į Archangelsko guberniją. Birutę, Karolį ir vaikučius išvežė Sibiran birželio 17 d. Dar išvežti Vincai su vaikais, Juozas Vileišis su visa šeima, Jonas ir Jurytė Klungevičiai, jo brolis Mykolas su šeima, Černeckių šeima ir daug pažistamų. Apskaitoma maždaug 38,000.
Griebė iš nakties
Ir tai griebė iš nakties, kai dar miegojo, gaudė visus kas bėgo. Baisios buvo dienos, niekas nežinojo kas gali būti už minutės.
Mes ir kiti buvom sudėję daiktus, ruošėmės kelionei. Likom stebuklingai, paskui sužinojom, kad kitas gaudymas buvo skirtas birželio 29 d., žadėjo visus išvežt. Diena mūsų išvadavimo buvo birželio 22 d., 4 val. ryto. Nenorėjom tikėti – tiek džiaugsmo.
Nebaisos buvo kovos
Nebaisios buvo kovos, geriau būtume užmušti, negu kankinami. O jie buvo žiaurūs ir baisūs: piovė vaikus, moteris, neščioms moterims pjovė pilvus, vyrus kankino, kryžiavojo, degino ir vis negalėjo prisisotint nekaltojo.
Aš šaukiuos prie jūs, gelbėki, gelbėki. Vargšai išvežtieji Sibiran be jokios šviesios dienos, bado ir šalčio, alkani, žmonos be vyrų, baisu pagalvoti. Tu būk su vaikeliais vietoj. Žemės mes nedirbam, gyvenam Jūsų namuose su Fledžinskais.
Daug išėjo laisvėn
Žilinskai – sveiki, išsislapstė. Daug iš kalėjimų išėjo laisvėn. Ukmergėj beveik visi, nušovė kelis man pažįstamus. Politinių kalinių išsiųsta per 12.000. Daug ką nužudė birželio 22 dieną.”
Bučiuoju širdingai, Mamutė.”
* * *
Kitas liudijimas vienas prie vieno atkratoja tai, kas dabar vyksta Ukrainoje.
RŪPINASI IŠVEŽTŲJŲ ŽMONIŲ GRĄŽINIMU
Visur ieškomi bolševikų nužudytų žmonių užkasti lavonai. Surašinėjami per karą su bolševikais padaryti nuostoliai.
Lietuvos Raudonasis Kryžius gavo žinių, kad daugelis Kauno kalėjimo ketvirtojo skyriaus politinių kalinių ir vežtųjų į SSSR yra Minske. Yra nemaža ir tokių, kurie nepasiekė Minsko. Tie išvežtųjų daliniai yra išsisklaidę ir visais keliais stengiasi sugrįžti į savo gyvenamąsias vietas. Jiems visur paramą teikia vokiečių kariuomenė. Raudonasis Kryžius šiuo metu siunčia automobilius ir kitokiais būdais rūpinasi jų pargabenimu iš Minsko.
Žiauriems bolševikams ištisus valdymo metus siautėjant, išžudyta daug politinių kalinių, kurie paslapčiomis užkasti įvairiose vietose. Be to, paskutinėmis dienomis išžudyta daug nekaltų civilių gyventojų, kurie paskubomis palikti nužudymo vietose. Raudonojo Kryžiaus nukentėjusiems nuo karo komitetas yra yra susirūpinęs surasti tokius užkastus lavonus, juos atpažinti ir tinkamai palaidoti. Todėl komitetas prašo visus gyventojus, žinančius užkastų lavonų vietas bet kuriose Lietuvos srityse, tai skubiai pranešti apie tokias vietas Raudonajam Kryžiui.
Elta skelbia: Lietuvos apskričių ir miestų viršininkai ir burmistrai organizuoja miestuose ir miesteliuose sudegusių ar sugriautų trobesių likučių tvarkymą, renkant ir kaupiant akmenis, plytas, pusplytes, statybinį laužą, apdegusią miško ir kitokią medžiagą.
Miško medžiagą paima į savo globą. Iš vietoje esančių matininkų suorganizuojamos brigados, kurios sužymi sugriautų ar apdegusių miestų bei miestelių dabartinę būklę, pažymėdami ant planų sunaikintuose kvartaluose atskirų sklypų ribas. Šie planai bus reikalingi skubiam sunaikintų kvartalų perprojektavimui.
Be to, surašoma, kiek šeimų ir kiek asmenų liko be pastogės. Nustatyti, kiek sunaikinta viešojo pobūdžio trobesių, kaip tai mokyklų, ligoninių, bažnyčių kt., kokia jų buvusi kvadratūra ir kubatūra. Visos šios žinios siunčiamos Komunalinio Ūkio Administracijai, Kaunas, Putvinskio. g. Nr. 27.
Buvusiųjų miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų statybos remonto kontoros nuo m. birželio 23 d. nebeveikia. Kontorų turtą perima vietos savivaldybės. Visi kontoros tarnautojai, nereikalingi vietos savivaldybėms ir jų neperimti, iš tarnybos atleidžiami.
Kooperatyvų Sąjunga „Linas” skelbia: „Šį pavasarį dėl įvairių priežasčių liko nieku neužsėti gana dideli ariamos žemės plotai. Kraštui reikalingas maistas ir įvairios žaliavos, o ūkininkams pinigai, todėl neužsėtos žemės negali likti nė vieno hektaro. Tuos plotus, kuriuos galima užsėti ir kurie iki šiol dar neužsėti, būtina užsėti linais. Birželio mėn pabaigoje ar net liepos mėn. pradžioje pasėti linai iki rudens dar suspės užaugti ir prinokti. Karo metu linai ir sėmenys – labai brangios ir reikalingos prekės, todėl už linių ūkio produktus ūkininkai galės gauti daug pinigų. Gerų sėklinių dėmenų galima pirkti linų pirkyklose ir kooperatyvuose. Vartoti juos kitiems, ne sėjos, reikalams griežtai draudžiama.
Sugalvokime, kaip dar labiau sunervinti, o gal net įsiutinti Lietuvos pilietį, kaip jį padaryti dar nelojalesnį Lietuvos Respublikai?
Sugalvokime, kaip dar labiau sunervinti, o gal net įsiutinti, Lietuvos pilietį, kaip jį padaryti dar nelojalesnį Lietuvos Respublikai?
Geriausias būdas – ,,liberalizuoti“ elektros rinką.
Nemažai teko gilintis į šią temą ir aptarinėti ją su žmonėmis.
Dabar esu linkęs daryti išvadą, kad problemos esmė yra ne augančios sąskaitos, bet psichologinis žmonių prievartavimas.
Valdžia tau sako: kad ir kas būtum – poetas, menininkas, šaltkalvis, dažytojas, santechnikas – nesvarbu. Dabar privalai tapti elektros rinkos ekspertu. O tai reiškia, ir makroekonomikos, geopolitikos ir dar daugelio dalykų ekspertu. Nes visa tai daro įtaką elektros kainaoms dabar ir ateityje. Nenori, negali, bet vis tiek juo tapsi.
Suprantama, kad šitaip ekspertu netampama. Tai suprasdami žmonės patiria didžiulį bejėgiškumo jausmą. Įkandin seka pyktis. Ir nesvarbu, kad neišmanymo pasekmės nebus kritiškos finansiniu požiūriu. Svarbu gniuždantis ir varantis neviltį jausmas, kad esi valdžios prievartaujamas.
Pasekmės bus baisios. Juk pyktis kaupiasi ir vis tiek vieną dieną prasiverš.
Ir kaip tas pyktis įsisiūbuos, kai bus pripažinta, kad Europos Komisija, bandydama kurti laisvąją rinką, sukūrė ją pačiu nenaudingiausiu būdu vartotojams. O Lietuvos valdantieji pirmūniškai – kaip jau seniai įprasta – prigalvojo papildomų priemonių terorizuoti žmonėms ir iš vadinamų ,,nepriklausomų“ tiekėjų konkurencijos padarė jos išjuoką.
Plačiau apie tai galima paskaityti ČIA
Tuo tarpu kai kurie žiniasklaidos ir valdančiųjų mylimi ekonomistai ne tik kad nesugeba nieko pasakyti apie esmines problemas, bet netgi nesugeba duoti akivaizdžių patarimų pasimetusiems žmonėms, kaip pasirinkti tiekėją ir jo planą. Ne, geriau jie savo tekstais tik dar labiau visus sunervins.
Turbūt kito kelio nėra – ideologinis aklumas ir bukas užsispyrimas jau nuo Apšvietos laikų kelia nesuskaičiuojamas kančias Žmonijai – kiekvieną kartą skaudžiai praregint ir vėl neriant į naujas klaidas. Deja, tam galo nematyti ir gali būti tik blogiau…. gali būti tik blogiau lrt.lt….
Nepraleisiu progos pastebėti, kad žodį „triummoteratas“, dabar jau įtrauktą į naujažodžių duomenyną, pirmasis pavartojo šių eilučių autorius, o praėjus savaitei nuo šio žodžio pirmųjų krikštynų, jį iš naujo atrado Dviračio žinios, vėliau šis žodis kartas nuo karto sušmėžuodavo ir kituose kontekstuose. Juokais galima pasakyti net taip, kad rūpindamasis šio naujai užgimusio žodžio tinkamumu ir sveikatingumu, viešai kėliau net tokį klausimą – Kodėl Lietuvos triummoteratas netapo triumfmoteratu?
Žinia, tokio termino atsiradimui pretekstą teikia tai, kad nauja valdančioji koalicija susiformavo iš trijų partijų, kurių pirmininkais koalicijos įteisinimo metu jau buvo tapusios moterys, savo ruožtu po koalicijos suformavimo užėmusios įtakingiausius postus valstybėje. Taip valdžios piramidė Lietuvoje iš esmės įgijo moterišką pavidalą, taigi pirmiausiai yra siejama su Ingridos Šimonytės, Viktorijos Čmilytės-Nielsen, taip pat Aušrinės Armonaitės vardais.
Be jokios abejonės, perėjimą nuo didingos triumfmoterato galimybės apmąstymo prie klausimo apie likutinę būseną lemia apmąstomo dalyko degradacijos dinamika, kelias žemyn, kai ant lauko pliko tik kelios apykreivės pušelės liko. Tačiau čia tuoj pat prašosi ir kitas klausimas – kas galiausiai lėmė, kad vadinamasi triummoteratas sumenko, visiškai subliuško,- o tai ypač gerai matosi, kai dirbtinai sulipdytą darinį suskaldom į atskiras sudėtines dalis?
Leiskite šįkart (tai iš tiesų būtų pirmas kartas) atsakyti į formuluojant klausimą netramdant savo subjektyvumo, nevengiant panaudoti, o greičiau net forsuojant tokias subjektyvumą išdidinančias priemones kaip maskulinizmas, seksizmas, panaudojant ir kitus galimus, prašau siūlykite, -izmus, jeigu tik jie pasitarnautų dar didesnio subjektyvumo suvešėjimui.
Dar daugiau, – į mūsų aptariamą dalyką, įdarbindami savo vaizduotę, pabandykime žvilgtelėti iš pseudoerotinio taško, keldami sau klausimą – ar aš galėčiau išgyventi su kiekviena iš paminėtų moterų negyvenamoje saloje, taigi izoliuotoje būsenoje, aš ir ji, vieni du, toli nuo kitų žmonių ir civilizacijos centrų.
Tokį kraštutinį subjektyvizmo kelią renkuosi bent vieną kartą eksperimento dėlei, jausdamas didelį nuovargį nuo pamėgdžiojimo būdu humanitarijos sferoje įsitvirtinusios objektyvistinės manieros, kai net tokia spontaniškumo sfera kaip kalba tampa tik tuščiaviduriu ritualu. Kraštutinis subjektyvumas čia iškyla kaip nesuvaldyta alerginė reakcija į svetimo pavyzdžio objektyvizmo dominavimo humanistikoje dirgiklį.
Daug gerų žodžių esu pasakęs apie I.Šimonytę prezidentinių rinkimų metu, to jau nenuslėpsi kaip ir žarijos išdžiūvusio šieno kupetoje. Ji man bent tada atrodė unikalus, nesuderinamas su gamtos dėsniais simpatiškos ir dalykiškos moters derinys, kažkas panašaus į gamtos anomaliją. Tiesa, jau tuomet kraipiau galvą, stebėjausi neatsistebėdamas dėl to, kad kandidatė yra tokia svetima tautiniam sentimentui, tarsi būtų užgimusi kolboje. Jos rinkiminės kalbos greičiau priminė kandidato į Tel-Avivo mero postą pasisakymus nei žmogaus, įsipareigojančio lietuvių tautai, karštą pasižadėjimą.
Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kad ir svetimas tautiniam sentimentui, visiškai sterilus šiuo požiūriu žmogus gali būti padoriu žmogumi, daug kam simpatijas keliančiu žmoga su taškuota suknele.
Kita vertus, toks mano įsitikinimas pažirto šukėmis kaip stiklo rūmai nuo paleisto akmens pastebėjus, kad taškuotosios suknelės ir tyrosios sąžinės herojė nepraleido progos į partijos rinkiminių sąrašų garantines vietas prastumti tuos toliau nuo politikos lūkuriavusius auksaburnius, kurie giedojo jai ditirambus pačia aukščiausia gaida, laimėjo pataikūnų choro varžytuves.
Kad ir kaip to norėčiau, negaliu atsikratyti įspūdžio, kad anksčiau niekur padorios vietos sau neradęs Matas Maldeikis buvo priglobtas po I.Šimonytės sparneliu, atsidėkojant Aušrai Maldeikienei už liguistai egzaltuotus rypavimus kandidatės naudai, neužmiršta liko ir Liudvika Pociūnienė, ilgai drauge su angelų choru giedojusi ekstremalios poetinės dvasios įkvėptą himną I.Šimonytės garbei, o, tapusi kariaunos nare, sugebėjusi lengvai kaip plokštelę pakeisti ilgai puoselėtas savo pažiūras, pasiekdama anksčiau Lietuvoje tarsi ir nematytas neprincipingumo ( turėtų būti kitas žodis, charakterizuojantis laisvo elgesio moteris) viršūnes.
O gal manote, kad autorius čia vėl sutirštino spalvas, žiūrėdamas į pasaulį pro viską deformuojančią įtarumo metodologijos prizmę arba vertindamas dalykų padėtį pagal savo sugedimo laipsnį, a?
Nežiūrint to, kas jau buvo pasakyta, negaliu užginčyti fakto, kad I.Šimonytė yra nebloga administratorė ir gali padėti didesniu ar mažesniu laipsniu išvargti krizines situacijas. Todėl negyvenamoje saloje ji pati sau pasigamintų meškerę ir gaudytų žuvį nuo ryto iki vakaro, o aš atsigulęs ant patogių gultų visą tą laiką gurkšnočiau kokoso vyną.
Man nekyla jokių abejonių, kad V. Čmilytė-Nielsen yra labiausiai toksiškas visų laikų nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininkas, jeigu ne apskritai Lietuvos politikas, didžiausiu laipsniu užnuodijantis aplinką.
Jeigu Čmilytė sako „žmogaus teisės“, tokį užkeikimą privalome dešifruoti kaip nuorodą į dirbtinai eskaluojamą skandalą dėl homoseksualių žmonių gyvenimo patogumų ar nepatogumų, tik taip, o ne kitaip, nežiūrint to, kad jokiose žmogaus teisių deklaracijose nėra klasifikuojamos teisės pagal seksualinę orientaciją.
Kai žmogaus teisių konceptas yra taip kraštutinai susiaurinamas ir deformuojamas, žmogaus teisių sferoje neretai prasideda kažkokie jau nebevaldomi erozijos procesai ir realių žmogaus teisių griūtis, neatsitiktinai tokiame kontekste išryškėja bandymai apriboti susirinkimų, laisvo žodžio teises, kyla cenzūros pagundos.
Žinoma, kartais žmogaus teisėmis galima pavadinti ir natūralias, nekataloguotas, neįformintas teisių pavidale žmonių prigimtinės saviraiškos tendencijas, jeigu kažkas bando užkirsti kelią žmogaus spontaniškumo natūraliam pasireiškimui.
Štai kažkoks Gochinas sako, kad lietuvių tauta neturi teisės rašyti savo istorijos, o mes tokiame kontekste kaip savaime suprantamą dalyką tvirtiname tai, kad būtent lietuvių tauta pirmiausiai turi teisę ir pareigą kurti savo istoriografiją. Tačiau, kaip atrodo bent man, žiūrinčiam subjektyviai, ta pati Čmilytė vidujai visados rinktųsi Gochino pusę.
Jeigu man tektų atsidurti negyvenamoje saloje drauge su Čmilytę, aš strimgalviais palikčiau tą salą, be jokių plaukimo priemonių, nesuspėjęs pasigaminti laivės, vien rankų grybšniais išplaukdamas į vandenyną, tirštą nuo ryklių.
Aušrinė Armonaitė yra man labiausiai ideologiškai svetimos politinės partijos Lietuvoje pirmininkė. Neįtikėtina, bet ji šioje trijulėje yra balta varna kaip vis dėlto korektiškas žmogus, tarkime, politikė moteris, nepabandžiusi nė karto įspirti ar įkąsti prezidentui Gitanui Nausėdai iš pasalų, yra tarsi ir neužsiiminėjanti nešvankiomis intrigomis politikė. Negyvenamoje saloje mes gyventume pagal išgrynintą patriarchato modelį, tokiu būdu jai atsiimant mokestį už buvimą Laisvės partijos pirmininke aname gyvenime.
Foto: 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Kostios Gordijonkos vardu, nariai Olegas ir Oleksandras numušė du priešo sraigtus Mi-28 ir vieną naikintuvą SU-25.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar kreipėsi į Amerikos žydų komiteto forumo narius ragindamas taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir spartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad žydai turi istorinę galimybę apginti bendrą laisvę, bendrą saugumą, bendrą kultūrinę įvairovę nuo didžiausios neapykantos bangos, kuri pastaraisiais dešimtmečiais siaubia pasaulį.
Atrodytų, kas jau kas, bet Holokaustą išgyvenusi tauta, turėtų kaip ir mes, lietuviai, kurių ketvirtis nukentėjo nuo sovietų genocido, suprasti, kad jokių nuolaidų Mordorui būti negali.
Vakar Zelenskis taip pat sakė, kad Lenkija ir Slovakija nuo pat pirmųjų karo dienų padėjo kariuomenei ir ukrainiečiams, kurie buvo priversti išvykti į užsienį. Jis dėkojo Andžėjui Dudai ir Zuzanai Čaputovai už šią svarbią paramą ir veiksmingą Ukrainos europinės integracijos siekio propagavimą ES valstybėse narėse.
Kremliaus burna D. Peskovas pranešė apie „itin svarbią” V. Putino kalbą birželio 15-18 d. vyksiančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Tarptautinis, čia toks, kuriame dalyvauja Venesuela ir Š. Korėja? Ir ką gi tokio svarbaus nori pranešti Putleris? Kad išveda visas savo ordas iš Ukrainos? Ar kad Chersonas, Luhanskas ir Doneckas, kaip Krymas, tapo Rusijos Federacijos dalimi? Kartu su Baltarusija, žinoma.
Šiandien ryte paviešintame praėjusį mėnesį vykusio pokalbio su jėzuitų žiniasklaidos redaktoriais tekste, popiežius Pranciškus išsakė naujus priekaištus Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad jos kariuomenė buvo brutali, žiauri ir žvėriška, ir kartu pagyrė „drąsius” ukrainiečius už kovą dėl išlikimo. Tačiau jis taip pat sakė, kad „smerkdami Rusijos karių žiaurumą, neturime pamiršti tikrųjų problemų, jei norime, kad jos būtų išspręstos”. Be to, jis teigė, kad „mes nematome visos dramos, vykstančios už šio karo, kuris galbūt buvo kažkokiu būdu arba išprovokuotas, arba jam nebuvo užkirstas kelias”. Pats savęs retoriškai paklausęs, ar jis tapo „proputiniškas”, jis atsakė: „- Ne, nesu. Būtų supaprastinta ir neteisinga taip sakyti”.
Neabejotina, kad popiežius nuoširdžiai pergyvena dėl visų netekčių, mirčių, prievartos ir agresijos mūsų žemelėje. Bet jau nuolatiniu tampantis naratyvas apie išprovokuotus agresoriaus veiksmus pagrįstai ima kelti klausimą, ar tik koks skeltanagis su pjautuvo ir kūjo formos liežuviu neįsisuko Vatikano širdyje? Regis, laikas griebtis egzorcizmo, cituojant šiesaus atminimo lietuvių rašytoją Jurgą Ivanauskaitę.
Be pakitimų. Rusai bando aktyvinti veiksmus visame fronte, tačiau sulaukia sėkmingai besiginančių ukrainiečių atkirčio. Severodoneckas vis dar nėra kontroliuojamas agresoriaus, o gynėjai, priešingai, nei teigia rusų propaganda, nėra apsupti ir neketina pasiduoti.
Ukrainiečiai visais lygiais ir kiekvieną dieną prašo Vakarų ir kitų demokratinių šalių paramos toliašaude artilerija ir kita sunkiąja ginkluote, tačiau vis labiau ryškėjantis susikaldymas ir jau nebe dviejų, o, atrodo, trijų greičių Europa, regisi, džiugina Kremliaus gyventojus.
Mūsų kuklia nuomone, be reguliariųjų pajėgų veiksmų, planuojant išlaisvinti okupuotas teritorijas ir neleidžiant rusams galvoti apie tolesnį puolimą, būtina imtis asimetrinio karo veiksmų užnugaryje. Tam reikia išmanaus vadovavimo, o valios priešintis tikrai pakanka.
Šiaurės rytuose ties Charkivu rusai telkė pajėgas gynybai siekdami užkirsti kelią ukrainiečių pajėgų judėjimui link Rusijos sienos. Per naktį buvo apšaudytos Rubižnės, Ruskos Lozovos, Bairako ir Dementijevkos gyvenviečių apylinkės artilerijos ugnimi.
Nepatvirtintais duomenimis, vis gi rusams pavyko kirsti Seversko Doneco upę ir įsitvirtinti jos dešiniame krante maždaug už 30 km nuo Charkivo netoli Staryj Saltiv.
Severodonecke rusai vykdė puolamąsias operacijas siekdami galutinai išstumti ukrainiečius iš miesto apylinkių. Orkai iš dalies kontroliuoja miesto centrą, ir yra duomenų, kad ukrainiečiai turi nemažų nuostolių.
Slovjansko kryptimi okupantas rengėsi puolimui ir artilerijos smūgiais griovė gynybinius įtvirtinimus prie Dibrivnės, Karnauchivkos, Naujosios Dmytrivkos ir Vernopilio gyvenviečių.
Bachmuto rajone rusai veržė Vidrodžennia – Veršyna kryptimi, bet iš dalies buvo sulaikyti.
Okupuotose teritorijose aktyviai veikia partizanų grupės. Antrą naktį iš eilės Donecko mieste kažkokie niekšai (šypt šypt) ne tik susprogdino amunicijos sandėlį, bet taip pat į amžiną poilsį atgulti padėjo pasiklydusiam gatvėje goblinų patruliui.
Pietuose rusai neskaičiuodami savo ordos praradimų, naudodami artileriją, taip pat ir dėl kreivų rankų ar tikslingai, ne tik apšaudydami ukrainiečių, bet ir savas pozicijas, iš gynybos bando pereiti į puolimą. Gatvės mūšiai vyksta Chersono srities Stanislavo, Tomyna Balka ir Doslidnės gyvenviečių rajonuose.
Kryvyj Riho kryptimi priešas įsiveržė ir užminavo Inhuleco upės pakrantę nuo Davydiv Brid ik Kalynivsko (Snihurivkos kryptimi).
Priešas ir toliau patiria kovinės technikos ir įrangos nuostolių. Belgorodo, Voronežo ir Rostovo srityse, taip pat laikinai okupuotose Krymo teritorijoje veikia apie 30 mobiliųjų remonto brigadų.
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad per praėjusią parą galėjo būti sunaikinta daugiau kaip 200 okupanto karių – tai būtų, greičiausiai, didžiausi rusų nuostoliai per parą nuo vasario 24 d.
*****
Locked N’ Loaded
Šį kartą trys dalys: pirmoje apžvelgsime karo istoriko „analizus“, antroje – peržvelgsime įvykius fronte, trečiojoje – apžvelgsime kremliniškai unikalią mobilizacijos agitaciją.
I. „O aš tai kitaip kariavęs būčiau“.
Nemanėme, kad kada nors teks taip pradėti postą, bet visgi. Gerbiame karo istoriką M. Soloniną už jo mokslinį indėlį bei pilietinę poziciją, tačiau ponas Markas šį kartą nusišnekėjo totaliai. Keletas jo citatų:
• „Neegzistuoja tokie ginklai, kurie galėtų pakeisti karo eigą ir nulemti jo baigtį“ ir „M. Solininas savo įsitikinimą iliustruoja karo Vietname pavyzdžiais, kai prieš technologiškai pažangią ir modernią ginkluotę turėjusią JAV kariuomenę vietos partizanai naudojo itin primityvias priemones. Pavyzdžiui, stokodami minų jie kasė vilkduobes su nusmailintais kuolais viduje“. Nu taip… Gal.. Galima aišku ir karšta derva ir virintu vandeniu orkus plikyti, akmenis ant galvų mėtyti, tik vargu ar tai padės Ukrainai. Jos gamtinės sąlygos ir nuostolių tolerancija šiek tiek skiriasi nuo praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio komunistinio Vietnamo.
• Siūlo suformuoti apie 35 tūkst. karių grupę, ją tinkamai apginkluoti ir smogti rusų pajėgoms. „Smogiant su 30-35 tūkst. karių grupe bet kuria kryptimi galima pasiekti kiekybinę persvarą ir įvykdyti užduotį, už tai sumokant krauju.“ Nu genialu. Nu bet rimtai. Tereikia suformuoti 35 tūkst. karių grupę, ją tinkamai apginkluoti ir smogti rusų pajėgoms. Nieko nėra parasčiau. Ir žinoma, tikrai nežiūrėkime į tai, kad maksimalus vienetas kovojantis šiame kare – batalionas arba BTG, t.y. tik apie 40 kartų mažesnis vienetas negu 35 tūkst. O čia dabar greitai suformuojam 35 tūkst. kovotojų grupę, per porą dienų išmokom veikti kartu, apginkluojam ir atakuojam. Na, taip pat paprastai galima suformuoti 335 tūkstančių grupę ir smogti Sachalino kryptimi.
• „Suomiai neturėjo tankų, aviacinės pajėgos, kaip ir artilerija, buvo labai menkos. Tačiau jie turėjo slides ir jomis gerai čiuožti mokančius slidininkus, pažįstančius vietovę ir gebančius išgyventi prie itin didelių šalčių. Dar jie turėjo ginkluotėje pistoletus – kulkosvaidžius „Soumi“. O jei Ukraina turi ir tankus, ir aviaciją, ir artileriją – ką daryti su šia nelaime? Viską į Dnieprą suversti, stoti ant slidžių ir pirmyn į puolimą?
Kosmosas, Karlai.
II. „Žiūrim ką turim“
1. Donbaso kryptis. 1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Agresorius toliau bando sumažinti grėsmę prie Vovchansk. Toliau vykdo lokalias atakas Ternove ir Rubizhne ruožuose, taip pat pasirodė informacija apie orkų aktyvius veiksmus prie Staryi Saltiv. Agresorius skelbia, jog ukrainiečiai rengiasi pulti Balakliya link. Labai gerai, kad orkai vėl priversti rūpintis savo Izyum grupuotės užnugariu. Jei ukrainiečiai pradėtų kontratakas šiame ruože, keliu iš Kupiansk į šiuo metu itin aktyvią Izyum grupuotę judantis aprūpinimas galimai būtų sėkmingai trikdomas.
• Izyum. Mūšiai aplink Bohorodychne tęsiasi, nepaisant orkų propagandistų amsėjimų, gyvenvietė vis dar ukrainiečių rankose. Taip pat orkams nesiseka pramušti ukrainiečių gynybos Dolyna – Krasnopillya. Susidaro įspūdis, kad veržliai pradėję, orkai klimpsta gynėjų spąstuose. Dabar labai padėtų prieš tai minėtos ukrainiečių atakos Balakliya – Vesele – Kupiansk ruože. Jos ne tik trikdytų agresoriaus tiekimą, bet orkai būtų priversti permetinėti dalį Izyum grupuotės pajėgų į užnugarį. Visa tai dar labiau numuštų agresoriaus puolimo tempą.
• Lyman. Agresorius ir toliau rengiasi Slaviansk (nuo Rayhorodok ruožo) ir Siversk (nuo Yampil ruožo) puolimui. Neatmestina, kad jei Izyum grupuotei nepavyks sudaryti palankių sąlygų pulti Slaviansk, Lyman grupuotė kelių dienų bėgyje vis tiek įsijungs į šią operaciją. Puolimas Siversk link taip pat labai tikėtinas. Stebėsime.
• Severodonetsk. Padėtis mieste yra sudėtinga. Agresorius itin aktyviai atakuoja gynėjus vakarinėje miesto dalyje, ukrainiečiai čia sėkmingai ginasi. Panašu, kad neklydome prieš kurį laiką atkreipdami dėmesį į orkų galimybę atnaujinti puolimą iš šiaurės. Į Kreminna – Rubizhne ruožą agresorius permetė dar dvi BTG, o tai šioje mūšių fazėje yra nemenkas veiksnys. Kreminna – Rubizhne veikusios orkų pajėgos Severodonetsk šturme dalyvavo sąlyginai mažai, kadangi buvo išsekusios po prieš tai vykusių mūšių. Iš rytų miestą puolusi orkų grupuotė pasiekė taktinę sėkmę, tačiau patyrė milžiniškų nuostolių. Tad neatmestina, kad rytinė orkų grupuotė pereis į aktyvią gynybą (gynybą kartu naudojant pasalas ir lokalias kontratakas), o pagrindinės agresoriaus pastangos bus nukreiptos iš šiaurės, pavyzdžiui su tikslu ne tiek išvalyti vakarinę miesto dalį, bet pirmiausia ją atkirsti nuo upės ir Lysychansk, o jau tada apsupti ir pakartoti Mariupol scenarijų.
• Bakhmut.
a) Tęsiasi sunkūs mūšiai aplink kelią Bakhmut – Lysychansk. Orkai vis aktyviau siekia perskirsti kelią Bilohorivka – Berestove ruože. Nors ukrainiečiai atmušė atakas, padėtis sudėtinga.
b) Agresoriaus pastangos siekiant sunaikinti Zolote „kišenę“ toliau yra nesėkmingos.
c) Svitlodarsk ruože agresorius mažais žingsneliais stengiasi išeiti iš nepalankios vietovės. Orkai nuo Roty vakarų kryptimi puolė Vershyna link su tikslu perkirsti kelią Svitlodarsk – Bakhmut, tačiau ataka atmušta, o priešas blokuotas Vidrodzhennia – Roty. Nepaisant to, įvykiai šiame ruože ukrainiečiams klostosi ne taip sėkmingai, kaip norėtųsi. Nepaisant palankios gynybai vietovės, ukrainiečiai nesugebėjo išlaikyti orkų Svitlodarsk tvenkinių bottleneck‘uose, agresorius diktuoja mūšio tempą ir artėja link Bakhmut.
2) Centras. Toliau tęsiasi lokalūs pasistumdymai aplink Avdiivka ir Niu-York. Daug darbo artileristams, agresorius aktyviai naudoja aviaciją.
3) Zaporizhia. Agresorius jau porą savaičių nelabai turi pajėgumo kažką rimtesnio nuveikti, jų prieš tris savaites „beveik“ užimtame Vuhledar. Ukrainiečiai sukaupė jėgų ir vykdė kontrataką Pavlivka link, orkai bando juos atmušti. Ar tai tik lokalus paraganėjimas, ar bandymas kitoje Kashlahach upės pusėje susikurti placdarmą, su tikslu pradėti valyti kelią Velyka Novosylka – Blahodatne? Matysime.
2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau nestabdo ir dar pasistūmėjo keletą kilometrų Tomyna Balka ruože, nuo čia iki Chersono lieka apie 20 km. Agresorius kontratakuoja, tačiau ukrainiečiai nesivelia į aklą snukiadaužį ir užimtuose ruožuose pereina į greitą gynybą. Taip ukrainiečiai mažais, bet užtikrintais žingsneliais juda Cherson link.
III. „Kremlinų mobilizacinė motyvacija“
Pabaigai, atkreipsime jūsų dėmesį į itin suaktyvėjusią tradicinę kremlinų taktiką – apšaudyti patys save ir tuo kaltinti kitus. Iš orkų kontroliuojamos teritorijos Donbase jau kelinta diena artilerija apšaudo jų pačių kontroliuojamą teritoriją – gyvenami rajonai, turgavietės, net ligoninės. Žinoma, orkai viskuo kaltina ukrainiečius, tačiau jie net ir norėdami tokių veiksmų negalėtų atlikti. Donbaso kryptyje artilerijos sviedinių pertekliaus švelniai tariant ukrainiečiai nejaučia ir tikrai turi į ką šaudyti. Švaistyti amuniciją, kad atakuoti civilius objektus? Kam?
O štai orkų motyvas aiškus – sukelti Donbaso gyventojų neapykantą ir paskatinti juos aktyviau jungtis prie „šventos kovos už šviesų rytojų.“ Kaip anksčiau esame sakę – būtent gyvosios jėgos trūkumas yra didžioji agresoriaus bėda mūšio lauke, tad orkai jį bando užpildyti tik jiems būdingu būdu.
*****
Naujų tyrimų duomenimis, per pirmąsias 100 invazijos Ukrainoje dienų, Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 98 mlrd. JAV dolerių, o didžiausia importuotoja buvo Europos Sąjunga. Pirmadienį paskelbtoje nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (angl. CREA) ataskaitoje teigiama, kad per nurodytą laikotarpį Europos Sąjunga importavo 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto, kurio vertė siekė apie 60 mlrd. JAV dolerių. Didžiausiais importuotojais (vertė JAV doleriais) buvo Kinija – 13,2 mlrd., Vokietija – 12,7 mlrd., Italija – 8,2 mlrd., Nyderlandai – 8,4 mlrd., Turkija – 7 mlrd., Lenkija – 4,6 mlrd., Prancūzija – 4,5 mlrd. ir Indija – 3,6 mlrd.
Tik primenam, kad metinis Maskolijos gynybos biudžetas 2021 metais buvo apie 66 mlrd. JAV dolerių. Nėra ką daugiau ir pasakyt – viskas skambės kaip vartymasis iš gaidžio. Deja.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį, birželio 16 d. lankysis Ukrainoje. Bendras trijų ES vadovų vizitas įvyks prieš G7 ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimus. Žiniasklaidos teigimu, tokiu būdu ketinama parodyti trijų didžiausių ES šalių paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Na na. Nei vienas iš minėtų trijų ponų nebuvo atvykęs į Kyjivą nuo tada, kai Rusija ir Baltarusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Europą ginančioje šalyje jau spėjo apsilankyti keli pasaulio lyderiai, įskaitant JAV, JK ir Kanados vadovus. Suprantam, Macronui nebuvo laiko – jį visą suėdė skambučiai Vovai. O ką kiti du?
Iki 2022 m. birželio 13 d. ryto Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos vykdomos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 815 vaikų, 288 vaikai žuvo ir mažiausiai 527 buvo sužeisti, praneša Ukrainos Generalinė prokuratūra. Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta tyrimai laikinai okupuotose ir jau išlaisvintose teritorijose, o brutalūs karo veiksmai tęsiami neatsižvelgiant į civilių žūtis.
ES gali plėstis, o Ukraina turi europietišką kultūrą. Tokį požiūrį išdėstė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Tikimasi, kad birželio 23-24 d. Europos Vadovų Taryba priims sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą. Godspeed!
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį lankydamasis Suomijoje pareiškė, kad Turkija, prieštaraudama Suomijos ir Švedijos prašymams tapti NATO narėmis, pagrįstai kelia susirūpinimą dėl saugumo. „- Tai teisėtas susirūpinimas. Kalbama apie terorizmą, apie ginklų eksportą”, – sakė J. Stoltenbergas bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, viešėdamas pas jį jo vasaros rezidencijoje Naantalyje, Suomijoje.
Terorizmas, ginklų eksportas, suprantama. Tai turi kurdai, kaip ir šimtai kitų tautų apsisprendimo laisvę, ar ne?
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų per ateinančius metus pasaulio branduolinis arsenalas turėtų padidėti, o rizika, kad toks ginklas bus panaudotas, yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius, pirmadienį pareiškė vienas iš svarbiausių konfliktų ir ginkluotės tyrimų centrų SIPRI. Rusijos įsiveržimas (leidžiame sau pataisyti – vasario 24 d. pradėta plataus masto invazija) į Ukrainą ir Vakarų parama Kyjivui padidino įtampą tarp devynių pasaulio branduolinių valstybių, teigiama Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitinio centro naujame tyrime.
Gaila, kad žmonija sąmoningumo lygmenyje taip niekur ir nepažengė: medines kuokas pakeitė branduolinės galvutės, o daugumos galvose švilpauja prievartos vėjai.
Severodoneckas išlieka pagrindiniu rusų taikiniu ruošiantis tolimesniam Slovjansko šturmui. Ukrainos kariuomenės vado teigimu, okupantai šio miesto užėmimui sutelkė 7 bataliono taktines grupes. Be to, Rusijos okupacinės pajėgos atnaujino Charkivo gyvenamųjų rajonų apšaudymą, artilerijos ir minosvaidžių ugnimi sukaustė gynėjų dalinius Černihivo ir Sumų srityse. Visa fronto linija yra 2450 km, aktyvūs veiksmai vyksta 1105 km ruože.
Rusai vėl pradėjo spaudimą artilerijos ugnimi Charkivo apylinkėse.
Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 150 okupantų.
Okupantas, remiamas artilerijos, iš dalies sėkmingai šturmavo Severodonecko miestą ir išstūmė gynėjus iš miesto centro, tačiau nuožmios kovos tęsiasi.
Priešas artilerijos ugnimi apšaudė ukrainiečių pozicijas Lysičiansko, Severodonecko ir Toškivkos rajonuose.
Sunki naktis Krivij Riho rajone. Vakar vėlai vakare Zelenodolskas vėl buvo apšaudytas salvinėmis ugnies sistemomis “Uragan”. Okupantų ugnis buvo nukreipta į gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalus. Per apšaudymą žuvo viena moteris. Yra sužeistųjų, tarp jų trys moterys ir du vyrai.
Mykolaive rašistai sunaikino grūdų sandėlį, o ryte suintensyvėjo visų rūšių sunkiųjų ginklų ugnis.
Video: atrodo, kažkas vėl neatsargiai parūkė. Šįkart visai netoli Maskvos užsidegė Zagorskio optikos ir mechanikos gamyklos – legendinės Rusijos optikos pramonės įmonės sandėliai. Vasara, sausa.
Šiaurinis flangas
Charkiv. Agresorius pabandė kontratakuoti Rubizhne link, tačiau gerai gavo skūron. Ukrainiečiai atsilaikė.
Izyum
Ukrainiečiai atmušė orkų atakas Dovhenke ir Dolyna link. Svarbu pastebėti, kad agresorius apėjo Dovhenke ir atakavo Mazanivka (2 km į pietus nuo Dovhenke). Panašu, kad agresorius bandys judėti palei vandens kliūtis esančias į vakarus nuo kelio Izyum – Slaviansk ir ieškoti būdų iš vakarų atakuoti Krasnopillya – Dolyna – Adamivka. Prikaustyti čia esančias ukrainiečių pajėgas ir taip sudaryti sąlygas Lyman grupuotei pulti Slaviansk iš šiaurės. Ukrainiečiai pirmą tokį bandymą atmušė.
Tęsiasi mūšiai Bohorodychne, situacija ten nėra aiški. Taip pat trūksta informacijos apie padėtį Tetyanivka (kokio dydžio ten orkų pajėgos, ar jos papildomos iš Svyatohirsk, ar ukrainiečiai jas atakuoja, ar ne), tačiau galima daryti prielaidą, jog ten esantys agresoriaus vienetai nepajudėjo Bohorodychne link.
Lyman. Agresorius ir toliau kaupia jėgas ir vykdo žvalgybą mūšiu siekdamas identifikuoti galimas Syverskyi Donec forsavimo vietas. Aktyviausiai orkai juda aplink Raihorodok, kadangi čia trumpiausias ir tiesiausias kelias į Slaviansk. Neatmestina, kad artimiausiu metu matysime bandymą pradėti mūšį dėl Slaviansk.
Severodonetsk
Toliau puikiai dirba ukrainiečių artilerija – sunaikinta orkų vadavietė Rubizhne.
Sugriautas (arba stipriai pažeistas) antras tiltas į Lysychansk.
Tęsiasi sunkūs mūšiai Severodonetsk mieste, orkams nepavyko pakreipti eigos savo naudai. Tuo pačiu agresoriui ir toliau nesiseka pralaužti Borivske – Voronove – Metolkine (Severodonetsk pietūs ir pietryčiai) bei Toshkivka – Ustynivka (Lysychansk pietūs) ruožų.
Bakhmut
Bakhmut – Lysychansk kelias kol kas toliau lieka ukrainiečių rankose.
Mykolajivka ruože ukrainiečiai vėl atmušė agresoriaus atakas, kol kas grėsmės prie Verkhnokamyanka esančiai strateginei kelių sankirtai grėsmės nėra.
Ukrainiečiai toliau ginasi Zolote „kišenėje“. Nesugebėdamas prasiveržti per Komyshuvakha ir apsupti visos gynėjų grupuotės, agresorius ieško kitų variantų. Šiandien atakavo Vrubivka (apie 5 km į šiaurę nuo Komyshuvakha) bei nuo Orikhove (rytiniame Zolote grupuotės flange). Visos atakos atmuštos.
Centras. Atrodo, kad agresoriaus lokalios atakos link Kostiantynivka išblėso, mūšio lauke vėl daugiausia darbo abiejų pusių artilerijai.
Zaporizhia. Ukrainiečiai atmušė agresoriaus bandymus pulti Huliajpole ruože, tačiau mūšiai čia toliau tęsiasi.
Pietų flangas. Ukrainiečiai ir toliau tęsia kontratakas Cherson link, orkai čia turi didelių problemų. Atakos aplink Oleksandrivka (Mykolajivo sritis) kausto agresoriaus pajėgas, tačiau pagrindinė ukrainiečių atakos kryptis – M14 kelias į Chersoną. Soc. tinkluose girdimas malonus ausiai orkų propagandistų žviegimas.
******
Azijos šalių viršūnių saugumo susitikimas, Šangri-La dialogas, šį savaitgalį vyksta Singapūre. Vakar į susirinkusius dalyvius virtualiai kreipėsi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Kalbėdamas apie Rusijos (ir Baltarusijos) invaziją, jis pabrėžė, kad dėl Rusijos, blokuojančios Ukrainos uostus, kaltės „pasaulis susidurs su ūmia ir sunkia maisto krize ir badu daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.”
Tuo tarpu Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe sakė, kad Pekinas liūdi dėl įvykių Ukrainoje, ir teigė, kad remia taikos derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. Jis taip pat sakė, kad Kinija nepritaria Vakarų tiekiamai ginkluotei Ukrainai ir sankcijoms Rusijai.
„- Kokia yra pagrindinė šios krizės priežastis? Kas už to stovi? Kas daugiausia praranda? Ir kas daugiausia laimi? Kas skatina taiką, o kas įpila alyvos į ugnį? Manau, kad visi žinome atsakymus į šiuos klausimus”, – mįslingai kalbėjo uniformuotas kinų ministras.
Kinija yra laikoma Rusijos drauge ir rėmėja, tačiau ji taip pat nenori prarasti rinkų Vakaruose. Mūsų kuklia nuomone, ji nenori „prarasti” ir didelės Rusijos teritorijos dalies, Sibiro, kuriame glūdi milžiniški žaliavų resursai.
Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis jau ketvirtą mėnesį, Kyjivas nuogąstauja, kad „karo nuovargis” gali pakirsti Vakarų ryžtą padėti šaliai atremti Maskvos agresiją. Nors Vakarai skyrė milijardus dolerių ginkluotei, o artimiausios Ukrainos kaimynės priėmė daugiau kaip 7 milijonus karo pabėgėlių, Europos vienybė po truputį ima eižėti. Kremliaus strategija čia visiškai aiški – karo nusikaltėlių valstybė tęs sekinančio karo veiksmus ir lauks rudens. O tada, brangstančių žaliavų ir kylančių pragyvenimo kainų fone, vakariečiai biurgeriai ieškos išeities. Svajodami grįžti į geresnio pigaus gyvenimo laikus, jie ims spausti ukrainiečius daryti nuolaidas ir tartis dėl taikos, atiduodant Rusijai užgrobtas teritorijas, kurių likimą vėliau neva spręs diplomatiniu keliu.
Matytami ir suprasdami Maskolijos strategiją, mes sakome tik viena – Lietuva turi kuo greičiau padaryti viską, kad būtų pasiruošta visuotinei gynybai. Ukraina savo krauju ir gyvybėmis mums suteikia laiko – nešvaistykime jo kalboms ir kaimo barelio lygio nesutarimams.
Šeštadienį sostinėje Kyjive netikėtai apsilankiusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pranešė jam apie diskusijas dėl to, ar rekomenduoti Ukrainą kaip kandidatę į ES nares. ES baigia vertinimą, kuris bus paskelbtas kitą savaitę, sakė Leyen ir iki kitos savaitės pabaigos Ukraina sužinos, ar gali pradėti stojimo į Europos Sąjungą procesą. Laikom kumščius, bet esame realistai – U. Leyen vilties laivelis gali būti lengvai nuskandintas didžiųjų ES valstybių povandeninės politikos srovių.
Be didesnių pakitimų. Rusai per paskutines 48 valandas nesugebėjo perimti greitkelio Bachmutas – Lysičianskas, kuris yra taktiškai svarbus tiekimo kelias abiems pusėms, kontrolės. Okupantas ruošiasi Slovjansko (ir, galimai, Kramatorsko) puolimui, bet tam reikia išstumti ukrainiečių pajėgas iš Severodonecko kišenės.
Pietuose Ukrainos jungtinės pajėgos, remiamos suaktyvėjusių partizanų veiksmų ruošiasi platesnio masto puolimui, tačiau iš vadų ant žemės pasiekia informacija apie tragišką artilerijos sistemų, o ypač – šaudmenų joms – trūkumą. Mes atsargiai vertiname didesnio puolimo galimybę, ypač po to, kai rusams pavyko pilnai perimti taktiškai svarbios Kinburno nerijos kontrolę.
Šiaurės rytuose ir rytuose vyko aršūs mūšiai.
Severodonecke, Azoto gamyklos teritorijos rūsiuose slepiasi apie 800 civilių gyventojų. Teritorija pastoviai bombarduojama aviacija, netyla artilerijos apšaudymai. Mūsų šaltinių teigimu, rusų karinė vadovybė neįvykdė režimo Maskvoje įsakymo užimti Severodonecką dar praeitą savaitę, todėl darys viską, kad išstumtų ukrainiečių gynėjus artimiausiomis dienomis.
Luhansko srityje rusų okupantai sugriovė prekybos centrą, parduotuvę ir dešimtis namų.
Ukrainos gynėjai atakavo vadavietę su čečėnais „kadyrovcais” Rubižnėje ir „Vagner” (dabar – „Liga”) driskių būrį Stachanove. Visi pastarojo plėšikai ir prievartautojai bei žmogžudžiai buvo sunaikinti, teigia ukrainiečiai.
Ukrainos kariai atrėmė puolimą netoli Vrubovkos kaimo, taip pat sėkmingai gynėsi Mykolajivkos kryptimi ir netoli Vasiljevkos. Rusų okupantas patyrė nuostolių ir pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas.
Rusijos bombonešiai atakuodami taikinius ant žemės rytų Ukrainoje paleido dešimtis 1960-ųjų metų gamybos priešlaivinių, 5,5 tonos sveriančių, raketų. Akivaizdu, kad karo nusikaltėliai nebeturi modernių raketų (išskyrus rezervą Vakarų karinėje apygardoje), o priešlaivinių raketų naudojimas sausumos taikiniams reiškia viena – dar daugiau sugriovimų, dar daugiau civilių aukų.
Chersone ir Melitopolyje okupacinės pajėgos gyventojams dalina RF pasus. Nieko naujo – tą jau matėme Luhansko ir Donecko okupuotose teritorijose ir, žinoma, aneksuotame Kryme.
Pietuose rusai daugumoje gynėsi, apšaudydami ukrainiečių karius iš artilerijos, minosvaidžių ir salvinės ugnies raketų sistemų Smerch.
Maskoliai toliašaude artilerija „denacifikavo” Tverdomedovo, Bereznevatoje, Kobzarcuose, Kvitneve ir Luche esančias gyvenvietes, griaudami civilių namus ir kitą infrastruktūrą.
Ternopolio srities Čertkovsko rajone per Rusijos okupantų raketų ataką buvo sužeisti 22 žmonės.
*****
Ukrainos sostinės gyventojai Centriniame paplūdimyje prie Dniepro upės, tekančios per Kijevą.(dailymail.co.uk)
