Europos Komisija (EK) pagaliau paskelbė tai, ką kiekvienas Lietuvos sveiko proto pilietis ir galėjo prognozuoti – vadinamasis tranzitas tarp Rusijos Fedracijos ir jos eksklavo Kaliningrado bus. Nors tai buvo aišku nuo reglamento su sankcijų paketu priėmimo pradžios, bet Lietuvos politikai ir vėl pabandė paprieštarauti EK autoritetui.
Kiek kartų dar reikės priminti, kad reglamentas kaip Europos Sąjungos (ES) leidžiamas teisės aktas yra tiesioginio taikymo be išlygų?
Kaip teisininkas turiu tik pastebėti, kad logika turi būti paprasta – jeigu kol kas ES dar nepriėmė atskiro reglamento su sankcijų paketu atskirai dėl kurio nors Rusijos Federacijos subjekto, vadinasi ir negali būti kitų išplėstinių reglamento interpretacijų. Ir tokią ES politiką galima pagrįsti leidžiamų reglamentų tradicija.
Kai po 2014 m. Krymo aneksijos prie Rusijos Federacijos neteisėtai buvo prijungti du nauji subjektai – Sevastopolio federacijos reikšmės miestas ir Krymo respublika, tai ką tuo metu padarė ES? Būtent, buvo patvirtintas sankcijų paketas ne visai Rusijos Federacijai, o Krymo arba Sevastopolio kilmės gaminių importui į ES, taip pat investicijoms į infrastruktūrą arba finansines investicijas ir turizmo paslaugas Kryme ar Sevastopolyje.
Pasikartosiu, jeigu reglamente nėra sukonkretinta, kad ES sankcijos taikomos ir Kaliningrado eksklavui, vadinasi jokia ES valstybė negali savarankiškai nuspręsti kitaip. Galbūt ateis laikas ir ES paskelbs atskirą sankcijų paketą Kaliningrado sričiai. Bet ne dabar.
Sanatorijos „Belarus“ atvejis
Gera proga prisiminti ir neseniai, taikos metu tarp Lietuvos politikų ir Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belarus“ darbuotojų įsiplieskusį opusą. Neturėtume pamiršti, kaip be darbo galėję likti eiliniai darbuotojai piketavo net Vilniuje ir prašė politikų atsitokėti.
ES pritaikė Baltarusijos režimo atskiriems subjektams tam tikras sankcijas. Ir vėl gi, nors sankcijų pakete prieš Baltarusiją niekur nebuvo minima sanatorija „Belarus“, bet Lietuva parodė talentą savaip ir ganėtinai subjektyviai interpretuoti sankcijų apimtį.
Jeigu šis ginčas būtų pasiekęs ES institucijas, tai labai didelė tikimybė, kad ginčas būtų išspręstas darbuotojų naudai.
Tikrai stebiuosi Vakarų Europos valstybių, ES senbūvių santūrumu prieš tuos, kurie per beveik 20 metų buvimo ES taip ir neišmoko deramos teisinės kultūros neišsišokti nereikiamoje vietoje, ir nereikiamu laiku.
Rūdijantys bėgiai į Vakarus – „Belaruskalij“ atvejis
2021 metų pabaigoje Briuselio institucijų kuluaruose pasigirdo kalbų, kad Lietuva yra padidintos politinės rizikos šalis. Investuotojai iš Vakarų nuo šiol turės vertinti ne tik išskirtinį Lietuvos darbo jėgos potencialą, bet ir politinės aplinkos veiksnius, galinčius daryti neigiamą įtaką investuotojų kapitalui.
Prisiminkime, kad 2021 metų pradžioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė apie planuojamą 300 mln. eurų obligacijų emisiją. Žinia buvo sutikta su dideliu entuziazmu, nes toks manevras ženklino bendrovės kiekybinį šuolį – įsitvirtinti obligacijų rinkoje ir iš jos laisvai pasiimti šimtamilijonines sumas savo investiciniams projektams finansuoti.
Vietiniai ir užsienio investuotojai sukluso – kas nenorėtų skolinti stabilias pajamas generuojančiai įmonei, už kurios stovi stipri, demokratiniais principais valdoma valstybė.
2021 metų pabaigoje viskas apsivertė aukštyn kojom ir dabar bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja tas pačias negautas pajamas iš tranzito už demokratijos eksportą.
300 mln. kapitalo papildymas virto mažiausiai 300 planuojamų darbuotojų atleidimu. Už nieką niekada neatsakingi Lietuvos politikai ir vėl neįvertino, kokią reputacinę žalą gali atnešti kad ir didūs, bet priešingi kapitalo augimui ir net vidinės gerovės valstybės kūrimui planai.
Jei ne Baltarusija, tai Lenkija ir Vokietija?
Ne vieną analitiką aplanko jausmas, kad jei ne Baltarusija su savo autoritariniu režimu, tai kitas vertybinių pamokų taikinys galėtų būti arčiau Vakarų esanti Lenkija.
Šioje valstybėje valdžia seniai yra užsibrėžusi pertvarkyti teismų sistemą pagal savo viziją, kuri prasilenkia su europietišku teismų nepriklausomumo ir teisės viršenybės principu.
Kodėl gi nepamokius vyresnįjį brolį? Juolab, kad uolūs Lietuvos politikai ir įrankių grūmoti Lenkijai turi daugiau nei pakanka. Pavyzdžiui, užtektų atsisukti į Mažeikiuose veikiančią naftos perdirbimo įmonę „Orlen Lietuva“.
Praktikos jau turime, kai nuo politinių sprendimų priklausoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ galima sakyti per vieną naktį išardė 19 kilometrų geležinkelio ruožą iš „Orlen Lietuva“ gamyklos į Rengę Latvijoje.
Lenkijos kompanija dėl to patyrė milijoninius nuostolius, susijusius su Lietuvoje pagamintos produkcijos transportavimu. Ir nors Lietuva turėjo daugybę argumentų, dėl ko buvo taip pasielgta, tačiau EK buvo negailestinga ir 2017 metais atsižvelgė į „Orlen Lietuva“ skundą paskirdama bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ 20 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi krovinių vežimo rinkoje.
Pridėkime dar 10 mln. eurų, kurių įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ prireikė iš naujo atstatyti savavališkai išardytas vėžias. Faktas akivaizdus, kad ne kiekvienai Lietuvoje esančiai politinei jėgai Lenkija patinka pati savaime. Nors niekas nekvestionuoja, kad Lenkija nėra demokratinė ir teisinė valstybė, bet pagal kai kurių Lietuvos politikų vertybinį-politinį kontekstą tai gali būti ginčytinas klausimas. Kad ir kaip ironiškai tai beskambėtų.
Vis gi vertybinė politika yra antipodas pragmatinei ekonominei politikai arba realpolitik kaip mėgsta sakyti vokiečiai, kurių įmonė „Continental“ tik 2020 metais pradėjo savo veiklą Lietuvoje. Ir kas galėjo pagalvoti, kad į Lietuvą apsisprendęs įžengti milžinas prieš tai turėjo įvertinti, kokios politinės srovės vyraus šalyje po 2020 metų Seimo rinkimų.
Būti pirmiesiems Europos Sąjungoje, kurie išdrįs Taivanį įvardinti Taivaniu galbūt yra toliaregiškai išmintinga, bet toks sprendimas, pirmiausiai, kenkia ne Kinijai, o Vokietijai, kuri patikėjo, kad Lietuva gali būti patikima partnerė plėtojant realpolitik ir iš to kalti pinigus.
Prisiminkime ir banką „Snoras“
Pabaigai vertėtų visiems priminti, kad jeigu ne ta ES su savo išvystyta institucine sistema, tai dar neaišku, kur mes būtume ir kas mes būtume, jeigu valstybė eitu ne įstatymų laikymosi keliu, o politikų užgaidų vieškeliais.
Ne mūsų valstybės institucijos, ir ne Lietuvos Respublikos žemesnės instancijos teismai apgynė visų investuotojų interesus.
Net tokia VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri turėjo ginti viešąjį interesą kategoriškai pasisakė prieš tai, kad naujos akcijų emisijos dalyviai į banką „Snorą“ ar obligacijų turėtojai negali pretenduoti į draudimo išmoką banko nemokumo atveju.
Ir tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino mūsų nacionaliniams karštakošiams, kad jie elgiasi neteisėtai prieš banko investuotojus. Puiku, investuotojai atgavo bent draudimo išmokas ir ačiū tau, ES.
Nepatariu smerkti ES už tariamąjį jos neveikimą ar ryžto trūkumą, nebalansuokime ties euroskepticizmo riba, nes būtent mes po trisdešimties metų nepriklausomybės elgiamės tarsi laukiniai ir leidžiame savo politikams demonstruoti teisinį nihilizmą.
Indonezijoje vykusiose ministrų derybose daugelis 20 didžiausios ekonomikos šalių pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir paragino ją nutraukti karą, sakoma priimančiosios šalies baigiamajame pareiškime. „Daugelis narių sutiko, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo ir susiduria su didelėmis kliūtimis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris buvo griežtai pasmerktas, ir paragino nutraukti karą”, – sakoma Indonezijos pareiškime ankstyvą sekmadienio rytą.
Ekonomikos atsigavimas, matote, sulėtėjo. Žinoma, tai svarbiausia – ką ten apie tuos skerdžiamus vaikus ir prievartaujamas jų mamas ar 10 mln. ukrainiečių, priverstų palikti savo namus.
Europa stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos ir ieško kitų šaltinių. JAV į Europą jau atsiuntė trigubai daugiau suskystintų gamtinių dujų nei 2021 metais, o šiemet Europa taip pat aplenkė Aziją kaip pagrindinė šių dujų iš JAV importuotoja.
JAV ir Izraelis pasirašė bendrą prieš Iraną nukreiptą branduolinę deklaraciją, o Iranas įtraukė Jungtinių Valstijų pareigūnus į juodąjį sąrašą dėl jų paramos „Mojahedin-e Khalq” (MEK) grupuotei, kuri atvirai ragina nuversti dabartinę Irano valdžią.
Rusija iš Sevastopolio perkėlė daug laivų į Novorosijską ir toliau kontroliuoja jūrų susisiekimą Azovo jūroje tam, kad galėtų neteisėtai eksportuoti Donecko ir Zaporižės regionuose užgrobtus produktus, tame tarpe ir grūdus. Per dieną Kerčės-Jenikalskio sąsiauriu praplaukė 24 laivai į Azovo jūrą, iš kurių 7 plaukė iš Bosforo sąsiaurio; 33 laivai į Juodąją jūrą, iš kurių 6 toliau plaukė Bosforo sąsiaurio kryptimi. Visi jie priklauso Rusijai. Pažymima, kad Rusija ir toliau pažeidinėja 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdama Azovo jūroje esančių civilinių laivų automatines identifikavimo sistemas.
Per pastarąją parą iš Ukrainos į Rusiją buvo „evakuota” beveik 30 000 žmonių, įskaitant daugiau kaip 5000 vaikų, nedalyvaujant Ukrainos valdžios institucijoms, pranešė Rusijos nacionalinio gynybos kontrolės centro vadovas.
Ką gi. Teroristai giriasi apie paimtus tūkstančius civilių, tame tarpe ir vaikų, įkaitais, o Vakarai kruopščiai pasižymi šiuos faktus savo užrašų knygutėse. Ryt – darbo diena, pirmadienis, bus galima išreikšti gilų susirūpinimą.
Be esminių pakitimų.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Rusijos kariniams daliniams sustiprinti puolamąsias operacijas tam, kad būtų užkirstas kelias ukrainiečių smūgiams Rusijos kontroliuojamose teritorijose.
Vieni “ekspertai” neva “sužinojo”, kad Putinas įsakė užimti Charkivą ir okupuoti visą sritį ir apie tai praneša kai kurie rimti žiniasklaidos kanalai.
Na tai taip, tas įsakymas buvo duotas dar prieš pusmetį. Ir ne tik Charkivą – visą Ukrainą.
Kiti „ekspertai”, atvirkščiai, teigia, jog Rusijos puolamosios operacijos yra mažesnės apimties ir mažesnio masto.
Galbūt taip ir atrodo permetus akimis kai kuriuos vedančiuosius portalus, kuriuose žinių apie karą Ukrainoje beveik neliko, tačiau ukrainiečių kovotojai tikrai taip nemano.
Šiaurėje Rusijos raketos krito į gyvenvietes netoli Charkivo.
Rusijos raketų atakos prieš Dnipro miestą metu žuvo trys žmonės, 15 sužeista. Tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos pataikė į kosminių raketų gamyklą ir netoliese esančią gatvę.
Dnipro „Južmaš” gamykloje gaminami ir palydovai, Ukrainos teigimu, vieną jų į kosmosą paleido Elono Musko bendrovė „SpaceX”.
Du žmonės žuvo, kai į Nikopolį, esantį į pietus nuo Dnipro, buvo paleista dešimtys rusiškų raketų.
Vakar rusiškieji okupantai iš Kaspijos jūros teritorijos į Ukrainą paleido šešias raketas. Zaporižėje, Dnipro srityje, keturias raketas sunaikino oro gynybos sistemos „Vostok”.
Tęsiamas sistemingas Ukrainos karių pozicijų apšaudymas išilgai fronto linijos ties Avdijivka, Novopavlovsku, Zaporiže. Vėl apšaudytas Mykolajivo miestas.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša, kad dėl didelių nuostolių daugumos okupacinių pajėgų padalinių karių moralė ir psichologinė būklė yra labai žema, jie ieško galimybių išvengti tolesnio dalyvavimo kare.
Alčevske, Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kariuomenės bazei, įsikūrusiai šalia troleibusų depo. Ugnimi pavaišinta ryte, kai girti okupantai suvirto miegoti.
Savo ruožtu, rusų aviacija surengė antskrydį ir bombardavo Gyvačių salą.
Dėl techninei priežiūrai sustabdyto „Nord Stream 1” jau sumažėjo dujų tiekimo apimtys Europai. Remontuojama turbina „Siemens” išgabenta į Kanadą per Vokietiją.
O kaipgi sankcijos? Ogi sankcijos išimties tvarka turbinai laikinai atšauktos. Su tuo, žinoma, nesutinka Ukraina, bet jos niekas neklausia.
Kitą savaitę, liepos 21 dieną, baigiasi turbinos taisymo terminas, tačiau Maskva aiškina, kad dar nematė dokumentų, leidžiančių agregatą pargabenti atgal. Tą išgirdusi, ES skystai pavarė į kelnaites – Vokietija, o taip pat Austrija, Italija, Olandija ir kitos šalys yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų. Būtent todėl jos, priešingai nei anglis ir nafta, nėra įtrauktos nė į vieną iš šešių ES sankcijų paketų.
Europa dreba, nes bijo žiemą sušalti. Gražu ar ne? Maža to, vokiečiai įspėjami, kad dėl dujų stygiaus namų ūkių išlaidos gali patrigubėti ir siekti apie 4500 eurų metams. Tas pats gresia ir pramonės įmonėms, naudojančioms dujas. Jos galvoja apie darbuotojų atleidimus ir grįžimą prie iškastinio kuro, branduolinės energetikos draudimų panaikinimo bei šalto dušo naudojimo gyventojams tiesiogine šio žodžio prasme. Europoje prasideda taupymas.
O kas nutiks Rusijai? Yra manančių, kad užsukę kranelius, rusai patys save nusibaus, ims graužti vamzdį bei galiausiai mirs iš bado arba iškels aukštyn rankas.
Nieko panašaus nebus. Rusija viską skaičiuoja į priekį. Kremliaus ekspertai teigia, jog Rusija turi sukaupusi finansų tiek, kad metus gali gyventi atsipūtusi. Antra vertus, atsisakymas tiekti dujas „Nord Stream 1” atrodo ekonomiškai nelogiškas: pajamos iš naftos ir dujų sudaro maždaug pusę biudžeto pajamų. Užsukusi kranelius Europai, Rusija prarastų apie trečdalį visų įplaukų už dujas.
Tačiau Rusija tam ruošėsi, eksporto srautus perskirstydama kitiems pirkėjams. Dujotiekiu „Power of Siberia” dujos pumpuojamos Kinijai, nors, ne tokiais pajėgumais ir ne už europinę kainą. Be to, „Gazprom” dujų užsukimo pasekmes jau išbandė, sumažindamas eksportą Europai trečdaliu. Nieko neatsitiko, nes keletą kartų šoktelėjusios dujų kainos kompensavo skirtumą.
Manipuliuodamas dujų kainomis, žinodamas, kad Europa neturi, bent jau kol kas, pasirinkimo, Kremlius tokiu būdu šokdina 500 milijonų Europos gyventojų! Būtent dėl to visos vakarų ekonomistų prognozės apie energetikos kainas prilygsta Vangos spėlionėms ir eina šuniui ant uodegos. Pamėgink atrasti sotaus biurgerio logiką Putino, Milerio, Peskovo, Patruševo ir kitų terorostų galvose!
Vienu žodžiu, Rusijai rublių tikrai nepritrūks, greičiau atvirkščiai – biudžeto pajamos gali net didėti, sąmoningai diktuojant dujų ir naftos kainas. Tačiau Kremlius susiduria su kita opia problema – kas gi iš tų rublių, jei jie tampa popiergaliais pasivalyti antram galui. Rusijai reikia prekių ne tik vidaus vartojimui, bet ir pramonės bei žemės ūkio veiklai užtikrinti.
Mus pasiekia informacija, kad Rusijos miestuose baigėsi importiniai maisto produktai, o vietiniai brangūs ir klaikiai nekokybiški. Beveik sustojo automobilių ir kitos technikos gamyba. Sankcijos kreivai, girgždėdamos, bet veikia ir rusai – beveik – būtinų dalių pramonės gamybai iš Vakarų nebegali įsivežti.
Tad ko tokiais žaidimais siekia Kremlius?
Kremlius eina va bank. Maskva siekia ant kelių parklupdyti Vakarus, kad jie panaikintų sankcijas ir padovanotų Ukrainą. O pati Rusija metus dar laikysis. O gal du arba devynis. Rusai prie vargų pripratę. Svarbu, kad būtų bulvių ir degtinės.
Todėl akivaizdu, kad abu dujų “strymai” ir toliau bus naudojami ekonominiam spaudimui ir šantažui. 10 mldr. eurų kainavęs „Nord Stream 2″ tik ir laukia paleidimo. Galbūt Maskva tikisi, kad sušalusi Europa atsuks ne tik „Nord Stream 1”, bet paleis ir „Nord Stream 2″?
Kremlius, žinoma, taip pat aiškiai girdi ir OPEC nuogąstavimus, kad išjungus Rusiją iš naftos tiekėjų rato, drąstiškai šokteltų žaliavos kaina. Rusai Kremliuje greičiausiai galvoja taip: jei vakariečiai atsisakys mūsų žaliavų, žiemą šals, dėl kosminių kuro kainų nebevažinės, o dėl maisto kainų šuolio išeis daužyt langų vyriausybėms. Beliks pasiųsti į Europos sostines kelis šimtus “vasių” ir chaosas garantuotas.
Ar atlaikys šį spaudimą Europa?
Viskas priklauso nuo mūsų. Svarbiausia viskam pasirengti psichologiškai. Jei mes sąmoningai taupysime, vartosime mažiau dujų, naftos, galvosime apie alernatyvius šildymo būdus, nekaltinsime dėl visko valdžios – žinoma, kad atlaikysime. Europos ir jos partnerių ekonomika yra galingiausia pasaulyje, ir suradus naujus energijos tiekimo šaltinius, viskas stos į savo vietas. Tačiau, kad tai įvyktų, mes turime suvokti, jog karo Ukrainoje ir energetinio karo Europoje nelaimėsime nei ryt, nei poryt. Turime ruoštis metams į priekį. Mažiausiai.
******
Locked N’ Loaded
Donbaso krypties šaurinis flangas. • Charkiv. Be pakitimų.
Izyum.
Mūšiai kontaktinėje linijoje aprimo. Panašu, kad daužymas galva į Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne gynybos ruožą ir desperatiški bandymai sukurti netikėtumo efektą atakuojant Kurulka – Ivanivka ruožą paliko „denacifikuotojus“ be idėjų ir jėgų. Bandymai tęsiasi ir neatmestina, kad vėl suintensyvės, tačiau didelių perspektyvų pasiekti operacinę sėkmę (pralaužti gynybą ir išeiti prie Slaviansk iš šiaurės vakarų ir vakarų) kol kas nesišviečia. Žinoma, kitas klausimas, kiek resursų ir jėgų liko čia besiginantiems ukrainiečiams.
Syversk.
a) Orkai toliau atakuoja Spirne – Ivano-Darivka ruože, mūšiai intensyvėja. Panašu, agresoriaus atakos kryptis pasikeitė. Ilgą laiką atakuota nuo Mykolajivka link Spirne, t.y. iš pietryčių, siekiant apeiti Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Spirne ruožą iš pietų, su tikslu judėti link Syversk iš pietryčių – pietų. Dabar jau kelintą kartą matome bandymą atakuoti iš šiaurės rytų nuo Verkhnokamyanka link Spirne ir Ivano-Darivka, su tikslu atkirsti Spirne ir išeiti ukrainiečių įtvirtintam gynybos rajonui Berestove į užnugarį. Jei yra taip, tuomet tai rodo, kad orkai ne tik nesugebėjo pralaužti ukrainiečių gynybos bei judėti toliau link Syversk, bet pačiupinėję naująjį gynybos ruožą nusprendė geriau bandyti po truputį atsikąsti teritorijos ir taip bandyti judėti į priekį. Viena vertus tai rodo tvirtą ir lanksčią ukrainiečių gynybą, kurio laikosi. Tačiau, kita vertus, tai demonstruoja agresoriaus atsargumą ir taktinį tobulėjimą. Taip pat Spirne tampa raktinę vietove, kurią pralaužus gali būti intensyviai puolama tiek Syversk kryptimi, tiek į ukrainiečių gynybos gylį prie Berestove.
b) Prieštaringi duomenys dėl Bilohorivka, tačiau aišku viena – ukrainiečiai ne tik tvirtai stovi gynyboje bei kontratakuoja, bet taip pat sėkmingai vykdo ir sudėtingesnes operacijas. Antai, Ukrainos SOP vienetas „Kraken“, remiamas artilerijos prieš keletą dienų įvykdė sėkmingą reidą priešo užnugaryje prieš 24-osios GRU spec. paskirties brigados, vienos iš kuopų susitelkimo rajoną. Operacija buvo sėkminga – apie 60 priešo specnaziorų ir 5 jų kovinės technikos vienetai minus, ukrainiečiai parsivedė 2 belaisvius. Kitaip sakant, visa orkų specnaziorų kuopa neteko pajėgumo ir negalės vykdyti jokios užduoties. Rusų žvalgybos ir spec. paskirties padaliniai šiame kare veikia ne didesniais kaip kuopos dydžio vienetais, sektoriuje jų gali būti nedaug ir dėl savo pasirengimo jie dažnai būna puolimo operacijų pagrindiniame veiksnyje. Pamenate, esame rašę, kad šie orkų kovotojai ne visada naudojami kaip žvalgai, bet dažnai kaip gerai perengti pėstininkai. Taigi, agresoriui ruošiantis puolimui šį netektis – skausmingas praradimas.
•Bakhmut.
Agresorius intensyviausiai atakavo Svitlodarsk ruože, taip pat vykdė atakas prie Berestove. Ir vėl nesėkmingai.
Intensyvėja Rusijos vykdomos psichologinės operacijos, kuriomis siekiama pakirsti pasitikėjimą politine ir karine vadovybe, taip darant įtaką ukrainiečių valiai priešintis. Vienas iš pavyzdžių, orkų karo propagandistai aktyviai skalambija, neva ukrainiečiai jau palieka Syversk ir netrukus paliks Soledar. Kitaip tariant, neva užima naują gynybos liniją vakariniame Bakhmutovka upės krante. Tai bandoma pateikti kaip karine prasme logišką žingsnį, taip siekiant padidinti žinutės kredibilumo (patikimumo) įspūdį. Tad būkite budrūs.
*****
Ukrainiečių GUR specialiojo padalinio snaiperis miške
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Kremlius pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Ukraina. Užsienio terorizmo ministerijos pareiškime yra sąlyga, kad taikos susitarime turi būti įtvirtintas neutralumas ir „susiklosčiusios teritorinės realijos”. Be to, Maskva reikalauja Ukrainos neutralumo, neprisijungimo prie Vakarų aljansų ir nebranduolinės šalies statuso.
Mirė britų savanoris Paulas Urey, kurį Šėkorėjos pripažintos kažkokios Donecko liaudies respublikos teroristai laikė pagrobę nelaisvėje. Rusai pranešė, kad Paulas mirė „dėl ligos ir streso”. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir paragino prisiimti už tai atsakomybę.
Gaila, kad teroristų pagrobtų įkaitų vadavimo operacijos gyvenime nebevyksta ir liko tik kovinių filmų laimingose pabaigose. Kam tada tiek į mus buvo investuota?
Į Ukrainą atvyko pirmosios salvinės raketų paleidimo sistemos MLRS M270. Jos bus geros talkininkės artilerijos sistemoms HIMARS.
Joe Bidenas Artimuosiuose Rytuose. Čia, kaip visada, konfliktų ir problemų raizgalynė, ir svarbiausias ekonominis svertas – nafta. JAV mėgina sudaryti „Artimųjų Rytų” aljansą, kuris siektų regiono saugumo, ginantis nuo galimos Irano agresijos. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai ne visais atvejais sutaria su Izraeliu ir su JAV. Baiminamasi, kad koalicija prieš Iraną sukels regione dar didesnę įtampą. Girdisi raginimai problemas su Iranu spręsti diplomatiniu būdu. Kiek anksčiau, Mieguistas Džo buvo pasišovęs pradėti derybas su Iranu dėl naftos tarpininkaujant Katarui. Dabar, matyt, mano, kad apsieis ir be Irano, pakaks susitart su Saudo Arabija.
Nesigauna. Per ilgai, matyt, dėdė Semas čia nesilankė ir vietiniai „reikalai“ apdulkėjo už spintos.
Kinijos ekonomika pasiekė blogiausius rodiklius antrame ketvirtyje. Pasaulio gamyklos, antrosios pagal dydį ekonomikos, bendrasis vidaus produktas per tris mėnesius iki birželio 30 dienos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo tik 0,4 %,. Birželio mėnesį jaunimo nedarbas pasiekė naują rekordinį lygį – 19,3 %.
Teigiama, kad ekonominio „stabdžio“ priežastys – Covid‘as bei infliacija, prie kurios prisidėjo didesnės pasaulinės žaliavų, maisto ir energijos kainos.
Tai pirmininke (ar drauge?) Xi, jau laikas dėkoti Putleriui už energetinį, maisto ir žaliavų chaosą pasaulyje. Mes pakartosime, kad pasaulinė maisto ir energetikos krizė smogs bumerangu ir pačiai Rusijai.
Europos Sąjunga priėmė naują standartų rinkinį ruošdamasi „precedento neturinčiam” šeštajam sankcijų Rusijai paketui.
Putinas „pasidžiaugė“, kad „beprecedentis politinis ir sankcijų spaudimas iš vadinamųjų „kolektyvinių Vakarų verčia mus spartinti susijungimo procesus” ir įgyvendinti svajonę sujungti Rusiją su Baltarusija. Vaikų žaidimai dėl akių. O kada Rusija ir Baltarusija buvo atsijungusios?
„Gazprom” užsiminė, kad dėl kažkokių pavojų ir techninių problemų vėluojama atnaujinti dujų tiekimą Vokietijai. Neatnaujins. Jei prižadėta ginkluotė pajudės į Ukrainą – užrauks suvisam.
JAV už 500 mln $ parduos Estijai artilerijos raketų sistemų M142 (HIMARS).
Gyventojai ir poilsiautojai bėga iš Prancūzijos miestų ir kaimų dėl čia siaučiančių gaisrų. Per kelias pastarąsias dienas daugiau kaip 10 000 žmonių buvo pabėgo pietvakarinį Žirondos regioną. Dešimtys gaisrų siaučia Portugalijoje ir Ispanijoje, kur temperatūra viršijo 40 °C. Dėl karščio bangos šiose dvejose šalyse žuvo 281 žmogus. Keli vakarų Ispanijos miestai buvo evakuoti.
Siaučia stichinė nelaimė, kuri – kaip ir rusų karo mašina – buvo sukurta paties išsivysčiusio pasaulio. Išsivysčiusio pasaulio, kuris, pasirodo, prieš šiuos „gamtos reiškinius“ bejėgis.
Be pakitimų. Rusijos artilerija ir toliau šaudo į civilius taikinius, siekdama kuo daugiau aukų.
Kai kurie Vakarų ekspertai teigia, jog Rusijos armija po „operatyvinės pauzės“ vėl pradės puolimą.
Tauzalai. Jokios pauzės nebuvo.
Rusijos raketa pataikė į civilinį objektą Odesoje – gamybos ir prekybos bendrovės sandėlį. 1000 kvadratinių metrų ploto teritorijoje gesinamas gaisras.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 4-rias Kh-101 raketas, kurias Rusijos bombonešiai Tu-95TS paleido iš Kaspijos jūros į Dnipro miestą. Kitos pataikė į miestą.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė Rusijos raketą virš Bila Cerkvės rajono.
Šiandien Avdijivkoje smarkiai apšaudyti civiliai pastatai.
Apšaudymo Sumų srities pasienio rajonuose metu žuvo 1 žmogus, 4 sužeisti.
Charkivo kryptimi priešas sutelkė pastangas tam, kad užkirstų kelią Ukrainos karių judėjimui.
Bachmuto kryptimi priešas surengė antskrydžius prie Berestovės ir Niujorko.
Avdijivkos, Zaporižės, Pietų Buho kryptimis okupantas vykdė oro atakas ir oro žvalgybą.
Siekdami išgabenti užgrobtą turtą, rusų okupantai bando atkurti Azovo jūros pakrantėje esančių jūrų uostų veiklą.
Ukrainos Gynybos ministras Oleksejus Reznikovas pareiškė, kad iki šių metų pabaigos įvyks didelių pokyčių fronte. Reznikovo teigimu bus išlaisvintos visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą. „ – Krymas yra strateginis Ukrainos taikinys, nes tai yra Ukrainos teritorija. Tačiau mes judėsime žingsnis po žingsnio”, – sakė Reznikovas.
Na, tai jau kaip ir galima uždaryti karo failą, pakelti taurę pergalės linksmybių ir atsipalaiduoti. Visi pavargo, ir tas prakeiktas karas siaubingai atsibodo.
Mums taip pat. Tačiau privalom suvokti vieną svarbų, o gal ir patį svarbiausią dalyką – Rusija to ir siekia. Kad priprastumėm, atbuktumėm. Kad būtume užhipnotizuoti kobros prieš mirtiną įkandimą.
Taip, ir mes, ir jūs visi norime išsidrėbti kas paplūdimy ant gulto, kas prie ežero su knyga, kas kalnuose, kas skrieti ant bangų.. Užmerktos akys, saviapgaulė, haipas. Rusai traukiasi, ukrainiečiai laimi. Ginklai juda, Kremliuje „operatyvinė pauzė”.
Tik pavojus nuolat auga. Grėsmė nesumažės net jei staiga Maskva ir Kyjivas susitars dėl paliaubų ir sustabdys karo veiksmus.
Pavojus nesumažės, net jei bus pašalintas ar nugalabytas Putinas. Grėsmė mūsų visų saugumui išliks tol, kol sukasi Rusijos specialiųjų tarnybų ir karinis pramoninis – diversinis – teroristinis mechanizmas, kol laisvėje vaikšto tūkstančiai žudynes organizuojančių ir vykdančių karo nusikaltėlių. Nusispjaut ant Putino. Panašių putinų Rusijoje – kaip pomidorų šiltnamyje.
Todėl turime sau nuolat priminti neprarasti budrumo, atidžiai sekti įvykius, toliau sakyti jums nepagražintą tiesą. Turime būti bjauriais žadintuvo skambučiais šeštą ryte, turime nutraukti tą mielą sapną, privalom atgręžti jus į realybę. Tokią, kokia ji yra, nes pernelyg ilgai, patogiai ir saugiai miegojome.
Dabar už tai turime susimokėti.
*****
Ugniagesiai gelbėtojai, kariškiai ir policija dirba Rusijos raketos smūgio vietoje Vinicos centre.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Kol pasaulis baisisi teroristine ataka Vinicoje, kur žuvo mažiausiai 23 žmonės, karo nusikaltėliai iš Rusijos šįryt atakavo Mykolajivą ir paleido į miestą 10 raketų. Mieste buvo daug žmonių. Sugriauti du universitetai. Manoma, kad Rusija taikėsi būtent į juos.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenko, ataka Vinicos mieste buvo įvykdyta Rusijos sparnuotosiomis raketomis „Kalibr”. Visos jos buvo paleistos iš Juodojoje jūroje dislokuotų Rusijos povandeninių laivų.
Mariupolio meras Vadymas Boičenko pareiškė, kad per dvejus rusofašistų okupacijos mėnesius nužudyta dvigubai daugiau mariupoliečių nei per du metus prie vokiškųjų nacių. 1941-1943 m. buvo nužudyta daugiau nei 10 000 miestiečių, tuo tarpu iki šiandien aukų skaičius gali skeikti daugiau nei 20 000.
Rusai pavertė pelenais 1356 daugiaaukščius pastatus, kiekviename jų slepėsi po 50 žmonių, Nuo žemės paviršiaus nušluota 40% iš 50 000 privačių pastatų. Žuvusiųjų skaičius, tiesą pasakius, gali būti gerokai didesnis.
Baltieji rūmai paaiškino, kodėl “vėluoja lendlizas”. Šiuo metu Vašingtonas pirmenybę teikia karinei pagalbai, už kurią Ukrainai nereikės mokėti. Tuo tarpu pagal programą pinigai turės būti grąžinti. Šiuo metu Bideno administracija naudoja JAV Kongreso skirtas lėšas, kurios siekia 40 mlrd. dolerių. Šios lėšos turi būti išleistos iki rugsėjo pabaigos. Suma – milžiniška.
Rusija tęsia “ekspansiją” 25 Afrikos šalyse: CAR, Malyje ir Libijoje, taip pat Šiaurės ir Pietų Sudane, Madagaskare, Angoloje, Gvinėjoje, Bisau Gvinėjoje, Mozambike, Zimbabvėje ir Kongo Respublikoje. Ten plečiama ne tik Maskvai palankių politikų įtaka, bet daug kur šeimininkauja Kremliui pavaldžios “privačios” “Wagner” (dabar – „Liga”) karinės grupuotės. Be įtakos kontinente, Kremlių Afrikoje vilioja vietiniai ištekliai.
Į Kubą atplaukė tanklaivis, gabenantis 700 000 barelių rusiškos naftos. Rusija ieško alternatyvių rinkų ne tik Azijoje ir Afrikoje. Brazilija šią savaitę taip pat pareiškė, kad priims Rusijos naftos produktus. Rusija gali tapti viena pagrindinių naftos tiekėjų Lotynų Amerikai.
Teroristinei Rusijai pavaldžių užgrobtų teritorijų “vadovai” nori jungtis prie Rusijos. Pranešama, jog rudenį bus rengiamas referendumas dėl Zaporižės srities prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Nesvarbu, kad “išlaisvinta” tik apie 50 % Zaporižės regiono, jungimąsi planuojama spartinti, nes išvaduota liaudis to „labai prašo“.
Japonijos ir JAV naikintuvai praskrido virš Japonijos jūros, Ramiojo vandenyno ir Rytų Kinijos jūros, demonstruodami karinį solidarumą prieš Rusiją ir Kiniją. Praėjusio mėnesio pabaigoje netoli Japonijos maskatavosi aštuoni Kinijos ir Rusijos laivai. Penkių Rusijos laivų flotilė savaitę plaukiojo netoli Japonijos salų.
“Drąsūs” tie rusai. Spjauna į istorijos pamokas. 1905-aisiais kariaudama su Japonija dėl Mandžiūrijos, carinė Rusija karą gėdingai prapylė ir palaidojo beveik visą savo karinį laivyną.
Nors naftos kaina krenta, tačiau išeliminavus Rusiją iš naftos gavybos ir pardavimo schemų, žaliavos gali pratrūkti ir barelis metų gale gali šoktelti iki 150 JAV $. Mhm. Dar prieš savaitę ties patys ekspertai tvirtino, kad metų gale nafta kainuos ne daugiau 55-ių.
Be esminių pakitimų. Rusiškieji okupantai kol kas mėgina išnaudoti savo pranašumą turima artilerijos ugnimi prieš civilius taikinius.
Ukrainiečiai sėkmingai stumiasi Chersono srityje. Per pastarąjį mėnesį ten išvaduotos 44 gyvenvietės.
Ukrainos kariuomenė neatskleidžia daug konkrečių detalių, tačiau Vidaus reikalų ministerija informavo, kad per pastarąsias dvi savaites pavyko sunaikinti maždaug dvi dešimtis sandėlių su ginklais, amunicja ir degalų bei tepalų atsargomis.
Kremlius vėl pakartojo, kad kartas tęsis tol, kol Vakarai tieks ginkluotę Ukrainai.
Primename: Rusija Ukrainoje kariauja ne su Ukraina, o su Vakarais.
Siversko kryptimi okupantai toliau stiprina Ukrainos ir Rusijos sienos ruožo apsaugą. Periodiškai apšaudomos Ukrainos karių pozicijos Černihivo ir Sumų srities pasienio rajonuose.
Charkivo, Slovjansko kryptimi priešas pliekia iš tankų, minosvaidžių, statinės ir reaktyvinės artilerijos.
Kramatorsko kryptimi priešas persigrupuoja, Bachmuto kryptimi tęsiami apšaudymai.
Šiuo metu rusai mėgina stiprinti savo užnugario bazių ir dalinių priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Po naktį įvykusio sprogimo Kadijivkoje vis dar maloniai dega Rusijos šaudmenų sandėliai.
Prieš 612 metų, šiandien, gerokai atspardėm subines ir pakedenom kudlas neprašytiems svečiams iš vakarų, kurie atėjo grobti ir prievartauti prisidengę Jėzaus vardu. Istorinė Žalgirio mūšio pergalė yra karinio sumanumo pavyzdys visiems strategams.
Mykolajive gyvena apie 480 000 gyventojų, Vinicoje – 350 000. Taikydamasis į miestų centrus, vietas, kuriose būna itin daug žmonių, Kremlius siekia kuo daugiau civilių aukų. Tai – sąmoningas taikių žmonių žudymas.
Rusofašistai, siekdami pateisinti civilių objektų naikinimą ir žmonių žudynes Ukrainos miestuose atvirai meluoja, kad vaikų darželiuose, ligoninėse, bažnyčiose ir universitetuose buvo dislokuoti Ukrainos kariuomenės daliniai.
Ir kokia kalba šią ir kitą savaitę gali būti apie Juodosios jūros atblokavimą grūdų eksportui, kai pasaulio atmatos iš jūros švaistosi raketomis?
Kaip su karo nusikaltėliais iš Rusijos tarsis Jungtinės Tautos, Turkija, Kyjivas? Sveikinsis su žudiku, kurio rankos nuolat vilgomos vaikų krauju? Kiek dar gali tęstis ši dviveidystė? Kodėl mes ir toliau nuolaidžiaujame? Kodėl vėl net pati JAV ketina skubos tvarka panaikinti sankcijas Rusijos trašoms ir kai kurioms Kremliui pavaldžioms įmonėms? Ar tikrai tam, kad nemirtų žmonės iš bado?
Kremlius juk ir taip kasdien žudo žmones.
Tiek apgailėtina Europos Sąjungos, tiek ir atskirų jos daugumos valstybių retorika bei veiksmai aiškiai rodo, kad Putlerio sėbrai eilinį kartą laimi. Maskva bet kokias nuolaidas supranta kaip Vakarų atsitraukimą. Kremliuje vėl liejasi vodkė, o įsiklausius – girti pagiežos šūksniai “opiatj obosralisj” / „vėl apsišiko” – girdėti iki pat Briuselio.
Ir nerekia Kyjivui ir Vašingtonui girtis, kad sunaikino keletą ar kelioliką amunicijos sandėlių, ar tankų koloną, nes tai Maskvą siutina, o atsakas į HIMARS pasirodymą fronte – dar daugiau sugriautų miestų ir žmonių lavonų.
Nereikia girtis, priešą reikia naikinti.
Pamenate, neseniai buvo tokia pagrindinė Vakarų, o ypač JAV nuostata, kad “su teroristais nesiderama”? Tokiu pat principu šiandien privalu kalbėti su Maskva, net jei ji grasina branduolinėmis galvutėmis. Dabar Kremlius dar – beveik garantuotai – jų nepanaudos. Bet vėliau, apetitui augant ir apsvaigus nuo tikrų ar menamų pergalių, bus vėlu. Raketos kris gerokai toliau į vakarus už Vinicos, ir už Vilniaus.
„Toli” nuo košmaro rytuose, savo menamai saugiose sostinėse, jie mano, kad yra saugūs bei tyliai viliasi, kad jei ir užims Vilnių ar Varšuvą, orda sustos.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Žengtas „svarbus ir esminis žingsnis” siekiant atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tikimasi, kad kitą savaitę bus pasiektas galutinis susitarimas dėl grūdų tiekimo maršrutų ir jų saugumo. Grūdų tiekimui užtikrinti kariaujančios šalys nutarė sukurti grūdų eksporto koordinavimo centrą.
Netikime. Genocidą ir tarptautinį terorą vykdantis Kremlius būtinai sugalvos kokią nors klastą, padarys ėjimą, kad iš „grūdų ginklo“ išpešti kuo daugiau naudos.
JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas pakartojo raginimus Rusijai leisti išvežti iš Ukrainos 20 mln. tonų grūdų. Rusija ir Ukraina eksportuoja beveik trečdalį viso pasaulio kviečių. JT duomenimis, 2019 m. Ukrainai teko 16 proc. pasaulio kukurūzų ir 42 proc. saulėgrąžų aliejaus tiekimo.
Didžiausias bėda – Afrikos kyšulyje, kurį daugybę metų alina sausros, lietaus stygius, todėl Somalis ir kaimyninės šalys kenčia ir dėl bado. Ukraina – pagrindinis šių šalių grūdų šaltinis.
Europos Sąjunga nerimauja (labai teisingai daro), kad JT ir Turkijos derybos su Rusija pastangos neduos norimų rezultatų, todėl ieško alternatyvų. ES atsiuntė daugiau nei 100 pareigūnų, kad padėtų Rumunijoje, Lenkijoje, Moldovoje ir Lietuvoje įgyvendinti grūdų gabenimą geležinkeliu, sunkvežimiais ir upinėmis baržomis per Rumuniją, Lenkiją, taip pat Klaipėdos uostą. Pripažįstama, jog tokiu būdu per mėnesį galima išgabenti 5 mln. tonų grūdų, o reikia, kad būtų išvežamos mažiausiai 8 mln. tonų. Ukrainos ūkininkai jau dabar susiduria su problema, nes neturės kur pilti naujo derliaus, kol neišgabentas senasis.
Ukrainos vyriausybė saugiam grūdų gabenimui prašo NATO valstybių apsaugos, kad Rusija negalėtų apšaudyti krovinių.
Labai teisingas prašymas. NATO seniai turėjo įsikišti į šį Rusijos terorizmą „pasauliniu badu“, nes tai didžiulė grėsmė viso pasaulio stabilumui ir saugumui. Susirėmimas su Rusija kaip tik tai, kam NATO ir turi ruoštis artimiausiu metu.
ES parketiniai klerkai panašu tik dabar susigaudė, jog norint išauginti grūdą, jį reikia patręšti. O ką daryti su sankcijomis Rusijai?
Greičiausiai ES bus priversta panaikinti sankcijas rusiškoms trąšoms ir labai greitai.
Kremliaus ordų „strategai“ trina rankomis, matydami, kas šiuo metu vyksta Šri Lankoje. Maisto ir degalų trūkumas sukėlė didelius neramumus, dėl ko iš šalies išrūko prezidentas Gotabaja Radžapaksa. Šri Lankos užsienio valiutos atsargos praktiškai išseko, valstybė pirmą kartą savo istorijoje nesugebėjo sumokėti užsienio skolos. Rusijos įvykdyta Ukrainos grūdų eksporto blokada galėjo prisidėti prie neramumų Šri Lankoje, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, išreiškęs susirūpinimą, kad tai gali sukelti kitas krizes kitose pasaulio šalyse.
Mes gi esame įsitikinę, kad Kremliaus scenarijuose numatyti būtent tokie neramumai ne kažkur pasaulyje, o būtent vakarų Europos šalyse. Maskva neabejotinai labai pasistengs ir energetinės krizės metu Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse gatvėse prasidės riaušės, kurioms buvo treniruojamasi „geltonųju liemenių“ sukilimo metu, kai Paryžiaus gatvėse liepsnojo automobiliai, buvo niokojamas turtas, žuvo žmonės. Tam, beje, turi ruoštis ir Lietuva, nes tik žioplys ir naivuolis, nematantis toliau savo nosies galo gali manyti, kad mes esame toli nuo visko ir bėdos mūsų nepalies.
Vokietijos namų ūkiai šią žiemą raginami kaip alternatyvą namų šildymui rinktis malkas. „Deutsche Bank“ teigia, kad toks perėjimas dar labiau sumažintų dujų paklausą Vokietijoje ir priklausomybę nuo „Gazprom”. Tikimasi, kad dėl privačių namų ūkių taupymo, dujų suvartojimas bus 10 proc. mažesnis nei pernai, o akmens anglis ir rusvosios anglys laikinai ir dalinai pakeis gamtines dujas pramonės energetikos sektoriuje.
Vokietija jau dabar ruošia „roges žiemai“, aiškinant gyventojams, kad ji bus „galimai šaltesnė“ nei buvo. Mes, vienok, kol kas ramiai rakinėjame nosis, nes esam „nepriklausomi“. Maža ekonomika, tokia, kaip Lietuvos, labai priklausoma nuo situacijos didžiosiose šalyse, todėl tikrai verta nusileisti ant žemės, pasvarstyti, kaip energetinė krizė ES gali paveikti Lietuvą.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario mėnesio, kai Rusija ir Baltarusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, jos sieną kirto daugiau kaip devyni milijonai žmonių.
Didelės dujų kainos ir didžiausia nuo 1981 m. infliacija privertė Joe Bideną vykti į Saudo Arabiją. Saudo Arabija pirmininkauja OPEC naftos karteliui ir yra didžiausia naftos eksportuotoja.
Persijos įlankos arabų šalių naftos gamintojai, vadovaujami Saudo Arabijos, tvirtina, kad pasaulinėje rinkoje naftos netrūksta ir laikosi OPEC aljanso su Rusija, kad kontroliuotų gavybą.
Tokia „draugystė su Rusija“ gali būti paaiškinama tuo, jog po išpuolio, kuomet buvo susprogdinti Saudo Arabijos naftos įrenginiai, JAV nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų pagrindinį naftos tiekėją. Todėl Saudo Arabija pradėjo stiprinti karinius ryšius su Vašingtono priešininke Kinija.
Taip jau yra šiame pasaulyje – kur tik nelieka amerikiečio, ten kaip mat įžirglioja ruso batas arba komunistai iš Kinijos. Todėl dabar Bidenas taisys pirmtako klaidas, atšaukdamas draudimą parduoti puolamąją ginkluotę bei kuriant naują strategiją, kaip apsaugoti Persijos įlankos valstybes nuo Irano. Kartu su Izraeliu numatomas JAV vadovaujamo Artimųjų Rytų oro gynybos aljansas.
Be pakitimų. Karo ekspertų teigimu abi kariaujančios pusės arti išsekimo, su kuo mes nesutinkame iš esmės.
Atvirkščiai, pranešama apie didelį Rusijos kariuomenės telkimą Bachmuto ir Siversko rajonuose bei aplink Slovjanską ir Kramatorską. Ruošiamasi dar vienam dideliam puolimui.
Kalbos apie Ukrainos kariuomenės ketinimus susprogdinti Krymo tiltą Kremliuje sukėlė paniką. Prie objekto įrengta daugybė priešlėktuvinės gynybos sistemų, kasdien vyksta pratybos. Rusija Ukrainos artilerijos ir aviacijos galimybes vertina labai rimtai.
Charkivo kryptimi okupantai toliau pila iš visų kalibrų artilerijos. Miestas ir toliau barbariškai griaunamas.
Mėginta veržtis Slovjansko kryptimi, tačiau nesėkmingai.
Panaši situacija ir kituose fronto ruožuose.
Dvidešimt pirmojo amžiaus barbarai, sugriovę miestus ir kaimus bei juose esančią infrastruktūrą, nebeturi ko ėsti. Dėl to kariniuose daliniuose jau kyla maištai, atsisakoma kariauti dar ir dėl itin didelio žūvančiųjų skaičiaus.
Salvinių raketų smūgių į Mykolajivą metu žuvo mažiausiai 5 žmonės.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša, kad po raketos pataikymo į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Časiv Jaro mieste, Donecko srityje aukų skaičius išaugo iki 46, tarp kurių ir vaikas.
Rusai bent trimis raketomis smogė Vinicos miesto infrastruktūrai, žuvo mažiausiai 20 žmonių, tarp jų – trys vaikai, apgriauta klinika.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
JAV žvalgyba praneša, kad Rusija susitarė su Iranu dėl „šimtų“ ginkluotę turinčių bepiločių įsigijimo ir naudojimo Ukrainos kare. Dronai gali būti pristatyti į frontą dar liepos mėnesį po rusų karių apmokymo. Tokiu būdu, Iranas būtų grėsmė ir Artimuosiuose Rytuose, ir įsitrauktų į jau iš esmės vykstantį daugelio NATO valstybių ir Rusijos konfliktą (ne karą).
JAV kartu su Izraeliu ir arabų valstybėmis siekia sudaryti aljansą, kuris atremtų Irano grėsmes. Manoma, kad 2019-aisiais būtent Irano dronai atakavo Saudo Arabijos naftos įrenginius, dėl ko naftos kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. Irano dronai gali gabenti iki 150 kg sveriančius krovinius (ginklus, šaudmenis) bei išbūti ore iki 20 valandų.
Šis Maskvos rėmėjų žingsnis, be abejo, įneša įtampos tiek į Artimųjų Rytų, tiek į Rusijos (ir Baltarusijos) – Ukrainos karo areną, ir tuo pačiu metu akivaizdžiai parodo silpnąsias Kremliaus puses: „antroji“ armija pasaulyje kare su Ukraina neturi akivaizdaus pranašumo ore ir yra technologiškai atsilikusi.
Šiandien Stambule įvyks susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos, JT, Turkijos ir Rusijos atstovai. Bus aptariamas grūdų eksporto jūrų koridoriais klausimas. Tai būtina daryti nedelsiant tam, kad išvengtume pasaulinio bado katastrofos. Liepos 11 d. į Ukrainos uostus atplaukė aštuoni užsienio laivai, galintys gabenti žemės ūkio produktus. Teigiama, jog šiuo metu iš Ukrainos turi būti išgabenta 18 mln. tonų grūdų. Iš naujojo derliaus tikimasi gauti dar 60 mln. tonų, iš kurių galėtų būti eksportuota 58 mln. tonų.
Mes manome, kad Rusija derybose dalyvaus žvalgo – diversanto vaidmenyje ir stengsis daryti viską, kad grūdų tiekimas strigtų kuo ilgiau. Badas, masinė emigracija, ekonominė, energetinė suirutė yra ginklai, kuriais senųjų Maskvos KGB gvardija kovoja su Vakarais. Žiopliai, užauginti KGB (dabar FSB) tradicijų aplinkoje nesuvokia vieno paprasto dalyko – suirutė ir ekonominė recesija Vakaruose, badas Azijoje ir Afrikoje smogs taip pat ir Kinijos ekonomikai, kurios pagrindinis vartotojas ir variklis yra išsivysčiusios valstybės. Kinijos tikslas yra viešpatavimas pasaulyje per ekonominę galią, kurio siekimui Rusija tampa rimta kliūtimi, o tai reiškia tik vieną – galutinį, negrįžtamą Rusijos žlugimą, nuo jos nusisukus, o tiksliau tiesiogiai atsisukus Azijos monstrui.
JAV paskelbė apie papildomą 1,7 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai: pinigai skirti šalies ekonomikos atstatymui, finansuojant šalį po Rusijos invazijos. Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį gegužės mėn. pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Ukraina pristatė pasauliui savo viziją, kaip atkurti šalį po niokojančio karo su Rusija. Planas numatytas dešimčiai metų į priekį, jam įgyvendinti reikia 750 milijardų dolerių.
Praėjusią savaitę Lugano mieste, Šveicarijoje, įvyko tarptautinė konferencija, skirta būsimam Ukrainos atstatymui. 2500 skirtingų sričių ekspertų parengė 2000 puslapių dokumentą, kuriame 850 konkrečių projektų. Ukrainos atkūrimo planas suskirstytas į tris etapus: pirmasis – viskas, ko reikia žmonių gyvybėms užtikrinti, antrasis – infrastruktūra, trečiasis – pertvarka švietimo, sveikatos, karinės pramonės ir kitose srityse. Ukrainos atsigavimo plane numatyti ir lėšų šaltiniai, tarp kurių iš Rusijos oligarchų ir įmonių konfiskuotas turtas, integracija į ES logistinę, ekonominę erdvę ir daug kitų gražių dalykų.
Viena smulkmena – protingų ir gražių planų vystytojai kuria ateitį popieriuje, bet norint fantazijas paversti realybe rytoj, nudobti Kremliaus hidrą būtina šiandien.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas paskelbė, jog Varšuva rengiasi ekspansijai į Ukrainą ir ketina užgrobti Vakarų Ukrainos žemes. Neva tikimasi, kad nei Maskva, nei Kyjivas, nei Vašingtonas nepastebės šių Varšuvos kėslų.
Šie rimtu veidu padaryti pareiškimai, žinoma, yra skirti visų pirma vidaus rinkai, bet FSB pasakų kūrėjų skyrius, atrodo, nebesivargina pritempti melo prie realybės tuo laužydamas esminį propagandos principą. Šerdami tautiečius iš nosies iškrapštytu turiniu, kurio santykis su realybe lygus nuliui, dar papildomai galėtų pateikti patikimos žvalgybinės informacijos apie Lietuvos planus joti girdyti žirgų prie Juodosios jūros ir taip užgrobti pietų Ukrainą.
Maskvos karo nusikaltėliai suvokia, jog Lenkija – ne Ukraina, o ir siūlas, sulaikantis ją nuo tiesioginių veiksmų yra labai, hm, padilęs. Maskva Lenkijoje norėtų turėti Makroną Antrąjį, todėl Kremlius visais būdais mėgina sukiršinti Varšuvą su Vakarais.
A. Lukašenka pareiškė, kad Vakarų politika artina pasaulį prie didelio karo. Nukvakęs Kremliaus paruoštų karinių anekdotų pasakotojas teigia, jog “ką tik iškepti „kryžiuočiai” iš Šiaurės Atlanto aljanso staiga nusprendė, kad dabar tinkamas laikas dar vienam „puolimui į Rytus”, pamiršdami, kaip panašūs poelgiai baigėsi jų istoriniams pirmtakams”. Žodžiu, žinia tokia, kad Vakarai dabar puls Rusiją, o Baltarusija ją būtinai gelbės.
Vakar Bostone gyvenantis Rusijos istorikas ir rašytojas Jurijus Felštinskis pareiškė, jog Maskva neabejotinai ruošiasi karui su Vakarais ir net jį jau pradėjo. Tuo tarpu Vakarai karo su Rusija dar nekariauja. Kremlius, po Baltarusijos militarizavimo branduolinėmis galvutėmis, ketina smogti Ukrainai, Lenkijai, Lietuvai, ir neva neabejotinai tą darys.
Mes šį ir panašius pasvarstymus vertinam kaip Maskvai naudingą panikos sėjimą. Tačiau tokie gąsdinimai kaip šaltas dušas primena, kad būtina pasiruošti visoms grėsmėms ir smūgiuoti pirmiesiems.
Tarptautinės energetikos agentūra perspėja, kad gali prasidėti precedento neturinti pasaulinė energetikos krizė, kelianti grėsmę pasaulio ekonomikai. Dėl sutrikusio dujų ir naftos tiekimo, energetikos kainų, infliacijos, gali prasidėti gilios ir sudėtingos ekonominės turbulencijos. Tuo tarpu Rusija gauna didelį pelną iš naftos ir dujų pardavimo Azijoje, nes Indija ir Kinija dvigubai brangina pigią rusišką energiją. Spėjama, jog šiais metais Rusija iš naftos ir dujų pardavimo uždirbs 285 mlrd. dolerių. Ši žiema Europai gali būti labai sunki.
Mums dar didesnė krizė, kelianti grėsmę viso pasaulio saugumo architektūrai ir taikai, atrodo Vakaruose ryškėjantis suvokimas, kas yra jau esamų ir artėjančių nelaimių kaltininkas, lydimas bejėgiško trypčiojimo, nesiryžtant išoperuoti pūlingos voties. Ta diena ateis neišvengiamai arba votis trūks, aptėkšdama visus nuodingais syvais.
Ukrainos „Premier” lyga bus atnaujinta rugpjūčio 23 dieną., tačiau be sirgalių. Stadionuose bus įrengtos slėptuvės, oro pavojaus sirenos, rungtynėse saugumo sumetimais dalyvaus kariuomenė.
Be pakitimų.
Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pareiškė, jog Zelenskis įsakė išvaduoti visą Ukrainą ir tai bus padaryta.
Iš Krymo į Chersono sritį permetami papildomi rusų kariniai daliniai, šarvuota ir kita technika. Tai rodo, jog orda neketina atiduoti nei vieno centimetro užgrobtos teritorijos ir iš visur turės būti išrūkyta jėga.
Vakarų žiniasklaidoje prasidėjo „ekspertų“ svarstymai, jog Putinas galbūt sustos, gal jam pakaks to, ką dabar užgrobė Ukrainoje.
Vaikiškos „analizės“. Putinui nepakaks nei, Ukrainos, nei Moldovos, nei Sakartvelo – jam reikia Europos iki Berlyno, ir kad JAV iš jos pasitrauktų, atiduotų Aliaską, atsiprašytų ir atsiklauptų. Štai su kuo mes turime reikalą. Ir jei jums tai atrodo kaip visiški kliedesiai, yra jūsų, o ne Kremliaus mesijo ir jo apaštalų bėda.
Baltarusijoje Gomelio srityje vyksta teritorinės gynybos pajėgų štabo patikrinimas. Tikėtina, kad iš Baltarusijos teritorijos toliau bus vykdomi raketų smūgiai.
Charkivo regione okupantai sutelkė grupuotę, kuri pagrindinį dėmesį skiria gynybai. Iš statinės ir reaktyvinės artilerijos vėl smarkiai apšaudytas Charkivo miestas ir aplinkinės gyvenvietės.
Slovjansko kryptimi tęsiasi apšaudymai, siekiama sukurti galimybę miesto šturmui.
Ryte sprogimai aidėjo Kramatorsko mieste. Nuostoliai kol kas nežinomi.
Kramatorsko, Avdijivkos, Zaporižės rajonų fronto linijose tęsėsi apšaudymas artilerijos ugnimi.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo tris Rusijos ginkluotųjų pajėgų 20-osios gvardijos motorizuotosios šaulių divizijos vadus: pulkininką Aleksejų Gorobecą, divizijos vado pavaduotoją pulkininką Kanatą Kalimandenovičių Mukatovą ir pulkininką Avramčenko Aleksejų Jurjevičių.
Okupantų puolimas pristabdytas dėka sėkmingų ukrainiečių atakų į priešo gyvosios jėgos sankaupas ir amunicijos sandėlius.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša, jog driskių gretose padaugėjo dezertyravimo atvejų, klesti alkoholizmas.
******
Locked N’ Loade
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv.
Be didelių pakitimų.
Izyum.
Agresorius pabandė pasigerinti savo taktinę situaciją. Jo problema, kad atakos vykdomos iš esmės iš tų pačių pozicijų, šiame etape nustebinti ukrainiečių nėra kaip ir kuo. Siekiant turėti daugiau variantų pulti Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo pietinį flangą, buvo atakuota Dovhenke ir Ivanivka. Taip pat bandyta apeiti Bohorodychne ir užeiti šiauriniam flangui iš užnugario. Nei vienas, nei kitas bandymas rezultatų neatnešė. Tokia desperacija ieškant variantų rodo, kad agresoriaus galimybės pasiekti sėkmę šiame sektoriuje mažėja.
Syversk.
Dirba artilerija, tęsiasi lokalūs susidūrimai. Abi pusės vykdo reorganizaciją. Šalia gerų žinių iš kitų sektorių apie sunaikintus šaudmenų sandėlius, tokių žinių labai reiktų ir šiame sektoriuje. Susidaro įspūdis, kad agresorius puolimui ruošiasi trikdomas mažiau nei kitur.
Bakhmut.
Toliau vyko lokalūs susidūrimai kontaktinėje linijoje (aktyviausiai į pietryčius ir rytus nuo Bakhmut miesto), itin intensyviai dirbo agresoriaus artilerija. Neatmestina, kad tai pasiruošimas prieš atnaujinant puolimą. Stebėsime situaciją.
Centras.
Be esminių pakitimų.
Zaporizhia.
Prasidėjo įdomus ukrainiečių pajėgų judėjimas ties Vasylivka – Orihiv – Huliajpole. Baimindamiesi, kad tai pirmi galimų ukrainiečių kontratakų ženklai, orkai šį ruožą intensyviai atakuoja su artilerija.
Pietų kryptis.
Panašiai kaip Zaporizhia, agresorius artilerijos smūgiais bando užkirsti kelią ukrainiečių judėjimui Cherson link. Intensyviausiai apšaudytas ruožas aplink Mykolaiv – Cherson ir Archanhelske apylinkės.
Reikia tikėtis, kad Ukrainos grūdų išvežimas pajudėjo iš mirties taško. Manytume, kad šalia diplomatinių pastangų ne mažesnį (o gal ir lemiamą) vaidmenį suvaidino didėjančios Ukrainos galimybės priešlaivinėmis raketomis (tame tarpe vakarietiškomis) bei kitomis ugnies priemonėmis (artilerija, aviacija) atakuoti agresoriaus taikinius jūroje. Gal Kremliui pagaliau „dashlo“, kad jo išsikalinėjimas neišleidžiant ukrainietiškų grūdų, tik didina Vakarų priešlaivinės ginkluotės tiekimą Ukrainai?
Nespekuliuosime, tiesiog viliamės, kad pasiektas susitarimas bus tvarus.
Lietuvoje yra trys Kristaus kančių kelius įamžinusios vietovės. Retas nesame apėję Vilniaus ir Žemaičių Kalvarijų, o štai Ukmergės rajono Veprių vietovėje esančias koplytėles – Išganytojo pasiaukojimo simbolį – tikrai ne visi esame matę. O vertėtų, nes šis religinis objektas glaudžiai susijęs su įdomia šio krašto istorija, gyventojų puoselėjamomis tradicijomis, kultūra, ir yra tapęs neatsiejama vietos kraštovaizdžio ir visos gamtinės aplinkos dalimi.
Gamtą paminime ne atsitiktinai. Ji čia unikali. Ir Vepriai, ir Veprių Kalvarijos įsikūrusios…meteorito krateryje. Taip, mokslininkų jau neginčijamai įrodyta, jog prieš 165 milijonus metų į mūsų Žemę atskriejęs dangaus kūnas būtent Vepriuose paliko didžiausią pėdsaką. 200 000 Hirosimos bombų stiprumo smūgis išrausė pusės tūkstančio metrų gilumo ir gerų aštuonių kilometrų skersmens kraterį, sunaikindamas visa, kas gyva, gerų tūkstančio kilometrų spinduliu. Aišku, nuo to laiko praslinkę milijonai metų paslėpė jį po storiausiu nuosėdų sluoksniu, gyvybė vėl atgimė, bet jau pats faktas, kad buvo aplankyti tokio kosminio svečio, vepriškius verčia pasijusti išskirtiniais.
Na, bet grįžkime prie ne mažiau unikalių Veprių Kalvarijų.
Trys Kryžiaus kelio atsiradimo Vepriuose versijos
Veprių Kalvarijų stotelė
Veprių Kalvarijų, išsidėsčiusių Cedrono upelio ir to paties pavadinimo šilo bei Veprių ežero pakrantėse, atsiradimo istorija grindžiama keliomis skirtingomis versijomis.
Remiantis pirmąja versija, šis kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias atsiradęs vietos dvarininko Ksavero Podbereskio dėka. Esą vienais metais per Velykas jis susapnavęs, kaip iš dangaus prie tvenkinio nusileidusi Dievo motina ir graudžiai verkusi. Jis davęs medžiagos koplytėlėms statyti. Tuo metu (maždaug 1844 m.) Veprių bažnyčioje klebonavęs kunigas Samuelis Vitkevičius, o zakristijonu dirbęs Juozas Sinickas. Pastarasis buvo lankęsis Jeruzalėje, matęs tenai Kristaus kentėjimo vietas ir parsivežęs iš tų vietų pašventintos žemės.
Pasak antrosios versijos, Kalvarijų kryžiaus keliui atsirasti Vepriuose galėjęs turėti įtakos netoliese buvęs domininkonų vienuolynas. Vienuoliai domininkonai rūpinosi vietos parapijiečiais, o kai jų vienuolynas po 1863 metų sukilimo caro valdžios buvo uždarytas, prisidėjo prie Kalvarijų įsteigimo. Senieji vepriškiai prisimindavo, kaip vienas vienuolis barstęs Veprių kryžiaus kelią pašventintomis žemėmis ir kalbėjęs apie jį savo pamoksluose.
Veprių bažnyčia
Na, o trečioji versija – pati įdomiausia (ir gal realiausia).
Pasirodo, XIX a. viduryje kilo konfliktas tarp Jonavos rajono Upninkų vietovės tikinčiųjų ir Veprių parapijiečių. Mat rusų valdžia (Lietuva tuo metu buvo carinės Rusijos okupuota) uždarė apgriuvusią Upninkų bažnyčią, ir Vilniaus vyskupijos administratorius įsakė visą buvusį šios bažnyčios inventorių perkelti į Veprius ir čia įkurti parapiją. Vadovauti jai buvo patikėta kunigui Samueliui Vitkevičiui. Vieną dieną vepriškiai atvyko pasiimti jiems paskirto uždarytų Upninkų maldos namų inventoriaus, tačiau upninkiečiai, susirinkę prie bažnyčios, jos turto nė neketino leisti išvežti. Kilo riaušės, trūkusios pusantros paros. Laimėjo vepriškiai: jų buvo 50 vyrų su klebonu priešakyje. Nusiminę upninkiečiai paskelbė vepriškiams bankrotą: neisią į jų bažnyčią melstis, ir viskas! Tą ir darę.
Veprių parapijos tikintieji dėl to jautėsi nesmagiai ir ilgai suko galvas, kaip čia susitaikius ir upninkiečius prisiviliojus į savo parapiją. Pagaliau vienam vyrui šovusi į galvą mintis: o jeigu Vepriuose ėmus ir sukūrus Kryžiaus kančių kelią? Sumanymui pritarta, netrukus buvo nubraižytas Kalvarijų kelio planas ir pradėta statyti koplytėles…
Maldos ir atgailos kelias
Kristaus kelio schema
Veprių Kalvarijas sudaro bažnyčia, 35 Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai, kryžiai, mediniai ir geležiniai vartai. Kalvarijų ilgis – daugiau kaip penki kilometrai.
Kristaus kančių kelias pirmąsyk buvo apeitas 1846 metais, švenčiant Sekmines. Nuo to laiko Sekminės Vepriuose – pati didžiausia šventė. Švenčiamos jos tris dienas: su valstybinėmis vėliavomis, su giliai įsišaknijusiomis senomis ir gimstančiomis naujomis tradicijomis.
Vienintelės šios Kalvarijos dar turi šalia ir Sopulingąsias stotis, skirtas Dievo Motinai. Vietiniai gyventojai jas vadina Marijos takeliais. Tai – 12 paskutiniųjų stočių šiame maldininkų lankomame maršrute. Marijos takeliai apeinami priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Jų ilgis – apie du kilometrai. Tai – retas ir įdomus katalikų religinis objektas.
Dalis Kristaus kančios kelio – privati teritorija. Taip jau susiklostė, kad maldininkai priversti vaikštinėti per žemės savininkams priklausančias valdas, o pastarieji – leisti jiems naudotis. Jokių draudimų ir konfliktų niekada nėra kilę.
Netrumpą Kryžiaus kelią nueiti nėra lengva, ypač pagyvenusiems maldininkams. Maždaug Kalvarijoms įpusėjus, tenka kirsti Cedrono upeliuką. Nors per jį nutiestas tiltas, dalis tikinčiųjų eina ne juo, o brenda į kitą upelio pusę tiesiai per vandenį. Tikima, kad Cedrono vanduo – šventas, turi gydomųjų savybių. Ne vienas tikintysis jo pasisemia ir, parsinešęs į savo namus, laiko garbingoje vietoje.
Priežiūra – pačių parapijiečių rūpestis
Veprių Kalvarijų stotelė II
Veprių Kalvarijas prižiūri patys parapijiečiai. Ypač kruopščiai jos aptvarkomos prieš Sekmines: nupjaunama aplink auganti žolė, iškertami taip ir besitaikantys suvešėti krūmokšniai. Na, ir savas sodybas prieš šią garsią šventę vepriškiai išvalo, išgražina – juk tokia proga į miestelį suguža visi giminaičiai, svetur darbuotis išvykę vaikai, po Lietuvą išsibarstę draugai ir buvę kaimynai. Tuo laiku Vepriai tiesiog šurmuliuoja: šimtai tikinčiųjų eina Kryžiaus kančios keliu, melsdamiesi ir prašydami Išganytojo malonės.
Tikėti neuždrausi
Veprių Kalvarijos per savo ilgą istoriją yra regėjusios visko.
Negailestingų pėdsakų paliko Pirmasis pasaulinis karas, smarkiai nuniokojęs koplytėles. Darbščių tikinčiųjų dėka jas, vėl atstatytas, visą Nepriklausomybės laikotarpį gausiai lankė tikintieji. Vilnių ir jo kraštą okupavus lenkams, Vilniaus Kalvarijos daugeliui Lietuvos maldininkų tapo neprieinamos, taigi jų vietą užėmė Veprių Kristaus kančios kelias. Tarpukariu į čia suplaukdavo tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos.
Veprių bažnyčios šventoriuje
Deja, likimas koplytėlėms netrukus vėl nepagailėjo išbandymų. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik nenukentėjusios, užkliuvo okupacinei sovietų valdžiai. 1962 metais aršių komunistų įsakymu Kryžiaus kelio stotys buvo nugriautos, o saugumas visais įmanomais būdais bandė užkirsti kelią per Sekmines Vepriuose vykusioms religinėms apeigoms. Tik tikėjimo prievarta neužgniauši – buvusių koplytėlių vietose išdygo kryželiai, prie kurių susirinkę žmonės melsdavosi.
Laimei, Lietuvoje vėl nušvito laisvės aušra, ir koplytėlės iš naujo tapo atstatytos.
Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas
Tai – miestelyje esantis Veprių šv. Mergelės Marijos Rožinio bažnyčios kompleksas.
Šie katalikų maldos namai iškilo 1909 – 1910 metais, kunigaujant Teofiliui Vasiliauskui, amžinajam poilsiui atgulusiam bažnyčios šventoriuje. Pagrindinis bažnyčios fundatorius buvo grafas Marijonas Broel Pliateris. Pagal architekto V. Stapulkovskio projektą iškilusi bažnyčia yra neogotikinio stiliaus, su masyviu varpinės bokštu. 1944-aisiais traukdamiesi vokiečiai tą bokštą susprogdino, apgadindami jame kabėjusius varpus. Dabar du suklijuoti senieji varpai saugomi bažnyčioje, o du iš naujo nuliedinti iškabinti šventoriuje.
Viena iš Kryžiaus kelio koplytėlių
Bažnyčia taip pat gali pasigirti unikaliais dailės kūriniais: XVIII a. nutapytu paveikslu „Švenčiausioji Mergelė Marija“, XIX a. medinėmis skulptūromis „Kristus prie stulpo“ ir „Nazarietis“.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Tikėtina, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis neatsitiktinai išskubėjo atostogauti kaip tik šiomis dienomis. Kai jam atostogaujant Europos Komisija oficialiai išsakys savo požiūrį dėl Lietuvos įvestų tranzito į Karaliaučiaus sritį ribojimų. O požiūris gali būti toks, kad savaime sugrįš į darbotvarkę ministro at(si)statydinimo iš pareigų klausimas.
Tokio prasto šalies diplomatijos šefo Lietuva nėra turėjusi
Atostogos greičiausiai yra būdas pralaukti, kol nurims dar viena politinė audra ir išvengti atsakomybės.
Tiesa, kad tokio prasto šalies diplomatijos šefo Lietuva nėra turėjusi. Tačiau šios aplinkybės neturėtų būti pagrindas tiesti dirbtines sąsajas apeliuojant į tariamą ministro elitiškumą ir tyčiotis iš buvusio Lietuvos Respublikos prezidento. Būtent šitaip pasielgė vienas iš Šeimų sąjūdžio vadovų, padėjęs lygybės ženklą tarp G. Landsbergio pasiimtų, siekiant išvengti atsakomybės už neapgalvotus ir avantiūristinius veiksmus, atostogų ir A. Smetonos atostogų, sutrukdžiusių Kremliui ,,švariai“ įteisinti Lietuvos okupaciją.
Lietuvos prezidentą pašiepusio įrašo autorius leido sau ,,pamiršti“, kad į užsienį pasitraukęs A. Smetona niekada nebuvo senelio į politikos viršūnes prastumtas jokiais ypatingais gebėjimais neapdovanotas ir nieko nenuveikęs šaliai prasisiekėlis.
Jis buvo vienas ryškiausių lietuvių tautinio judėjimo veikėjų, aukšto rango inteligentas ir kultūrininkas, 1918 m. vasario 16-osios akto signataras ir galiausiai – Lietuvos prezidentas. Galima įvairiai vertinti jo politinę veiklą ir valdymo metu vykdytą socialinę politiką. Dėl daug ko galima išsakyti rimtų ir pagrįstų priekaištų. Tačiau neįmanoma paneigti, kad A. Smetona buvo ir yra iš tiesų iškili Lietuvos valstybės ir istorijos figūra.
Jo nuopelnai lietuvių kultūros ir šalies ūkio plėtrai yra milžiniški. Kitaip negu dabartinė, jo ilgiausiai valdyta nepriklausoma Lietuva ne menko ir nyko, bet augo ir skleidė savo kūrybines galias. Prezidento pasitraukimas iš Lietuvos tą lemtingą 1940 m. birželio dieną buvo vienintelis galimas ir absoliučiai teisingas pasirinkimas, kurio teisingumą patvirtino šitaip negalėjusių pasielgti ir savo parašais laidojusių valstybes Latvijos ir Estijos prezidentų tragiška lemtis.
panašia neapykantos ir keršto dvasia anais laikais dvelkė Sniečkaus pogrindinės kompartijos agitaciniai lapeliai.
Niekinamas komentaras jo atžvilgiu parašytas iš akivaizdžiai marksistinių ,,klasių kovos“ pozicijų. Jis grindžiamas puikiai pažįstama ,,ponų“ ir ,,paprastų darbo žmonių“, ,,engėjų ir pavergtų bei išnaudojamų dirbančiųjų“ priešprieša.
Keistai panašia neapykantos ir keršto dvasia anais laikais dvelkė Sniečkaus pogrindinės kompartijos agitaciniai lapeliai. Juose buvo ne tik raginama kuo greičiau nuversti „išnaudotojų buržujų“ jungą, bet ir nuolatos grasinama, kad ateis atpildo ir keršto valanda, kai bus atsiskaityta su liaudies kraujasiurbiais, tunkančiais prislėgtųjų ir engiamųjų triūsu, prakaitu ir ašaromis. Kuo tai baigėsi – puikiai žinoma.
Bet šie iki skausmo pažįstami ir vėl beatodairiškai eskaluojami ,,elito“ ir ,,paprastų žmonių“ priešpriešos ir klasinio karo motyvai sugrįžo. Būtent iš šios keršto aistros kyla dirbtinės sąsajos tarp šių dienų nomenklatūros atžalos, kuris tuojau pat nueis į užmarštį arba bus nebent prisimenamas kaip didžiausias nevykėlis užsienio reikalų ministro poste, ir kultūros bei politikos veikėjo, kurio dėl nuveiktų didžių darbų neištrins iš Lietuvos istorijos net aršiausi priešai.
Tačiau giliau pagalvojus ši akivaizdžiai pritempta sąsaja įgyja niūrią ir grėsmingą potekstę. Ją suteikia tokiose sąsajose visada potencialiai slypinti galimybė ir pavojus sutapatinti valstybę ir jos valdžią. Tokiais atvejais neapykanta valdžiai neretai perauga į sąmoningą ar nesąmoningą neapykantą savo valstybei.
Tegul nors ir Putinas, kad tik ne Landsbergis
Yra tekę skaityti ir girdėti tokius arba panašius žodžius: ,,Tegul nors ir Putinas, kad tik ne Landsbergis“. Suasmenintą formuluotę pakeitus apibendrinta, ji turėtų būti maždaug tokia: ,,Geriau tegul žlunga Lietuvos valstybė, bet kad tik neliktų Landsbergių režimo“.
Bet ar šitokie žodžiai nekelia tiesioginių asociacijų ir nežadina prisiminimų apie 1940 m. vasarą, kai netrūko maniusių: ,,tegul ir sovietai, kad tik ne Smetona…“
O kaip lengva tapti apakintam neapykantos, rodo tai, kad jai pasidavė ir panašiai mąstė ne tik ,,engiami darbo žmonės“, bet ir elito atstovai.
Galbūt ryškiausias ir labiausiai pamokomas K. Bizausko atvejis. Jauniausias nepriklausomybės akto signataras, ministro pirmininko pavaduotojas, paskutiniajame Lietuvos vyriausybės posėdyje ne tik ragino nesipriešinti, bet ir piktinosi, kad nepasinaudojama proga nuversti Prezidentą ir pakeisti režimą. Visa tai – okupantų ordoms jau veržiantis per Lietuvos sieną. Aklos neapykantos kaina: jau liepos mėnesį suimtas, karui prasidėjus kalinių ešelonu vežamas į Rytus ir pakeliui sušaudytas Baltarusijos geležinkelio stotyje…
Šeimų sąjūdžio siūlomas kelias gali nušluoti ne tik ,,Landsbergių klaną“, bet ir pačią Lietuvos valstybę.
Lietuvai yra būtinos permainos. Turės keistis ir valdžia. Tačiau yra skirtingi požiūriai į tai, ko ir kaip šito reikia siekti.
Panašu, kad Šeimų sąjūdžio siūlomas kelias – ,,paprastų darbo žmonių revoliucija“, galinti nušluoti ne tik ,,Landsbergių klaną“, bet ir pačią Lietuvos valstybę.
Kitas kelias – nuosekliu ir kantriu šviečiamuoju ir ugdomuoju darbu pažadinti smarkiai prigesusią visuomenės tautinę ir valstybinę savimonę ir taikiu demokratiniu ir teisiniu keliu pakeitus valdžią atkurti Lietuvoje iš tiesų pamintą teisingumą. Ne ,,atsiskaitant su engėjais“ ir ne vadovaujantis lenininiu ,,klasinio teisingumo“ principu ,,grab nagrablennoje“ (plėšk, kas prisiplėšta), bet susigrąžinus pilietinę valstybės kontrolę ir įgyvendinus gerai apgalvotas sistemines ir struktūrines jos reformas.
Klasinės kovos kelias abejotinas ir pavojingas ne tik tuo, kad einant juo galima pakartoti 1940 m. tragediją. Vadinamųjų ,,paprastų žmonių“ valdžia kelia ir kitų pavojų.
Ne veltui viduramžių politinis mąstytojas Tomas Akvinietis savo traktate pasakoja apie senovės Sirakūzuose gyvenusią senutę, besimeldusią už tironą, kurio mirties troško visi miesto gyventojai.
Į nustebusio tirono klausimą, kodėl meldžiasi už jį, ši atsakė, kad savo gyvenime matė tris tironus. Kiekvienas iš jų buvo žiauresnis už ankstesnįjį. Tad jeigu tironas mirtų, jį pakeisiantis ketvirtasis būsiąs dar žiauresnis.
SSRS, taip pat Lietuvos, žmonės patyrė, kuo baigiasi ,,paprastų žmonių“ vardu valdančios klikos valdymas.
Bet turime ir artimesnį Sąjūdžio pavyzdį. Beveik niekas neprisimena ir juo rečiau susimąstoma apie tai, kad dabartinė padėtis Lietuvoje didele dalimi yra ,,paprastų žmonių“ įsivyravimo Sąjūdyje padarinys.
Pradiniu ir pavojingiausiu laikotarpiu tokie žmonės daugiausia slėpėsi iškilių judėjimo vedlių teikiamos apsaugos užuovėjoje. Tačiau pavojui menkstant ir ypač Sąjūdžiui atėjus į valdžią jie išdrąsėjo. Kieno, jeigu ne tokių ,,paprastų žmonių“ rankomis, buvo ,,pastatyti į vietą“ K. Antanavičiaus rango ir lygio Sąjūdžio šviesuoliai, beviltiškai mėginę stabdyti ,,dvi Lietuvas“ sukūrusias beprotiškas ir nusikalstamas reformas?
Pavyzdžiui, Žemdirbių sąjūdis turėjo išsamią kaimo pertvarkymo programą. Joje buvo numatyta grąžinti žemę buvusiems savininkams, bet taip pat ir priemonės pertvarkyti kolūkius į kooperatyvus. Įgyvendinus šią programą dvarininkų-latifundininkų ir kumečių Lietuvos galėjo ir nebūti.
Arba čekinė privatizacija, pritaikyta net didžiulėms ir technologiškai pažangioms įmonėms. Užuot buvusios parduotos rimtiems investitoriams ir pakeltos į aukštesnį technologinį lygį, jos už čekius, tai yra veltui, pateko į mažaraščių ,,berniukų“ rankas. Šie nesugebėjo nieko kito, tik užstatyti jas bankams, o vertingą, už ,,valiutinius rublius“ pirktą įrangą parduoti į metalo laužą.
Valdant A. Smetonai tokia užsienio politika, kokia vykdo G. Landsbergio vadovaujama ministerija, buvo tiesiog neįsivaizduojama
Tiesa, kad tarpukario Lietuvos elitas iki galo neatliko savo pareigos tautai ir valstybei. Bet toje Lietuvoje net iš tolo nebuvo ir nieko panašaus į tai, kas padaryta su Lietuva panieką intelektui ir žinioms pavertus valstybės gyvenimo ir valdymo norma.
Valdant A. Smetonai tokia užsienio politika, kokia vykdo G. Landsbergio vadovaujama ministerija, buvo tiesiog neįsivaizduojama, nes diplomatinėje tarnyboje dirbo iš tiesų išsilavinę ir atsakomybę už valstybės likimą jautę žmonės. Kad ir kokių trūkumų turėjo tarpukario Respublika, protas ir žinios joje buvo gerbiami ir vertinami.
O norint suvokti posąjūdinėje Lietuvoje įvykusio nuosmukio mastą, pakanka palyginti Pirmąją atkurtos Lietuvos vyriausybę su vėlesnėmis, ypač dabartine, kurios veikla įeis į istoriją kaip nemokšiškumo, nekompetencijos ir jų sąlygoto arogantiško pasipūtimo viršūnė.
Užuot reiškus klasinę neapykantą ir panieką ,,elitui apskritai“, geriau atsiminti, kad elitas būna visoks. Juk ne atsitiktinai vartojamos elito ir pseudo, arba apsišaukėlių, elito sąvokos.
Vis dėlto nevertėtų abejoti ir ginčytis, kad iš senovės graikų kalbos vertęs Platono veikalus A. Smetona buvo visai kito rango ir lygio žmogus ir politikas, negu akivaizdžias elementaraus išprusimo spragas kiekviename žingsnyje demonstruojantis G. Landsbergis, kurį lengvai gali vynioti ant piršto ir sudoroti kaip šiltą vilną bet kuris užsienio derybininkas.
Tai supratus turbūt taptų akivaizdu, kodėl abiejų pasiimtos atostogos negali nebūti skirtingos.
Autorius yra politologas profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Antrojo tarptautinio festivalio „LNOBT Open“ metu Lietuvos nacionalinis operos ir baletas surengė viešą diskusiją, kurioje teatro atstovams buvo galima pateikti pačius keisčiausius ir netikėčiausius klausimus. Tai žiūrovai galėjo padaryti tiek teatro feisbuke, tiek gyvai atvykę į džiazo barą „Paviljonas“ Vilniuje, kur smalsuoliams atsakinėjo dirigentas Ričardas Šumila, režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Martynas Rimeikis, balerina Greta Gylytė ir operos solistas Rafailas Karpis. Nagi paskaitykime, kaip jiems sekėsi…
Diskusija. Nuotr. Martyno Aleksos
Ar teatre solistai, muzikantai draugauja tarpusavyje, ar baisiai konkuruoja?
R. Šumila. Mūsų teatras turi daugiau kaip 600 darbuotojų – tai kaip maža valstybė, kurioje būna visko. Sveika konkurencija iš principo yra geras dalykas, bet svarbiausia kuriant – vienas kito palaikymas ir supratimas.
Kuris LNOBT pastatytas spektaklis buvo pats brangiausias?
G. Šeduikis. Nežinau tikslių skaičių, bet numanau, kad vienas iš brangiausių pastarojo laikotarpio pastatymų buvo Roberto Wilsono režisuota Giacomo Puccini opera „Turandot“.
Koks mitas apie Jūsų profesiją yra visiška nesąmonė, kurią norisi paneigti vieną kartą ir visiems laikams?
G. Gylytė. Balerinos nieko nevalgo! Ne, žinokit, balerinos valgo ir daug, nes jų darbui reikia labai daug energijos. Taip, mes turim maitintis sveikai, mūsų maisto racionas apgalvotas, bet aš asmeniškai valgau viską. Ačiū Dievui, man nereikia stengtis laikytis dietų. Pats skaniausias maistas teatro bufete – tai sriubytė su kibinu. Tik prieš repeticijas stengiamės nevalgyti, nes pilnu skrandžiu nebūna labai malonu dirbti. Bet po repeticijų stengiamės atstatyti jėgas.
Nuo seno žinoma, kad artistai ant drąsos išgeria, ir kartais net per daug. Ar tai tiesa?
R. Karpis. Nesuprantu pasakymo ant drąsos, nes scenos jaudulys nėra baimė. Tu būni pasiruošęs tam jauduliui, jis prideda tau dėmesio koncentracijos. O alkoholis tą koncentraciją sumažina, ir tai pirmas žingsnis link klaidos. Todėl man tai nepriimtina.
Kas yra pirmasis smuikas ir kodėl jo toks ypatingas statusas? Iš kur kilo tradicija, kad dirigentas turi paspausti ranką orkestro pirmajam smuikui?
R. Šumila. Pirmasis smuikas yra viso orkestro koncertmeisteris. O tradicija kilo iš klasicizmo epochos, kai orkestrui diriguojantys muzikantai patys sėdėdavo prie klavesino arba grodavo smuiku. Pirmasis smuikas, reikalui esant, ir šiandien galėtų diriguoti, todėl jam skiriama dalelė pagarbos. Bet spausdamas ranką pirmajam smuikui, aš simboliškai spaudžiu ranką visam orkestrui.
Ar artistai turi laiko savo hobiams?
G. Gylytė. Nesu tikra numizmatė, kuri kolekcionuotų viso pasaulio pinigus, bet renku jubiliejines eurų monetas. O jų, skirtų įvairioms progoms, kiekviena euro zonos valstybė kasmet išleidžia po dvi tris. Turiu storą albumą, kuriame tokios monetos saugomos šalia kiekvienos valstybės vėliavos. Teatro bufeto darbuotojos tai žino ir visada atideda man surastas įdomesnes monetas.
Kiek ilgiausiai esate buvę teatre iš jo neišeidami?
G. Šeduikis. Atsimenu, žiemą buvo toks periodas, kai saulės nematėm kelias paras. Ateini į teatrą, kai jos dar nėra, įlendi į sceną ir būni joje iki vakaro, kai saulės jau nebėra. Tada tau susikuria įspūdis, kad dienos iš viso nebuvo, o tu teatre gyveni jau turbūt savaitę. Nes valandų mes neskaičiuojam – dirbam kiek galim ir kiek reikia.
Kuriame LNOBT baleto spektaklyje daroma daugiausiai fouetté apsisukimų?
M. Rimeikis. Klasikiniuose baletuose „Gulbių ežeras“ ir „Don Kichotas“ standartiškai būna atliekami 32 apsisukimai. Ir tikrai ne kiekviena balerina sugeba tai parodyti, nes techniškai tai sudėtingas judesys. Kadangi „Gulbių ežero“ mūsų teatro repertuare šiuo metu nėra, vadinasi – „Don Kichote“.
Kaip dažnai balerinos turi keisti puantus?
G. Gylytė. Viskas tobulėja – jei šoki pagrindinį vaidmenį, šiuolaikiniai puantai atlaiko du tris spektaklius. Anksčiau turėtus lietuviškos gamybos puantus, kurie būdavo tokie kieti, kad su jais galėdavai į sieną įkalti vinį, reikėdavo keisti dar dažniau. Puantų ilgaamžiškumas šiek tiek priklauso ir nuo pačios šokėjos, jos kojos kelties. Šiuolaikinius puantus netgi leidžiama skalbti skalbimo mašina, bet man tai nelabai patinka, nes puanto forma ir struktūra nuo to tikrai pasikeičia.
Kur paprasčiau dainuoti: savo scenoje ar gastrolėse?
R. Karpis. Savo scenoje dainuoti žymiai paprasčiau, jeigu tai spektaklis, kuriame mes, atlikėjai, turime savo gaires ir jaučiamės saugiai. Kai gastrolėse vaidinamas mūsų teatro pastatymas – jautiesi lygiai taip pat, kaip savoje scenoje, nes dekoracijos tos pačios, atmosfera irgi ta pati. O štai koncerte, neturėdamas personažo, tu stovi kaip nuogas ir nėra kur nuo publikos pasislėpti – turi tik savo balsą.
Ar gali teatro artistai turėti tatuiruočių, neįprastai kirptis, dažytis plaukus ar kitaip eksperimentuoti su savo išvaizda?
G. Gylytė. Aš pati turiu tattoo, ir nemažai. Labai džiaugiuosi, kad šiuolaikiniams choreografams moderniuose spektakliuose tai tinka. Be abejo, klasikiniuose spektakliuose mes turime tatuiruotes slėpti – tam egzistuoja specialios kūno spalvos juostelės. Šiais laikais tu gali būti ir visiškai trumpais arba neįprastai ryškiais plaukais, tik yra vienas klausimas: jei šoki daug spektaklių, ar netingėsi kiekvieną kartą jiems papildomai ruoštis? Gali savo žalius plaukus slėpti po vienkartiniais juodais dažais, bet ar daug judant ir prakaituojant tie dažai nepradės varvėti per veidą?.. Bet yra ir puikūs perukai, kuriuos visame pasaulyje dėvi trumpus plaukus nešiojančios artistės.
Kokį įsivaizduojate teatrą po 100 metų?
G. Šeduikis. O kas teatre pasikeitė per praėjusius 100 metų? Atmetę kelis technologinius ir vizualinius sprendimus, turėtume pripažinti, kad teatras beveik nepasikeitė. Nedaug kas jame pasikeitė ir nuo senovės graikų laikų. Teatras turi savo kodą, kuris per šimtmečius nekinta. Jį sudaro trys dėmenys: atlikėjas, žiūrovas ir pristatomas kūrinys. Šis trikampis yra tvarus ir visada toks išliks, nepaisant technologinių priemonių kaitos.
Vienus jaudina žmogaus teisė į gyvenimą, kurią dažnusyk užbraukia karas Ukrainoje, kitus net tokiomis blaivinančiomis aplinkybėmis – vis ta pati lyčių lygybė ir jų transformacijos. Net istorijos brandos egzamino užduotyse moterų teisių vėliavnešiai įžvelgia diskriminaciją: nėra moterų asmenybių. Istorijos mokytojas Robertas RAMANAUSKAS įsitikinęs, kad Vakarų civilizacija pralaimi prieš kitas kultūrines tradicijas būtent atsisakydama prigimtinio lyčių vaidmens, o Lietuvą draskantys kultūriniai karai apskritai kelia pavojų valstybės egzistencijai.
Robertas Ramanauskas. Stasio Žumbio nuotr.
– Feministės neslepia apmaudo, kad į istorijos brandos egzamino programą buvo įtraukta tik garsi disidentė Nijolė Sadūnaitė. Tarp siūlomų kandidačių radusi ir Venecijos bienalės laimėtojų pavardes, suklusau: iš tiesų, ką turėtume vadinti istorine asmenybe?
– Asmenybės vaidmuo istorijoje yra amžinas ir iki galo neatsakytas klausimas. Nesu linkęs išskirti moterų ar vyrų, – ryški, įdomi asmenybė ta, kuri iškyla iššūkio akivaizdoje, ieško išeities ir jos siekia tikėdama savo idėja ir ne tik pati aukojasi dėl jos, bet paskui save patraukia ir kitus. Didžiausias asmenybės pagerbimas yra jos įtraukimas į istorijos vadovėlį, jos atvaizdavimas ant piniginių ženklų, bet šią vietą istorijos vadovėlyje būtina nusipelnyti didžiais darbais. Žinoma, įeinama į istoriją ir dėl nepalankių aplinkybių, be pastangų, tragiškai, kaip pvz., nukirsdintoji Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė…
– Tikėjotės ar ne, kad jei ne šiandien, tai ryt būtinai kam nors užklius istorijos egzaminų temos, kuriose nėra moterų veikėjų pavardžių?
– Aš nelaukiau jokios reakcijos dėl moterų vaidmens, man labiau rūpėjo, kaip pasiseks egzamine mano abiturientams, ar padariau viską, kad jie patirtų sėkmę. Visgi moterų klausimas istorijos programoje, vadovėliuose ir egzamine nėra nepagrįstas. Pripažinkime, jog dėl sovietinių okupacijų nesusiformavo originali lietuviška istoriografinė mokykla (tuo galima paaiškinti ir tematikos skurdumą), bet pats šio klausimo formulavimas atsakinėjantį stato į atsiprašinėjimo poziciją. Galiu paguosti susirūpinusius moterų tema mokyklinėje istorijoje, kad nuo 2023 metų bus mokoma pagal atnaujintą istorijos programą, kurioje moterų daugiau.
– Kokioms istorinėms moteriškos lyties asmenybėms jūs pats prijaučiate?
– Žaviuosi helenistinio pasaulio astronome Hipatija (senovės graikų filosofė, matematikė, laikoma pirmąja moterimi astronome, – red. past.), karaliene Bona Sforca, romantikų demonizuota dėl santykių su marčia Barbora Radvilaite, Lietuvos žvalge Marcele Kubiliūte, prezidento Antano Smetonos žmona Sofija Chodakauskaite. Jos laikysena 1938 m. po Lenkijos ultimatumo Lietuvai atitiko aukščiausius patriotizmo standartus.
– Kaip paaiškintumėte faktą, jog iš tiesų nei Vilniaus konferencijoje išrinktoje Lietuvos taryboje, nei tarp Vasario 16-osios akto signatarų nėra nė vienos moters?
– Tai lengviausiai atsakomas klausimas. 1917 m., kai vyko Vilniaus konferencija ir buvo išrinkta Lietuvos Taryba, buvo karo ir Vokietijos imperijos okupacijos laikai. Renkant delegatus į konferenciją, keltas ir moterų atstovavimo klausimas, tačiau dėl saugumo buvo nutarta apsiriboti tik vyrais, nes tuomet vienai moteriai keliauti buvo pavojinga dėl išaugusio nusikalstamumo. Tačiau nepamirškime, kad Lietuvos Taryba, skelbdama rinkimus į Steigiamąjį Seimą, viena pirmųjų Europoje suteikė moterims balsavimo teisę. Lietuvos Respublikoje moterys aktyviai dalyvavo visose gyvenimo srityse.
– Vis dėlto šis faktas, neinant gilyn į praeitį, verstų manyti, kad moterų ir vyrų vaidmuo istorijoje nelygiavertis. Ar Lietuvos istorijoje galima išskirti periodą, kai moteriškoji pusė būtų įgijusi didesnio svorio?
– Lyčių lygiavertiškume akivaizdi tik paviršinė lygybė prieš Dievą ar įstatymą. Savo prigimtimi moterys ir vyrai yra skirtingi ir nors vienodai reikšmingi, bet ne tapatūs. Viena lytis negali atstoti kitos. Augančiai vaiko asmenybei vienodai reikalingi abu tėvai. Ar motinystės džiaugsmas yra žemiau už karjeros siekimą?
Istorijoje vargiai rastume moterų dominavimą; jį lemia ne lytis, o asmens socialinė padėtis, charakteris, ambicijos. Elito moteris turėjo daugiau galimybių išeiti už šeimos ribų negu prasčiokė, todėl tarp istorinių moterų dominuoja monarchės ir aristokratės. Dažnai tai lemdavo laikmečio situacija. Nesėkmingas Prancūzijai Šimtametis karas iškėlė Žaną d‘Ark, tapusią pavyzdžiu Emilijai Pliaterytei. Lietuviško Renesanso nebūtų be italės Bonos Sforcos, bet tai visada atvejo istorija. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos istorijoje iškilo visa plejada aktyvių moterų.
– Trimituojama, kad lyčių lygybės atžvilgiu Lietuva nuo Europos atsilieka gerą dešimtmetį ar net daugiau. Ar tai pakankamas pagrindas manyti, jog moterų sureikšminimas yra politinio pobūdžio ir mados reikalas?
– Mokytojas neišvengiamai susiduria su konjunktūra per moksleivių klausimus, diskusijas, atsinešamas iš išorės ir ne visada „programines”, tad, nori nenori, turi peržengti programos ribotumą. Atsilikimo nuo Europos likvidavimas, akcentuojant būtent moterų istoriją, tėra tik karingųjų feminisčių konjunktūrinis įgeidis. Neteiskime praeities, vadovaudamiesi nūdienos kategorijomis. Be motinų, žmonų, seserų, meilužių, šventųjų nebūtų istorijos. Kai istorijoje kvestionuojamas buvusios tvarkos teisingumo ir pagrįstumo klausimas, pakvimpa permanentiniais kultūriniais karais. Moteris istoriškai nebuvo vien pavergtoji, ji buvo saugoma ir globojama dėl populiacijos ir kultūros išlikimo. Nepaneigiant nepalankių moterims patriarchalinės sanklodos aplinkybių, tai buvo neišvengiamas išlikimo algoritmas. Praeityje matriarchatas ir patriarchatas buvo išgyvenimo strategija.
– Galbūt istorinės feminisčių pretenzijos laikytinos dar viena kovos su vyrais atmaina? Juk diduma istorijos metraštininkų yra vyrai?
– Pats „moterų kovos su vyrais” klausimas prieštarauja evoliuciškai ir istoriškai susiformavusiam organiškam lyčių viena kitos papildomumui. Istoriškai taip susiklostė, kad vyrai buvo priversti kurti ir rašyti istoriją. Būtina ją perrašyti, ar pakaktų ją tik papildyti? Išskyrus pavienių iškilių moterų atvejus, masinis moterų įžengimas į istoriją susijęs su jų ištraukimu iš šeimos ir įtraukimu į gamybinius procesus pramonės perversmo laikais
XVIII a. pabaigoje iki pat XX a. šešto dešimtmečio, kai moteris tampa lygiaverte vyrui (gal ir ne visada lygiateise) išimtinai vyriškose veiklose, kai vyro uždarbio pradėjo neužtekti šeimai išlaikyti. Moterų emancipacija perėmė tradicines vyriškas prerogatyvas, iš dalies atsisakydama moteriškų, bet jų neišvengusi. Kiek čia laimėta, kiek pralaimėta? Kodėl feminizmas nuėjo vyriškumo perėmimo, o ne moteriškumo vystymo link? Kam naudingas lyčių priešinimas?
– Feminisčių manifestas skelbia, jog „ateitis” priklauso moterims, jog jų tikslas – „atsiimti istoriją, kalbą, simbolius, erdves”… Kaip jūs suprantate „atsiimti istoriją”?
– Žodis „atsiimti” grasina, paneigia, trina istorinę patirtį, kaip menkavertę. 2018 m. moterų Nacionalinis emancipacijos sąjūdis paskelbė Vasario 17-osios deklaraciją: „Ilgaamžiam moterų antraeilinimui tariame griežtą „NE”. Tik ar būtų įmanomas pats tokios deklaracijos skelbimas be „vyrų seksistinės” 1918 m. Vasario 16-osios? Nebūtina nieko atsiiminėti iš bendros istorijos, kalbos, kultūros. Ji visada bus ir liaudiška, ir elitinė, vyrų ir moterų, vaikų ar senolių kultūra su visais laikmečio atspalviais. Lietuvių etnokultūroje tiek daug moteriškumo dainose, rūtų darželiuose ir austinėse lovatiesėse, tai gal ir vyrams derėtų atsiminti savo autentišką „vyrišką” kultūrą? Vis dėlto esu įsitikinęs, kad derėtų vengti skandinavų praktikos, kur numatytos kvotos, koks procentas istorijos vadovėlyje turi atitekti moterims, mechaniškai „farširuojant” jį moteriškomis pavardėmis. Be prasmingo konteksto, moterų minėjimo faktas liks tik faktu. Istorinis pasakojimas turėtų telkti visuomenę, o ne tapti feminizmo ideologijos ginklu. Dabarties kultūriniai karai yra nukreipti prieš egzistuojančios tvarkos, vadinasi, ir prieš Lietuvos valstybės pagrįstumą egzistuoti. Ar tuo suinteresuotos karingosios feministės, kviečiančios atsiimti, perrašyti istoriją?
– Kokios paguodos kaip istorikas rastumėte feministėms, siekiančioms sulyginti vyrų ir moterų vaidmenis istoriniame pasakojime?
– Praeitis nekeičiama, keičiasi tik jos suvokimas, jos mitologizavimas ar demonizavimas. Istorijoje reikia įžvelgti raidos tendenciją, o ne dabarties nuostatomis keisti praeitį. Ideologija visada bus prieš logiką, todėl dialogas su feministėmis neįvyks tol, kol feminizme moteriškumą užgoš antivyriškumas. Senstanti Vakarų civilizacija stokoja natūralaus gyventojų prieaugio ir pralaimi prieš kitas kultūrines tradicijas, atsisakydama prigimtinio lyčių vaidmens. Mažėjant gimstamumui, trūksta darbo jėgos, menksta ir genetinis fondas. Auginti vaikus darosi per „sunku”, norisi karjeros ir jos teikiamų patogumų.
– Feminisčių troškimas, kad XXI amžius taptų vyrų ir moterų lygybės amžiumi, neleidžia pamiršti kruviniausio karo, vykstančio Ukrainoje. Kokių minčių jis sukelia aptariamos temos kontekste – juk ir XXI amžiaus kare vyrai ir moterys elgiasi pagal prigimtį, ar ne?
– Šiuolaikinės technologijos vyro ir moters indėlį sulygino, bet nepanaikino lyčių anatominių, psichologijos ar sociokultūrinių skirtumų. Rusijos karas Ukrainoje, būdamas iš esmės neteisingas, yra itin žiaurus moterims. Moterų žudynės ir prievartavimai kelia siaubą ir pasišlykštėjimą. Tai dar vienas moterų, kaip aukų, vaidmuo istorijoje. Tragiškas, liūdnas. Aš pasigendu aiškesnių ir ryžtingesnių įvairaus plauko žmonių teisių gynėjų bei feminisčių pasisakymų ir atitinkamų veiksmų šių nusikaltimų atžvilgiu. Lygybė gali būti tik laisvoje nepriklausomoje valstybėje, todėl tai turi tapti svarbiausiu uždaviniu, nes visa kita įmanoma tik esant šiai vienintelei sąlygai.
– Nesiliauju minėjusi šviesaus atminimo profesoriaus Edvardo Gudavičiaus minties, jog istorija irgi yra ginklas, kai nebelieka kitų. Ar šitoje situacijoje, kai karo šmėkla braižosi ir apie mūsų duris, dirbtinai aktualizuojamą vyro ir moters vaidmens praeityje aspektą galima laikyti tokiu ginklu?
– Profesorius E.Gudavičius absoliučiai teisus. Istorija yra ginklas, tai „minkštoji galia”, kuria siekiama sunaikinti atsparumą piliečių tos valstybės, kuri numatyta kaip būsimos agresijos auka. Todėl būtina ieškoti santarvės tarp vyrų ir moterų bei kitų interesų grupių, o ne kalti pleištus tarp jų. Mums reikia tokio istorinio pasakojimo, kuris taptų patikimu skydu agresijos akivaizdoje. Savaime suprantama, jis negali apsieiti be moterų istorijos, kurią vyrai ir moterys kūrė kartu.
Mokslas vis giliau skverbiasi į Visatos paslaptis. Viena jų yra Visatos gimimas. Kaip atrodė tik ką sprogusi Visata?
Šią paslaptį atskleidė fizikai CERN‘e Didžiuoju dalelių greitintuvu. Jie gavo medžiagos fazę – kvarkų ir gliuonų plazmą, kuri turėjo atsirasti po Visatos Didžiojo Sprogimo.
Gauta medžiaga egzistavo tik sekundės dalis, bet mokslininkai spėjo ištirti jos savybes, kokios buvo sunkiai įsivaizduojamoje temperatūroje gimstant Visatai.
Ta medžiaga buvo skysta kvarkų ir gliuonų plazma (teigiamų ir neigiamų dalelių mišinys).
Kvarkai yra elementariosios dalelės, kurios stipriąja sąveika tarpininkaujant bemasėms dalelėms gliuonams sujungia protonus ir neutronus atomų branduoliuose.
Švino atomų, įgreitintų beveik iki šviesos greičio, tarpusavio smūgiai greitintuve sukūrė temperatūrą, 100 000 kartų didesnę nei Saulės centre. Tokioje temperatūroje protonai ir neutronai suskyla į kvarkų ir gliuonų plazmą. Ši plazma rodė visas takaus kūno (skysčio) savybes, panašias į vandens!
Taigi, iškart po Didžiojo sprogimo ankstyvoji Visata buvo sudaryta iš labai didelio tankio karštos kvarkų ir gliuonų „sriubos“. Po kelių mikrosekundžių ji atšalo ir kūrė medžiagos statybines plytas, kurios dabar sudaro Visatą.
Medžiagų, kurios mus supa dabar, savybės labai skiriasi nuo kvarkų ir gliuonų „sriubos“ savybių. Pavyzdžiui, vandenį sudaro daug didesni deguonies ir vandenilio atomai ir jų molekulės už primityvias kvarkų ir gliuonų daleles, ir sujungti šie vandens atomai ir molekulės daug silpnesnėmis ryšio jėgomis. Nepaisant šių skirtumų, kvarkų ir gliuonų „sriubos“ savybės tekėti labai panašios į skysčių.
Šie rezultatai iliustruoja fizikos galią pažinti pasaulį ir kaip toli nuėjo mokslas per paskutinį šimtmetį. Sukurta kvantinės chromodinamikos teorija aprašo galingas sąveikos jėgas tarp kvarkų ir gliuonų.
Stebina jų panašumas su skysčių dinamika. Tolimesni tyrimai parodys, kaip kvarkai ir gliuonai susiorganizuoja į protonus ir neutronus (arba į kitas mums nepažįstamas daleles, kurios sudaro tamsiąją Visatos medžiagą), galbūt sąlygoję ypač greitą Visatos plėtimąsi (kosminę infliaciją) po Didžiojo Sprogimo.
Ukrainiečių GUR specialiojo padalinio snaiperis miške
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Kremlius pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Ukraina. Užsienio terorizmo ministerijos pareiškime yra sąlyga, kad taikos susitarime turi būti įtvirtintas neutralumas ir „susiklosčiusios teritorinės realijos”. Be to, Maskva reikalauja Ukrainos neutralumo, neprisijungimo prie Vakarų aljansų ir nebranduolinės šalies statuso.
Mirė britų savanoris Paulas Urey, kurį Šėkorėjos pripažintos kažkokios Donecko liaudies respublikos teroristai laikė pagrobę nelaisvėje. Rusai pranešė, kad Paulas mirė „dėl ligos ir streso”. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir paragino prisiimti už tai atsakomybę.
Gaila, kad teroristų pagrobtų įkaitų vadavimo operacijos gyvenime nebevyksta ir liko tik kovinių filmų laimingose pabaigose. Kam tada tiek į mus buvo investuota?
Į Ukrainą atvyko pirmosios salvinės raketų paleidimo sistemos MLRS M270. Jos bus geros talkininkės artilerijos sistemoms HIMARS.
Joe Bidenas Artimuosiuose Rytuose. Čia, kaip visada, konfliktų ir problemų raizgalynė, ir svarbiausias ekonominis svertas – nafta. JAV mėgina sudaryti „Artimųjų Rytų” aljansą, kuris siektų regiono saugumo, ginantis nuo galimos Irano agresijos. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai ne visais atvejais sutaria su Izraeliu ir su JAV. Baiminamasi, kad koalicija prieš Iraną sukels regione dar didesnę įtampą. Girdisi raginimai problemas su Iranu spręsti diplomatiniu būdu. Kiek anksčiau, Mieguistas Džo buvo pasišovęs pradėti derybas su Iranu dėl naftos tarpininkaujant Katarui. Dabar, matyt, mano, kad apsieis ir be Irano, pakaks susitart su Saudo Arabija.
Nesigauna. Per ilgai, matyt, dėdė Semas čia nesilankė ir vietiniai „reikalai“ apdulkėjo už spintos.
Kinijos ekonomika pasiekė blogiausius rodiklius antrame ketvirtyje. Pasaulio gamyklos, antrosios pagal dydį ekonomikos, bendrasis vidaus produktas per tris mėnesius iki birželio 30 dienos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo tik 0,4 %,. Birželio mėnesį jaunimo nedarbas pasiekė naują rekordinį lygį – 19,3 %.
Teigiama, kad ekonominio „stabdžio“ priežastys – Covid‘as bei infliacija, prie kurios prisidėjo didesnės pasaulinės žaliavų, maisto ir energijos kainos.
Tai pirmininke (ar drauge?) Xi, jau laikas dėkoti Putleriui už energetinį, maisto ir žaliavų chaosą pasaulyje. Mes pakartosime, kad pasaulinė maisto ir energetikos krizė smogs bumerangu ir pačiai Rusijai.
Europos Sąjunga priėmė naują standartų rinkinį ruošdamasi „precedento neturinčiam” šeštajam sankcijų Rusijai paketui.
Putinas „pasidžiaugė“, kad „beprecedentis politinis ir sankcijų spaudimas iš vadinamųjų „kolektyvinių Vakarų verčia mus spartinti susijungimo procesus” ir įgyvendinti svajonę sujungti Rusiją su Baltarusija. Vaikų žaidimai dėl akių. O kada Rusija ir Baltarusija buvo atsijungusios?
„Gazprom” užsiminė, kad dėl kažkokių pavojų ir techninių problemų vėluojama atnaujinti dujų tiekimą Vokietijai. Neatnaujins. Jei prižadėta ginkluotė pajudės į Ukrainą – užrauks suvisam.
JAV už 500 mln $ parduos Estijai artilerijos raketų sistemų M142 (HIMARS).
Gyventojai ir poilsiautojai bėga iš Prancūzijos miestų ir kaimų dėl čia siaučiančių gaisrų. Per kelias pastarąsias dienas daugiau kaip 10 000 žmonių buvo pabėgo pietvakarinį Žirondos regioną. Dešimtys gaisrų siaučia Portugalijoje ir Ispanijoje, kur temperatūra viršijo 40 °C. Dėl karščio bangos šiose dvejose šalyse žuvo 281 žmogus. Keli vakarų Ispanijos miestai buvo evakuoti.
Siaučia stichinė nelaimė, kuri – kaip ir rusų karo mašina – buvo sukurta paties išsivysčiusio pasaulio. Išsivysčiusio pasaulio, kuris, pasirodo, prieš šiuos „gamtos reiškinius“ bejėgis.
Be pakitimų. Rusijos artilerija ir toliau šaudo į civilius taikinius, siekdama kuo daugiau aukų.
Kai kurie Vakarų ekspertai teigia, jog Rusijos armija po „operatyvinės pauzės“ vėl pradės puolimą.
Tauzalai. Jokios pauzės nebuvo.
Rusijos raketa pataikė į civilinį objektą Odesoje – gamybos ir prekybos bendrovės sandėlį. 1000 kvadratinių metrų ploto teritorijoje gesinamas gaisras.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 4-rias Kh-101 raketas, kurias Rusijos bombonešiai Tu-95TS paleido iš Kaspijos jūros į Dnipro miestą. Kitos pataikė į miestą.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė Rusijos raketą virš Bila Cerkvės rajono.
Šiandien Avdijivkoje smarkiai apšaudyti civiliai pastatai.
Apšaudymo Sumų srities pasienio rajonuose metu žuvo 1 žmogus, 4 sužeisti.
Charkivo kryptimi priešas sutelkė pastangas tam, kad užkirstų kelią Ukrainos karių judėjimui.
Bachmuto kryptimi priešas surengė antskrydžius prie Berestovės ir Niujorko.
Avdijivkos, Zaporižės, Pietų Buho kryptimis okupantas vykdė oro atakas ir oro žvalgybą.
Siekdami išgabenti užgrobtą turtą, rusų okupantai bando atkurti Azovo jūros pakrantėje esančių jūrų uostų veiklą.
Ukrainos Gynybos ministras Oleksejus Reznikovas pareiškė, kad iki šių metų pabaigos įvyks didelių pokyčių fronte. Reznikovo teigimu bus išlaisvintos visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą. „ – Krymas yra strateginis Ukrainos taikinys, nes tai yra Ukrainos teritorija. Tačiau mes judėsime žingsnis po žingsnio”, – sakė Reznikovas.
Na, tai jau kaip ir galima uždaryti karo failą, pakelti taurę pergalės linksmybių ir atsipalaiduoti. Visi pavargo, ir tas prakeiktas karas siaubingai atsibodo.
Mums taip pat. Tačiau privalom suvokti vieną svarbų, o gal ir patį svarbiausią dalyką – Rusija to ir siekia. Kad priprastumėm, atbuktumėm. Kad būtume užhipnotizuoti kobros prieš mirtiną įkandimą.
Taip, ir mes, ir jūs visi norime išsidrėbti kas paplūdimy ant gulto, kas prie ežero su knyga, kas kalnuose, kas skrieti ant bangų.. Užmerktos akys, saviapgaulė, haipas. Rusai traukiasi, ukrainiečiai laimi. Ginklai juda, Kremliuje „operatyvinė pauzė”.
Tik pavojus nuolat auga. Grėsmė nesumažės net jei staiga Maskva ir Kyjivas susitars dėl paliaubų ir sustabdys karo veiksmus.
Pavojus nesumažės, net jei bus pašalintas ar nugalabytas Putinas. Grėsmė mūsų visų saugumui išliks tol, kol sukasi Rusijos specialiųjų tarnybų ir karinis pramoninis – diversinis – teroristinis mechanizmas, kol laisvėje vaikšto tūkstančiai žudynes organizuojančių ir vykdančių karo nusikaltėlių. Nusispjaut ant Putino. Panašių putinų Rusijoje – kaip pomidorų šiltnamyje.
Todėl turime sau nuolat priminti neprarasti budrumo, atidžiai sekti įvykius, toliau sakyti jums nepagražintą tiesą. Turime būti bjauriais žadintuvo skambučiais šeštą ryte, turime nutraukti tą mielą sapną, privalom atgręžti jus į realybę. Tokią, kokia ji yra, nes pernelyg ilgai, patogiai ir saugiai miegojome.
Dabar už tai turime susimokėti.
*****
Ugniagesiai gelbėtojai, kariškiai ir policija dirba Rusijos raketos smūgio vietoje Vinicos centre.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Kol pasaulis baisisi teroristine ataka Vinicoje, kur žuvo mažiausiai 23 žmonės, karo nusikaltėliai iš Rusijos šįryt atakavo Mykolajivą ir paleido į miestą 10 raketų. Mieste buvo daug žmonių. Sugriauti du universitetai. Manoma, kad Rusija taikėsi būtent į juos.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenko, ataka Vinicos mieste buvo įvykdyta Rusijos sparnuotosiomis raketomis „Kalibr”. Visos jos buvo paleistos iš Juodojoje jūroje dislokuotų Rusijos povandeninių laivų.
Mariupolio meras Vadymas Boičenko pareiškė, kad per dvejus rusofašistų okupacijos mėnesius nužudyta dvigubai daugiau mariupoliečių nei per du metus prie vokiškųjų nacių. 1941-1943 m. buvo nužudyta daugiau nei 10 000 miestiečių, tuo tarpu iki šiandien aukų skaičius gali skeikti daugiau nei 20 000.
Rusai pavertė pelenais 1356 daugiaaukščius pastatus, kiekviename jų slepėsi po 50 žmonių, Nuo žemės paviršiaus nušluota 40% iš 50 000 privačių pastatų. Žuvusiųjų skaičius, tiesą pasakius, gali būti gerokai didesnis.
Baltieji rūmai paaiškino, kodėl “vėluoja lendlizas”. Šiuo metu Vašingtonas pirmenybę teikia karinei pagalbai, už kurią Ukrainai nereikės mokėti. Tuo tarpu pagal programą pinigai turės būti grąžinti. Šiuo metu Bideno administracija naudoja JAV Kongreso skirtas lėšas, kurios siekia 40 mlrd. dolerių. Šios lėšos turi būti išleistos iki rugsėjo pabaigos. Suma – milžiniška.
Rusija tęsia “ekspansiją” 25 Afrikos šalyse: CAR, Malyje ir Libijoje, taip pat Šiaurės ir Pietų Sudane, Madagaskare, Angoloje, Gvinėjoje, Bisau Gvinėjoje, Mozambike, Zimbabvėje ir Kongo Respublikoje. Ten plečiama ne tik Maskvai palankių politikų įtaka, bet daug kur šeimininkauja Kremliui pavaldžios “privačios” “Wagner” (dabar – „Liga”) karinės grupuotės. Be įtakos kontinente, Kremlių Afrikoje vilioja vietiniai ištekliai.
Į Kubą atplaukė tanklaivis, gabenantis 700 000 barelių rusiškos naftos. Rusija ieško alternatyvių rinkų ne tik Azijoje ir Afrikoje. Brazilija šią savaitę taip pat pareiškė, kad priims Rusijos naftos produktus. Rusija gali tapti viena pagrindinių naftos tiekėjų Lotynų Amerikai.
Teroristinei Rusijai pavaldžių užgrobtų teritorijų “vadovai” nori jungtis prie Rusijos. Pranešama, jog rudenį bus rengiamas referendumas dėl Zaporižės srities prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Nesvarbu, kad “išlaisvinta” tik apie 50 % Zaporižės regiono, jungimąsi planuojama spartinti, nes išvaduota liaudis to „labai prašo“.
Japonijos ir JAV naikintuvai praskrido virš Japonijos jūros, Ramiojo vandenyno ir Rytų Kinijos jūros, demonstruodami karinį solidarumą prieš Rusiją ir Kiniją. Praėjusio mėnesio pabaigoje netoli Japonijos maskatavosi aštuoni Kinijos ir Rusijos laivai. Penkių Rusijos laivų flotilė savaitę plaukiojo netoli Japonijos salų.
“Drąsūs” tie rusai. Spjauna į istorijos pamokas. 1905-aisiais kariaudama su Japonija dėl Mandžiūrijos, carinė Rusija karą gėdingai prapylė ir palaidojo beveik visą savo karinį laivyną.
Nors naftos kaina krenta, tačiau išeliminavus Rusiją iš naftos gavybos ir pardavimo schemų, žaliavos gali pratrūkti ir barelis metų gale gali šoktelti iki 150 JAV $. Mhm. Dar prieš savaitę ties patys ekspertai tvirtino, kad metų gale nafta kainuos ne daugiau 55-ių.
Be esminių pakitimų. Rusiškieji okupantai kol kas mėgina išnaudoti savo pranašumą turima artilerijos ugnimi prieš civilius taikinius.
Ukrainiečiai sėkmingai stumiasi Chersono srityje. Per pastarąjį mėnesį ten išvaduotos 44 gyvenvietės.
Ukrainos kariuomenė neatskleidžia daug konkrečių detalių, tačiau Vidaus reikalų ministerija informavo, kad per pastarąsias dvi savaites pavyko sunaikinti maždaug dvi dešimtis sandėlių su ginklais, amunicja ir degalų bei tepalų atsargomis.
Kremlius vėl pakartojo, kad kartas tęsis tol, kol Vakarai tieks ginkluotę Ukrainai.
Primename: Rusija Ukrainoje kariauja ne su Ukraina, o su Vakarais.
Siversko kryptimi okupantai toliau stiprina Ukrainos ir Rusijos sienos ruožo apsaugą. Periodiškai apšaudomos Ukrainos karių pozicijos Černihivo ir Sumų srities pasienio rajonuose.
Charkivo, Slovjansko kryptimi priešas pliekia iš tankų, minosvaidžių, statinės ir reaktyvinės artilerijos.
Kramatorsko kryptimi priešas persigrupuoja, Bachmuto kryptimi tęsiami apšaudymai.
Šiuo metu rusai mėgina stiprinti savo užnugario bazių ir dalinių priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Po naktį įvykusio sprogimo Kadijivkoje vis dar maloniai dega Rusijos šaudmenų sandėliai.
Prieš 612 metų, šiandien, gerokai atspardėm subines ir pakedenom kudlas neprašytiems svečiams iš vakarų, kurie atėjo grobti ir prievartauti prisidengę Jėzaus vardu. Istorinė Žalgirio mūšio pergalė yra karinio sumanumo pavyzdys visiems strategams.
Mykolajive gyvena apie 480 000 gyventojų, Vinicoje – 350 000. Taikydamasis į miestų centrus, vietas, kuriose būna itin daug žmonių, Kremlius siekia kuo daugiau civilių aukų. Tai – sąmoningas taikių žmonių žudymas.
Rusofašistai, siekdami pateisinti civilių objektų naikinimą ir žmonių žudynes Ukrainos miestuose atvirai meluoja, kad vaikų darželiuose, ligoninėse, bažnyčiose ir universitetuose buvo dislokuoti Ukrainos kariuomenės daliniai.
Ir kokia kalba šią ir kitą savaitę gali būti apie Juodosios jūros atblokavimą grūdų eksportui, kai pasaulio atmatos iš jūros švaistosi raketomis?
Kaip su karo nusikaltėliais iš Rusijos tarsis Jungtinės Tautos, Turkija, Kyjivas? Sveikinsis su žudiku, kurio rankos nuolat vilgomos vaikų krauju? Kiek dar gali tęstis ši dviveidystė? Kodėl mes ir toliau nuolaidžiaujame? Kodėl vėl net pati JAV ketina skubos tvarka panaikinti sankcijas Rusijos trašoms ir kai kurioms Kremliui pavaldžioms įmonėms? Ar tikrai tam, kad nemirtų žmonės iš bado?
Kremlius juk ir taip kasdien žudo žmones.
Tiek apgailėtina Europos Sąjungos, tiek ir atskirų jos daugumos valstybių retorika bei veiksmai aiškiai rodo, kad Putlerio sėbrai eilinį kartą laimi. Maskva bet kokias nuolaidas supranta kaip Vakarų atsitraukimą. Kremliuje vėl liejasi vodkė, o įsiklausius – girti pagiežos šūksniai “opiatj obosralisj” / „vėl apsišiko” – girdėti iki pat Briuselio.
Ir nerekia Kyjivui ir Vašingtonui girtis, kad sunaikino keletą ar kelioliką amunicijos sandėlių, ar tankų koloną, nes tai Maskvą siutina, o atsakas į HIMARS pasirodymą fronte – dar daugiau sugriautų miestų ir žmonių lavonų.
Nereikia girtis, priešą reikia naikinti.
Pamenate, neseniai buvo tokia pagrindinė Vakarų, o ypač JAV nuostata, kad “su teroristais nesiderama”? Tokiu pat principu šiandien privalu kalbėti su Maskva, net jei ji grasina branduolinėmis galvutėmis. Dabar Kremlius dar – beveik garantuotai – jų nepanaudos. Bet vėliau, apetitui augant ir apsvaigus nuo tikrų ar menamų pergalių, bus vėlu. Raketos kris gerokai toliau į vakarus už Vinicos, ir už Vilniaus.
„Toli” nuo košmaro rytuose, savo menamai saugiose sostinėse, jie mano, kad yra saugūs bei tyliai viliasi, kad jei ir užims Vilnių ar Varšuvą, orda sustos.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Žengtas „svarbus ir esminis žingsnis” siekiant atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tikimasi, kad kitą savaitę bus pasiektas galutinis susitarimas dėl grūdų tiekimo maršrutų ir jų saugumo. Grūdų tiekimui užtikrinti kariaujančios šalys nutarė sukurti grūdų eksporto koordinavimo centrą.
Netikime. Genocidą ir tarptautinį terorą vykdantis Kremlius būtinai sugalvos kokią nors klastą, padarys ėjimą, kad iš „grūdų ginklo“ išpešti kuo daugiau naudos.
JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas pakartojo raginimus Rusijai leisti išvežti iš Ukrainos 20 mln. tonų grūdų. Rusija ir Ukraina eksportuoja beveik trečdalį viso pasaulio kviečių. JT duomenimis, 2019 m. Ukrainai teko 16 proc. pasaulio kukurūzų ir 42 proc. saulėgrąžų aliejaus tiekimo.
Didžiausias bėda – Afrikos kyšulyje, kurį daugybę metų alina sausros, lietaus stygius, todėl Somalis ir kaimyninės šalys kenčia ir dėl bado. Ukraina – pagrindinis šių šalių grūdų šaltinis.
Europos Sąjunga nerimauja (labai teisingai daro), kad JT ir Turkijos derybos su Rusija pastangos neduos norimų rezultatų, todėl ieško alternatyvų. ES atsiuntė daugiau nei 100 pareigūnų, kad padėtų Rumunijoje, Lenkijoje, Moldovoje ir Lietuvoje įgyvendinti grūdų gabenimą geležinkeliu, sunkvežimiais ir upinėmis baržomis per Rumuniją, Lenkiją, taip pat Klaipėdos uostą. Pripažįstama, jog tokiu būdu per mėnesį galima išgabenti 5 mln. tonų grūdų, o reikia, kad būtų išvežamos mažiausiai 8 mln. tonų. Ukrainos ūkininkai jau dabar susiduria su problema, nes neturės kur pilti naujo derliaus, kol neišgabentas senasis.
Ukrainos vyriausybė saugiam grūdų gabenimui prašo NATO valstybių apsaugos, kad Rusija negalėtų apšaudyti krovinių.
Labai teisingas prašymas. NATO seniai turėjo įsikišti į šį Rusijos terorizmą „pasauliniu badu“, nes tai didžiulė grėsmė viso pasaulio stabilumui ir saugumui. Susirėmimas su Rusija kaip tik tai, kam NATO ir turi ruoštis artimiausiu metu.
ES parketiniai klerkai panašu tik dabar susigaudė, jog norint išauginti grūdą, jį reikia patręšti. O ką daryti su sankcijomis Rusijai?
Greičiausiai ES bus priversta panaikinti sankcijas rusiškoms trąšoms ir labai greitai.
Kremliaus ordų „strategai“ trina rankomis, matydami, kas šiuo metu vyksta Šri Lankoje. Maisto ir degalų trūkumas sukėlė didelius neramumus, dėl ko iš šalies išrūko prezidentas Gotabaja Radžapaksa. Šri Lankos užsienio valiutos atsargos praktiškai išseko, valstybė pirmą kartą savo istorijoje nesugebėjo sumokėti užsienio skolos. Rusijos įvykdyta Ukrainos grūdų eksporto blokada galėjo prisidėti prie neramumų Šri Lankoje, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, išreiškęs susirūpinimą, kad tai gali sukelti kitas krizes kitose pasaulio šalyse.
Mes gi esame įsitikinę, kad Kremliaus scenarijuose numatyti būtent tokie neramumai ne kažkur pasaulyje, o būtent vakarų Europos šalyse. Maskva neabejotinai labai pasistengs ir energetinės krizės metu Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse gatvėse prasidės riaušės, kurioms buvo treniruojamasi „geltonųju liemenių“ sukilimo metu, kai Paryžiaus gatvėse liepsnojo automobiliai, buvo niokojamas turtas, žuvo žmonės. Tam, beje, turi ruoštis ir Lietuva, nes tik žioplys ir naivuolis, nematantis toliau savo nosies galo gali manyti, kad mes esame toli nuo visko ir bėdos mūsų nepalies.
Vokietijos namų ūkiai šią žiemą raginami kaip alternatyvą namų šildymui rinktis malkas. „Deutsche Bank“ teigia, kad toks perėjimas dar labiau sumažintų dujų paklausą Vokietijoje ir priklausomybę nuo „Gazprom”. Tikimasi, kad dėl privačių namų ūkių taupymo, dujų suvartojimas bus 10 proc. mažesnis nei pernai, o akmens anglis ir rusvosios anglys laikinai ir dalinai pakeis gamtines dujas pramonės energetikos sektoriuje.
Vokietija jau dabar ruošia „roges žiemai“, aiškinant gyventojams, kad ji bus „galimai šaltesnė“ nei buvo. Mes, vienok, kol kas ramiai rakinėjame nosis, nes esam „nepriklausomi“. Maža ekonomika, tokia, kaip Lietuvos, labai priklausoma nuo situacijos didžiosiose šalyse, todėl tikrai verta nusileisti ant žemės, pasvarstyti, kaip energetinė krizė ES gali paveikti Lietuvą.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario mėnesio, kai Rusija ir Baltarusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, jos sieną kirto daugiau kaip devyni milijonai žmonių.
Didelės dujų kainos ir didžiausia nuo 1981 m. infliacija privertė Joe Bideną vykti į Saudo Arabiją. Saudo Arabija pirmininkauja OPEC naftos karteliui ir yra didžiausia naftos eksportuotoja.
Persijos įlankos arabų šalių naftos gamintojai, vadovaujami Saudo Arabijos, tvirtina, kad pasaulinėje rinkoje naftos netrūksta ir laikosi OPEC aljanso su Rusija, kad kontroliuotų gavybą.
Tokia „draugystė su Rusija“ gali būti paaiškinama tuo, jog po išpuolio, kuomet buvo susprogdinti Saudo Arabijos naftos įrenginiai, JAV nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų pagrindinį naftos tiekėją. Todėl Saudo Arabija pradėjo stiprinti karinius ryšius su Vašingtono priešininke Kinija.
Taip jau yra šiame pasaulyje – kur tik nelieka amerikiečio, ten kaip mat įžirglioja ruso batas arba komunistai iš Kinijos. Todėl dabar Bidenas taisys pirmtako klaidas, atšaukdamas draudimą parduoti puolamąją ginkluotę bei kuriant naują strategiją, kaip apsaugoti Persijos įlankos valstybes nuo Irano. Kartu su Izraeliu numatomas JAV vadovaujamo Artimųjų Rytų oro gynybos aljansas.
Be pakitimų. Karo ekspertų teigimu abi kariaujančios pusės arti išsekimo, su kuo mes nesutinkame iš esmės.
Atvirkščiai, pranešama apie didelį Rusijos kariuomenės telkimą Bachmuto ir Siversko rajonuose bei aplink Slovjanską ir Kramatorską. Ruošiamasi dar vienam dideliam puolimui.
Kalbos apie Ukrainos kariuomenės ketinimus susprogdinti Krymo tiltą Kremliuje sukėlė paniką. Prie objekto įrengta daugybė priešlėktuvinės gynybos sistemų, kasdien vyksta pratybos. Rusija Ukrainos artilerijos ir aviacijos galimybes vertina labai rimtai.
Charkivo kryptimi okupantai toliau pila iš visų kalibrų artilerijos. Miestas ir toliau barbariškai griaunamas.
Mėginta veržtis Slovjansko kryptimi, tačiau nesėkmingai.
Panaši situacija ir kituose fronto ruožuose.
Dvidešimt pirmojo amžiaus barbarai, sugriovę miestus ir kaimus bei juose esančią infrastruktūrą, nebeturi ko ėsti. Dėl to kariniuose daliniuose jau kyla maištai, atsisakoma kariauti dar ir dėl itin didelio žūvančiųjų skaičiaus.
Salvinių raketų smūgių į Mykolajivą metu žuvo mažiausiai 5 žmonės.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša, kad po raketos pataikymo į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Časiv Jaro mieste, Donecko srityje aukų skaičius išaugo iki 46, tarp kurių ir vaikas.
Rusai bent trimis raketomis smogė Vinicos miesto infrastruktūrai, žuvo mažiausiai 20 žmonių, tarp jų – trys vaikai, apgriauta klinika.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
JAV žvalgyba praneša, kad Rusija susitarė su Iranu dėl „šimtų“ ginkluotę turinčių bepiločių įsigijimo ir naudojimo Ukrainos kare. Dronai gali būti pristatyti į frontą dar liepos mėnesį po rusų karių apmokymo. Tokiu būdu, Iranas būtų grėsmė ir Artimuosiuose Rytuose, ir įsitrauktų į jau iš esmės vykstantį daugelio NATO valstybių ir Rusijos konfliktą (ne karą).
JAV kartu su Izraeliu ir arabų valstybėmis siekia sudaryti aljansą, kuris atremtų Irano grėsmes. Manoma, kad 2019-aisiais būtent Irano dronai atakavo Saudo Arabijos naftos įrenginius, dėl ko naftos kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. Irano dronai gali gabenti iki 150 kg sveriančius krovinius (ginklus, šaudmenis) bei išbūti ore iki 20 valandų.
Šis Maskvos rėmėjų žingsnis, be abejo, įneša įtampos tiek į Artimųjų Rytų, tiek į Rusijos (ir Baltarusijos) – Ukrainos karo areną, ir tuo pačiu metu akivaizdžiai parodo silpnąsias Kremliaus puses: „antroji“ armija pasaulyje kare su Ukraina neturi akivaizdaus pranašumo ore ir yra technologiškai atsilikusi.
Šiandien Stambule įvyks susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos, JT, Turkijos ir Rusijos atstovai. Bus aptariamas grūdų eksporto jūrų koridoriais klausimas. Tai būtina daryti nedelsiant tam, kad išvengtume pasaulinio bado katastrofos. Liepos 11 d. į Ukrainos uostus atplaukė aštuoni užsienio laivai, galintys gabenti žemės ūkio produktus. Teigiama, jog šiuo metu iš Ukrainos turi būti išgabenta 18 mln. tonų grūdų. Iš naujojo derliaus tikimasi gauti dar 60 mln. tonų, iš kurių galėtų būti eksportuota 58 mln. tonų.
Mes manome, kad Rusija derybose dalyvaus žvalgo – diversanto vaidmenyje ir stengsis daryti viską, kad grūdų tiekimas strigtų kuo ilgiau. Badas, masinė emigracija, ekonominė, energetinė suirutė yra ginklai, kuriais senųjų Maskvos KGB gvardija kovoja su Vakarais. Žiopliai, užauginti KGB (dabar FSB) tradicijų aplinkoje nesuvokia vieno paprasto dalyko – suirutė ir ekonominė recesija Vakaruose, badas Azijoje ir Afrikoje smogs taip pat ir Kinijos ekonomikai, kurios pagrindinis vartotojas ir variklis yra išsivysčiusios valstybės. Kinijos tikslas yra viešpatavimas pasaulyje per ekonominę galią, kurio siekimui Rusija tampa rimta kliūtimi, o tai reiškia tik vieną – galutinį, negrįžtamą Rusijos žlugimą, nuo jos nusisukus, o tiksliau tiesiogiai atsisukus Azijos monstrui.
JAV paskelbė apie papildomą 1,7 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai: pinigai skirti šalies ekonomikos atstatymui, finansuojant šalį po Rusijos invazijos. Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį gegužės mėn. pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Ukraina pristatė pasauliui savo viziją, kaip atkurti šalį po niokojančio karo su Rusija. Planas numatytas dešimčiai metų į priekį, jam įgyvendinti reikia 750 milijardų dolerių.
Praėjusią savaitę Lugano mieste, Šveicarijoje, įvyko tarptautinė konferencija, skirta būsimam Ukrainos atstatymui. 2500 skirtingų sričių ekspertų parengė 2000 puslapių dokumentą, kuriame 850 konkrečių projektų. Ukrainos atkūrimo planas suskirstytas į tris etapus: pirmasis – viskas, ko reikia žmonių gyvybėms užtikrinti, antrasis – infrastruktūra, trečiasis – pertvarka švietimo, sveikatos, karinės pramonės ir kitose srityse. Ukrainos atsigavimo plane numatyti ir lėšų šaltiniai, tarp kurių iš Rusijos oligarchų ir įmonių konfiskuotas turtas, integracija į ES logistinę, ekonominę erdvę ir daug kitų gražių dalykų.
Viena smulkmena – protingų ir gražių planų vystytojai kuria ateitį popieriuje, bet norint fantazijas paversti realybe rytoj, nudobti Kremliaus hidrą būtina šiandien.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas paskelbė, jog Varšuva rengiasi ekspansijai į Ukrainą ir ketina užgrobti Vakarų Ukrainos žemes. Neva tikimasi, kad nei Maskva, nei Kyjivas, nei Vašingtonas nepastebės šių Varšuvos kėslų.
Šie rimtu veidu padaryti pareiškimai, žinoma, yra skirti visų pirma vidaus rinkai, bet FSB pasakų kūrėjų skyrius, atrodo, nebesivargina pritempti melo prie realybės tuo laužydamas esminį propagandos principą. Šerdami tautiečius iš nosies iškrapštytu turiniu, kurio santykis su realybe lygus nuliui, dar papildomai galėtų pateikti patikimos žvalgybinės informacijos apie Lietuvos planus joti girdyti žirgų prie Juodosios jūros ir taip užgrobti pietų Ukrainą.
Maskvos karo nusikaltėliai suvokia, jog Lenkija – ne Ukraina, o ir siūlas, sulaikantis ją nuo tiesioginių veiksmų yra labai, hm, padilęs. Maskva Lenkijoje norėtų turėti Makroną Antrąjį, todėl Kremlius visais būdais mėgina sukiršinti Varšuvą su Vakarais.
A. Lukašenka pareiškė, kad Vakarų politika artina pasaulį prie didelio karo. Nukvakęs Kremliaus paruoštų karinių anekdotų pasakotojas teigia, jog “ką tik iškepti „kryžiuočiai” iš Šiaurės Atlanto aljanso staiga nusprendė, kad dabar tinkamas laikas dar vienam „puolimui į Rytus”, pamiršdami, kaip panašūs poelgiai baigėsi jų istoriniams pirmtakams”. Žodžiu, žinia tokia, kad Vakarai dabar puls Rusiją, o Baltarusija ją būtinai gelbės.
Vakar Bostone gyvenantis Rusijos istorikas ir rašytojas Jurijus Felštinskis pareiškė, jog Maskva neabejotinai ruošiasi karui su Vakarais ir net jį jau pradėjo. Tuo tarpu Vakarai karo su Rusija dar nekariauja. Kremlius, po Baltarusijos militarizavimo branduolinėmis galvutėmis, ketina smogti Ukrainai, Lenkijai, Lietuvai, ir neva neabejotinai tą darys.
Mes šį ir panašius pasvarstymus vertinam kaip Maskvai naudingą panikos sėjimą. Tačiau tokie gąsdinimai kaip šaltas dušas primena, kad būtina pasiruošti visoms grėsmėms ir smūgiuoti pirmiesiems.
Tarptautinės energetikos agentūra perspėja, kad gali prasidėti precedento neturinti pasaulinė energetikos krizė, kelianti grėsmę pasaulio ekonomikai. Dėl sutrikusio dujų ir naftos tiekimo, energetikos kainų, infliacijos, gali prasidėti gilios ir sudėtingos ekonominės turbulencijos. Tuo tarpu Rusija gauna didelį pelną iš naftos ir dujų pardavimo Azijoje, nes Indija ir Kinija dvigubai brangina pigią rusišką energiją. Spėjama, jog šiais metais Rusija iš naftos ir dujų pardavimo uždirbs 285 mlrd. dolerių. Ši žiema Europai gali būti labai sunki.
Mums dar didesnė krizė, kelianti grėsmę viso pasaulio saugumo architektūrai ir taikai, atrodo Vakaruose ryškėjantis suvokimas, kas yra jau esamų ir artėjančių nelaimių kaltininkas, lydimas bejėgiško trypčiojimo, nesiryžtant išoperuoti pūlingos voties. Ta diena ateis neišvengiamai arba votis trūks, aptėkšdama visus nuodingais syvais.
Ukrainos „Premier” lyga bus atnaujinta rugpjūčio 23 dieną., tačiau be sirgalių. Stadionuose bus įrengtos slėptuvės, oro pavojaus sirenos, rungtynėse saugumo sumetimais dalyvaus kariuomenė.
Be pakitimų.
Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pareiškė, jog Zelenskis įsakė išvaduoti visą Ukrainą ir tai bus padaryta.
Iš Krymo į Chersono sritį permetami papildomi rusų kariniai daliniai, šarvuota ir kita technika. Tai rodo, jog orda neketina atiduoti nei vieno centimetro užgrobtos teritorijos ir iš visur turės būti išrūkyta jėga.
Vakarų žiniasklaidoje prasidėjo „ekspertų“ svarstymai, jog Putinas galbūt sustos, gal jam pakaks to, ką dabar užgrobė Ukrainoje.
Vaikiškos „analizės“. Putinui nepakaks nei, Ukrainos, nei Moldovos, nei Sakartvelo – jam reikia Europos iki Berlyno, ir kad JAV iš jos pasitrauktų, atiduotų Aliaską, atsiprašytų ir atsiklauptų. Štai su kuo mes turime reikalą. Ir jei jums tai atrodo kaip visiški kliedesiai, yra jūsų, o ne Kremliaus mesijo ir jo apaštalų bėda.
Baltarusijoje Gomelio srityje vyksta teritorinės gynybos pajėgų štabo patikrinimas. Tikėtina, kad iš Baltarusijos teritorijos toliau bus vykdomi raketų smūgiai.
Charkivo regione okupantai sutelkė grupuotę, kuri pagrindinį dėmesį skiria gynybai. Iš statinės ir reaktyvinės artilerijos vėl smarkiai apšaudytas Charkivo miestas ir aplinkinės gyvenvietės.
Slovjansko kryptimi tęsiasi apšaudymai, siekiama sukurti galimybę miesto šturmui.
Ryte sprogimai aidėjo Kramatorsko mieste. Nuostoliai kol kas nežinomi.
Kramatorsko, Avdijivkos, Zaporižės rajonų fronto linijose tęsėsi apšaudymas artilerijos ugnimi.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo tris Rusijos ginkluotųjų pajėgų 20-osios gvardijos motorizuotosios šaulių divizijos vadus: pulkininką Aleksejų Gorobecą, divizijos vado pavaduotoją pulkininką Kanatą Kalimandenovičių Mukatovą ir pulkininką Avramčenko Aleksejų Jurjevičių.
Okupantų puolimas pristabdytas dėka sėkmingų ukrainiečių atakų į priešo gyvosios jėgos sankaupas ir amunicijos sandėlius.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša, jog driskių gretose padaugėjo dezertyravimo atvejų, klesti alkoholizmas.
******
Locked N’ Loade
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv.
Be didelių pakitimų.
Izyum.
Agresorius pabandė pasigerinti savo taktinę situaciją. Jo problema, kad atakos vykdomos iš esmės iš tų pačių pozicijų, šiame etape nustebinti ukrainiečių nėra kaip ir kuo. Siekiant turėti daugiau variantų pulti Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo pietinį flangą, buvo atakuota Dovhenke ir Ivanivka. Taip pat bandyta apeiti Bohorodychne ir užeiti šiauriniam flangui iš užnugario. Nei vienas, nei kitas bandymas rezultatų neatnešė. Tokia desperacija ieškant variantų rodo, kad agresoriaus galimybės pasiekti sėkmę šiame sektoriuje mažėja.
Syversk.
Dirba artilerija, tęsiasi lokalūs susidūrimai. Abi pusės vykdo reorganizaciją. Šalia gerų žinių iš kitų sektorių apie sunaikintus šaudmenų sandėlius, tokių žinių labai reiktų ir šiame sektoriuje. Susidaro įspūdis, kad agresorius puolimui ruošiasi trikdomas mažiau nei kitur.
Bakhmut.
Toliau vyko lokalūs susidūrimai kontaktinėje linijoje (aktyviausiai į pietryčius ir rytus nuo Bakhmut miesto), itin intensyviai dirbo agresoriaus artilerija. Neatmestina, kad tai pasiruošimas prieš atnaujinant puolimą. Stebėsime situaciją.
Centras.
Be esminių pakitimų.
Zaporizhia.
Prasidėjo įdomus ukrainiečių pajėgų judėjimas ties Vasylivka – Orihiv – Huliajpole. Baimindamiesi, kad tai pirmi galimų ukrainiečių kontratakų ženklai, orkai šį ruožą intensyviai atakuoja su artilerija.
Pietų kryptis.
Panašiai kaip Zaporizhia, agresorius artilerijos smūgiais bando užkirsti kelią ukrainiečių judėjimui Cherson link. Intensyviausiai apšaudytas ruožas aplink Mykolaiv – Cherson ir Archanhelske apylinkės.
Reikia tikėtis, kad Ukrainos grūdų išvežimas pajudėjo iš mirties taško. Manytume, kad šalia diplomatinių pastangų ne mažesnį (o gal ir lemiamą) vaidmenį suvaidino didėjančios Ukrainos galimybės priešlaivinėmis raketomis (tame tarpe vakarietiškomis) bei kitomis ugnies priemonėmis (artilerija, aviacija) atakuoti agresoriaus taikinius jūroje. Gal Kremliui pagaliau „dashlo“, kad jo išsikalinėjimas neišleidžiant ukrainietiškų grūdų, tik didina Vakarų priešlaivinės ginkluotės tiekimą Ukrainai?
Nespekuliuosime, tiesiog viliamės, kad pasiektas susitarimas bus tvarus.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Rusija uždarė „Nord Stream 1” dujotiekį techninei priežiūrai. Ar ta priežiūra kabutėse, pamatysim. Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės baiminasi, kad po 10 dienų dujotiekio darbas gali nebūti atnaujintas. Paniką ir nerimą keičia racionalūs ir ryžtingi pasiūlymai ruoštis „visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui”. Prancūzija spartins gamtinių dujų terminalo statybą prie Atlanto vandenyno pakrantės ir ketina statyti daugiau naujų branduolinių reaktorių.
Vokietija tikisi, kad galbūt „dujos ir vėl tekės, kaip anksčiau“. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas įspėjo, kad ES šalys turi būti pasirengusios tam atvejui, jei dujų tiekimas iš viso nebūtų atnaujintas.
Habeckas apkaltino Kremlių, kad šis, reaguodamas į ES sankcijas dėl karo Ukrainoje, dujas naudoja „kaip ginklą“ ir pripažino, kad Vokietija pernelyg priklausoma nuo Rusijos dujų. Jei Rusijos dujų tiekimas būtų nutrauktas, Vokietiją ištiktų recesija, nes visos pagrindinės pramonės įmonės ir didžioji dalis namų ūkių naudoja dujas šildymui.
Vokietijos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos maždaug 64 %, ir jei šaliai nepavyks sukaupti reikiamų dujų atsargų, dujų tiekimas ateinančią žiemą bus ribojamas. Ekspertai prognozuoja, jog dėl dujų trūkumo labiausiai nukentėtų chemijos sektorius, dėl ko gali pritrūkti trąšų, vaistų, ploviklių, kosmetikos ir kt. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų nuo 55 proc. iki 35 proc. Dabar Vokietija perka daugiau dujų iš Norvegijos ir Olandijos.
Geriau tos rusiškos dujos nebetekėtų niekada, ir naivūs politinio Vakarų turgaus prekeiviai nustotų tikėtis racionalių santykių su šalimi teroriste.
Turkijos diktatorius Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos diktatorfiureris bei valdovas Vladimiras Putinas telefonu aptarė padėtį Ukrainoje ir grūdų vežimą. Abu diktatoriai „ieškojo būdų“ užtikrinti grūdų eksportą į pasaulio rinkas. Tayypas vakar paskambino ir Zelenskiui, informuodamas, kad Turkija aktyviai dirba ties Jungtinių Tautų planu dėl Ukrainos grūdų eksporto.
Mhm. Dirba. Ar ieško būdų, kaip rusų pavogtus grūdus išparceliuot?
Ukrainos teigimu, dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros uostų blokados Ukrainoje tebėra įstrigę daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų.
Energetinė ir maisto krizė, Rusijos invazijos fone yra labai svarbus veiksnys, ne mažiau, o gal ir daugiau svarbesnis, nei pats karas. Žala pasaulio ekonomikai, dirbtinai sukeltas badas, masinė migracija gali sukelti baisesnes pasekmes, nei ant miestų krintančios bombos. Natūralu, jog mes labiau šiurpstame ir nemiegame prisižiūrėję sugriautų miestų, namų ir Ukrainos žmonių kančių. Materialaus turto praradimas yra regimybė, su kuria mes susitapatiname. Tuo tarpu mums vis dar sunku įsivaizduoti, kaip atrodytų milijonų Afrikos gyventojų plūdimas į Europą ir į ką tai išvirstų.
Mūsų įsitikinimu, politikai šiandien turi galvoti būtent apie tai, ne tik iš kur gauti pigių dujų, siekiant išvengti socialinio sprogimo. Šis karas – daugiavektorinis. Turime ruoštis kariauti keliais frontais.
Vakarų valstybių vadovai, norėdami išvengti gresiančios katastrofos, privalo nedelsiant stabdyti Rusiją, ir ne pareiškimais. Ordos turi būti sutriuškintos Ukrainoje, atstatyti visi maisto, energetikos bei kiti prekybos kanalai.
Apgailestaujame, jog sotaus ir ramaus gyvenimo užliūliuotas politinis „elitas“ neatliko namų darbų, kuriuos privalėjo atlikt vėliausiai po 2014-ųjų.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė prezidento Putino dekretą, kuriuo supaprastinama Rusijos pilietybės suteikimo procedūra visiems ukrainiečiams. Putleris tikisi, jog milijonai ukrainiečių strimgalviais puls išsiimti dokumentų su dvigalviu ereliu ir tapti begalvio vadovaujamos šalies piliečiais.
Euro kursas vakar sumažėjo 0,9 % – iki 1,009 JAV dolerio. Per pastaruosius 12 mėnesių euro kursas dolerio atžvilgiu sumažėjo 15 %. Euru pradėta prekiauti 1999 m., o 2002 m. jo kursas buvo žemesnis už dolerio kursą. Euras išaugo 2008-aisiais ir kovo mėn. pasiekė aukščiausią 1,58 JAV dolerio lygį. Rusijai nutraukus naftos tiekimą Europai, euro kursas gali nukristi iki 0,90 JAV dolerio.
Rusijos einamosios sąskaitos perteklius 2022 m. antrąjį ketvirtį pasiekė 70,1 mlrd. dolerių. Tai aukščiausias rodiklis nuo 1994 m.
Nepaisant to, jog Rusijos eksportas ir importas sumažėjo, Kremlius uždirbo, didindamas naftos kainas. Rusija per mėnesį iš naftos pardavimų uždirba apie 20 mlrd. dolerių, nes aukštos naftos kainos 50 proc. padidino eksporto pajamas.
Juokdamiesi iš Kremliaus, pamirštam, kad gebėjimas vertinti priešą ir numatyti jo ėjimus yra raktas į pergalę.
Vakarų tiekiami ginklai atsveria kiekybinį Rusijos kariuomenės pranašumą, o Ukrainos artilerijos smūgių tikslumas kelia ordos gretose lengvą trydą. Prieš HIMARS rusų raketos žemė – oras S-400 bejėgės. Rusų oro gynyba nieko negali padaryti ukrainiečių artilerijai. Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai naikina pagrindinius ginklų ir amunicijos sandėlius okupuotų teritorijų užnugaryje. „- Mes dar karo nepradėjome“, – gąsdina Ukraina.
Artimiausiu metu rusai tęs Slovjansko ir Kramatorsko miestų puolimą, stengiantis neprarasti užgrobtų teritorijų Chersono ir Charkivo regionuose.
Paskelbtas Ukrainos prezidento įsakymas išvaduoti šalies pietinę dalį sulaukė emocinės ir informacinės audros. Vieni laukia jog puolimas prasidės rytoj, o Chersonas bus išvaduotas poryt. Šis sprendimas ir pareiškimas – politinis. Ukraina kol kas neturi pajėgumų atkovoti prarastų teritorijų. Tai gali įvykti ir būtinai įvyks, tačiau ne rytoj, o, galbūt, šį rudenį arba prieš Naujuosius Metus. Ukrainiečių tauta turi žinoti, jog visa Ukraina bus išvaduota, o kolaborantai nubausti.
Okupuotame Chersone itin taikliai smogta Rusijos kariniam daliniui.
Ukrainos oro pajėgos įvykdė sėkmingą oro antskrydį Naujosios Kachovkos mieste. Kartu su taiklia HIMARS ugnimi, sunaikinta apie 50 benzovežių, o amunicja, tame tarpe ir toliašaudės artilerijos Smerč raketos, sproginėja iki šiol.
Ukrainos artilerija ir oro pajėgos sėkmingai atakuoja Rusijos tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius toli už fronto linijos.
Sprogus Velikyi Burluk automobilyje padėtai bombai, lyg paukštis išlėkė į orą kolaborantas, kuris buvo paskirtas Charkivo okupuotų teritorijų administratoriumi.
Rusai artilerijos ir raketų salvinės ugnies sistemomis apšaudė Charkivo miesto rajonus ir gyvenvietes.
Slovjansko kryptimi rusai tęsė puolimo operacijas, tačiau gavo į dantis ir buvo nuspirti atgal į apkasus.
Avdijivkos ir Zaporižės rajonuose okupantai apšaudo gyvenvietes ir ukrainiečių pozicijas, siekdami sustabdyti puolimą.
Orda toliau tęsia Mykolajivo apšaudymą iš visko, ką turi. Sprogimai mieste beveik netyla, neabejotinai, sąmoningai taikoma į civilių gyvenamuosius rajonus.
******
Locked N’ Loaded
Charkiv.
Šiandien agresorius vėl atakavo šiauriniame ruože (Denemtiivka), tačiau kaip ir anksčiau jam pasistūmėti nepavyko. Ukrainiečiai aktyviau veikia šiaurės rytiniame ruože. Siekdamas tai užkardyti, agresorius sraigtasparniais Ka52 atakavo priešakines ukrainiečių pozicijas. Antskrydžio rezultatai nežinomi, tačiau vien tai, kad orkų propagandistai nežviegia apie „sunaikintas bent penkias neonacistų divizijas“ rodo, kad šis smūgis orkams didelės sėkmės neatnešė.
Izyum
Vis nesėkmingai bandydamas prasimušti pro Krasnopyllia – Dolyna – Bohorodychne ruožą, agresorius tuo pačiu atnaujino puolimą Ivanivka link. Galima daryti prielaidą, kad orkai taip išnaudoja per porą-trejetą dienų sukauptą rezervą. Pagrindinės pajėgos toliau daužo galva į Krasnopyllia – Dolyna – Bohorodychne, o rezervas metamas į šalutinį tašką (pvz, Mazanivka, Kurulka ar Ivanivka). Galimai tikimasi, kad ukrainiečiai bus įsitraukę į pagrindinio ruožo gynybą, ir tokiais mažesniais šalutiniais smūgiais bus galimybė pasiekti taktinių rezultatų. Jei agresorius ir taiko tokią taktiką, ji jam rezultatų neatneša.
Suaktyvėjo Rusijos karo propagandistų siekis atkreipti dėmesį į Lyman grupuotės aktyvumą. Demonstruojama kaip sėkmingai čia agresorius įsitvirtino, neva rengiasi keliose vietose forsuoti Severskyi Donec upę ir įsijungti į mūšį dėl Slaviansk. Tai labiau primena orkų INFO OPS, su tikslu pvz. paskatinti ukrainiečius stiprinti Severskyi Donec pakrantės gynybą Izyum grupuotės sąskaita. Be to, ir savos vatagalvių auditorijos po Lysychansk užėmimo nebuvo kuom pradžiuginti (HIMARS‘ų ir kitos ukrainiečių artilerijos efektas), tad tikėtina ieškoma būdų parodyti šiek tiek „denacifikuojančio pozityvo ir demilitarizuojančios perspektyvos“ Lyman ruože.
Syversk.
Šiandien intensyviausi mūšiai virė aplink Verkhnokamenske. Agresorius čia siekė pramušti ukrainiečių gynybą, bet ukrainiečiai apsigynė. Maža to, bandyta nuo Verkhokomyanka smūgiuoti Ivano – Dariivka, ir tokiu būdu iš šiaurės vakarų atkirsti Spirne. Ir šis orkų sumanymas baigėsi nesėkme. Panašu, kad agresorius vėl bando taikyti ukrainiečių prie Charkiv taikytą taktiką – lokaliomis atakomis ir smūgiais į flangus visame ruože atkirtinėti nedideles teritorijas ir taip stumtis priekin.
Bakhmut.
Taktinė pauzė toliau tęsiasi.
Ukrainiečiai toliau lepina karo dievą. Sunaikinti šaudmenų sandėliai Kadiivka (Bakhmut sektoriaus užnugaryje), Doneck (Centro sektoriaus užnugaryje), Melitopol (Zaporizhia užnugaryje), toliau sproginėja šaudmenų sandėliai Nova Kachovka (Pietų krypties užnugaryje). Be to, tikėtina, Shachtarsk (Centro užnugaryje) kaip dūmas neblaškomas vėjo išgaravo dalis 106 – osios oro desanto divizijos vadovaujančių ir štabo karininkų.
Kita vertus ši žinia verčia pastebėti, kad anksčiau Centre didelio desantininkų dalyvavimo nefiksuota. Tad visos divizijos valdymo punkto atsiradimas šiame sektoriuje verčia manyti, kad agresorius Avdiivka gynėjams ruošė siurprizų. Tačiau neberuoš, nes ruošėjai teleportuoti pas raguotąjį
Visi sociologai vadinamąjį „teisingumą” laiko vienu iš pagrindinių Rusijos visuomenės poreikių. Juo naudojasi ir opozicijos politikai. Tačiau kas yra „teisingumas”?
Ekonomistas Viačeslavas Široninas savo knygoje „Kognityvinė aplinka ir institucinė plėtra” pateikia šios sąvokos apibrėžimą.
„Teisingumas”. Už kruopščią tarnybą atlyginama, o atlyginimas turėtų būti proporcingas visuomenėje visuotinai pripažįstamai asmens svarbai. Jei užimate tam tikras pareigas ir dirbate taip, kaip iš jūsų tikimasi, galite gauti atitinkamas formalias ar neformalias teises ir privilegijas, kurias visuomenė laiko teisingomis. Todėl tokioje visuomenėje negali būti turtingų ir vargšų „šiuolaikine” šių sąvokų prasme, nes jei aukštą statusą turintis asmuo gyvena pagal šį statusą, jis nelaikomas turtingu, o laikomas normaliu.
Nenormaliu laikomas turto, pelno troškimas arba turto, neatitinkančio luomo statuso, demonstravimas. Tai laikoma amoraliu elgesiu ir už tai taikomos neigiamos sankcijos”.
Kitaip tariant, tradicinėje Rusijos visuomenėje viršininko ir „siloviko” perteklinis vartojimas ir hedonizmas, kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų modernizmo epochos žmogui, suvokiamas kaip „teisingas”. To negalėjo suprasti A. Navalnas, viešinęs viršininkų „korupciją”.
Milijonai, net dešimtys milijonų jo vaizdo įrašų peržiūrų niekada nevirto archajiškos Rusijos daugumos nepasitenkinimu viršininkais (juo labiau silovikais). Nes „taip turi gyventi viršininkas”. „Tai teisinga” (turėti valdas, privačius lėktuvus, užsiimti kyšininkavimu ir t. t.).
Tačiau kam tada taikomas teiginys apie „neteisingumą” Rusijos visuomenėje?
Atsakymas pateiktas aukščiau pateiktame apibrėžime: „Laikoma nenormaliu siekti turto, pelno arba demonstruoti turtą, kuris neatitinka luominės padėties”.
Kitaip tariant, pretenzijos reiškiamos turtingiems žmonėms, nepriklausantiems viršininkų ar silovikų luomui. Pavyzdžiui, kairiosios patriotinės opozicijos pagrindinis taikinys yra liūdnai pagarsėję oligarchai.
Hipotetinis ministras ar senolis iš Saugumo Tarybos gali turėti tokį pat turtą ir Maybachų parką kaip ir hipotetinis oligarchas, tačiau šiuo atveju pretenzijos bus reiškiamos tik pastarajam.
Apskritai tai turtingų, bet valdžios postų neturinčių žmonių pasaulis. Pavyzdžiui, koks nors kvailas turtingo tinklaraštininko poelgis (kaip dažnai nutinka – su brangiu automobiliu) visuomenėje sukels didesnį rezonansą, nei jei viršininkas ar silovikas nutrenktų žmogų savo automobiliu. Pirmieji dėl savo socialinio statuso negali to daryti, o antrieji gali.
Todėl europietiškiems, modernistiniams politikams patarčiau atsargiau reikalauti „teisingumo”. Juk tokio politiko egzistavimą daugelis suvokia kaip „nesąžiningą” („fabrikai stovi – eik dirbti į fabriką”).
Nyderlanduose pieno fermos savininkas Martin‘as Neppelenbroek‘as beveik pasiekė finišą.
Naujieji aplinkosaugos reikalavimai vers jį sumažinti savo bandos gyvulių skaičių 95 procentais. Jis mano, kad šeimos fermą teks parduoti.
„Negaliu verstis turėdamas tik 5 procentus fermos. Man tai jau yra pabaiga,“ – sakė jis interviu dienraščiui The Epoch Times liepos 7 dieną.
„Atsižvelgiant į reikalavimus, aš negaliu jos niekam parduoti. Niekas nenori jos pirkti. [Bet] ją nori nusipirkti vyriausybė. Ir, manau, todėl jie priėmė tuos reikalavimus“.
Neppelenbroek‘as išsakė šiuos pastebėjimus kalbėdamas su Roman‘u Balmakov‘u, laidos „Facts matters“ (Faktai svarbūs) Epoch televizijoje, Balmakov‘o neseniai vykusios kelionės į Nyderlandus metu.
Neppelenbroek‘as pažymėjo, kad ne iš visų ūkininkų reikalaujama atsisakyti tokios didelės dalies jų bandos.
Žmonės, gyvenantys toliau nuo zonų, saugomų Natura 2000, Europos Sąjungos (ES) sutarties rūšių ir buveinių išsaugojimui, gali turėti daugiau gyvulių.
Taip yra todėl, kad Nyderlandų vyriausybės reikalavimai azoto oksido ir amoniako emisijai yra susieti su vietos artumu nuo tų saugomų zonų.
Nyderlandų ūkininkai, sunkvežimių vairuotojai ir kiti surengė visą šalį apėmusį protestą prieš tokią viziją, iš dalies paskatintą birželio 10 dienos nacionalinio ir nuo zonų priklausomo plano mažinti šiltnamio efektą keliančių azoto dujų emisiją.
Virš jų kabo Damoklo kardas: vyriausybės vykdomo nuosavybės konfiskavimo galimybė.
NOS Nieuws pranešė, kad Christianne van der Wal, šalies gamtos ir azoto politikos ministrė, neatmetė žemės nusavinimo iš nebendradarbiaujančių ūkininkų galimybės.
Pasak JAV Žemės ūkio departamento Užsienio žemės ūkio tarnybos, Nyderlandų vyriausybė pasakė, jog jos požiūriu, „visi [Nyderlandų] ūkininkai ateities neturi.“
Šiuo metu Neppelenbroek‘o virš 170 akrų nuosavybė yra maždaug 130 pieningų karvių būstas. Ji priklausė šeimai pusę šimtmečio.
„Aš esu antroji karta,“ – sakė jis, pridurdamas, kad daugelis fermų Nyderlanduose priklausė šeimoms daug ilgesnį laiką.
Nyderlandai žemės ūkyje gerokai lenkia kitas šalis. Nedidelė pakrantės valstybė yra viena iš dešimties didžiausių pasaulinių maisto eksportuotojų.
„Kai erdvės nėra daug, tu ją turi išnaudoti kiek tik įmanoma efektyviau,“ – sakė Neppelenbroek‘as.
„Tai delta, ir klimatas čia nėra nei per karštas, nei per šaltas. Tai ideali vieta auginimui.“
Neppelenbroek‘as pripažino, kad karvės pagamina daug amoniako savo kūno išskyrų pavidalu.
Tačiau „jūs negalite už taršą kaltinti tik mažą savo šalies grupę,“ – teigė jis, pridurdamas, kad ūkininkai jaučiasi prislėgti.
Nyderlandų fermų uždarymas vers importuoti maistą iš kitur, tvirtino jis.
Jis paminėjo, kad karvių mėšlas gerina dirvos kokybę, žinoma, geriau nei sintetinės trąšos, kurių reikės jam pakeisti.
Karvės taip pat gali būti maitinamos atliekomis, kurių žmonės nebevalgys: „jos gali padėti atsikratyti daug to, ko nebegalime naudoti mes, žmonės, ir paversti tai aukštos kokybės maistu,“ – sakė jis.
Kaip ir daugelis kitų Nyderlanduose, jis įtaria, kad vyriausybė nori panaudoti perimtą žemę namų statybai.
Europos Komisija (EK) pagaliau paskelbė tai, ką kiekvienas Lietuvos sveiko proto pilietis ir galėjo prognozuoti – vadinamasis tranzitas tarp Rusijos Fedracijos ir jos eksklavo Kaliningrado bus. Nors tai buvo aišku nuo reglamento su sankcijų paketu priėmimo pradžios, bet Lietuvos politikai ir vėl pabandė paprieštarauti EK autoritetui.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Mokslas vis giliau skverbiasi į Visatos paslaptis. Viena jų yra Visatos gimimas. Kaip atrodė tik ką sprogusi Visata?
