2025-05-17, Šeštadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 735

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar – Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Šita pribloškianti knyga viską paaiškina: todėl, kad jis buvo nuoseklus kovotojas už nepriklausomą Ukrainos valstybę, priešinosi visiems pavergėjams – ir lenkams, ir vokiečiams, ir rusams. Ir tai labiausiai rusus varo į neviltį, nes juos traktavo lygiai taip pat, kaip atėjūnus vokiečius ar ukrainiečių savarankiškumo slopintojus lenkus.

Dar daugiau. Putino klapčiukų neapykantos kalba skirta pačių sovietų įvykdytą kruviną nusikaltimą užšluoti savo purvina uodega.

Chruščiovas, kurio tiesioginiu nurodymu buvo nužudytas Bandera, memuaruose tvirtina, kad apie Banderą pirmą kartą jis sužinojęs 1939 metais. Tada, vadovaudamas Ukrainos komunistų partijai, Chruščiovas prižiūrėjo iš Lenkijos pagal Molotovo-Ribentropo paktą atimtos Vakarų Ukrainos prijungimą prie sovietinės Ukrainos.

„Mums darė įspūdį Banderos organizuojamas pasipriešinimas lenkų valdžiai, bet apmaudžiai pražiūrėjome faktą, kad tokie kaip jis buvo ir Sovietų Sąjungos priešai”, — vėliau rašė Chruščiovas.

1941 metų birželio 30 dieną, praėjus vos savaitei nuo Vokietijos įsiveržimo į buvusios sąjungininkės teritoriją pradžios, Bandera ir jo žmonės paskelbė įkuriantys nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Vokiečių planuose nepriklausomos Ukrainos nebuvo: jiems reikėjo Lebensraum’o (gyvybinės erdvės) — teritorijos, iš kurios būtų pašalinti vietos gyventojai ir kurią galėtų keltis gyventi vokiečiai.

Gestapas suėmė Banderą ir jo bendrininkus, buvo pareikalauta atšaukti minėtą deklaraciją.

Bandera atsisakė, todėl beveik visus karo metus praleido nacių Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje. Du jo broliai mirė Aušvice.

„Iš tiesų supratęs, kad hitlerininkai neketina vykdyti duoto pažado paremti nepriklausomą Ukrainą, Bandera savo pajėgas nukreipė ir prieš juos,— prisiminė Chruščiovas. — Bet net ir tada jis nesiliovė nekęsti Sovietų Sąjungos. Antrąją karo pusę jis kariavo ir su mumis, ir su vokiečiais.”

1944 metais ėmė veikti Ukrainos patriotų sutelktos bene 100 000 partizanų pajėgos. Oficialus jų pavadinimas — Ukrainos armija, o žmonės juos vadino tiesiog banderininkais.

„Privertę vokiečius trauktis į vakarus, susidūrėme su senu priešu — Ukrainos nacionalistais, — tęsia Chruščiovas. — Banderininkai patys formavo partizanų būrius.”

Išlaisvintas iš Zachsenhauzeno, Bandera pabėgo į Austriją. Pogrindiniams Ukrainos kovotojams vadovavo visai kiti asmenys, beveik net nepalaikę su juo ryšio. Užsienyje apsigyvenusio Banderos vardas vis tiek nuolat buvo siejamas su pogrindžiu. Su juo imta sieti visas partizanines kovas, visus gerus ir blogus su jomis susijusius dalykus.

Jo vardas tapo vėliava Ukrainos pasipriešinimui. Todėl KGB pasiuntė žudiką į Miuncheną, kuris ir atliko savo juodą darbą.

Istoriniais dokumentais ir liudijimais paremta knyga parašyta lyg bestseleris, lengvai ir įtraukiančiai. Išleido leidykla “Briedis”.

Dr. Aleksandras Alekseičikas. Tikėjimas gydo

ALEKSANDRAS ALEKSEIČIKAS, psichoterapijos daktaras

Dr. Aleksandro Alekseičiko, dažnai vadinamo Lietuvos psichoterapijos tėvu, knygą „Gydyti gyvenimu“ išleido Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas. Knygą galima įsigyti knygynuose Vilniuje „Akademinė knyga“, „Eureka“, „Katalikų pasaulis“, jų internetinėse platformose ir internetinėje parduotuvėje Patogupirkti.lt.

Anksčiau skelbtą pirmą knygos dalį galima rasti čia.

Antrą dalį galite rasti čia.

Trečia dalis čia.

Ketvirta dalis čia.

Penkta dalis čia.

INTENSYVUS, TERAPINIS, GYDOMASIS TIKĖJIMAS

Gali pasirodyti keista, kad pasinėrus į viską aprėpiantį,vientisą, intensyvų gyvenimą, mums reikia šauktis į pagalbą ir intensyvų terapinį tikėjimą. Atskirą gyvenimo dalį. Tačiau paprastas žmogus, ypač šiuolaikinis, neretai pasimeta tarp neįsivaizduojamos gyvenimo atskirybių įvairovės, jo dalių gausos. „Iš pradžių buvo chaosas“. Daugeliui žmonių šis teiginys aktualus ir dabar. Iš pradžių jie regi sumaištį. Ir aplink save, ir savyje. Tad vientisumą, vienovę, harmoniją pradeda pažinti nuo dalių. Pažinti didybę mažuose dalykuose. Nuo smulkmenų harmonijos prie gyvenimo darnos.

Tikėjimas — kaip tik tokia esminga gyvenimo dalis, tokia „atskirybė“. Jis gydo, teikia sielai darną, vienija žmoguje sielą su kūnu, sielą su dvasia. Žmogų vienija su Dievu.

Garsus posakis: materialistas sako: „Pamatysiu, tada patikėsiu“. Tikintis žmogus: „Patikėjau, tuomet pamačiau“. Kitaip tariant, tikėjimas sujungia visas dalis į vientisą paveikslą, vaizdinį.

Daug kas, apie ką kalbėjome ankstesniame skirsnyje, dabar — viliuosi ir tikiu — iškils aiškesniu ir akivaizdesniu pavidalu.

Pasistengsime iš pradžių susipažinti su pagrindiniais esmingiausiais Intensyvaus Terapinio Tikėjimo (ITT) elementais. Tai tikėjimas, Dievas, dvasia, siela, tiesa, tėvystė, amžinybė, laisvė. Meilė, liga, malda, stebuklas.

Ir pradėsime, žinoma, nuo Tikėjimo.

Tik kai kurie ligoniai, o dar rečiau sveikieji, realiai, tegu ir visai paprastai, supranta, kas yra tikėjimas, jau nekalbant apie tikėjimą su visa sudėtinga jo įvairove, konkretybe, dinamika, gyvumu, gyvenimiškumu, paveikumu, augimu, asmenybiškumu. Dažniausiai tikėjimas suvokiamas vartotojiškai: geriau tikėti, negu netikėti, reikia tikėti, noriu tikėti, parodykite, įrodykite… Neįsivaizduojama, kad tikėjimas gali būti bendras, konkretus, fanatiškas, iškreiptas, bejėgis, klastingas… Juk ir Ieva su Adomu patikėjo. Net profesionalai nepripažįsta, neatpažįsta „keisto“ tikėjimo: gydytojai — religinio, šventikai — ligonių tikėjimo. Nemoka „naudotis“ tikėjimu, juo remtis.

Tikėjimas — tai svarbiausioji esmė, tarsi visa ko šerdis. Pasi-tikėjimas, ne-pasi-tikėjimas, tikrumas, mažatikystė — mažiau svarbūs dalykai, nors su jais galima sėkmingai dirbti.

Vargu ar rasime geresnį tikėjimo apibrėžimą, negu tas, pirmasis, duotas apaštalo Pauliaus. „Tikėti — tai žinoti, kad yra nematomų dalykų, ir sulaukti to, ko tikiesi.“ Koks gyvas, gyvenimiškas, realus ir paveikus apibūdinimas!

Asociatyvi Unsplash nuotr.

Tikėjimas nėra kas nors atspėta, gauta iš autoriteto, iš mačiusiojo tai, ko patys nematėme. Jį galime gauti, išgyvenę kažką reikšminga, kažką, kas mus paruošė, nuteikė laukti ir gauti. Tačiau tikėjimas yra tik tada tikras, jei gauname tai, ko laukėme. Be šito tikėjimas nerealus, bejėgis, menamas. Ir tai, kas buvo išgyventa, matyt, tebuvo tariama, nevaisinga.

Palyginimui norėčiau pateikti psichologinį tikėjimo apibrėžimą: „tikėjimas — pirminė tiesos intuicija ir esminga žmogaus sąmonės savybė“. Štai koks skirtumas!

Pamėginkime įsitikinti, kiek mums (o vėliau ir mūsų pacientams) tikras mūsų tikėjimas, tegu kol kas ir labai menkas, neveiksnus; pamėginkime pajusti jo poveikį mums, kaip jo veikiami atsimainome, keičiamės, imame pasitikėti savo galimybėmis, savimi.

TIKĖJIMAS YRA TIK TADA TIKRAS, JEI GAUNAME TAI, KO LAUKĖME. BE ŠITO TIKĖJIMAS NEREALUS, BEJĖGIS, MENAMAS. IR TAI, KAS BUVO IŠGYVENTA, MATYT, TEBUVO TARIAMA, NEVAISINGA.

Ką norėtume gauti per kelias kitas minutes, skaitydami šį tekstą? Žinau, kad esu gana kūrybiškas žmogus. Tačiau to žinojimo man maža. Tai tik vienas iš daugelio mano žinojimų. Noriu įsitikinti. Ir sulaukti patvirtinimo. Pamatyti, pajusti, padaryti…

Tikėjimas — kur kas daugiau nei žinojimas. Žinau kažką. Tikiu — kažkuo. Taip pat ir savimi. Žinojimas — tai faktas. Tikėjimas — procesas. Tikėjimas yra daugiau negu žinojimų suma. Kiekvienas gali tikėti autoritetu, mokslu, sėkme, valdžia, medicina, kad tam tikra pinigų suma suteiks sėkmės. Tikinčių — daug. Tikinčiųjų — mažai.

Tikras tikėjimas — ne tuomet, kai tiki Dievą, o kai tiki Dievu, visais jo sumanymais mano atžvilgiu. Realiai. Tikiu, kad Jis parinko man pačius geriausius tėvus, mano lytį. Tėvai jau turėjo dukterį. Jie norėjo sūnaus. Parinko vietą, kur aš atėjau į pasaulį. Laiką… Padėjo išsirinkti profesiją… Žmoną… Dovanojo mokytojus… Dovanojo, parinko dukterį ir sūnų… Draugus. Mokinius… Padėjo ne kartą įsitikinti, kad kartais man reikėjo dovanų, o kartais pagalbos…

Dr. Aleksandras Alekseičikas.

Kai kur teko mane ir prilaikyti, kad dirbčiau, o ne išsidirbinėčiau. Kadaise tikrino mano kūrybą. Taip pat ir dabar. Mėgino mano tikėjimą… Siuntė mane padėti kažkam. O kažkam — kaip dovaną? Štai šitas klausimas — kam mane — dovanų? — kilo man visiškai spontaniškai, kūrybiškai… Nors ko nors tokio laukiau… Ir gavau tai, ko laukiau… Šito rankraštyje, juodraštyje — Dievas mato — nebuvo. Šis klausimas — atviras… Pačiam atsakyti į jį baugu… Man būtina… ne, ne Dievo pagalba — pagalba Dievo žmonių… Kuriuos Jis man siuntė… Ir jei tokia bus Dievo valia, tegu atsiliepia ir tie, kuriems buvau siųstas… Susitikęs su jais, susitiksiu ir su mūsų, jų ir mano, Dievu… Tikiu, kad tada man, mums Dievas bus pasiekiamas labiau nei paprastai.

Išgyvendamas savo tėvų išėjimą, dabar ne atsimenu, o atgaminu, patiriu malonę, gaunu dar vieną, gal amžiną dovaną, neregimą, bet tikrą susitikimą su tėvu Dievo Tėvo akivaizdoje vieną 1947-ųjų birželio dieną. Su kuo labiau tai buvo susitikimas? Su tėvu ar su Dievu? Žinau… Tikiu… Žinau — iš 1947-ųjų… Tikiu — iš visados… Ir dar — ne tik gavau tai, ko tikėjausi, bet ir visada su manim lieka susitikimas su sūnumi ir Dievu Sūnumi…

Šie išgyvenimai — Dovanos. 2005-ųjų gegužę rankraštyje šito taip pat nebuvo. Tai atsirado dabar, rupjūčio 11-ąją, kai paklausiau savęs, mūsų, ko laukiu, kad įsitikinčiau, jog Tikiu? Jog tebesu kūrėjas. Pagal Dievo paveikslą… Gaučiau patvirtinimą. Padaryčiau. Pasidalyčiau… Ir gavau Dovaną. Bet juk tai — ir tie, kuriems pats buvau Dovana… ir kas man tapo Dovana… Kiek daug buvo tokių man Dovanotų žmonių!.. Kas buvo pirmasis! Ir štai atsiveria: kas tai yra — būti pirmajam!..

Tai nereiškia, kad savo vietos netenka antrasis, trečiasis… Atvirkščiai, taip kuriama vieta antrajam, trečiajam… Tai dovanota galimybė antram ar penktam rasti kelią iki pirmosios vietos. Tai pasirengimas užleisti pirmąją vietą… Ir kiek buvo tokių pirmųjų, kurie tą vietą užleido man!.. Ir kiek daug tokių, kuriems užleisdavau aš!.. Kaip tik todėl jie ir aš pasilikome, esame ir būsime pirmoje vietoje amžinai… Koks vyksmas prasidėjo, kai prieš 20 minučių ir 14 eilučių sieloje ištariau: kas! Kas man dovana… Ir kūryba, ir atsimainymas.

Tas pirmasis kas, mano nuostabai, nebuvo pirmasis mano gyvenime laiko prasme, atminties, jausmo, noro, mano sąmonės prasme… Sutrikau atradęs, kad tai nebuvo mano Tėvas… Tačiau dėl to Pirmojo Kas dabar štai gavau juos visus… O Pirmasis geranoriškai, maloningai užleido jiems Visiems savą ir jų vietą, laiką ir pavertė juos mūsų. Ir aš čia dalyvavau. Tačiau tai nebuvo darbas. Tai triūsas. Ir kūryba. Man buvo, yra ir bus sunku. Tai ne vargas. Mano sunki našta — lengva. Tikiuosi, kad dabar tai patiria ir mano skaitytojai, bendradarbiai, pacientai. Nors iš dalies, būdami kartu. Taip išjausdami tikėjimą, siekdami ir pasiekdami jį.

MANO SUNKI NAŠTA — LENGVA.

Aišku, žodžiai skamba „puikiai“: „Tikėti verta tik tuo, dėl ko verta mirti!“. Tačiau tikrą, darbo reikalaujantį ir mums dirbantį tikėjimą sudaro daugelis užgyventų dalių, „dalelių“, „konkretybių“, „paprastų stebuklų“, „akivaizdumų“, dėl kurių verta gyventi. Tai ir tikėjimas, kad kai kurie santykiai yra šventi. Kai kurie pažadai. Šventas negimusiojo gyvenimas. Šventa vaikystė. Ir tėvystė. Sveikata. Iš pradžių kaupdami mažų vargų patirtį, gyvendami su jais, mes tarsi po laiptelį artėjame prie gebėjimo įsitikinti tuo, kas didinga, nors nekonkretu, tačiau ne mažiau paveiku ir teikia tai, ko laukiame. Kaip ir aukščiau aprašytu mano asmeniško laukimo atveju.

Norėčiau paminėti dar vieną dalyką iš šventųjų tėvų patyrimo. Jaunas vienuolyno naujokas savo mokytojui džiugiai praneša po ilgų maldų jau regėjęs angelus. Mokytojas atvėsina jo „tikėjimą“: „Žinai, angelus mato daugelis. Tai dar ne tikėjimas. Tikėjimas — kai regi savo nuodėmes“. Koks šiame pasakojime realus, konkretus, gyvas, paliekantis pasekmes, keičiantis žmogų tikėjimas!

Koks palaimos kupinas gyvenimas tų, kurie nuo vaikystės vietoj žinojimo gauna tokį konkretų tikėjimą! Tikėjimą, kad motina ir tėvas jam patys geriausi, mieliausi, protingiausi… Pavyzdiniai… Kad jo giminė pati… Kad jis jiems pats geriausias, na, gal beveik geriausias.

Deja, mūsų šiuolaikiniame pasaulyje taip atsitinka nedažnai. Žmonės nuo mažens negauna tokio „mažo“, šildančio, aktyvaus, tradicinio tikėjimo bažnyčioje, bendruomenėje, savo parapijoje. Ir tenka jiems pavėluotai ieškoti tokio tikėjimo varge, skausme, ligoje. Arba — užsimiršime. Arba psichoterapijoje.

Asociatyvi Unsplash nuotr.

Gaila, kad psichoterapija retai, menkai ir sunkiai imasi darbo tokio tikėjimo dirvoje. Ir ne tik Rytuose, kur šventikui tenka rūpintis daugeliu ūkinių reikalų gaivinant bažnytinį gyvenimą. Tas pat ir Vakaruose, į kuriuos mes taip dažnai žvelgiame su viltimi.

Dievas. Sunku suvokti Dievą. Tikintiesiems — dėl pagarbaus ir baimingo santykio. „Žinantiems“ — dėl bet kurio žinojimo atskirumo, daugybiškumo. Psichoterapeutams — dėl „būtinumo“, pagundos „išnaudoti“ Dievą… Todėl su visa derama pagarba pradėsime nuo tūkstantmečiais besiklostančių teologijos įžvalgų.

Dievas — Absoliuti asmenybė. Meilė, nežinanti ribų. Neišmatuojama jėga. Tobulas Protas. Kūrėjas, sutvėręs Visatą ir tebeturintis visą pilnatvę. Tikrosios kūrybos šaltinis. Dievas Tėvas, kuriam nėra pirminės priežasties. Dievas Sūnus, kuris pagimdytas. Dievas Šventoji Dvasia, kylanti iš Tėvo… Tai puikūs apibūdinimai, į kuriuos galima ir reikia be galo gilintis mėginant suvokti pasaulį ir save…

Psichoterapijoje, kaip ir bet kurioje praktinėje veikloje, būtinas kuo raiškesnis ir kiekvienam prieinamas Dievo įvaizdis. Prisiminkime klasiką: pasak F.Dostojevskio, „Jeigu Dievo nėra, tai koks iš manęs kapitonas?“ Dievas yra visa ko pagrindas. Net mano, kapitono, padėties. Psichoterapeuto padėties. Tikėjimo. Taip pat ir labai konkretaus tikėjimo savimi, tuo, kad esu sukurtas pagal Dievo paveikslą. Aš esu paveikslas — Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Kaip galėčiau išvysti tuos vaizdinius? Savo tėvo paveiksle: jam mane siuntė Dievas, o man — kaip tik jį. Tėvo, kuris buvo tiek realesnis už mane, kad svėrė dešimt kartų daugiau, gyveno 15 kartų ilgiau (atsimenu jį, kai 1943-iaisiais man buvo treji, jam — keturiasdešimt penkeri), o galėjo milijoną kartų daugiau už mane… Savo sūnaus paveiksle, su kuriuo mano santykis toks, kaip kadaise mano tėvo su manimi. Tačiau per jį suvokiu, koks kitados buvau, esu ir būsiu sūnus… Ir ne tik savo tėvui, kai jis gyveno, kai išėjo… Tačiau ir visiems žmonėms, kurie kažkiek vyresni, tikresni už mane. Ir visiems, kurie jaunesni, dar menkesni, silpnesni, labiau priklausomi nei aš…

Mano Dvasios vaizdinys — tai, kas visuomet kilo iš mano realaus tėvo, nesvarbu, ar šitai suvokdavau pats, tai, kas yra manyje — nesvarbu, priimu tai ar priešinuosi… Ta geroji dvasia persmelkusi mane ir tebesismelkia iki šiol. Ir turiu tėvystę, tėviškę. Tačiau Tėvynė niekur nepasitraukė. Atvirkščiai — tapo artimesnė.

Visa tai — ne paprasti mano regimi, suvokiami vaizdiniai. Ne vien įsivaizdavimas, kas yra Dievas. Dievas taip pat suvokia mane. Keičia mane į tikrą sūnų, tėvą, įgyvendina, kuria. Ir aš pats tame dalyvauju. Peržengiu kūniškumo, siauro asmeniškumo, laiko ribas ir siekiu „kiek įmanoma“ absoliutumo, absoliučiai asmeniškos sūnystės, tėvystės. Į pasaulį imu žvelgti tėviškai. „Ir dausose regiu Dievą.“

Ta geroji dvasia persmelkusi mane ir tebesismelkia iki šiol. Ir turiu tėvystę, tėviškę. Tačiau Tėvynė niekur nepasitraukė. Atvirkščiai — tapo artimesnė.

TAČIAU GRĮŽKIME PRIE MŪSŲ PROFESIJOS — PSICHOTERAPIJOS. KAS YRA DVASIA?

Kasdienė sąmonė paprastai siūlo mums lengviausius, neigiamus vaizdinius. Dvasia — tai, kas nematoma. Nejuntama. Priešinga mums, materialioms, kūniškoms būtybėms. O Šventoji Dvasia apskritai įvaro mums nevisavertiškumo jausmą: kur jau mums tas šventumas… Mes ne iš tos dvasios. Mes — kitokie. Štai toks „neigiamas“ žinojimas užpildo mūsų atmintį, mintis ir nors tai „moksliškas“ žinojimas, numarina mūsų sielą, užstoja Dievo pasaulį tiek išorėje, tiek viduje, atima gyvybę iš mūsų psichoterapijos.

Psichoterapija visus esmingiausius dalykus, reiškinius, įvaizdžius, pojūčius, jausmus, prisiminimus stengiasi išreikšti kuo lakoniškesniu, nuolankesniu, raiškesniu ir paveikesniu įvaizdžiu. Neretai net pavyzdžiu. Tokiu pačiu tikriausiu ir įtaigiausiu Dvasios įvaizdžiu mano praktikoje tampa štai kas: Dvasia yra tai, kas jungia mus su pasauliu.

Jei mėgintume patikslinti, apibrėžti tai, ko neįmanoma nusakyti, remiantis panašumu, tai Dvasia panaši į prasmę, kuri neregimai suvienija atskirų dalių, dėmių mozaiką į vaizdą, suteikia debesims mūsų fantazijoje medžių, kalnų, pilių pavidalus… Teikia mums pasaulį prasmingesnį, suprantamesnį, artimesnį…

Šventoji Dvasia — asmenybė. Vienas iš Dievo veidų. Ir mums padeda tapti asmenybėmis. Jungia mūsų „Aš“ su „Tu“, „Mes“, „Jie“, su tėvu, motina, vaikais… Leidžia atitrūkti nuo atskirybių. Per medžius įžvelgti mišką. Pasak nuostabios teologo Jono Damaskiečio metaforos, paprastas žmogus žvelgia į ikoną ir mato lentą, ant jos — įvairias dėmes, o tikintis žmogus ne tik regi Dievo Motinos atvaizdą, bet ir patiria to atvaizdo poveikį! Štai taip gyvenime ir psichoterapijoje Dvasia gydo ir vienija. Vienija ne mechaniškai, ne iš šalies, ne per prievartą, bet artumu, giminyste, supratingumu… Gaivina per bendrumą, bendravimą su kitomis asmenybėmis, vieningumą su pasauliu ir pasaulio vientisumą.

Štai vienas iš man amžinai gyvų dvasingumo įvaizdžių iš mūsų 2004-ųjų balandžio seminaro. Medicinos sesuo I. sako kolegei R.: „Neseniai negalėjau po tavęs kalbėti iš silpnumo… O šiandien džiaugiuosi savo silpnumu greta tavęs ir veržiuosi į tobulumą.“

Dar vienas dvasingumo įvaizdis iš XX amžiaus rusų poezijos (vienovės su amžiumi vaizdinys). Vladimiras Sokolovas:

Pavargau nuo dvidešimtojo amžiaus,
Nuo jo kruvinųjų upių.

Ir nereikia man žmogaus teisių.
Jau seniai nebesu žmogus.[1]

[1] Pažodinis vertimas.

 

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt trečioji (rugpjūčio 5 diena)

1

Egidijus Repečkys

„Brangus Drauge!“, kreipėsi į Turkijos prezidentą R.T. Erdoganą V. Putinas.

Pasidžiaugė tokiais bendrais projektais kaip branduolinės elektrinės statyba, dujotiekiu „TurkStream“. Pasirodo, prieš prezidentų susitikimą Turkijoje lankėsi didelė Rusijos valdininkų delegacija, kuri suderino įvairius klausimus. Dar Putinas padėkojo asmeniškai Erdoganui už tai, kad šis kartu su Ukrainos grūdų gabenimu atvėrė kelius ir rusiškų maisto produktų bei trąšų eksportui.

Neskubėkite piktintis, nes iš tiesų jokios didelės meilės tarp Erdogano ir Putino bei tarp Turkijos ir Rusijos nėra. Yra seniau pradėti abipusiai naudingi ekonominiai projektai, kurių išmesti į šiukšlių dėžę turkai negalėtų ir labai norėdami. Iš kitos pusės, „TurkStream“ dujomis stabiliai aprūpina ir dalį Europos, čia nėra jokių turbinų gedimų, jokių planinių ar neplaninių remontų. Dujos ne tik duoda pelną Rusijai, jos reikalingos ir Europos ekonomikai.

Tuo pačiu Ukrainoje rusų tankus, dažniausiai kartu su tankistais, degina turkiški Bayraktarai, tiesiogiai susiję su Brangaus Draugo Erdogano šeima. Bayraktar šiuos bepiločius Ukrainai netgi dovanoja, kaip nutiko įžymiosios Lietuvos akcijos atveju. Suprantama, kad Putinui nerūpi degantys tankistai, jis nejaučia jų ir jų artimųjų skausmo, tokia carų privilegija. Bet tankų tai gaila, nes fronte jų gali imti ir pritrūkti. Iš kitos pusės negaila, po karo vėl prigamins, tuo pačiu ir pasivogdami dalį gamybos lėšų.

Dar blogiau su Sirija. Čia Brangus Draugas neketina dairytis į Kremliaus nupieštas ribas ir elgiasi taip, kaip jam nori. Dėl Sirijos susitarti ir vėl nepavyko. Na, kaip ir susitarė, bet abu supranta, kad šakėm ant vandens. Turkija tokių žodinių pokalbių susitarimų laikysis tik iki tol, kol jai tai bus naudinga. Gal iki rytojaus, o gal kokia diena ilgiau.

Prajuokino Putino pasakymas, kad prekybos su Turkija apimtys šiemet padidėjo du kartus. Nuo sausio iki gegužės. O paskui ėmė veikti sankcijos ir prekybos apimtys susitraukė. Putinas galėtų pasakyti kiek, ministerijos paskaičiavo. Bet skaičiai netiktų tokiam gražiam pokalbiui su Brangiu Draugu.

Panašu, kad ir derybos dėl paliaubų su Ukraina gali vykti tik per Turkiją. Ir vyksta, nors šiandien abi pusės niekaip negali susikalbėti – Putinas neturi kur trauktis, o ukrainiečiai ir neketina jam tai leisti.

Nors fronte ir nieko naujo, nors šioks toks aktyvumas matosi. Rusai toliau puola Donbase, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimi. Toliau intensyviai apšaudomi artilerija ir raketomis Ukrainos miestai. Puolimas prie Chersono, kuris, pasak ukrainiečių, vyksta lėtai, bet užtikrintai (vakar tie patys ukrainiečiai sakė, kad jau tuoj tuoj prie Chersono mėgins pulti rusai). Nesakau, kad padėtis beviltiška, tiesiog abi pusės ruošiasi, ir gali būti, kad Rusija pasiruoš pirma. Tai nėra labai blogai, nes ukrainiečiams būtų palanku išsekinti puolančius rusus, perimti iniciatyvą ir tada pereiti į didesnį kontrpuolimą, kai Kremlius po ranka nebeturės rezervų, iššvaistytų puolime.

Baltarusijos gynybos ministerija žada, kad kitą savaitę sužinosime kažką „daug naujo“ apie Baltarusijos karinę politiką, geopolitinę padėtį, santykius su kaimynais ir tolimesnių įvykių prognozes. Jau įdomu, laukiu. Kaip ir anksčiau, nemanau, kad tai apie stojimą į karą, greičiausiai kažkoks baltarusiško stiliaus propagandinis kratinys.

Tuo labiau, kad O. Ždanovas sako, jog Baltarusijos armija atiduoda dar didelį kiekį savo šaudmenų atsargų Rusijai, ir kad visa armija išeina nuiminėti derlių, kaip kiekvienais metais.

Ryte pasirodė nepatikrinta informacija (gana patikimam šaltinyje) apie tai, kad lyg tai Ukrainos raketa kliudė dar vieną Rusijos karo laivą Juodojoje jūroje, bet jokio patvirtinimo taip ir nesulaukiau. O gaila.

Ukrainos prezidentas priėmė sprendimą konfiskuoti 903 objektus Ukrainos teritorijoje, priklausančius Rusijai. Seniai laikas, nors jie ir nepadengs toks žalos, kurią ukrainiečių tautai padarė agresija.

 

*****

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas


Didžiosios Britanijos saugumo pareigūnai įspėja, kad didėja branduolinio karo pavojus. Jis esą ateinantį dešimtmetį bus didesnis, nei Šaltojo karo laikotarpiu. Taip yra dėl to, kad su Rusija yra mažiau atvirų derybų kanalų, kokie buvo su sovietų sąjunga. Pažymima, jog Rusijos – Ukrainos karas yra ne lokalus konfliktas, o kur kas gilesnių geopolitinių prieštaravimų pasekmė. Todėl JK remia JAV ir Kinijos dialogą, kuris mažina branduolinę įtampą tarp pasaulio supergalių. Joe Bidenas kalbėjosi su Xi Jingpingu praėjusią savaitę, tačiau pokalbis numatytas ir šią savaitę, nepaisant konflikto dėl Taivano.

Kai kurie JAV politologai kritikuoja Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, teigdami, kad tai kelia įtampą tarp JAV ir Kinijos bei kenkia Ukrainai.

Žinoma, galima smerkti arba palaikyti Nancy Pelosi ryžtą ir jos siekį išreikšti paramą Taivanui, tačiau siūlytume į problemą žvelgti plačiau, giliau, geopolitinės perspektyvos rėmuose. Jei JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitas į Taivaną dar labiau paskatins Rusijos agresiją, o keršydama JAV, Kinija parems Rusiją – tai klaidingas žingsnis. Tačiau mes tikime, kad dėdė Semas gudrauja ir politiškai laviruoja, Kinijos atžvilgiu naudodamas meduolio ir bizūno principą.

Kinų komunistai elgiasi lygiai taip pat, kaip Kremliaus barbarai, diplomatiją paversdami raketų kalba. Raketos, paleistos į vandenis netoli Taivano šiaurės rytų ir pietvakarių yra „kaina, kurią Taivanas sumoka už Nancy Pelosi vizitą“. Tačiau Taivano „blokada“ ir karinės pratybos yra menkesnės, nei jas išpūtė Kinijos žiniasklaida, o jėgos demonstravimas vyksta po to, kai Pelosi išvyko į Pietų Korėją.

Kinija santykiuose su priešininkais naudoja ekonominius svertus, kaip tą darė Australijos ar Lietuvos atžvilgiu, ir jau uždraudė Taivano maisto produktų importą bei sustabdė smėlio eksportą į šią salą. Tačiau Taivanas netrukus sulauks paramos iš JAV 52 mlrd. dolerių investicijų pavidalu.

Bet kuriuo atveju kinai daug atsargesni ir pragmatiškesni santykiuose su JAV nei mesianizmu ir rusiškojo pasaulio viršenybe tikintys maskoliai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta Rusijos siūlymus derėtis, teigdamas, jog tai ne kvietimas deryboms, o ultimatumas. Labai gerai, kad šią žinią Zelenskis išplatino per Afrikos žiniasklaidos atstovus, kurie pastaruoju metu sulaukia itin daug Rusijos dėmesio. Zelenskio įsitikinimu, karas baigsis derybomis, tačiau jis bus „labai ilgas ir kruvinas“.

„Jie nesiūlo dialogo. Jie siūlo mums pasiduoti, priimti jų „taiką”, pamiršti, kad turime žemę, vėliavą, kad tai yra mūsų istorija, kad mus ištrintų”.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį Sočyje susitiks Putinu. Manoma, kad Turkijos valdovas nori susitarti su Kremliumi prieš naują Turkijos karinę intervenciją į Siriją.

Štai taip… reguliariai ir stabiliai NATO valstybės vadovas susitikinėja ir sprendžia savo diktatoriaus problemas su karo nusikaltėliais ir teroristais.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasmerkė Rusijos teismo sprendimą pasodinti už grotų narkotinių „medžiagų disponavimu“ apkaltintą JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner. Blinkenas nori dar kartą pakalbėti su Lavrovu ir pareikalauti, kad „su visais Rusijoje sulaikytais JAV piliečiais būtų elgiamasi sąžiningai ir skaidriai”.

Blinkenas… skambina Rusijos teroristams, smerkia, piktinasi, prašo. Kaži kodėl neskambino Osamai bin Ladenui? Gal telefono numerio neturėjo… Kremliaus vladykos juokiasi iš viso to ir priima prašymus kaip silpnumą ir klaupimąsi ant kelių. Semas turi keist retoriką ir galvot, kaip paimt maskolį už kiaušų, juos gerokai pasukt ir taip žiebt į snukį, kad baigtųsi bet kokios fantazijos kišti purvinas kanopas prie JAV piliečių.

Naftos kainos nukrito iki žemiausio lygio nuo Rusijos (ir Baltarusijos) invazijos į Ukrainą. Baimė dėl recesijos sumažino naftos paklausą, todėl šią savaitę ateities sandorių kaina sumažėjo 10 %. Dujų kainos JAV mažėja jau 49 dienas iš eilės. Vakar WTI naftos barelio kaina krito iki 88,98 JAV dolerio už barelį. Šių metų pradžioje, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios naftos kaina buvo pakilusi virš 120 JAV dolerių už barelį.

Joe Bidenas „patwittino“, jog dabar daugiau nei pusėje šalies degalinių benzinas parduodamas pigiau nei po 4 JAV dolerius už galoną.

Mūsų degalinių operatoriai irgi galėtų pasidalinti kažkiek su mumis savo fantastiniu pelnu ir savaitgaliais parduoto kuro pelną skirti, pavyzdžiui, Lietuvos gynybos investijų fondui. Ai tiesa, jį juk nepraėjus dviems metams nuo jo steigimo vyrai valdžioje kaip nereikalingą jau panaikino.

Iš Ukrainos Odesos ir Černomorsko uostų išplaukė dar trys daugiau kaip 58 tūkst. tonų kukurūzų gabenantys ukrainietiški laivai.


Karo veiksmų stebėtojai teigia, kad Ukraina fronto linijoje perima strateginę iniciatyvą. Sakytume, kad Rusija paprasčiausiai reaguoja į Ukrainos kariuomenės pozicinius veiksmus.

Rusai ruošiasi puolimui įvairiomis kryptimis ir telkia pajėgas į pietus, kur yra jiems labai pavojingas priešakinis tiltas dešiniajame Dnipro krante. Manome, kad driskiai veršis Mykolajivo link.

Teigiama, jog Rusijos Rytų karinės apygardos aviacija perkeliama į Krymo pusiasalio teritoriją. Rusija iš ilgalaikio saugojimo traukia karinę įrangą ir veža ją į frontą.


Baltarusijos ginkluotosios pajėgos stiprina karines pajėgas Bresto ir Gomelio srityse prie Ukrainos sienos.

Su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose okupantai dislokavo karių grupuotes, siekiant nukreipti ir atitraukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dėmesį.

Naktį rusai masiškai apšaudė Charkivą, sužeisti trys žmonės. Nukentėjo namai, parduotuvės, turgus, išdužo daugelio namų langai, sugriautos mokyklos, vaikų žaidimų aikštelės. Du vyrai ir moteris paguldyti į ligoninę, vieno būklė labai sunki.

Apšaudytas Toreckas, žuvo 8 žmonės, įskaitant vaikus.

Orkai vykdo puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Stengiamasi išplėsti kontroliuojamą teritoriją vakariniame Donecko miesto pakraštyje.

Luhansko srityje prabilo partizanai: buvo sunaikintas skirstomasis geležinkelio mazgo tinklas. Traukinių eismas buvo sustabdytas. Apšaudytas automobilis, kuriuo važiavo Belovodsko „liaudies meras” ir jo pavaduotojas. Abu veikėjai ligoninėje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvijo driskius iš dviejų gyvenviečių prie Slovjansko ir pagerino savo taktines pozicijas.

Kramatorsko ir Avdijivkos kryptimis driskiai pliekia iš statinės ir raketinės artilerijos bei tankų.

Barbarai griovė gyvenvietes Bachmuto rajone, mėgino vykdyti puolimą, tačiau buvo išmušti.

Apšaudyta Zaporižė. Užsidegė viena gamybos įmonė.

Okupantai raketomis atakavo infrastruktūros objektus Odesos srities Mykolajivkos gyvenvietėje.

Zaporižės ir Chersono kryptimis užfiksuotas priešo pajėgų padidėjimas. Krivyj Riho kryptimi perdislokuotos trys batalionų taktinės grupės iš Novopavlovsko. Rusai savo geležis ir balvonus gabena daugiausia per Kerčės tiltą.

******

Locked N’ Loaded

I. Donbaso kryptis.
1) Šiaurinis flangas.

• Charkiv. Aktyvėja agresoriaus manevriniai vienetai šiaurės rytiniame ruože (Ternova – Bairak – Rubizhne). Nors kol kas atakos čia atmuštos, bet intensyvumas po truputi didėja. Neatmestina, kad siekdamas prikaustyti ukrainiečių pajėgas ir jas varginti, agresorius sieks palaikyti įtampą visoje kontaktinėje linijoje šuoliuojančiu principu (vieną dieną ataka šiaurės rytuose, kitą dieną šiaurėje, tada rytuose ir t.t.).

• Izyum. Agresorius liko ištikimas sau. Praėjo kelios dienos, agresorius prikaupė jėgų ir ryte atakavo Bohorodychne ir Dolyna. Lygiai taip pat tradiciškai, ataka atmušta. Pasinaudodami tuo ukrainiečiai ima veikti aktyviau. Pranešama, kad ukrainiečiai įvykdė sėkmingą kontrataką prie Dibrivne, orkai palikę techniką pabėgo. Tai geras ženklas, kadangi link Sloviansk kartas nuo karto bandantis pulti agresorius bus priverstas žvalgytis per petį, tad bus dar atsargesnis. Ar ukrainiečiai vystys kontratakas toliau – matysime. Situacija dėkinga, kadangi agresoriaus pajėgos čia pasyvios ir išsekusios.

• Syversk. Be pakitimų.

• Bakhmut.
a) Soledar ruože atsinaujino agresoriaus atakos Yakovlivka, su tikslu pasiekti Krasnopolivka – Rozdolivka ruožą ir bandyti atskirti ukrainiečių Syversk ir Bakhmut grupuotes bei perspektyvoje vystyti puolimą link Kramatorsk. Šią ir kitas atakas ukrainiečiai atmušė, tačiau padėtis sudėtinga.
b) Svitlodarsk ruože padėtis taip pat nelengva. Neaiški situacija prie Semyhirya – Dolomitne. Neatmestina, kad ukrainiečiai iš „kišenės“ atsitraukė į gynybai patogesnes pozicijas ir išlygino frontą. Kautis taip vadinamame ugnies maiše (oponentui apšaudant iš kelių krypčių), kai dar agresorius yra sutelkęs didelę persvarą ugnimi (artilerija, minosvaidžiai), yra be galo sunku. Taigi, atsitraukimas galėjo būti savalaikis ir teisingas sprendimas. Stebėsime situaciją.

2) Centras. Orkų propagandistai žviegia apie didžią pergalę, tarsi jie būtų ne pasistūmėję kelis šimtus metrų į priekį, o jau šturmuotų Kapitolijų. Kita vertus, okupantai pasistūmėjo ir pasiekė taktinę sėkmę į pietus nuo Avdiivka, kur užėmė vieną iš ukrainiečių atramos taškų. Toliau tęsiasi gatvių mūšiai Pisky. Tuo pačiu orkai nuo Lozove veržiasi į šiaurę link kelio E50 pagrindinės sankryžos, siekdami atkirsi Pisky gyvenvietę nuo aprūpinimo ir pastiprinimo galimybės. Tik priminsime, kad šioje gyvenvietėje, kurios ilgis apie 2 km, o plotis apie 1 km, kontaktinė linija stovi nuo pat 2015 m. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki liepos 27 d. agresorius nepasistūmėjo čia nė per metrą, nors bandė ne kartą. Sektoriuje prasidėjus „grandioziniam“ puolimui, nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio 4 d. orkai „denacifikavo“ kelis kilometrus arimų ir apie 500 metrų gyvenvietės. Įspūdį daro, nesakykit.

3) Zaporizhia. Agresorius atakuoja Mariinka ruože, mūšiai tęsiasi. Visame sektoriuje dirba abiejų pusių netiesioginės ugnies priemonės (minosvaidžiai, artilerijos sistemos, MRLS).

II. Pietų kryptis. Abi pusės ruošiasi artėjančioms kovoms, persigrupuoja, dirba abiejų pusių artilerija ir aviacija. Kol kas nebegirdėti apie smūgius agresoriaus karinei infrastruktūrai ir kitiems svarbiems taikiniams. Neatmestina, kad dėl RF pajėgų vykdomos reorganizacijos (savo vietas keičia vadavietės, yra pergabenami šaudmenų sandėliai, keičiasi vienetų susitelkimo rajonų vietos), ukrainiečiai tikslina žvalgybinius duomenis apie taikinius, atnaujina vertinimus ir iš naujo suka targeting‘o procesus.

******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas

Pastarąją parą pasaulio dėmesys nuo Ukrainos perkeltas į Taivaną. Trečia pagal užimamas pareigas JAV atstovė N. Pelosi, nežiūrint Kinijos prieštaravimų, lankosi nepriklausomoje nuo Kinijos komunistų partijos režimo saloje. Tai pirmas tokio aukšto rango JAV pareigūno vizitas per paskutinius 25 metus.

Kinija ir Šėkorėja pasmerkė JAV dėl tokio „įžūlaus“ išpuolio, o prieš vizitą skelbusi grasinimus imtis karinių priemonių prieš N. Pelosi skraidinusį lėktuvą, Kinija surengė laivyno ir aviacijos pratybas prie pat Taivano teritorinių vandenų ir uždraudė kai kurių prekių eksportą ir importą į šią salą.

Karo nusikaltėlių valstybė Rusija taip pat sureagavo RF Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmojo pavaduotojo (aha, būtent taip) V. Džabarovo lūpomis pranešdama, kad „neturi pagrindo atsisakyti padėti Kinijos liaudies respublikai ginkluoto konflikto Taivane atveju, jei ji to paprašytų”.

Interneto šaukliams skelbiant apie neišvengiamą Armagedoną, skubame nuraminti – Kinija turi tikslą valdyti pasaulį ekonominėmis priemonėmis, o tam būtina veikianti pasaulinė infrastruktūra ir stabiliai augantis vartojimas.

Rusija apkaltino Jungtines Valstijas tiesioginiu dalyvavimu Ukrainos kare, pirmajam po Maskvos invazijos Ukrainos grūdus į pasaulio rinkas gabenančiam laivui be problemų tęsiant kelionę į Libaną. Maskva tai pareiškė po to, kai Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas Vadimas Skibickis komentuodamas tikslius HIMARS smūgius okupantui, minėjo „puikius palydovinius vaizdus ir realaus laiko informaciją“. Skibickis teigė, kad prieš atakas vyko JAV ir Ukrainos žvalgybos pareigūnų konsultacijos ir kad Vašingtonas turėjo veto teisę dėl numatomų taikinių.

Indija paskelbė, kad numatomas ryžių derlius bus mažesnis, nes dėl klimato pokyčių ir nepakeliamos kaitros sumažėjo šių grūdų pasėlių plotai. Ryžių ateities sandorių kaina rugsėjo mėnesiui šoktelėjo 10 procentų nuo 365 ik 400 JAV dolerių už toną. Indijos vyriausybei planuojant riboti ryžių eksportą baiminamasi, kad šių grūdų stygius dar labiau padidins maisto krizę ir badaujančių žmonių skaičių pasaulyje, o ypač Azijoje, kur ryžiai yra vienas pagrindinių maisto produktų. Indijos ryžiai pasaulio prekyboje sudaro apie 40 procentų viso eksporto.

Karščio bangos, lietaus trūkumas, sumažėję pasėlių plotai – viskas suprantama. Bet ar tik už Indijos vyriausybės planų riboti ryžių eksportą nesislepia derva apvarvėjęs ir siera dvokiantis Kremliaus skeltanagių snukis?

Rusijos aukščiausiasis teismas Azovo pulką, buvusį savanorių batalioną, pripažino „teroristine” organizacija. Antradienį Aukščiausiojo Teismo priimtame sprendime leidžiama skirti ilgas laisvės atėmimo bausmes „Azovo” kariams, kurie kaltinami puoselėjantys neonacių ir baltųjų viršenybės ideologiją. Pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą „teroristinių” grupių nariams gresia iki 10 metų kalėjimo, o jų vadovams ir organizatoriams – iki 20 metų.

Deja, bet tokią baigtį mes buvome numatę. Rusija dabar turi neva formalią priežastį nesikeisti ir nepaleisti Azovo karių, nes „teroristai“ nėra karo belaisviai. Tikrieji gi teroristai ir karo nusikaltėliai Kremliuje ir toliau tyčiojasi iš Ukrainos ir Vakarų, o teroristinė valstybė Rusija būdama ir JTO ST nare, šią instituciją pavertė visiška parodija.

Artimiausiomis dienomis greičiausiai matysime okupanto pastangas užimti Bachmutą ir tęsti puolimą Slovjansko bei Kramatorsko kryptimis, taip pat sudaryti sąlygas pietuose pereiti į puolimą Mykolajivo kryptimi.

Nežiūrint Vakarų pastangų, ukrainiečių kariai skundžiasi, kad jiems ir toliau itin trūksta ginkluotės ir amunicijos, o teikiama Ukrainai parama yra per lėta ir daugiau vykdoma garsiais pareiškimais nei realiais veiksmais. Manytume, kad artėja momentas, kai ukrainiečių kariams tampa itin svarbi psichologinė pusiausvyra ir motyvacija tęsti kovą už šalies laisvę ir mūsų taikų gyvenimą.

Ir vėl raketomis iš S-300 priešlėktuvinės gynybos sistemos apšaudytas Charkivas. Ukrainiečių žvalgyba teigia, kad raketos paleistos iš Belgorodo.

Bent 10 raketų paleista į Sumų sritį.

Okupantas bandė užimti Avdijivką, bet gavo atkirtį ir buvo sustabdytas, o vėliau atsitraukė.

Driskiai, remiami tankų ir artilerijos ugnies juda link Siversko.

Ties Bachmutu verda mūšis.

Netoli Slovjansko ukrainiečių pajėgos sunaikino ordos diversinę žvalgybinę grupę.

Priešas iš visų ginkų rūšių pliekė Mykolajivo apylinkėse, apšaudė Dnipro srities gyvenvietes bei Krivyj Riho apylinkes.

Pietų Buho apylinkėse daugelyje pozicijų rusai tankų, statinės ir reaktyvinės artilerijos bei aviacijos ugnimi sukaustė ukrainiečių jungtinių pajėgų vienetus.

Šoigu pareiškė, kad jo vadovaujami driskiai sunaikino 6 HIMARS, tačiau JAV žvalgyba tai paneigė, o ukrainiečiai pranešė, kad visos toliašaudės artilerijos sistemoms sėkmmingai darbuojasi naikindamos okupantą.

******

Donbaso kryptis.
1) Šiaurinis flangas.

• Charkiv. Orkų puolamojo potencialo utilizacija prie Charkiv ir Izyum verčia agresorių neramiai žvalgytis, ar tik ukrainiečiai neatakuos jų aprūpinimo kelių, vedančių į Izyum. Motyvuodami tuo, rusai šiandien iš artilerijos apšaudė Ivanivka (į pietryčius nuo Chuhuiv). Tikėtina, kad agresorius baiminasi, kad ukrainiečiai atsiims Chkalovske ir gal net Shevchenkove. Tai orkams būtų skausminga, nes 1) ukrainiečiai užimtų vandens kliūtimis pridengtą ir aukštumose esantį, gynybai patogų ruožą bei 2) stumteltų kontaktinę liniją 15-20 km į rytus, tai reiškia, kad iki Izyum grupuotei labai svarbaus Kupiansk lieka apie 25-30 km. Tai ribinis, tačiau įveikiamas atstumas ukrainiečių turimoms sovietinėms lauko artilerijos sistemoms, o modernioms vakarietiškoms – normalus darbinis atstumas. Ar šios agresoriaus baimės virs veiksmais ant žemės? Pamatysime.

• Izyum. Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne toliau sąlyginė ramybė. Daug darbo abiejų pusių artilerijai ir žvalgybai, dirba orkų aviacija.

• Syversk. Sektoriuje nedidelis suaktyvėjimas. Agresorius manevriniais vienetais atakavo Ivano-Darivka bei Verkhnokamyanske, tačiau puolamieji veiksmai atmušti.

• Bakhmut.

a) Soledar ruože ukrainiečiai toliau gina Pokrovske, o agresorius nepaliaujamai ieško naujų puolimui tinkamų kelių. Susidaro įspūdis, kad pagrindines pastangas nuo Pokrovske puolančios rusų pajėgos perkelia šiauriau, Yakovlivka link. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad agresorius sieks perkirsti geležinkelį Bakhmut – Syversk, pasiekti upę Bakhmutovka ties Krasnopolivka su tikslu 1) suardyti ukrainiečių Bakhmut ir Syverks grupuočių operacinę sąveiką gynyboje ir 2) mažinti Syversk gynėjų grupuotės galimybes gauti aprūpinimą.

b) Svitlodarsk ruože agresoriaus aktyvumas atsinaujino. Jie atakuoja visuose svarbiausiuose taškuose: per Vershyna ir Zaiceve bando „užsiųti“ Kodema – Semyhirya – Travneve „kišenę“. Situacija neaiški, galimai prie Kodema agresorius pasiekė nedidelę sėkmę bei nuo Klynove atakuoja Bakhmut link (kol kas nesėkmingai).

2) Centras. Agresorius toliau kruvinu snukiu daužo į gerai įvirtintą ruožą nuo Avdiivka iki Mariinka. Pisky tęsiasi gatvių mūšiai, agresorius dar šiek tiek pasistūmėjo į priekį – tai kol kas viskas, ką jam pavyko pasiekti.

3) Zaporizhia. Atrodo, mūšiai rytiniame flange aprimo. Agresorius šiandien pabandė atakuoti Velyka Novosylka ruože, tačiau nesėkmingai. Kol kas jokių naujų žinių apie vakar minėtą reorganizaciją nėra.

II. Pietų kryptis.
• Nova Kachovka vėl boom shakalaka. Tikėtina, ukrainiečiai čia naikina savo eilės persikelti per Dnieprą laukiančias agresoriaus pajėgas ir/ar aprūpinimo vienetus.

• Matome pirmus agresoriaus pajėgų papildymo dešiniajame Dniepro krante rezultatus. Šiandien didžiausias rusų artilerijos intensyvumas buvo Krivyi Rih pusėje (nuo Kobzartsi iki Osokorivka). Orkai nieko nelaukė ir metė manevrinius vienetus į ataką prie Trudoliubivka. Tai apie 10 km į pietryčius nuo Vysokopillya, tad tikėtina agresorius bando palengvinti čia esančių savo pajėgų dalią.

Ataka atmušta. Kaip ir minėta, bent pradinės Rusijos ginkluotųjų pajėgų intencijos čia aiškios – numušti ukrainiečių norą ir galimybes šiame ruože vystyti puolamųjų operacijų sėkmę Nova Kachovka link. Kaip seksis – matysime. Savo ruožtu ukrainiečiai šiek tiek išplėtė placdarmą netoli Davidiv Brid.

******

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Agresorius praneša, jog ukrainiečiai į sektorių pritraukė daugiau artilerijos baterijų. Orkai baiminasi, kad taip ruošiamasi šturmuoti rusų įvirtintą rajoną Kozacha Lopan. Labai gerai, kad baiminasi, nes vien tokia galimybė privers agresorių sektoriuje elgtis atsargiau.

Izyum. Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne toliau sąlyginė ramybė. Rutiną praskaidrina orkų žvalgybinės grupės, kurios sukuria papildomo darbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileristams, bet jie vyrai darbštūs, tai sprendžia reikalus greitai.

Syversk. Be pakitimų.

Bakhmut. Soledar ir Svitlodarsk ruože mūšių intensyvumas sumenko. Tikėtina, kad čia puolę agresoriaus vienetai išsikvėpė ir dabar reorganizuojasi. Teoriškai turėtų vykti rotacija, tačiau didelis klausimas – ar yra kam pilnavertiškai pakeisti? Dalis vienetų perdislokuoti į pietus Zaporizhia ir Cherson link, dalis šalimais į Centro sektorių. Ar agresorius dar ras rezervų išlaikyti tokį pat puolimo tempą, kuris buvo pastaruoju metu – matysime.

Centras. Agresoriaus puolimas toliau stringa. Rusų manevriniams vienetams niekur nepavyko pralaužti ukrainiečių gynybos, nors atskirose vietose pasistūmėjo kelis šimtus metrų (pvz.: Pesky gyvenvietė, šiaurinis Avdiivka flangas), tačiau tai niekaip nekeičia operacinio paveikslo. Kažkas galėtu sakyti, jei imtume versiją, kad Donbaso centre ir rytiniame Zaporizhia flange agresorius siekia ne pralaužti ukrainiečių gynybą, bet savo atakomis apsaugoti persigrupuojančias pajėgas, tai orkai tikslą pasiekia? Tarkime. Tačiau, kas bus kai šis „grandiozinis“ puolimas baigsis? Nuo Vuhledar iki Avdiivka iš esmės rusų pajėgos ne tik nebegalės pulti, bet gali būti taip, kad ir gynyba bus reta kaip rėtis. O šis ruožas dengia Donecką, tad kas bus jei „grandiozinio“ puolimo išretintos rusų pajėgos pamatys, kad čia ukrainiečiai jau rengia kontratakas? Tokiu atveju, būtų ne kažką, nes rėtis bus dar labiau suvarpyta.

Zaporizhia. Ukrainiečiai skelbia, kad Zaporizhia sektoriuje fiksuojamas agresoriaus pajėgų pergrupavimas. Teigiama, kad rusų pajėgos persigrupuoja Zaporizhia miesto kryptimi. Ką reiškia šis persigrupavimas? Ar mūsų abejonė dėl Chersono, kaip pagrindinio agresoriaus pajėgų perdislokavimo tikslo, yra pagrįsta, o orkai iš tiesų ruošiasi Zaporizhia puolimui? Arba čia nusėdo tik dalis pajėgų šiam sektoriui sustiprinti, o agresorius visgi bando į kitą upės pusę permesti didžiąją dalį manevrinių vienetų, su tikslu pradėti puolimą ten? Stebėsime situaciją.

Pietų kryptis

Davidiv Brid ruože, kaip ir visoje kontaktinėje linijoje, sąlyginai ramu, vyrauja rutina: žvalgyba, artilerija, lokalūs susidūrimai.

Ukrainos pajėgos smogė iš Krymo į Chersoną geležinkeliu vykstančiam orkų ešelonui su kariais ir amunicija. Viešų šaltinių duomenimis smūgis įvyko Brylivka, t.y. apie 100 km nuo kontaktinės linijos. Kita vertus, po vakarykščio smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui, jau mūsų niekuo nebenustebinsite.

Fiksuojama, kad kitoje Dniepro pusėje Kryvyi Rih link esanti agresoriaus grupuotė sustiprėjo. Kitaip sakant, RF pajėgoms pavyksta per upę siųsti pastiprinimą, tačiau ir toliau neaiškus to pastiprinimo mastas. Arestovičius minėjo apie jau dabar dvigubai išaugusią agresoriaus grupuotę ir esą ji dar didės, tačiau įvertinus: 1) laiką per kurį įvyko tas deklaruotas išaugimas, 2) sutrikdytą agresoriaus tiekimo tinklą per upę, 3) ukrainiečių aktyvumą atakuojant agresoriaus komunikacinius mazgus ir pajėgas kairiajame Dniepro krante, mintys ir toliau kyla įvairios.

Kol kas pavojingiausia agresoriui – ukrainiečių judėjimas nuo Davidiv Brid į pietus, tad tikėtina, rusai ir rengiasi spręsti šią problemą. Ar aukščiau įvardintomis sąlygomis agresorius pajėgus kažkam daugiau, pvz.: suformuoti Mykolaiv ar Kryvyi Rih galinčią pulti grupuotę?

Vis dar abejojame, bet stebėsime situaciją.

******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas

Rusijos (o ir mūsų) žiniasklaida trimituoja, jog Rusijoje formuojami savanorių batalionai, kurie bus siunčiami į karą Ukrainoje. Teigiama, jog bus mobilizuota daugiau kaip 30 000 savanorių, kurie papildys išretintas Rusijos karių gretas. Tai esą bus apie ketvirtadalis trūkstamų pajėgų. „Savanoriams“ skirts užduotis – užimti Donbaso regioną. Kremlius nurodė visiems 85 Rusijos federaliniams subjektams verbuoti savanorius į kovos batalionus Ukrainoje.

Kai kurie šaltiniai dėl šios „paslėptos mobilizacijos“ paniką skleidžia veltui. 30 000 naujokų kare – tai veikiau kliūtis, nei parama. Kiekvienas Lietuvos pilietis, rankoje laikęs ginklą, kariškis, šaulys, karys savanoris žino, kiek daug įgūdžių reikia norint išmokti naudotis įvairaus tipo ginklais, nekalbant apie jų panaudojimą realiose situacijose.

Taip, kad tie 30 000 veikiau bus panaudoti aptarnaujančioms grandims, skirtoms tiekimui ir minimaliai karinei paramai. Na ir atliekant „patrankų mėsos“ funkcijas.

Nemažai rusakalbių ekspertų (mes juos vertiname, kaip potencialiai pavojingus) teigia, kad Ukrainoje kariauja beveik vien kriminaliniai elementai, alkoholikai ir kitos padugnės, kurios, nei Putinui, nei kam nors Rusijoje nerūpi. Tai melas. Be abejo, tokių atmatų ordoje netrūksta, tačiau valdyti sudėtingas artilerijos, sistemas, tankus, šarvuočius, kovos lėktuvus, naudotis įvairia navigacine ir ryšio bei kita įranga asocialūs piliečiai tikrai negebėtų. Su technika dirba kariai profesionalai. Šie pezalai naudingi Kremliui užsitikrinant savo skurdžių visuomenės paramą ir gąsdinant naivų vakarietį, kad „mes karo dar nepradėjom“.

JK slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 teigia, jog rusams vis sunkiau apsirūpinti karine technika, amunicija bei gyvąja jėga. Teigiama, kad Rusijos karinės pastangos Ukrainoje baigia išsekti.

Mes itin atsargiai ir netgi su tam tikru įtarumu žiūrime į teigiančius, kad Rusijos kariuomenė išseko ar visai nusilpo. Kol raketos skrieja į miestus, griaudamos namus ir žudydamos taikius piliečius, ordos kolapso šaukliai neatrodo profesionaliai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija išreiškė pasibaisėjimą pranešimais apie ukrainiečių karo belaisvių žudymą ir kankinimą laikinai okupuotos Olenivkos kolonijoje.

„Jei ši informacija pasitvirtins, nusikaltėliai ir visi atsakingi už tokius nusikaltimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, turės atsakyti už savo veiksmus”, – sakoma ministerijos pareiškime.

Gali būti, kad akis prasikrapštė ir Prancūzijos politikai. Tikimės, kad pagaliau grius stotingo, išsipusčiusio rusų husaro mitas ir jį pakeis bedančio, sužvėrėjusio, rusiška vodka trenkiančio sadisto portretas.

Joe Bideno administracija paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš Rusiją dėl jos kišimosi į rinkimus. Kremlius pakankamai ilgai kišosi į JAV rinkimų procesus, kiršindamas socialines grupes, skleisdamas melagingą informaciją ir vykdė kitą kenkėjišką veiklą.

Sankcijomis nubaustas Rusijos pilietis Aleksandras Viktorovičius Ijonovas ne vienus metus vykdė kenkėjišką veiklą, vadovavęs antiglobalistiniam judėjimui, gaudamas paramą iš Putino labdaros fondo.

Tokius ir panašaus plauko veikėjus seniai metas susodinti į laivus ir lėktuvus ir pasiųsti namo, neišskiriant Europos valstybių, juo labiau Lietuvos.

Rusijos „Gazprom” pranešė, kad nutraukė dujų tiekimą Latvijai, kaltindama Baltijos šalį „pažeidus dujų tiekimo sąlygas”. Kas ir kokias sąlygas pažeidė – niekas nepaaiškino. Greičiausiai tai įvyko dėl to, kad „Latvijas Gaze” paskelbė, kad nepirks dujų iš „Gazprom”, moka eurais, o anksčiau Latvijos parlamentas balsavo už rusiškų dujų tiekimo uždraudimą nuo 2023 m. sausio mėn.

2022 m. dolerio kursas kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu šoktelėjo daugiau kaip 10 % ir sustiprėjo iki lygio, kokio nebuvo nuo 2002 m. Karas Ukrainoje, įtampa tarp JAV ir Kinijos, įtampa dėl Taivano stiprina dolerio, kaip saugios valiutos, pozicijas.

Per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai išaugo rusiškos naftos, gabenamos „iš vieno laivo į kitą“, kiekiai. Perkraunant naftą „iš laivo į laivą“, vienas laivas iškrauna krovinį į kitą laivą, išjungus sekimo signalą, neleidžiantį matyti, kur laivas yra. Toks perkrovimas vadinamas „tamsiu“ ir leidžia rusiškai naftai virsti bet kurios kitos Azijos šalies nafta.

Štai kokiomis banditiškomis kontrabandos kombinacijomis užsiima Kremlius, kad „prastumtų“ savo kruviną naftą juodojoje pasaulio rinkoje.

Jeilio vadovų lyderystės institutas išplatino tyrimą, jog reali padėtis Rusijoje blogesnė nei piešiama ir yra katastrofiška.

Nuo invazijos pradžios iš Rusijos pasitraukė daugiau nei 1 000 pasaulinių bendrovių. Esą Rusijos, kaip žaliavų eksportuotojos padėtis labai prasta, susiduriama su didelėmis eksporto problemomis, o importas praktiškai žlugo, “vidaus gamyba visiškai sustojo”. Dėl verslo pasitraukimo Rusija neteko įmonių, sudarančių apie 40 % šalies BVP.

Užsienio rezervai esą ištuštėjo net esant aukštoms energijos kainoms, o “Kremliaus finansų padėtis yra daug, daug sunkesnė, nei įprasta manyti”.

Jeilio tyrimo grupės mokslininkai atkreipia dėmesį, jog ekonominėse apžvalgose dažnai dominuoja “gudriai įvyniota” Rusijos pateikta informacija. Ją reikia atsijoti.

Taip, Rusijoje nėra gerai. Rusijoje yra labai blogai. Bet Rusijos ir Rusijos rusų negalima vertinti pasitelkus vakarietišką mentalitetą. Vakarai turi suvokti, jog net ir alkani, nuplyšę maskolijos driskių pulkai laikysis savo “velikaja Rosija” idėjos ir eis mirti už ją numirti.

Rusijos terorizmo ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasišaipė (pareiškimą išplatino Kremliaus žiniasklaida, kaip pagrindinį įvykį) iš Jungtinės Karalystės premjero Boriso Džonsono sakydama, esa jis galėtų „dalyvauti varžybose dėl NATO generalinio sekretoriaus posto“, jei prisistatytų moterimi.

„Niekas netrukdo Borisui Džonsonui staiga atrasti vidinę moterį. Madingas, drąsus, jo stilius”, – kudakuoja Zacharova. Višta (teatleidžia šis paukštis) nori pasakyti, kad Vakarai tokie sumoteriškėję, kad politikos madoje moteriškas stilius, homoseksualūs politikai ir silpni vadovai. Barbarams niekada nesuvokt Vakarų, tuo labiau britų. Jei Kremlius diversifikuoja savo ekonomiką į Aziją, tai ir džiaukitės turkmenbaši pašomis ir radžomis bei dėvėkit tiubeteikas. Nebesilygiuokit, barbarai, į Vakarus.

Be esminių pakitimų.
Orda supratusi, kad nepavyks vienu metu apginti Chersono ir tuo pačiu pulti Slovjansko, Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis, pradėjo dalinių pergrupavimą.

Tačiau tai iš esmės Rusijos armijai nieko neduos, nes pagrindiniai smogiamieji daliniai sudaužyti pirmosiomis itin Rusijai nesėkmingo karo dienomis.

Tęsiasi miestų griovimas, gyventojų bauginimas, chaoso kėlimas.

Šiandien masine artilerijos ugnimi buvo apšaudytas Mykolajivas. Nugriaudėjo apie 50 sprogimų. Teigiama, jog smogta ir kasetiniais sviediniais bei daugkartinių raketų paleidimo įrenginiais „Tornado-S”. Sunaikinta nemažai objektų, apgadinti gyvenamieji namai. Vienas žmogus nužudytas, šeši sužeisti.

Vėl apšaudytas Charkivas.

Naktinio apšaudymo metu stipriai nukentėjo Nikopolis. Sužeistas 1 žmogus.

Donecko kryptimi driskiai mėgina vykdyti puolamąsias operacijas, remiamas karinės aviacijos. Rusai bando nustatyti ukrainiečių dalinių išsidėstymą ir gynybos sistemą.

Rusai nesėkmingai bandė panaudoti diversinę-žvalgybinę grupę netoli Dolynos, gavo į skudurus ir pasitraukė.

Siversko kryptimi rusai apšaudo ukrainiečių artileriją ties Slovjansku ir aplinkinėmis gyvenvietėmis.

Bachmuto kryptimi tęsiamas arilerijos apšaudymas, vykdoma žvalgyba naudojant bepiločius orlaivius.

Zaporižės kryptimi buvo sąlyginai tylu.

Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas okupuotame Sevastopolyje buvo apšaudytas dronu. 5 sužeisti, mieste atšauktos visos Karinio jūrų laivyno dienos šventės. Taip ir toliau!

Prezidentas V. Zelenskis prašo iš Donecko regiono evakuoti civilius gyventojus.

******

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.
1) Šiaurinis flangas.

• Charkiv. Be pakitimų.

• Izyum.

a) Kaip spėjome, Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože šiandien ramiau, agresorius kaupia pajėgas ateities lokalioms atakoms. Tuo pačiu orkai bandė prisiminti senus gerus laikus, kai daužė galvą į pietus nuo Izyum, ruože Dmytrivka – Brazhkivka. Ukrainiečiai atmušė šias lokalias atakas.

b) Kiek neramina padėtis Husarivka ruože. Bandydami atkirsti agresoriaus užnugariui grasinančius ukrainiečių vienetus, anksčiau rusai čia porą kartų pabandė atakuoti. Ukrainiečiai apsigynė, tačiau orkai šį ruožą su artilerija apšaudo beveik kasdien. Neatmestina, kad bandys pulti ir vėl, o tai nėra gera tendencija.

• Syversk. Be pakitimų.

• Bakhmut.

a) Soledar ruože didelių pakitimų nėra.
b) Svitlodarsk ruože tęsiasi sunkūs mūšiai prie Vershyna. Agresorius ypač aršiai atakuoja, situacija permaininga. Tradiciškai orkų propagandistai skuba pameluoti ir skelbia apie šios gyvenvietės užėmimą. Tęsiasi susidūrimai prie Semyhirya ir Travneve, šias gyvenvietes toliau kontroliuoja ukrainiečiai.

2) Centre „grandiozinis“ šturmas toliau sėkmingai stringa. Pasiekti sėkmę, t.y. pralaužti ukrainiečių gynybą ir vystyti puolimą į jų gynybos gilumą (pvz.: Pakrovsk link) galimybės daugiau nei minimalios. Galimai tokiu puolimu agresorius pridengia savo vienetų perdislokavimą iš šiaurinio Donbaso flango į Zaporizhia apylinkes.

3) Zaporizhia taip pat nedidelis suaktyvėjimas. Agresorius atakuoja prieš kurį laiką prarastas teritorijas aplink Vuhledar. Tai tik patvirtina versiją, kad taip bandoma pridengti pajėgų judėjimą iš šiaurės į pietus. Netoli Vuhledar, apie 10-15 km į agresoriaus gynybos gilumoje yra Volnovakha. Ši gyvenvietė – kelių tinklo mazgas, kurios neįmanoma apeiti pervežant pajėgas, šaudmenis, degalus į Zaporizhia, tai vienas pagrindinių kelių link Cherson (einantis iki Nova Kachovka). Žinoma, tai supranta ir ukrainiečiai, todėl imasi veiksmų. Štai šiandien šio geležinkelio atkarpoje Volnovakha – Rozivka – Komysh-Zorya bėgiai ėmė kažkaip ir išsiardė. Ir ką svarbu paminėti, išsiardė būtent toje vietoje, kur viena geležinkelio atšaka keliauja į šiaurės vakarus, t.y. kontaktinės linijos link, o kita į Tokmak bei toliau Nova Kachovka link.

II. Pietų kryptis. Tęsiasi pasistumdymas Davidiv Brid ruože. Ukrainiečiai bando dar labiau išplėsti placdarmą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Taip pat apsikeičiama artilerijos smūgiais, ukrainiečiai išlaiko iniciatyvą – atakuoja sandėlius, vadavietes ir komunikacinius mazgus, ypač gerai pataikyta Nova Kachovka. Taip pat sugriautas Antonovo (Antonivskyy) geležinkelio tiltas prie Prydniprovske, esantis netoli nuo to pačio pavadinimo automobilių tilto. Taigi all in all, iš keturių tiltų, kuriais okupantų pajėgos gabena aprūpinimą, du tiltai sugriauti, du tiltai stipriai apgadinti (Darivka ir Nova Kochovka).

Pabaigai šiek tiek apie agresoriaus pajėgų perdislokavimą. Prieš keletą dienų minėjome, kad atvyko orkų pastiprinimas į Krymą, taip pat dalis pajėgų nuimama nuo šiaurinio Donbaso flango ir juda į pietus. Keletas su tuo susijusių momentų:

• Nebūtume tokie drąsus teigti, kad nuo šiaurinio Donbaso flango nuimami visi RF reguliarūs vienetai, o paliekami tik „separai“. Nors aktyvumas Syversk sumažėjo, tačiau Bakhmut mūšiai tokie pat intensyvūs. Tuo pačiu suaktyvėjo kautynės Centro ir rytiniame Zaporozhia flange. Visam tam vien „separų“ vienetų neužteks. Tuo labiau, kad iki suaktyvėjimo Centre, ten orkų buvo negausios pajėgos. Taigi vienetus persiuntimui į pietus galima buvo paimti tik iš šiaurinio Donbaso flango. Kitaip tariant, bendras mūšių aktyvumas kol kas nemažėja, dėl to sunkiai įtikimą, kad vienetų šioje fronto dalyje labai mažėtu. Palauksim pamatysim.

• Labai gaji versija, kad šios pajėgos (iš Krymo ir iš šiaurinio Donbaso flango) juda bei toliau judės link Cherson. Tai tikrai galimas eigos variantas, tačiau:

1) ukrainiečiai netiesioginės ugnies (HIMARS, artilerijos) pagalba kontroliuoja visus svarbiausius kelius per Dnieprą į Chersoną, tad pajėgų judėjimas turėtų būti dovana ukrainiečių artileristams (nors klausimas atviras dėl stebėjimo ir savalaikės ugnies iškvietimo į suplanuotus taikinius galimybių);

2) agresoriaus gynybos giluma yra ribota ir pajėgų susitelkimo taškai dešiniajame (vakariniame) krante gali būti nuspėjami. Žinant, kad visame fronte aplink Chersoną aktyviai veikia ir ukrainiečių aviacija, tai dėl medalių bei ordinų su artileristais konkuruotų ir lakūnai;

3) ženkliai išaugusią grupuotę dešiniajame Dniepro krante reikės dar gausiau, intensyviau aprūpinti (ypač jei agresorius vykdys puolimo veiksmus), tačiau tiekimo kelių per Dnieprą daugiau nebus, yra kas yra.

• Dėl to iš karinės pusės toks agresoriaus pajėgų perdislokavimas yra/būtų labai rizikingas. Tad neatmestina, kad agresorius sustiprins pajėgas dešiniajame Dniepro krante tiek, kad grupuotė būtų pajėgi gintis ir turėtu rezervą (tiek vienetais, tiek aprūpinimu), tuo pačiu permestus vienetus koncentruos Zaporizhia sektoriuje, kur prieš tai mūsų įvardintos grėsmės nepalyginamai mažesnės. Tokiu atveju, ankščiau minėtas agresoriaus puolimas Centro sektoriuje ir rytiniame Zaporizhia flange būtų reikalingas ne tik pridengti pajėgų judėjimą, bet ir bandytų atitraukti dalį pajėgų nuo potencialios tikrojo puolimo vietos (pvz.: Polohy). Klasika.

• Kita vertus, jei visgi agresorius pasirinks permetinėti pajėgas link Cherson ir tai įvykdys sėkmingai, (t.y. dešiniame Dniepro krante bus suformuota pulti pajėgi RF ginkluotųjų pajėgų grupuotė), bus sunku suprasti, kokiu būdu ukrainiečiai užtikrina (arba neužtikrina) Dniepro kontrolę. Kadangi dviem naudoti netinkamais, dviem pažeistais tiltais bei pontoninėmis perkėlomis (plaustais) sugebėti daugiau nei dvigubai padidinti esančia agresoriaus grupuotę? Sunkiai įsivaizduojamas dalykas.

******

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas:

Charkiv. Ir toliau tęsiasi kova parteryje – žvalgyba, artilerija, lokalios atakos.

Izyum. Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože agresorius šiek tiek kruta, bet atakos mažesnio intensyvumo nei buvo vakar. Turbūt tradiciškai kelias dienas bus šiek tiek ramiau. Tikėtina palaikys pulsą, bet kol kas didesnio mąsto puolimo sunku tikėtis.

Syversk. Antra diena sektoriuje ramiau, agresorius pabandė atakuoti Verkhnokamyanske, gavo į rimtą atsaką ir teko trauktis atgal iš kur atėjo. Toliau trūksta informacijos dėl Berestove. Ukrainiečiai praneša jog gyvenvietę ar tai jos apylinkes atakuoja agresoriaus netiesioginės ugnies priemonės, tai sufleruoja, kad arba a) gyvenvietę kontroliuoja ukrainiečiai, arba b) kontaktinė linija eina per gyvenvietės pakraštį. Taigi, tikėtina, agresoriaus pajėgos nekontroliuoja Berestove.

Bakhmut:

  • Soledar ruože toliau tęsiasi mūšiai dėl Pokrovs’ke. Ukrainiečiai čia sėkmingai ginasi, tačiau Rusijos pajėgų vienetai bando apeiti šį, jiems sunkiai įkandamą, įtvirtintą rajoną su tikslu atakuoti ruožą šiauriau. Mūšis tęsiasi.
  • Svitlodarsk ruože ukrainiečiai apsigynė nuo rusų atakų Vershyna ir Semyhirya.

Centras. Tęsiasi „grandiozinis“ šturmas, kaip jį bando pristatyti Rusijos propagandistai. Agresorius eilinį kartą atakavo įtvirtintą Avdiivka gynybos rajoną, Pisky ir Krasnohorivka, tačiau gynėjai jiems vėl nudaužė ragus ir kanopas. Orkai nepralaužė ukrainiečių gynybos linijos, nors vietomis ir pasistūmėjo šiek tiek į priekį. Ten, kur visiškai nepavyko užsikabinti, agresorius atsitraukė į pradines pozicijas. Dirbo artilerija.

Zaporizhia. Be artilerijos dvikovų agresorius pabandė atakuoti Velyka Novosilka rajone, tačiau ir čia patyrė nesėkmę.

Pietų kryptis. Ukrainiečiai kaupia pajėgas naujai išlaisvintose teritorijose Davidiv Brid ruože. Agresorius artilerijos ugnimi atakuoja visą ruožą, vykdo lokalias atakas ir siekia kaip įmanoma trukdyti ukrainiečiams įsitvirtinti. Tęsiasi susidūrimai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerijos baterijos sėkmingai sėja mirtį agresoriaus gynybos gilumoje (Chkalove apylinkės) su tikslu trikdyti agresoriaus manevrinius vienetus, taip trukdant jiems formuoti puolimo grupes. Netiesiogine ugnimi ir toliau sėkmingai atakuojami agresoriaus susitelkimo rajonai, šaudmenų ir degalų atsargų vietos.

******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pagrasino JAV prezidentui Joe Bidenui esą kišdamosi į Taivano reikalus Jungtinės Valstijos „žaidžia su ugnimi“. Paskutiniu nesutarimo tašku tapo planuojamas JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną. Lyderiai apsikeitė nuomonėmis, kad abu siekia stabilumo regione, tačiau Jinpingas pabrėžia Taivano – nedalomos Kinijos teritorijos – statusą.

Kinijos vadui, regis, neįmanoma suprasti, kad Nancy Pelosi vyksta į Taivaną nesuderinusi kelionės tikslų su Baltųjų rūmų administracija. Pirmininkė tiek Kinijos, tiek Rusijos atžvilgiu laikosi kietos pozicijos ir ragina pripažinti Rusiją teroristine šalimi bei taikyti jai tą pačią užsienio politiką, kaip ir Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Tai reikštų naują geležinę uždangą Rusijai. Bidenas (kol kas) Rusijos atžvilgiu laikosi „minkštos“ politikos. Tačiau „Rusijos terorizmo“ klausimas greitai gali būti įtrauktas į JAV Kongreso debatus ir tapti pagrindiniu įvykiu šalyje.

JAV taip pat imasi veiksmų, kad šalis nebebūtų priklausoma nuo Kinijos gamybos. Senatas priėmė teisės aktą, kuriuo puslaidininkių bendrovės skatinamos statyti daugiau aukštųjų technologijų gamyklų JAV. Joe Bidenas siekia sutelkti pasaulio demokratines valstybes remti investicijas į kitas mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, kurios taptų alternatyva Kinijai.

Kinija, kaip ir Rusija, Vakarų siekio gauti visko „daug ir pigiai“ produktas. Daugelis dar pamena pigų kinišką šlamštą, kuriuo prieš 30 metų buvo užversti mūsų prekystaliai. Tačiau Kinija išmoko gamint, išmoko uždirbt, investuot ir tapo ne tik viena pagrindinių ekonominių, bet ir karinių galių pasaulyje. Šešėlis sukilo prieš šeimininką.

Ukrainos pusė teigia, jog abi JAV Kongreso partijos pritaria tolimojo nuotolio raketų ATACMS perdavimui Ukrainai. Šiuo ginklu galima smogti į taikinius 300 km atstumu.

Sveikinam. Panašu, jog JAV politikai jau suvokė, kad Rusija nesustos, kol kaip reikiant negaus į dantis. Jei to dabar nepadarys Ukraina, tai teks daryti JAV ir sąjungininkams.

Vokietijoje, Hanoverio mieste, dėl dujų krizės visuose viešuosiuose pastatuose išjungtas šildymas, dušuose – tik šaltas vanduo. Tai pirmasis didelis Vokietijos miestas, išjungęs karštą vandenį po to, kai Rusija prieš Europą pradėjo dujų terorą. Karšto vandens nebus visuose viešuose pastatuose, taip pat sporto klubuose, išjungti miesto fontanai, taupant energiją, didžiuosiuose pastatuose, tokiuose, kaip muziejai, rotušė – naktimis apšvietimas bus išjungtas. Draudžiama naudoti nešiojamuosius oro kondicionierius, šildytuvus ir radiatorius.

Tokiomis drastiškomis priemonėmis vokiečiai stengiasi sukaupti dujų atsargas žiemai. Teisingai daro, tik apie tai reikėjo galvot 2014-aisiais.

Maskva ir Vašingtonas susikibo derybose dėl apsikeitimo kaliniais. Bideno administracia siūlo Maskvai apkeisti 25 metų laisvės atėmimo bausmę JAV atliekantį Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą į narkotikų gabenimu įtariamą WNBA žvaigždę Brittney Griner ir šnipinėjimu įtariamą Paul Whelan. Krepšinio žvaigždė sulaikyta gabenusi kažkokį kanapių aliejų, kas Rusijoje griežtai draudžiama.

Išpūsta byla nuolat rodoma per TV, smerkiant juodaodę krepšininkę, kuri dar, tik pamanykite, ir homoseksuali. Vaduoti garsių JAV piliečių ėmėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pareiškęs, jog dėl apsikeitimo įkalintaisiais skambins Lavrovui. Tačiau panašu, jog skambutis beprasmis, nes Putlerio atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kas „kol kas šiuo klausimu nėra jokio susitarimo”.

Putinas mėgsta žvaigždes. Mėgsta spausti joms ranką arba sodinti už grotų. Taip jis pats, būdamas menkysta „pakyla iki žvaigždžių“ ir aukščiau jų. Tuo pačiu Rusija, kaip terorizmo tradicijų šalis, pasilieka sau teisę ne tik žeminti priešininką, bet ir reikalauti iš jo tam tikrų nuolaidų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba rengiasi pirmajai kelionei po Afriką.

Pagal naują Ukrainos politiką šalis daugiau dėmesio skirs ne tik Afrikai, bet ir Artimiesiems Rytams ir Lotynų Amerikai.

Remiantis naująją Ukrainos politika, prezidento Zelenskio įsakymu įvesta specialaus atstovo Artimiesiems Rytams ir Afrikai pareigybė.

Labai išmintinga. Vakarų įtaka ir bendradarbiavimas su šiais regionais tiesiog būtinas. Nes, kaip sakoma, ten, kur yra vakuumas arba iš kur pasitraukia amerikiečio batas, kaip mat atsiranda rusas. Ukraina ir vėl demonstruoja Vakarams lyderystės pavyzdį.

Rusija ir toliau laikosi strategijos išsilieti ant civilių objektų raketų kruša, jei kas nors nepavyksta diplomatiniame ar karo fronte. Po aktyvių ir sėkmingų Ukrainos kariuomenės atakų Chersono srityje Rusija smogė raketomis daugelyje Ukrainos vietų. Raketomis pataikyta į Kropyvnickio miestą, žuvo penki žmonės, 25 buvo sužeisti.

Chersonas abiems pusėms šiuo metu tapo operaciniu tikslu. Chersono kontrolė Kremliui yra labai svarbi, nes per jį eina sausumos kelias į Krymą. Ukrainiečiams jis svarbus užrakinant patekimą į Krymą ir galvojant apie tolesnį teritorijų į rytus išlaisvinimą. Be to, Chersono atsiėminas užtikrintų sąlyginę ramybę Mykolajive.

Rusams fronte daugėja logistinių problemų: sėkmingos HIMARS atakos privertė driskius perkelti amunicijos sandėlius toliau nuo fronto linijos ir dabar sviedinių, kuro ir ėdalo gabenimas trunka ilgiau.

Nepaisant nežymių laimėjimų, skelbiama, kad Vakarų ginkluotė padėjo Ukrainai ženkliai sulėtinti Rusijos pajėgų žygį. Rusijai artimiausiu metu, greičiausiai, nepavyks užimti viso Donbaso ir ji bus priversta ieškoti strateginių sprendimų puolimui tęsti.

Apšaudytos Kyjivo prieigos, karinėje bazėje buvo sužeista 15 žmonių. Taip pat nukentėjo šiauriniai ir pietiniai Ukrainos regionai, yra žuvusiųjų.

Rusijos teroristai į Kirovogrado sritį paleido 13 sparnuotųjų raketų – aštuonias jūrines „Kalibr” ir penkias X-22 raketas iš lėktuvo TU-22M3.

Apšaudytas Charkivo centras, sugriautas pastatas, vyksta gelbėjimo operacija.

Okupantų raketos pataikė į Kanatovo karinį aerodromą ir vieną iš „Ukrzaliznytsya” objektų.

Rusai mėgino vykdyti puolimą Bachmuto ir aplinkinių gyvenviečių kryptimis, tačiau nesėkmingai. 3 žmonės žuvo, 3 sužeisti Bachmuto apšaudymo metu.

Rusai pataikė į Soledaro vidurinę mokyklą, kuri užsidegė.

Atsinaujino apšaudymas Avdijivkos, Novopavlovkos ir Zaporižės kryptimis.

Toliau vykdomas lėtas puolimas, mėginant žengti Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.

Rusai mėgina kontratakuoti, tiksliau imituoti puolimą Chersono srityje.

Ukrainos aviacijos, raketų ir artilerijos daliniai toliau smogia į okupantų atramos punktus ir gyvosios jėgos bei technikos telkinius.

******

Locked N’ Loaded

Šiaurinis flangas

Charkiv. Be pakitimų.

Izyum. Kaip ir minėjome anksčiau, agresoriui reikia keleto dienų, kad suformuoti pulti gebančią grupuotę. Štai ir dabar kelios dienos sąlyginės ramybės ir šiandien orkai atakavo ukrainiečių gynybos liniją Krasnopyllia – Dolyna – Bohorodychne. Aktyviausiai atakuota Mazanivka ir Dolyna. Galimai agresorius pabandė sukaustyti ukrainiečių pajėgas Dolyna miestelyje, ir tuo pačiu smogė Mazanivka iš šiaurės vakarų, taip bandydamas apeiti gyvenvietę ir ją kertantį upelį, išeiti gynėjams į užnugarį prie Krasnopyllia – Dolyna. Kaip ir šimtus kartų prieš tai nieko nepešė, ukrainiečiai apsigynė.

Syversk. Šiandien sektoriuje ramiau, pagrinde dirba abiejų pusių artilerija. Neaiški padėtis dėl Berestove, pasirodė žinių, kad ten veikia agresoriaus manevriniai vienetai. Jei ir taip, kažin ar orkai labai apsidžiaugs tokia sėkme. Gyvenvietė iš šiaurės vakarinės, vakarinės ir pietvakarinės pusės apsupta kalvomis. Tarp jų link Syversk veda iš esmės vienas vandens kliūtis kertantis kelias, atsiremiantis į Vyimka gyvenvietę, o šalia mūsų jau pažįstami ukrainiečių kontroliuojami Ivano – Darivka ir Spirne. Žvelgiant teoriškai ukrainiečiai turi galimybę ugnies priemonėmis, pozicine gynyba ir lokaliomis atakomis uždaryti agresorių gyvenvietėje taip, kaip jie tai padarė Shyrokine 2015 m. pradžioje. Žiūrėsime, ar pavyks.

Bakhmut:

  • Svitlodarsk ruože ukrainiečiai toliau gina Semihirja (nepaisant pranešimų, kad jie jau iš ten pasitraukė). Kaip ir vakar minėjome, agresorius siekia pabandyti atkirsti visą ruožą ir atakuoja Vershyna su tikslu stumtis į vakarus Bakhmutka upės link.
  • Soledar ruože tęsiasi kautynės prie Pokrovske, rusai nežymiai pasistūmėjo. Agresorius taip pat pabandė atakuoti nuo Klynove Bakhmut link, tačiau patyrė nesėkmę.

Centre agresorius antra diena skelbiasi pradėjęs didelį puolimą Avdiivka – Mariinka ruože, tačiau kol kas to „grandiozinio“ puolimo šešėlio, ką jau kalbėti apie rezultatus. Kreivas bandymas pulti Pesky link atmuštas. Žiūrėsime, kas bus toliau.

Zaporizhia be pakitimų.

Pietų kryptis.
Kaip ir buvo galima tikėtis, agresorius pabandė kontratakuoti Davidiv Brid ruože. Kažin ar jis tikėjosi atsiimti tai ką vakar prarado (Andriivka ir Lozove) ar labiau siekė sustabdyti tolimesnį ukrainiečių puolimą. Kaip ten bebūtų, orkų ataka atmušta, ukrainiečiai įsitvirtina naujose pozicijose.

Ukrainiečių artileristai toliau dirba iš peties keldami į orą agresoriaus šaudmenų ir degalų sandėlius – Chornobaivka again.

Tiekimas per Nova Kachovka ir Darivka sutrikdytas, o per Antonovo tiltą ir toliau nevyksta. Orkai bando būti gudresni už penktoką, ir netoli Antonovo tilto atsargas ir karinę įrangą plukdo pontoniniu keltu. Jei visas internetas tai žino, tai žino ir ukrainiečių artileristai, tad fejerverkų ilgai laukti neteks.

*****

defenc-blog.com

Ukrainos kariai numušė naujausią Rusijos naikintuvą
Pranešama, kad Ukrainos oro pajėgos virš okupuoto Nova Kachovkos miesto Chersono srityje numušė Rusijos naikintuvą Su-35 Flanker-S.

„Apie 20.00 val. liepos 19 d., Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinių raketų kariuomenės dalinys Nova Kachovkos srityje numušė Rusijos naikintuvą“, – antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos oro pajėgos.

Kaip rašoma tviteryje, naikintuvas bandė atakuoti Ukrainos artimos oro paramos lėktuvus.
Su-35 yra naujausios kartos sovietinių laikų naikintuvas Su-27. Tai dviejų variklių, daugiafunkcis naikintuvas, varomas dviem AL-117S turboventiliatoriais ir su traukos vektoriaus purkštukais, leidžiančiais orlaiviui pasiekti „super manevringumą“.

Reaktyvinis lėktuvas turi 30 mm patranką, turi 12 kietųjų taškų ir gali aptikti taikinius daugiau nei 400 kilometrų atstumu, o jo radaras vienu metu gali sekti iki 30 taikinių. Naikintuvo nuotolis viršija 3500 kilometrų be degalų papildymo.
Daugiau apie šį šaltinio tekstą
Šaltinio tekstas, reikalingas norint gauti papildomos vertimo informacijos
Siųsti atsiliepimą
Šoniniai skydeliai

******

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Sektoriuje prasidėjo įdomus judesys. Ukrainos duomenimis, siekdamas pagerinti savo logistiką, agresorius pradėjo įrenginėti pontonines perkėlas per vandens kliūtis kontaktinės linijos užnugaryje. Neaišku nei kokiomis pajėgomis, nei kokiose vietovėse ši veikla vykdoma, bet momentas labai įdomus. Neatmestina, kad orkus taip paveikė HIMARS ir kitų ukrainiečių artilerijos sistemų smūgiai rusų komunikacijoms Pietų kryptyje, tad jie nusprendė pasiruošti jei netyčia koks HIMARS‘as į svečius atvažiuotų. Tiesa, labiau realistiška, kad šiame sektoriuje galime pamatyti nebent išmanios amunicijos vakarietiškoms 155 mm artilerijos sistemoms, HIMARS‘ams darbo užtenka prioritetiniuose sektoriuose. Charkiv svarbesnis šūvio tikslumas, o ne didesnis ugnies nuotolis. Ukrainiečių artilerija ir dabar pajėgi pasiekti taikinius visame orkų užnugario gylyje iki sienos, tačiau naikinti tiltus tikslumo su sovietine artilerija neužtenka. Ko agresorius baiminasi?

  • tiekimo į ruožą Rubyzhne – Starytsa –Ternove sutrikdymas (per Sverskyi Donec iš Vovchiansk į vakarinį krantą, tiltai prie Buhruvakta, Ohriceve). Sunaikinus tiltus, agresorius atsidurtų labai sudėtingoje situacijoje, kadangi iš šiaurės, per RF teritoriją, kelių arba nėra arba jie labai prasti.
  • tiekimo iš RF teritorijos per Murom – Sereda į okupuotą Ternove – Zelene – Lukyantsy ruožą sutrikdymas. Šį ruožą per pusę dalija upė Murom, susisiekimą užtikrina du tiltai (Neskuchne ir Zelene).
  • tiekimo Lukyantsy – Lyptsi – Strilechna ruože sutrikdymas (iš RF teritorijos Zhuravlivka, galimai Lozovoe, Vergilivka). Ruožas yra apribotas Lypec, Charkiv upių ir Travyanske tvenkinio, „nukirtus“ tiltus ruožas būtų izoliuotas.

Velyki/Maly Prochody – Alisivka – Kazacha Lopan ruožas šia prasme bene mažiausiai pažeidžiamas, turi tiekimo kelius iš RF teritorijos Krasnyi Chutor, Nechoteevka, Zhuravliovka. Tačiau sutrikdžius tiekimą aukščiau minėtuose ruožuose, logistinę sąveiką tarp visų ruožų ir perorientavus tiekimą per šį ruožą, čia susidarytų bottle neck, kas taptų labai geru taikiniu ukrainiečių pajėgoms.

Izyum. Be pakitimų.

Syversk. Dėl masinės agresoriaus utilizacijos, sektoriuje darosi kiek ramiau. Daug darbo abiejų pusių artilerijai, agresorius lieko ištikimas savo taktikai – Verkhnokamenske atakavo iš rytų (Verkhnokamenka) ir šiaurės rytų (Bilohorivka). Tradiciškai nesėkmingai.

Bakhmut:

  • Soledar ruože toliau nelengvos kautynės prie Pokrovske, tačiau agresoriui ir toliau nesiseka pasiekti operacinių tikslų, t.y. išmušti ukrainiečius iš čia esančių aukštumų, pasinaudojant jomis iš pietų įžengti į Soledar, blokuoti Bakhmut iš rytų, persigrupuoti ir pradėti puolimą Syversk link iš pietų (apeinant kol kas neįveikimą jiems rytinį miesto gynybinį ruožą).

 

  • tęsiasi sunkūs mūšiais Svitlodarsk. Panašu, agresorius po truputį perima šiaurės ir šiaurės vakarinio Vuhlihirsko tvenkinio kranto kontrolę. Tačiau čia placdarmas vystyti puolimą per siauras dėl už nugaros esančio tvenkinio, ukrainiečių artilerija čia gali lengviau į faršą taškyti pulti besirengiančius orkų vienetus. Tačiau agresoriaus atakos ruože Kodema – Semihiria – Travneve nesėkmingos ne tik dėl to. Labiausiai prie to prisideda ir tai, kad šis sektorius išvagotas vandens telkinių, tad ukrainiečiams lengviau organizuoti gynybą, priešas neturi daug puolimo kelių, tad nuspėjamose atakų vietose sėkmingai yra utilizuojamas. Neatmestina, kad dar padaužęs galvą į sieną, agresorius bandys kiek šiauriau pasiekti Bakhmutka upę ir atkirsti upių apsuptą ukrainiečių ginamą ruožą, t.y. gynėjų privalumą paversti jų trūkumu. Turbūt todėl vis pabando laimę puldami šiauriau esančią Vershyna. Tai puikiai supranta ir ukrainiečiai. Stebėsime situaciją.

Centre ir Zaporizhia be pakitimų.

Pietų kryptis:
Šiandien rytą geros valios žmones apskriejo puiki žinia, kad po ukrainiečių artileristų naktinio darbo bet koks judėjimas Antonovo tiltu sustabdytas, ši transporto arterija (bent kuriam laikui) nebus naudojama. Ir kas toliau? Prisimenate vakar rašėme apie visai netoli esantį geležinkelio tiltą? Neaišku, ar orkai jau pradėjo ten įrenginėti pontonus, ar ne, bet čia dar vienas kabūūm. Agresoriui padėtis čia sparčiai komplikuojasi.

Tarsi paskaitę mūsų ankstesnius postus, ukrainiečiai neapsiriboja vien tik artilerijos smūgiais, tačiau vykdo ir lokalias atakas, t.y. ne stumia kontaktinę liniją, bet ir mūšiuose sekina agresoriaus resursus. Išvaduoti Lozove ir Andriivka kaimeliai, t.y. dar labiau išplėstas Davidiv Brid placdarmas. Nereikia būti karo genijumi, kad suprastum kur jis nutaikytas – perskelti visą rusų grupuotę dešiniajame Dniepro krante į dvi dalis, pasiekiant Nova Kachovka jas izoliuoti ir naikinti dalimis.

Netikime greitu rezultatu, laukia ilgas, sunkus ir kruvinas mūšis.

******

Vykstant Rusijos ir Ukrainos karui, JAV tankai „Abrams“ atvyksta į Europą

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

JAV Ukrainai tieks dar daugiau modernių ginklų. Pagal naują 175 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą, Ukraina gaus dar daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų HIMARS, keturis valdymo ir kontrolės automobilius, prieštankinius ginklus, 36 000 105 mm užtaisų kitos įrangos. Taip pat bus tiekiama karinė įranga, kuri prezidento Joe Bideno įsakymu išimta iš JAV atsargų.

JAV įsipareigojo nusiųsti Ukrainai ir iki 580 papildomų taktinių bepiločių orlaivių „Phoenix Ghost”.

Ukrainos gynybos ministerija užsimena apie JAV naikintuvus F-16. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas leido suprasti, kad reikia „kažką daryti“ su Ukrainos aerodromais, kad tokie lėktuvai juose galėtų leistis. Apie tai prabilo ir JAV karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charlesas Brownas, paskelbdamas, jog svarstoma galimybė apmokyti Ukrainos pilotus valdyti F-16.

Pamenat, kaip politikai ir ekspertai klykė, kad Vakarai privalo nedelsiant Ukrainai duoti naikintuvų pirmosiomis karo dienomis? Tai buvo emocija. Mes visi norėjome pačius geriausius ginklus Ukrainai atiduoti ryt, o pergalę švęsti poryt. Trūko tik dviejų smulkmenų – lėktuvams tinkamų oro uostų ir valdyti juos gebančių pilotų.

Reziumuojant šią ginklų paramos temą, mums peršasi mintis, kad Vakarai iki šiol neturi aiškaus plano, kaip sudoroti Putino chuntą. Šįkart nepavyks sužaisti „nafta“, kaip atsitiko griaunant Sovietų Sąjungą. Gal mes klystame, tačiau susidaro toks įspūdis, kad kol kas norima laimėti laiko tokiam planui sukurti, o tuo tarpu nutarta Rusiją alinti beprasmiame, kruviname kare, kuriame, deja, daugiausia kentės Ukraina.

„Smūgis Odesos uostui neturėtų pakenkti grūdų eksportui“ – pareiškė Putino liežuvis Peskovas. Kokia gėda patikėjusiems Rusija! Kaip gi nepakenks, jeigu jau pakenkė. Kviečių ateities sandoriai Čikagos biržoje pirmadienį pabrango beveik 4 proc. Grūdų transportavimas laivais praktiškai sustojo. Laivų savininkai bijo plaukti į užminuotus Ukrainos uostus, kuriuose krinta raketos. Augančios maisto produktų kainos JT manymu gali sukelti precedento neturintį badą ir masinę migraciją.

O Peskovas šaiposi, kad pavojaus nėra. Putinas ir jo sėbrai, iš vienos pusės, patys ir sukūrė grūdų stygių, o iš kitos – sukaupė pakankamas grūdų atsargas. Kol jie ruošėsi karui, mes žiūrėjome ir plojome „Gulbių ežerui“ Trakų pilyje. Baletas ant tankų.

Vakar Vokietija perdavė Ukrainai tris savaeiges oro gynybos sistemas „Gepard”. Iš žadėtų 15. Jei Vokietijos parama ir toliau vyks tokiais tempais, tai paskutiniai Sholzo „globojami“ „Gepardai“ Ukrainą pasieks 2047-ųjų liepą.

Vakarų žiniasklaida mirga pranešimais apie tai, kad vos paleidusi „Nord Stream 1“, Rusija vėl jį užsuka, tiksliau prisuka. Kankins dabar maskoliai rusiškų dujų mėgėjus taip, kaip KGB tardytojai kalinius, atsukdami ir užsukdami deguonį dujokaukėje. „Vot poprygajiet geiropa!“

Tuo tarpu Europos Komisija paragino šalis per ateinančius septynis mėnesius sumažinti dujų vartojimą 15 proc. Europos lyderius šokas ištiko, matyt, dėl to, kad per vasarą tikėtasi pripildyti dujų saugyklas žiemai. Labiausiai sunerimo vokiečiai, kuriems šią žiemą gali tekti gyventi gerokai šalčiau, o Vokietijos ekonomikos ministerija informuoja, jog „remiantis turima informacija, nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių („Gazprom“) reikėtų mažinti tiekimą”.

Kremlius gi kuo ramiausiai praneša, kad „Gazprom” turi sustabdyti dar vieno dujų turbinos variklio darbą dujotiekio „Portovaja“ kompresorinėje stotyje, nes baigėsi eksploatacijos laikas iki kapitalinio remonto. Nuo liepos 27 d. 07.00 val. ryto Maskvos laiku „Portovaja“ kompresorinės stoties paros pajėgumas sumažės iki 33 mln. kubinių metrų per parą nuo dabartinių 67 mln. „Tikėtina, kad dėl to Europos šalims bus sunkiau papildyti dujų atsargas prieš žiemą“, – tyčiojasi maskoliai.

Gazprom” visiškai nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, Danijai, Suomijai, Nyderlandams ir Lenkijai, nes šios šalys atsisakė vykdyti Kremliaus nurodymą sąskaitas apmokėti rubliais, o ne eurais arba doleriais. „Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Mes nežaidžiame pagal taisykles, kurių nesukūrėme”, – pragydo karo priešininką vaidinęs „Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris.

Taip jau nutinka, kai laiku neatliekami namų darbai – nepasirūpinama maisto, dujų, naftos atsargomis, kitais resursais ir nepasiruošiama juodai dienai. Štai jums ir „Rusija nepuls“. Puls, nes vieni mėgsta gerti raudoną vyną, o kiti – raudoną kraują.

Rusija padės ukrainiečiams „atsikratyti režimo”, sako Lavrovas. Teroristų atstovas melui užsienyje skleisti teigia, kad prezidento Zelenskio vyriausybė yra „priešinga žmonėms ir istorijai”.

Lavrovas, kalbėdamas Arabų Lygos renginyje Kaire teigė, kad Maskvos tikslas Ukrainoje yra nuversti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę ir padėti ukrainiečiams „atsikratyti režimo“.

Informacinių operacijų prasme tokias kalbas reiktų vertinti labai rimtai. Mes matome, kaip Kremliaus propaganda paveikia Čekijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų ES šalių politikus, žurnalistus, visuomenę, kaip jie, lyg papūgos, kartoja Kremliaus skleidžiamus melus. Maskva gerai supranta, kad pergalė pasiekiama iki mūšio, žmonių galvose, todėl tam skiria tiek daug dėmesio ir pastangų atakuodami informacinę erdvę lavrovais.

Didžiausia Azijos naftos perdirbimo įmonė sumažino rusiškos naftos pirkimą, nes kiti pardavėjai pasiūlė pirkti naftą pigiau. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Kinija ir Indija padidino rusiškos energijos pirkimą. Rusija iš savo pardavimų vos per tris mėnesius iki gegužės pabaigos iš energijos pardavimo Indijai ir Kinijai uždirbo 24 mlrd. dolerių. Tačiau Kinijos naftos pirkimai iš Rusijos sumažėjo 14 %, nes COVID blokavimai vėl smogė šalies ekonomikai. Ne viskas vystosi taip, kaip planuoja Maskva, rodydama Vakarams vidurinį energetinį pirštą. Nepasiruošta variantui „nenumatytos aplinkybės“.

Stringa rusų puolimai beveik visuose fronto ruožuose. Panašu, jog užimti Bachmuto artimiausiu metu nepavyks. Apdaužyti HIMARS ir kitos salvinės artilerijos, rusų generolai supranta, kad šiame kare ir dabartinėje situacijoje viską lemia technologijos ir žvalgyba. Būtent todėl daug dėmesio skiriama kovinių ir nekovinių bepiločių orlaivių įsigijimui ir jų naudojimui.

Atrodo, rusai rengiasi ne tik atremti ukrainiečių puolimą Chersono srityje, bet ir pereiti į kontr-puolimą Mykolajivo kryptimi. Driskiai apylinkėse sutelkė iki 100 šarvuotos technikos vienetų ruošdamiesi vykdyti gautus nurodymus iš Maskvos.

Ukrainos kariškiai pietuose nukovė 48 rusų okupantus. Jungtinės ukrainiečių pajėgos pietuose aviacijos pagalba sudavė septynis smūgius į priešo dalinių dislokacijos vietas, sunaikino šešis įtvirtinimus, ginklų ir karinės technikos sandėlį, vadavietę ir valdymo punktą Beryslavo ir Chersono rajonuose.

Kai kurie okupantų daliniai vykdo dalinai sėkmingą puolimą Vuhlehirsko šiluminės elektrinės rajone.

Charkivo srityje orkams, matyt, duotas įsakymas laikytis įsikibus į apkasus dantimis. Čia okupantas tęsė ugnies atakas, apšaudydamas mažiausiai 15 gyvenviečių.

Slovjansko kryptimi priešas apšaudė netoliese esančius rajonus.

Ukrainos kariai atrėmė rusų okupantų puolimą netoli Spornyj ir „Šventosios girios nacionalinio gamtos parko“ ir nubloškė driskius atgal.

Donecko kryptimi okupantai pagrindines pastangas deda bandydami pagerinti taktines pozicijas ir sudaryti sąlygas puolimui į Siversko ir Soledaro miestus. Pildomos šaudmenų bei degalų atsargos kaip taikiniai ukrainiečių HIMARS.

Bachmuto kryptimi apšaudyta keliolika gyvenviečių.

Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvai ir sraigtasparniai tęsia oro smūgius į rusų gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos vietas.
Viename iš Turkijos kurortų lenkų turistai sumušė rusų turistus.

******

defence-blog.com

Ukraina gavo pirmąją vokiškų oro gynybos sistemų „Gepard“ partiją

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas patvirtino, kad šalis perėmė tris Vokietijos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas.

„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys gepardai. Tai priešlėktuvinės sistemos, su kuriomis mums buvo perduota dešimtys tūkstančių šovinių. Laukiame pirmųjų 15 gepardų. Šiandien į Ukrainą atvyko trys. Jie jau yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinioje“, – pirmadienį sakė Oleksijus Reznikovas.

Liepos viduryje Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad ketina atsiųsti mažiausiai 30 oro gynybos „tankų“ „Gepard“, kurie padėtų šiai šaliai atremti Rusijos atakas.

Vokietijos gynybos konglomerato „Krauss-Maffei Wegmann“ pagamintų „Gepard“ automobilių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų inventoriuje nebėra, tačiau gamintojas turi nemažai jų savo atsargose.

KMW teigimu, šarvuotas, bet kokiomis oro sąlygomis savaeigis priešlėktuvinis pabūklas Gepard nuo pat pristatymo nustatė standartus ir buvo nuolat modernizuojamas kovinio nuotolio, pataikymo tikimybės, reakcijos laiko, apsaugos, patikimumo ir ergonomikos srityse.

Gepard skirtas apsiginti nuo šiuolaikinių kovinių lėktuvų, atakos sraigtasparnių, nuotoliniu būdu valdomų raketų ir raketų. Jis taip pat gali patikimai kovoti su dronais. Balistiniai sviedinių negalima  sunaikinti elektroninėmis gynybos priemonėmis, bet jų generuojami skeveldrų debesys patikimai sunaikins taikinį.

KMW kaip generalinis rangovas masiškai pagamino 570 tokio tipo sistemų. Gepardai buvo tiekiami Vokietijai, Nyderlandams, Belgijai ir Rumunijai.

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Agresorius vykdė lokalias atakas prie Udy. Tai labiausiai į vakarus nutolęs sektoriaus kontaktinės linijos pakraštys. Agresoriaus tikslas galėtų būti artėti prie Zolochiv:

a) per jį eina kelias iš Graivoron (RF) į Charkiv šiaurės rytinius priemiesčius ir

b) išvysčius sėkmę galima užimti patogias gynybai pozicijas palei Merla upę ir taip blokuoti ukrainiečių logistiką nuo Ochtyrka. Tiesa, nepanašu, kad sektoriuje agresorius tokiai operacijai turi pakankamai pajėgų. Tad labiau tikėtina, kad taip, grasindami aukščiau minėtomis negandomis, orkai siekia plėsti kontaktinę liniją, t.y. į jos gynybą priversti įsitraukti didesnį skaičių ukrainiečių pajėgų, taip ištampyti gynėjų manevrinius vienetus bei išsklaidyti netiesioginę ugnį.

Izyum. Sektoriuje agresoriaus aktyvumas apsiriboja tik artilerijos ir aviacijos smūgiais. Bandymų atakuoti manevriniais vienetais nefiksuota, tai pripažįsta ir patys orkai.

Syversk. Panašu, vakar neklydome kalbėdami apie naują agresoriaus taktiką. Vakar iš rytų ir šiaurės rytų atakuota Verkhnokamenske, šiandien panašų triuką (reikia pripažinti ne itin gudrų) agresorius bando atlikti Ivano – Darivka. Ši gyvenvietė atakuota nuo Berestove pusės (pietryčiai) ir Verkhnokamyanka (šiaurės rytai). Tuo pačiu bandyta trikdyti ukrainiečių sąveiką atakuojant Spirne (aukščiau įvardintų puolimo krypčių tarpe). Ukrainiečiai privertė agresorių atsitraukti, bet šie vis grįžta. Sunkūs mūšiai tęsiasi.

Bakhmut. Atrodo, kad agresorius meta visas pastangas išlyginti kontaktinę liniją kairiajame Svitlodarsk ruožo flange, kuris vis labiau primena „kišenę“ (agresoriaus pajėgos iš šiaurės, rytų ir pietų). Čia atkirsti gynėjų pajėgų nesiseka – prieš penketą dienų intensyvūs Kodema, Semihiria, Travneve puolimai agresoriui nesėkmingi, tad jie grįžta prie bandymų ukrainiečių gynybą pjaustyti mažesniais kąsneliais. Jau kelinta diena tęsiasi mūšiai dėl Vuhlihirsko jėgainės. Šeštą mėnesį besitęsiančių mūšių fone energetinės reikšmės ji beveik nebeturi, tačiau kaip įtvirtintas objektas su kapitaliniais pastatais yra svarbus atramos taškas ukrainiečių gynyboje. Kartu su Novoluhanske, jie neleidžia agresoriui įsitvirtinti šiaurės ir šiaurės vakariniame Vuhlihirsk tvenkinio krante. Tiesa, viešoje erdvėje pasirodė vaizdai, kaip agresoriaus kariai labai nedrąsiai pozuoja prie Novoluhanske gyvenvietės ženklo. Iš mūšių prie Kyiv prisimename, kad tai dar nieko nereiškia. Gera žinia, kad orkų kontroliuojamos teritorijos gilumoje prie Krasnyi Luch sunaikinta rusų pajėgų bazė, tad mėsos pristatymas į frontą gali sulėtėti.

Centro ir Zaporizhia toliau be didesnių pakitimų.

Pietų kryptis. Agresorius ir toliau bando atakuoti Davidiv Brid ruože su tikslu priversti gynėjus keisti savo planus, permetinėti rezervus. Šios atakos sėkmės orkams neatnešė, ukrainiečiai toliau tvirtai stovi Davidiv Brid placdarme. Situacija prie Vysokopyllia ir toliau lieka neaiški, gal vakare Arestovičius ką naujesnio papasakos. O ukrainiečiai ir toliau daužo agresoriaus šaudmenų ir degalų sandėlius, štabus (pvz. Rosgvardijos 785-to spec.paskirties dalinio priešakinis valdymo punktas) ir komunikacijas. Agresoriaus grupuotės tiekimas per Antonovo, Nova Kachovka ir Darivka tiltus ir toliau sutrikdytas.

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.
1. Šiaurinis Donbaso flangas:

• Charkiv. Be pakitimų.

• Izyum. Agresorius priminė apie save atakuodamas Bohorodychne. Tradiciškai puolimas baigėsi nesėkme. Susidaro įspūdis, kad agresoriui prireikė keleto dienų suformuoti bent kažką panašaus į puolimo veiksmams tinkančią grupę (tikėtina veikė ne daugiau nei KTG). Ją gynėjams utilizavus, pagal tendencijas, tikėtina orkams vėl gali prireikti porą dienų kovingumo atstatymui ir puolimo veiksmus galinčio vykdyti vieneto lipdymu.

• Syversk. Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai gina ruožą Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Ivano-Darivka – Spirne – Berestove. Rusijos pajėgų sumanymas sukaustyti gynėjų vienetus prie Verkhnokamyanske ir bandyti pralaužti gynybą prie Ivano-Darivka – Spirne ruožo, su tikslu išeiti į ukrainiečių gynybos užnugarį, kol kas nesiseka. Pasirodė pirmi puolimo sumanymo keitimo ženklai: šiandien toliau atakuota Verkhnokamyanske iš rytų, bet tuo pačiu smogiant šiai gyvenvietei nuo Bilohorivka (Luhansko sritis), t.y. iš šiaurės rytų. Tokiu būdu siekiama bandyti dalinai izoliuoti (blokuoti) arba apsupti ukrainiečių pajėgas esančias Verkhnokamyanske bei šioje vietoje galimai vystyti sėkmę link Syversk. Kitaip sakant, veiksmai paprastėja, bandoma bukai pralaužti gynybą viename taške. Ar tai tik puolimo variantų ieškojimas, ar jau arčiau tendencijos? Stebėsime situaciją.

• Bakhmut.

a) Svitlodarsk ruože agresorius toliau turi ambicijų sukurti „katilą“ – atakuota Semyhirya (šiaurinis kontaktinės linijos kraštas) ir Novoluhanske (pietvakarinis kraštas). Sunkūs mūšiai tęsiasi.
b) Soledar ruože vyksta intensyvesni mūšiai prie Stryapivka (4 km į rytus nuo Soledar), ukrainiečiai sėkmingai ginasi.

2. Centro ir Zaporizhia sektoriuose toliau be didelių pakitimų. Tik vertėtu paminėti, kad artilerijos pagalba sėkmingai atakuoti RF ginkluotųjų pajėgų kariniai taikiniai Horlivka apylinkėse. Čia esančios tiekimo linijos (aprūpinimo keliai) svarbios ne tik rusų pajėgoms Centro sektoriuje, bet ir puolimui Svitlodarsk ruože.

II. Pietų kryptis. Ukrainiečių smauglys toliau lėtai, bet užtikrintai smaugia orkų paršelį. Agresorius jau nebežino kurias savo tiekimo linijas atstatinėti, nes kasdien gauna vis naujus smūgius. Maža to, kad nefunkcionuojant Antonovo tiltui agresoriaus aprūpinimo grandinės ilgėja beveik dvigubai (nuo 60 km iki 120 km). Tai dar ir šio, ilgesnio, tiekimo kelio pagrindinės dvi arterijos (bottleneck‘ai) – Darivka tiltas per Inhulec upę ir Nova Kachovka tiltas per Dniepr upę jau antra diena talžomi ukrainiečių artilerijos ugnies. Jei taip ir toliau – agresorius bus priverstas savo aprūpinimą užtikrinti laviruojant tarp bandymų vandens kliūtis kirsti pontoninių perkėlų pagalba ir logistikos užtikrinimo oru.

Su pastarąja opcija taip pat ne kažką. Aplink Chersoną ne tik gana drąsiai veikia ukrainiečių aviacija, bet ir kaip saulėgrąžos gliaudomos orkų oro gynybos sistemos. Pavyzdžiui, šiandien prie Zelenotropynske sunaikinta Rusijos pajėgų S-300 baterija. Kontaktinėje linijoje agresorius įvairiose vietose bandė atakuoti, siekdamas neleisti ukrainiečiams gerinti savo pozicijų, tačiau buvo utilizuotas. Rusai toliau apšaudo civilinius ir karinius taikinius Mykolaiv ir Odesa.

******

Egidijus Repečkys

Karas tebevyksta, kaip ir anksčiau, abi pusės pliekia viena kitą artilerija, tačiau tikriausiai galima sakyti, kad diena kiek ramesnė.

Visų dėmesys sutelktas į Chersono sritį, kur prie Vysokopoljės ukrainiečiai sudarė nemažų taktinių nemalonumų trims rusų bataliono taktinėms grupėms. Tikimasi šios grupės sutriuškinimo, nors jau kai kas jau antra diena tvirtina, kad rusai čia pilnai apsupti.

Prie Chersono Ukrainos pajėgų aktyvumas vis didėja, jau kelios dienos kalbama apie čia prasidėjusį jų puolimą, bet kol kas drįsčiau kalbėti tik apie pasiruošimą jam.

Rusai čia taiso ukrainiečių ugnimi apgadintus tiltus, tačiau ukrainiečiai juos ir toliau neskubėdami ir taikliai apšaudys, neleisdami jiems veikti pilnu pajėgumu. Kol galų gale padarys tokius pažeidimus, kad kurį laiką negalės veikti iš viso. Arba, tikėkimės, netikėtai juos užims.

Pagaliau pasirodė žinia apie panaudojimą kare biologinio ginklo, sukurto amerikiečių biolaboratorijose Ukrainoje. Tikriausiai suprantate, kad tai ironija.

Pasak rusų propagandos, viena kaimo moteris prie Sumų upėje rado trijų kiaulių lavonus, užkrėstus afrikiniu kiaulių maru. Aišku, kad tai biologinis ginklas, panaudotas ukrainiečių, ir dabar maras išplis po visą Ukrainą, bei dalį Rusijos. Spėju, kad budri bobutė ten pat vietoje patikrino kiaules dėl užkrato, nes kišenėje visada nešiojasi visus reikalingus reagentus – maža ką tie klastingi banderovcai sugalvos.

Teoriškai galėtų išplisti ir Baltarusijoje, bet propaganda rusų, tai baltarusių nemini. Nors rūpintis dėl Baltarusijos nereikėtų. Išmintingasis Lukašenka priims kokį nors paprastą, bet genialų sprendimą, ir ukrainiečių-amerikiečių biologinė ataka prieš baltarusiškas kiaules baigsis vos prasidėjusi. Tuo labiau, kad neišrinktasis prezidentas nelabai ką šiomis dienomis turi veikti – tai telefonu su Putinu pakalba, tai kokiam supermarkete apsilanko (neaišku į ką labiau, į prekes, ar į padavėjas pažiūrėti).

Kurį laiką neigę, kad Odesą raketomis apšaudė jie, rusai pagaliau ėmė ir prisipažino. Bet sako, kad šaudė į karinį objektą, į sandėlį su amerikietiškomis priešlaivinėmis „Harpoon“ raketomis. Tarsi ukrainiečiai nežinotų, ką su jomis daryti, ir laikytų užrakinę sandėliuke uosto rajone. Šiaip gerai, kad prisipažino, o tai jau visi ėmė įtarinėti tai vietnamiečius, tai šiaurės korėjiečius.

******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

Ukraina, Turkija, Rusija ir Jungtinės Tautos pasirašė Stambulo susitarimą dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos uostų. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas suskubo šią informaciją paskelbti „Twitter”. Plodamas katučių Turkijos prezidentas, diktatorius ir Putlerio draugas iš reikalo Erdoganas pareiškė, kad pasirašytas susitarimas dėl grūdų „sumažins bado pavojų” milijardams žmonių. Ir dar pažadėjo, jog Turkija, jei reikės, išminuos visą Juodąją jūrą.

Pasaulio žiniasklaidoje sumirgo foto, kuriose greta minėtų valstybių ir organizacijų vadovų staiposi teroristas Nr.2, Sergėjus Šoigu, dėl kurio kaltės nužudyta šimtai vaikų ir tūkstančiai taikių civilių. Džiugus susitarimas su banditais paskelbtas kaip didžiulė civilizacijos pergalė, nes grūdai dabar neva pažirs į badaujančių milijonų saujas, o laivus su maistu lydės JT palyda. Visi šypsosis ir dėkos Putinui už šimtų milijonų išgelbėjimą nuo bado ir mirties.

Karo nusikaltėlio vadovaujama valstybė iki birželio 7 d. jau buvo pavogusi 500 000 tonų ukrainietiškų kviečių. Dauguma šio krovinio buvo atgabenta sunkvežimiais į okupuoto Krymo uostus, o vėliau gabenama laivais, įskaitant tuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.

Rusija, nežiūrint to, kad pati sukėlė pasaulinę maisto krizę, kartu su JT ir NATO valstybe Turkija „sprendžia problemą.“ Argi ne graudu? Ne JT sprendžia galimo bado klausimą ir kaip bausti Rusiją, o pati Rusija sprendžia, ar jai sutikti su JT pasiūlymais, ar pasiųsti visus velniop. Šioje kruvinoje šachmatų partijoje Kremlius gudriai spendžia spąstus ir kerta figūras vieną po kitos.

Lenkija kaltina Vokietiją melu ir apgavystėmis. „Vokietijos pažadai dėl tankų mainų pasirodė esą apgaulingi manevrai”, – teigia Lenkijos užsienio reikalų viceministras Szymon Szinkowski. Po to, kai Varšuva perdavė Kyjivui 200 tankų T-72, Vokietija pažadėjo kompensuoti šarvuotos technikos stygių, tačiau siūlomi vokiški tankai pasirodė senesni ir prastesni, nei tie, kurie iškeliavo iš Lenkijos į Ukrainą. Ačiū dėdei Semui, Lenkija jau gauna tankų iš JAV ir Jungtinės Karalystės, tačiau nepasitikėjimas NATO nare, Vokietija, auga.

Mūsų giliu įsitikinimu, Vokietija ir yra viena priežasčių, dėl kurios karą prieš Ukrainą (Vakarus), pradėjo Rusija. Kremlius, be jokios abejonės, Berlyną priskiria prie tyliųjų sąjungininkų, kurių dėka stringa viskas, kas gali kenkti Kremliui, kas kare traktuojama, kaip tiesioginė ir reikšminga parama. Jei tokių sąjungininkių Maskva Europoje turėtų daugiau, driskių gelžgaliai jau dardėtų mūsų miestų gatvėmis.

Daugiau nei 1000 driskių apsupti Chersono srityje prašo „žaliojo koridoriaus”. Teigiama, jog trys Rusijos bataliono taktinės grupės pateko į ukrainiečių apsuptį ir negali iš jos ištrūkti.

Bideno administracijai liko 6 milijardai dolerių, skirtų karinei Ukrainos paramai. Pinigai turi būti panaudoti iki JAV fiskalinių metų pabaigos rugsėjo mėnesį. JAV nesuteiks Ukrainai ATACMS raketų, kurių nuotolis yra 300 km. Baltieji rūmai baiminasi, kad tai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, nors jis, mūsų galva, jau vyksta.

JAV paskelbė naują, 270 mln. dolerių vertės, saugumo priemonių paketą Ukrainai, į kurį įeina dar 4 HIMARS, 36 tūkst. artilerijos užtaisų, kai kurios priešlėktuvinės sistemos ir 580 dronų „PhoenixGhost”.

JAV gynybos pareigūnų teigimu, Rusija karui Ukrainoje panaudojo beveik 85 proc. savo kariuomenės. Mes tai priskiriame žurnalistų fantazijoms, nes tokios naujienos – „perkamos“.

Ukrainos karo analitikai prašo (tame tarpe ir mūsų) nustoti raginti pulti okupantą ir suprasti, jog artimiausiu metu, grandiozinio ukrainiečių kontrpuolimo nebus. Nebus staigaus išvadavimo, kurio metu priešas visu frontu atakuojamas lėktuvų, artilerijos ir tankų ugnimi, traukiasi nuo „ura!“ bėgančių į priekį su atkištais durtuvais pėstininkų.

Ukraina kariaudama mokosi ir mokosi vakarietiškų, NATO karybos standartų, kurie kaip diena ir naktis skiriasi nuo rusiškųjų. Rusiškieji standartai yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo palikimas, „sovietinės karo mokyklos” pamatas. Tuo tarpu Ukraina pereina į pažangaus kariavimo modelį, paremtą aktyvia gynyba, mobilių taktinių grupių koncepcija ir dominuojančių pajėgų sutelkimu pagrindinio smūgio kryptimis.

Tai kariavimas, paremtas galva ir technologijomis, o ne būdu “užimti bet kokia kaina”. Bet kokia kaina – tai tūkstančiai gyvybių, šimtai ir tūkstančiai vaikų, netekusių savo tėčių ir mamų. Būtent dėl to ukrainiečiai nevykdys masinio kontrpuolimo, siekiant išvaduoti užgrobtas teritorijas “liuboj cienoj”. Matysime pozicinį, “protingą” karą (iš vienos pusės, žinoma).

Ukrainos jungtinės pajėgos pietuose puola iš karto dvejomis kryptimis: Olhyno-Kostyrka ir Potiomkino-Novoznesenskoje. Šiuo metu aktyvūs karo veiksmai vyksta Chersono srities šiaurinėje dalyje.

Okupantai ir toliau vykdo raketų atakas prieš karinius ir civilinius objektus visoje Ukrainos teritorijoje.

Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską kasetiniais šaudmenimis. Sužeisti 3 žmonės.

Ukraina smogė driskių stovyklai ir joje buvusiai karinei įrangai prie Zaporižės AE.

Rusijos kariuomenė raketomis ir artilerija apšaudė 3 Dnipro srities rajonus – Krivij Rihą, Sinelnikovską ir Nikopolį. Į Nikopolį paleista apie 100 sviedinių. Apgadinta 11 privačių namų, užsidegė 2 transporto priemonės ir 3 ūkiniai pastatai, sugadintas geležinkelis, dujų vamzdynai. Sinelnikovskio rajone driskiai apšaudė ir padegė sandėlius, kuriuose buvo laikoma 30 tonų grūdų. Štai jums ir Rusijos pastangos tiekti grūdus pasauliui.

Orda toliau mėgina veržtis Bachmuto kryptimi, tačiau gauna į dantis ir reikšmingesnių postūmių nepasiekia.

Rusai šaudo iš statinių ir raketinės artilerijos sistemų bei tankų palei visą fronto liniją.

Ukrainiečių kariai nusitaikė į Krymo tiltą. Kaip teigia saugumo tyarnybų atstovai, laukiama, kuomet tiltu važiuos sprogstamas krovinys, kurį pakėlus į orą, tiltui būtų padaryta kuo didesnė žala.

Rusijos barbarai sunaikino arba sugadino namus beveik keturiems milijonams ukrainiečių, ir šis skaičius kasdien auga. Šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių lieka be pastogės, milijonai gyvena sugadintuose būstuose.

Ekspertų skaičiavimais, Ukrainos būsto fondas patyrė 40 mlrd. nuostolių. Bendras sunaikinimo plotas yra beveik 45 milijonai kvadratinių metrų, sugriauta arba apgadinta 121 tūkst. namų

******

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

3

Kaip vertinti Amnesty International pareiškimą?

Vienareikšmiai blogai. Gal ne visi žinote kas įvyko, trumpai priminsiu.

Amnesty International paskelbė trumpą pranešimą-vertinimą apie Ukrainą. Jo esmė yra tokia: Ukrainos taktika pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę paversdama civilinius objektus kariniais taikiniais. Po Rusijos šių objektų atakos žuvo taikūs miesto gyventojai ir buvo sugriauta civilinė infrastruktūra“. Pasikartosiu, privalome vertinti šį pranešimą itin neigiamai. Štai kodėl?

Pirma, blogai mes vertiname ne pačią organizaciją, o jos šį konkretų veiksmą. Jį nagrinėjame, analizuojame ir darome išvadas. Nemaišykite šių dviejų dalykų organizacijos kaip tokios ir jos konkretaus veiksmo;

Antra, ši organizacija apkaltino Ukrainos kariuomenę ir jos vadą t.y. prezidentą Zelenskį. Ji kalba ne apie pavienių karių, ar jų grupės, ar pulko, o apie visą karinę Ukrainos galią ir jos vadovus, nes dėl kovos su okupantu taktikos sprendžia generalinis kariuomenės štabas, gavęs pritarimą aukščiausiojo kariuomenės vado. Taigi Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui;

Trečia, prisiminkime mįslingą A.Navalno istoriją, kurioje ši organizacija blaškėsi ir keistai elgėsi. Kai Navalnas vos nemirė po nuodijimo, kai buvo kankinamas kalėjime, ši organizacija suteikė jam „sąžinės kalinio“ statusą, kurį po dviejų savaičių atšaukė. Rišliai nenurodė priežasčių. Po kilusios nepasitenkinimo cunami bangos suprato, kad padarė klaidą ir grąžino statusą atgal;

Ketvirta, pranešimas yra netinkamas, nes bendras, be faktų ir neišsamus. Tai ne rimta ataskaita, o viešai mestas kaltinimas. Neva kalta yra auka;
Penkta, Pranešimas padeda Rusijai vykdyti karo propagandą ir pateisinti jos veiksmus. Žiūrėkit, sako ji, mes buvome teisūs. Juk ten ne ligoniai guli, ne vaikai slepiasi, o Ukrainos „naciai“;

Šešta, pranešėjai nederino savo veiksmų su padaliniu, kuris dirba Ukrainoje ir yra atsakingas už Ukrainos regioną. Šie darbuotojai bandė stabdyti šį reikalą, aiškino jiems, centre, kad pranešimas bendras, be faktų, kad padarysim didelę klaidą, sugadinsime organizacijos reputaciją, bet niekas jų neklausė ir neprašė jų pagalbos. Pranešėjai elgėsi savaip ir pagal savo neaiškų supratimą.

Gerai žinau iš patirties, iš buvusio savo darbo, iš savo specifinių mokslų bei žinių, kad Rusijos žvalgybos pirmaeiliai taikiniai buvo, yra ir bus tarptautinės organizacijos, nes nuo jų nuomonės, pozicijos priklauso labai daug. Valstybės jomis remiasi ir priima svarbius sprendimus dėl paramos, dėl finansavimo, dėl kitų svarbių reikalų. Tas kas daro joms įtaką, tas tampa pats svarbus ir įgauna galimybę reguliuoti eismą.

Pažiūrėsime kas dabar bus. Ar Amensty International pranešimas padės Rusijai nusiplauti nusikaltimus, tapti ne agresore, o nuskriausta auka? Ar ji sulauks užuojautos iš Vakarų pasaulio? Ar atsiras politikų, kurie sakys gana, reikia užbaigti karą ir pradėti derybas dėl taikos, kurios reiškia tik vieną – sutikti su putino diktuojamomis sąlygomis ir tapti jo vasalu.

Palaukime truputį ir viskas paaiškės.

Vidas Rachlevičius. Į pagalbą Valstybės saugumo departamentui

2

Į pagalbą VSD 1

Žiniasklaida praneša apie A. Paleckio asociacijos „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų vizitą Rusijoje. Jie Maskvoje praėjusią savaitę susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.

Anksčiau jie trynėsi po Baltarusiją. Ar tokiais atvejais negalima būtų atlikti gana nesudėtingą spec. tarnybų operaciją. Pavyzdžiui, išvyksta eilinį kartą ta kompanija į Maskvą ar Minską, o ten kažkaip netikėtai „pasimeta“ tos ponios ar kelių jos bendražygių pasai. Gal kas pavogė, gal patys ne ten pasidėjo ar pametė? O be paso atgal į Lietuvą juk negrįši?!

Tada eina jie į Lietuvos diplomatinę atstovybę, o ten kaip tyčia „sistema užlūžusi, suprantate, rusų hakeriai pagadino, taisom“. Po to kažkas suserga, po to neranda reikiamų dokumentų, po to išaiškėja, kad kablelis ant prašymo ne ten padėtas, dokumentas kelia abejonių ir taip daina be galo.

Ką ten biurokratus mokyti, patys viską puikiausiai išmano. Tegul jie ten rėkia, klykia, o kam tai Lietuvoje įdomu? Visi sutartinai tyli ir nekreipia dėmesio.

Į pagalbą VSD 2

Taigi, mūsų herojai trypčioja be pasų motušėje Rusijoje ar Baltarusijoje ir ilgai bei nuobodžiai varsto Lietuvos diplomatinių atstovybių duris, tikėdamiesi gauti naujus pasus (žr. 1 dalį). O juk gyventi tai reikia! Ir štai čia į žaidimą įsijungia mūsų consumer-friendly puikieji lietuviški, sorry – skandinaviški bankai.

Jiems juk 5 Sfr transakcija Šveicarijoje atrodo įtartina arba 7 Eur mokestis už parkingą Čekijoje, ir jie blokuoja kortelę. O juk čia Rusija ar Baltarusija – pretekstų su kaupu. Ir štai mūsų herojai užblokuoti. Skambina į Lietuvą, o skambučiai stebimi ir iš banko nukreipiami ten, kur reikia…

Ten niekas labai neskuba kelti ragelio, bet po dienos kitos pagaliau pavyksta prisiskambinti. Peleckininkai – neviltyje, kelia triukšmą, bet maloni „banko darbuotoja“ neskuba atblokuoti kortelių, nes klausimų – iki lubų:

 „O kas tas pinigų gavėjas? O ta kompanija kartais ne sąraše tų, kurioms taikomos sankcijos?“ O iš kur aš galiu žinoti!!! „Tai reikia žinoti, kitą kartą būkite atsargesni” – saldžiu balsu aname laido gale kalba maloni pareigūnė ir nieko nepažada.

Tiesa, pažada pasiaiškinti ir prašo paskambinti ryt – poryt, “juk suprantate, ne ES šalis, viskas labai sudėtinga ir užima laiko”.

Paleckininkai pliki basi, bet, aišku, į pagalbą ateina draugai rusai ir duoda pinigų. Čia prasideda nauja operacijos „Saulė Erikos lagamine“ fazė.

Sulaukę skambučio, apsidžiaugę paleckininkai su vis dar užblokuotomis kortelėmis, bet su rusiškais rubliais ar kokiais kitais grynaisiais skuba į Lietuvos diplomatinę atstovybę pasiimti naujų pasų už kuriuos reikia susimokėti. Čia jau fantazijos ir diplomatinės – bankinės biurokratijos ekspertų reikalas, o ekspromtu man kilo keli variantai.

A) Mokesčio už naują pasą grynaisiais nepriimame.

B) Galima mokėti tik kortele, bet kortelė privalo būti išduota paso savininko vardu, tretieji asmenys už pasą sumokėti negali. Čia tipo nauja tvarka. O kortelės vis dar neatblokuotos…

C) O, beje, kokia yra tų grynųjų kilmė, jei jūsų kortelės užblokuotos? Kaip galite pagrįsti jų turėjimą? Ar turite kokius nors dokumentus, paliudijančius, kad jūs turite teisę tais pinigais disponuoti?

Tai užims laiko, nes turime susisiekti ir pasikonsultuoti su atitinkamomis Lietuvos institucijomis – VMI, FNTT ir t.t. Tam reikia laiko…
O toliau – biurokratijos žinovų ir pareigūnų fantazijos reikalas…

Lenkijoje po Konstitucinio tribunolo sprendimo smarkiai sumažėjo abortų skaičius

laikmetis.lt

Praėjusiais metais Lenkijoje sumažėjo abortų skaičius visoje šalyje – užfiksuoti tik 107 legalūs nėštumo nutraukimai, t. y. 10 kartų mažiau nei 2020 m., rodo dienraščio „Rzeczpospolita“ gauti duomenys.

Žymus legalių abortų skaičiaus sumažėjimas – tai 2020 m. Konstitucinio Tribunolo verdikto dėl eugeninių abortų, kuriuo buvo griežtai apriboti tokie abortai, poveikis.

Duomenys, su kuriais susipažino „Rzeczpospolita“, rodo, kad visi abortai Lenkijoje praėjusiais metais buvo atlikti tais atvejais, kai prenataliniai tyrimai ar kitos medicininės prielaidos rodė didelę sunkaus vaisiaus pažeidimo ar nepagydomos vaisiaus gyvybei pavojingos ligos tikimybę, taip pat kai nėštumas kėlė grėsmę motinos sveikatai ar gyvybei.

Tuo tarpu 2020 m. tokių procedūrų buvo 1 076, 2019 m. – 1 100, o 2018 m. – 1 076.

2020 m. spalio 22 d. Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortas dėl prielaidos apie ligą ar vaisiaus pažeidimą prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas ir jo teisinis pagrindimas buvo paskelbtas Lenkijos vyriausybiniame įstatymų leidinyje praėjusių metų sausio mėn.

„Konstitucinis Tribunolas laikėsi savo nuomonės, kad žmogus turi teisę į gyvybę nuo pradėjimo momento. Tribunolas taip pat padarė išvadą, kad kiekvieno žmogaus gyvybė turi vienodą vertę; nėra geresnių ir blogesnių žmonių, kiekvienas žmogus turi vienodą teisę egzistuoti. Lenkijos teisinė sistema remiasi šiuo žmonijos civilizacijos pagrindu“, – teigiama nutartyje. „Nėštumo nutraukimas šiuo atveju nulemia vaiko gyvybės atėmimą“, – priduriama jame.

2020 m. spalio ir lapkričio mėn. dėl Konstitucinio Tribunolo sprendimo dėl eugeninių abortų keliuose Lenkijos miestuose ir miesteliuose vyko „Moterų streikas“, kurio metu buvo surengta daugybė už abortus ir prieš vyriausybę nukreiptų protesto akcijų. Protestai dažnai peraugdavo į smurtinius, per juos kildavo susirėmimų su policija ir išpuolių prieš bažnyčias. Protestuotojai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir visiško abortų legalizavimo.

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

2

Aidanas Praleika | alfa.lt

Tarpjūrio aljanso, pasaulyje žinomo kaip Intermarium, idėja sena. Pirmą kartą ją pasiūlė Lenkijos vadovas Jozefas Pilsudskis, siekęs sukurti galingą atsvarą bolševikinei Rusijai ir Vokietijai.

Sumanymas nesulaukė kitų valstybių ir net daugelio lenkų pritarimo ir nebuvo įgyvendintas. Gana netikėtai Tarpjūrio idėją šiais metais iš užmaršties iškėlė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. Jo nuomone, Rusijos agresijos akivaizdoje būtų prasminga Vidurio ir Rytų Europoje sukurti naują aljansą, kurį sudarytų Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina.

B. Johnsono pasiūlymas gana populiarus Ukrainoje, tačiau likusioje Europoje nevertinamas rimtai. Filosofo, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininko Vytauto Radžvilo nuomone, Tarpjūrio projektas nuvertinamas visiškai be reikalo, nes jis tikrai bus įgyvendintas. Tai – išlikimo klausimas mūsų regiono valstybėms.

Kaip vertinate Tarpjūrio aljanso kūrimo idėją?

Manau, kad tai dėsningas pasiūlymas, kurio negalima vertinti iš trumpalaikės konjunktūrinės pozicijos. Jis kyla iš naujos pasaulio geopolitinės konfigūracijos perspektyvos. Sena idėja vėl tapo aktuali, nes keičiasi pasaulio geopolitinė tvarka.

Ar ne keista, kad tarpukario Lenkijos idėją atgaivino britai?

B. Johnsonas nekartoja J. Pilsudskio sumanymų. Dabartinė britų perspektyva yra nepalyginamai platesnė. J. Pilsudskis Tarpjūrį pirmiausia įsivaizdavo kaip sanitarinį kordoną, neleidžiantį bolševikinei revoliucijai plisti į Vakarus. B. Johnsono siūlymas iš esmės atspindi siekį suformuoti naują geopolitinę tvarką. XXI a. atgimsta anglosaksų pasaulio ir žemyninės Eurazijos vizija. Būtų naivu manyti, kad pokyčiai, kurie prasidėjo su „Brexitu“, yra tiesiog klaidų ir nesusipratimų virtinė.

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Tarpjūris skiria Vakarų Europą ir Rytų pasaulį, kuriam atstovauja Rusija. Nereikia pamiršti, kad Sovietų Sąjunga, o ir Rusija teritoriškai labai sutampa su kadaise buvusia Mongolų Imperija. Tarpjūris – Lenkijos Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Jogailaičių Europa – iš tiesų buvo barjeras, saugojęs Europą iš pradžių nuo mongolų, o vėliau Maskvos. Tačiau šis barjeras XVIII a. pabaigoje buvo sunaikintas. Tuo metu atrodė, kad Tarpjūris nereikalingas, tačiau jau po šimtmečio pasirodė, kad tai netiesa. Deja, barjeras ir vėl neišsilaikė – jį sugriovė Vokietijos ir SSSR sąjunga.

Pastarąjį faktą būtina prisiminti ir šiandieniniame kontekste. Nepaisant deklaruojamos įtampos santykiuose tarp Vakarų Europos (pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos) ir Rusijos, egzistuoja galinga šių galios centrų tarpusavio trauka.

Mūsų regionui vėl skirtas barjero vaidmuo?

Vidurio ir Rytų Europa yra tarpinė zona tarp mano minėtų galios centrų. Šio regiono svarba keitėsi istorijos eigoje. Kadaise Jogailaičių Europa buvo nepaprastai galingas Europos politikos veiksnys. Vėliau jis sunyko, o šiandien jis vėl svarbus, nes susiklostė padėtis, kurią dar XIX a. pabaigoje pranašavo didieji Vakarų Europos mąstytojai. Tarkime, Friedrichas Nietzsche teigė, kad sustiprėjusi Rusija įgis tokią galią, kad jos spaudimo neišlaikys nei Vokietija, nei likusi Europa. Jis prognozavo, kad Europa pateks į Rusijos įtakos sferą, o išsilaikys tik Anglija, suartėsianti su JAV, bet sumokėsianti už tai didelę kainą. Ši pranašystė išsipildė ne pažodžiui, tačiau Ukrainos karas atskleidė, kad Vakarų Europa, pirmiausia didžiosios valstybės, mėgino suartėti su Rusija ir šių pastangų padarinius šiandien aiškiai matome.

Baikime svaidytis skambiomis frazėmis apie Europos vienybę ir europines vertybes – už skambių frazių slepiasi visai kitokia ekonominė, socialinė, politinė ir geopolitinė tikrovė.

Ar tai reiškia, kad, ėmus realizuoti kol kas hipotetinį Tarpjūrio projektą, Berlynas ir galbūt Briuselis mėgintų jį stabdyti?

Analizuojant geopolitiką, labai svarbu užčiuopti ateitį, naujos tikrovės kontūrus. Nesutinku, kad Tarpjūris – tik hipotezė. Jis jau kuriasi ir tai lemia istoriniai dabartinės epochos įvykiai. Besiformuojant naujam geopolitiniam galios centrui, atsiranda įtampos ir konfliktų, o kai kada žlunga senieji galios centrai. Naujos įtampos išryškėjo Ukrainos karo metu – matome, kad realiai Ukrainą Europoje remia Jungtinė Karalystė kartu su Vidurio Europa, nors Vengrija šiame kontekste – atskira kalba. Iš kitos pusės matome tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija elgesį. Suprantu, kad tokius dalykus sunku išsakyti atvirai, bet turime pripažinti, kad pagrįstai galime manyti, kad šių valstybių saitai su Rusija yra daug tvirtesni, nei teigiama.

Vargu ar tai lemia vien Rusijos gebėjimas papirkti įtakingus Europos politikus. Už šio bendradarbiavimo, kurio nenorima atsisakyti, slypi fundamentalūs geopolitiniai interesai. Europos didvalstybių lyderiams sunku atsisakyti senos idėjos apie vieningą Euraziją nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Svajota sukurti galingą politinės ir karinės galios centrą, tapsiantį atsvara JAV ir Kinijai. Rusija yra labai svarbus šio darinio komponentas kaip žaliavų šaltinis.

Kalbėdamas apie Tarpjūrį, B. Johnsonas minėjo Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą. Tai – naujas anglosaksų sąjungininkų blokas? Kokios dar valstybės turėtų jungtis prie Tarpjūrio?

Visiškai logiška, kad B. Johnsonas pirmiausia paminėjo valstybes, labiausiai jaučiančias Rusijos grėsmę. Britai ir amerikiečiai suvokia, kad ES yra jų konkurentė, o Vidurio Europos šalys galėtų jiems tapti patikimomis sąjungininkėmis, galinčiomis atsverti tokias ambicijas kaip Emmanuelio Macrono siūloma Europos kariuomenė.

Kalbant apie tai, kokios valstybės turėtų jungtis prie Tarpjūrio, be Lenkijos ir Baltijos šalių, paminėtume visas Višegrado valstybes. Apibendrinant šiam aljansui priklausys visos ES narės, suvokiančios save kaip „antrojo greičio“ Europą. Apie tai nedrįstama kalbėti garsiai, bet šiandien turime kelti Rytų ir Vidurio Europos valstybių lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo ES klausimą. Ukrainos karas šį klausimą tik aktualizavo – vargu ar be galo daug jėgų Ukrainos paramai skirianti Lenkija toliau klausysis gana abejotinų Briuselio priekaištų ir reikalavimų. Tam tikras „naujokių“ paklusnumas ilgą laiką buvo lemiamas ES ekonominės paramos. Nauja geopolitinė tikrovė kelia naujus klausimus ir „jaunosios“ ES valstybės ims kelti naujus reikalavimus.

ES gali subyrėti?

Tokia galimybė yra, tačiau nebūtinai. Viena, ką galime pasakyti užtikrintai, – sumanymas paversti ES centralizuotai valdoma federacija, Europos supervalstybe, iš esmės nebeįmanomas. Prieštaravimai ES viduje akivaizdūs. Kas yra bendro tarp besąlygiškai Ukrainą remiančios Lenkijos ir beveik atvirai prieš ją veikiančios Prancūzijos? Naujo galios centro formavimasis anksčiau ar vėliau šiuos skirtumus išryškins.

Daug ką lems Ukrainos karo baigtis, o tiksliau, kokia po šio karo bus Rusija. Jei karo eiga links Ukrainos naudai, matysime dar spartesnį Tarpjūrio formavimąsi. Beveik neabejoju, kad tuo pat metu senosios Europos didvalstybės puls desperatiškai gelbėti Rusijos nuo visiško geopolitinio ir karinio bankroto. Vakarų Europa mato poreikį išsaugoti Rusijos galią ir įtaką, o Vidurio ir Rytų Europa mato unikalią galimybę visiems laikams atsikratyti per amžius jaučiamo Rusijos grėsmės. Todėl Tarpjūris sugrįžta, įgaudamas naujas formas ir prasmes, o jo susikūrimas – neišvengiama būtinybė.

Jei Rusijos galia ir grėsmė išliks, naivu būtų manyti, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos įvaizdis ir autoritetas išliks, kokie buvę. Vidurio ir Rytų Europa turės ieškoti savų būdų apsisaugoti nuo Rusijos. Tuo atveju, jei Rusija galutinai pralaimės, jos pačios viduje įvyks milžiniškų pokyčių. Vienas iš tikėtinų pokyčių – Islamo pasaulio įsiveržimas į šią erdvę, ir iš esmės atsikurtų situacija, kurioje mūsų šalys buvo prieš 900 metų.

Žodžiu, esu įsitikinęs, kad šiandien vyksta negrįžtami geopolitiniai pokyčiai ir vienokiu ar kitokiu pavidalu Tarpjūrio sąjunga tikrai atsiras.

Šioje situacijoje Lietuvos padėtis atrodo dvilypė – saugumo srityje seniai deklaruojame, kad kliaunamės anglosaksais, bet ekonomikos ir politikos plotmėje Vilnius visada siekė kuo geresnių santykių su Berlynu. Įsitrauksime į konfliktą, kurio taip uoliai vengėme?

Lengvais ir saugiais laikais galima vykdyti užsienio politiką, kurią galėtume pavadinti sėdėjimu ant dviejų kėdžių. Tačiau vykstant epochiniams lūžiams, o būtent tai dabar ir vyksta, patiriame egzistencinę grėsmę pačiam valstybės egzistavimui. Tenka aiškiai apsispręsti dėl prioritetų ir pasirinkti, kas mums svarbiausia.

Kalbant apie Lietuvą, galima sakyti, kad mes niekada ir neturėjome to, ką būtų galima pavadinti tikra užsienio politika. Kol skambėjo mūsų politikų šiaip jau teisingi žodžiai apie tai, kad Rusija yra blogis ir teroristinė valstybė, demonstravome visišką paklusnumą Angelos Merkel politikai. Daug triukšmavome, bet iš tiesų visiškai prisitaikėme prie Berlyno politikos. Tai davė politinės ir ekonominės naudos ir galėjo tęstis, jei nebūtų prasidėjęs Ukrainos karas. Ilgą laiką jautėmės visiškai saugia ES ir NATO erdvės dalimi ir tinkamai nereagavome į tokius ženklus kaip Sakartvelo karas ir net 2014 m. Rusijos agresija. Visomis išgalėmis siekėme prisitaikyti prie Berlyno ir Briuselio, o tuo pat metu nevengėme konfliktų su Lenkija ten, kur jų visai nereikėjo, ir lygiai taip pat nuolaidžiavome jai ten, kur nereikėjo.

Tai baigėsi. Lietuvos ateitis didele dalimi priklausys nuo to, ar akademiniuose ir politiniuose sluoksniuose atsiras žmonių, suprantančių, kad sąlyginės ramybės laikotarpis baigėsi. Paradigmos lūžio metu gyvybiškai svarbu atsisakyti mąstymo pagal nuvalkiotus štampus.

Šiandien mūsų užsienio politika blaškosi, Lietuva yra pasimetusi, ką puikiai atskleidžia diskusijos dėl Karaliaučiaus tranzito. Valia veikti ir gebėjimas mąstyti savo galva tampa gyvybiškai svarbūs. Aukso amžius baigėsi ir tai tenka priimti. Lietuva turi tvirčiau ginti nacionalinius interesus NATO ir ES, ko praktiškai niekada nedarėme. Turime suvokti, kad NATO nėra vienalytė, jai trūksta kolektyvinės valios, ką taip pat parodė Ukrainos karas. Realiai Ukrainą remia tik kai kurios NATO narės, kai tuo metu kitos visiškai nusišalina. Skirtumai Aljanso viduje yra tokie dideli, kad, priėmus ryžtingą, bet ginčijamą sprendimą, Aljansas gali net subyrėti.

Tokios yra naujos geopolitinės realijos. Lietuvoje jos turi būti aiškiai įvardijamos ir nuodugniai apmąstomos. Turime apsispręsti ir pasirinkti, ar toliau gyvensime guosdami save gerovės ir saugumo iliuzijomis, ar įvertinsime savo siekius vadovaudamiesi nacionaliniais interesais.

Viena didžiausių problemų šiuo metu yra tai, kad nesame apsibrėžę, kas esame kaip užsienio politikos subjektas. Ar esame ES administracinis vienetas, kuris pirmiausia kliaujasi galingųjų šalių pagalba, ar esame valstybė, savarankiškai sprendžianti ilgalaikius strateginius išlikimo uždavinius ir pirmiausia besikliaunanti savimi, o jau tada tikisi sąjungininkų pagalbos. Blaškymasis dviprasmybėje yra vėžys, ardantis valstybingumo pamatus.

Justina GAFUROVA. Kyla G.Paškevičiaus palaikymo banga

Pastaruoju metu renginiuose ir viešojoje erdvėje nematyti ne tik plačiai aptarinėjamo SEL`o, bet ir tikros muzikos legendos – Gyčio Paškevičiaus. Po to, kai šoumenas Arūnas Valinskas savo rašinyje atlikėją ir jo sūnų pasiuntė ant „trijų raidžių”, šiandien socialiniame tinkle kyla G.Paškevičiaus palaikymo banga. O neseniai pranešta, kad atlikėjas pagaliau susitiks su savo klausytojais – jis pasirodys per Žolinę vyksiančiame festivalyje Naisiuose.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Po to, kai didžioji dalis atlikėjų paskutinę akimirką dėl LGBT spaudimo atsisakė dalyvauti prieš mažiau nei mėnesį vykusiame festivalyje „Naisių vasara”, organizatoriai pranešė, kad šiemet rengs antrą šeimoms skirtą renginį. Jis turėtų vykti per Žolinę, rugpjūčio 15 d. Artėjant festivaliui skelbiama, kad jame pasirodys Gytis Paškevičius.

Apie tai socialiniame tinkle pranešė patys organizatoriai: „Festivalis visai šeimai „Naisių vasara” 2022: Žolinė” skelbia, kad gražiausių dainų koncertą rugpjūčio 15 d. surengs Gytis Paškevičius!”

Šią informaciją patvirtino ir festivalio mecenatas bei sumanytojas Ramūnas Karbauskis. Jis paskelbė, kad tai dar ne visos organizatorių paruoštos staigmenos. „Festivalis visai šeimai „Naisių vasara” 2022: Žolinė”, kuris vyks rugpjūčio 15 dieną, pradeda skelbti geras žinias apie festivalyje dalyvausiančius atlikėjus ir jų joks Grinčas iš šio festivalio nepavogs.”

Prisiminkime pradžią

Scenos legendos G.Paškevičiaus puolimas prasidėjo, kai kovo mėnesio pradžioje socialiniame tinkle „Facebook” pasirodė toks G.Paškevičiaus sūnaus Dominyko įrašas: „Vėl nauja rėmelių ir vėliavėlių pandemija… Nes kažkodėl žmonės galvoja, kad jie geriečių pusėj… Iš kur žinot? Kas sakė? Ar tikrai viską suprantat gerai? Ar tikrai žinot, kas vyksta? Blogiečiai puola? O iš kur žinot, kad jie blogiečiai, pagal ką skiriat? Kas yra geriečiai ir blogiečiai šiuo atveju?” Vos prasidėjus karui rašė Dominykas, kurio įrašas tuoj pat sulaukė vieningos neigiamos reakcijos viešojoje erdvėje. O tarp komentarų buvo ir G.Paškevičiaus žodžiai su klausimais, ar žmonės tikrai žino, kas vyksta, ir pagal ką skirstomi gerieji ir blogieji.

Tokie pasisakymai sukėlė didžiulį internautų ir kai kurių viešų žmonių pyktį. A.Valinskas viešai pasiuntė atlikėją ir jo sūnų rusų karo laivo link. Jis taip pat viešu laišku kreipėsi į visas Lietuvos savivaldybes, kad šios, organizuodamos miesto šventes, nekviestų tokių atlikėjų kaip G.Paškevičius ar Egidijus Dragūnas. A.Valinskas netgi patikino, kad Zarasų savivaldybė jau pritarė tokiam siūlymui. Kartu šoumenas paskelbė, kad greitai Nidos „Šlovės alėjoje” neliks G.Paškevičiaus delno. Neatsirado jokių muzikantų ar žinomų žmonių, kurie stotų G.Paškevičiaus pusėn, o ir pats dainininkas atsitvėrė tylos siena.

Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose matyti kylanti G.Paškevičiaus palaikymo banga. Visuomenininkai ir paprasti žmonės ėmė dalytis G.Paškevičiaus dainomis, jų žodžiais su grotažyme „Gytis”. Prie tokios palaikymo akcijos prisijungė buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, juvelyrė Jurga Lago, rašytojas Žydrūnas Sadauskas, judėjimo „Basos mamos” vadovė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, žurnalistė Ligita Juknevičiūtė, politikai Arminas Mockevičius, Audronė Jankuvienė, daugybė paprastų gyventojų.

Palaikymo įrašai trinami?

Vieni pirmųjų prabilo kavinės „Gustuko picerija” Šiauliuose savininkai.

„Pasirodo, ne įstatymai, ne visuomenė kaip paslaugos gavėjai, o sistemos tarnai dabar nustato bausmes. Arenos G.Paškevičiui nebenuomojamos, komercinėse radijo stotyse jo dainos negrojamos (išskyrus radijo stotį „Pūkas” ir kai kurias regionines radijo stotis), valstybinėse ir miesto šventėse, kurios vyksta už mūsų sumokėtus mokesčius, jo nepamatysime.

Šiauliuose veikiančios „Gustuko picerijos” įkūrėjas Mantas Zemeckas.

Pasirodo, turime naują pramogų pasaulio diktatorių. Tik gaila, kad neturime tikrų popestrados meno žmonių, kurie atsistotų į teisybės pusę”, – rašė picerijos savininkas Mantas Zemeckas.

Daug žmonių pasidalijo šiuo įrašu, bet picerijos atstovai greitai pranešė, kad įrašas be jokio įspėjimo buvo ištrintas. Tai sukėlė dar didesnę palaikymo bangą socialiniame tinkle. Pavyzdžiui, J.Lago įrašu su palaikymu G.Paškevičiui pasidalijo daugiau kaip tūkstantis internautų.

Kyla teisinių klausimų

Apie situaciją pasisakė ir dainų autorė, poetė Erika Drungytė, parašiusi žodžius ne vienai G.Paškevičiaus atliekamai ir visai Lietuvai žinomai dainai.

Poetė Erika Drungytė.

„Taigi – Gyčio klausimas. Vienas žmogus nusprendė, kad dėl tam žmogui nepatikusių dainininko sūnaus žodžių Gytis privalėjo pasiaiškinti viešai ir atgailauti. Gytis kaltas dėl to, kad nenuteisė ir neišdavė savo sūnaus. Todėl jį eliminavo iš scenos ir eterio.

Antras klausimas. Jei valstybėje yra tokių viešų asmenų, kurie vien dėl savo populiaraus įvaizdžio turi galios spręsti, kam gyventi, o kam mirti, kas joje vyksta? Ją valdo gaujos? Mafija? Joje gyvena korumpuota valdžia ir teisėsauga? Nes normalioje teisinėje šalyje tokie stebuklai neįmanomi”, – savo socialinio tinklo įraše paskelbė E.Drungytė.

Ji sako, kad šioje situacijoje svarbus ir teisinis aspektas: „Tas žmogus, mano galva, padarė kelis nusikalstamus veiksmus. Pirma, jis atėmė iš žmonių pasirinkimo teisę. Iš visų piliečių ir nepiliečių. Antra, jis iš menininkų atėmė teisę skleisti savo kūrybą. Trečia, jis atėmė galimybę užsidirbti, nes atlikėjui galimybė koncertuoti ir gauti lėšų pagal autorines teises – tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Ketvirta, jis tas teises atėmė ir iš kitų bendraautorių – tekstų kūrėjų, muzikantų, garso, šviesos operatorių etc.

Ketvirtas klausimas. Tai mano asmeninis interesas. Su Gyčiu bendradarbiauju kelis dešimtmečius. Esu parašius daug visiems puikiai žinomų ir mėgstamų dainų tekstų – pradedant bene populiariausia „Mano kraštas”, baigiant „Dukrai”, „Palankūs vėjai”, „Romansu dviem” ir daugybe kitų. Net ir „Draugams”, kurios didžiąją dalį parašiau aš, bet pasimetė mano pavardė. Taigi tas žmogus eliminavo ir mane – mano kūrybą, darbą. Kai kompozitorius ir poetas sukuria dainą, ji keliauja kur nori ir pas ką nori. Bet mudu su Gyčiu kūrėme dainas ne kitiems, o jam, nes jis ir yra jų atlikėjas. Todėl visos teisės priklauso mums.”

Šį įrašą E.Drungytė baigė tokiais žodžiais: „Ideologijos negali nugalėti šventų reikalų, per amžius saugotų šeimose, gentyse, religijose, valstybėse. Vyrai taip nesielgia. Draugai draugų neišduoda. Verslas taip nesielgia – garbė niekaip nenuperkama ir neparduodama. Populiarumas taip neparduodamas. Tai yra žema, šlykštu ir smirdi. Ypač toji sau užsidėta karūna.”

Įžvelgė cenzūrą

Savo poziciją apie tai, kad klausytojai patys turėtų spręsti, ko klausyti, socialiniame tinkle išsakė ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Seimo narys Mantas Varaška.

„Žmogų, jo poelgius pagal tikėjimą teisia Dievas. Pagal valstybės įstatymus – tik teismas. Jausmuose kartais neištveriame ir teisiame patys. Artimą. Draugą. Kolegą. Bet ne visus iš eilės. (…)

Lietuvoje turime pasiskelbusių „teisėjų” porą: A.Tapiną&A.Valinską. Abiejų „teisėjų” nuostatos – juodai baltos. Jokio pakantumo, subtilumo, savikritikos, išskyrus „Auksinio proto” vaidmenis (iš LRT už šią laidą UAB „Valius” kasmet gauna 450 000 mokesčių mokėtojų eurų). Svarbiausia, kad už nugarų palaiko sekėjų minia. Tarp šių „teisėjų” nuosprendžių atsidūrė Dragūnas, Paškevičius, kiti „netinkamai” pasirodę leidėjai, verslai. Neginant jų, teisti arba vertinti turėtų visuomenė. Koncertus, pasirodymus turėtų boikotuoti patys žiūrovai. Parduotuvėse „netinkamų” gamintojų, leidėjų prekes turėtų ignoruoti patys pirkėjai. Tuo metu 2 „teisėjų” reikalavimai uždaryti arenas, lentynas „ne taip pasielgusiems” tėra neteisėta cenzūra.

Akcija visada sukelia reakciją. Kai teismo vaidmenį nusisavina žmonės, neturintys nei teisėjo mantijos, nei išskirtinio moralumo, su laiku ateina atsakas. Valdo Vižinio, Erikos Drungytės vieši pareiškimai – dar ne pabaiga. Ponai „teisėjai”, visų neįbauginsite ir nesuklupdysite”, – palaikymą viešai išreiškė Kazlų Rūdos meras.

Post Scriptum. „Vakaro žinios” susisiekė su atlikėju G.Paškevičiumi. Jis su žiniasklaida bendrauti šiuo metu nenori, tačiau nuoširdžiai padėkojo jį palaikantiems žmonėms.

Jonas Grigas. Simetrijos grožis ir asimetrijos reikšmė

6

Autorius yra fizikas, habilituotas mokslų daktaras, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius

Simetrija yra graži, bet Visatoje yra daug asimetrijos. Ji yra būtina žvaigždžių, planetų ir pačios gyvybės egzistavimui.

Mes, kairiarankiai, esame mažuma tarp žmonių, maždaug viena dešimtoji. Tačiau Visata mėgsta kairiarankystę – nuo dalelių iki pačios gyvybės. Be šios gamtos asimetrijos Visata būtų visiškai kitokia – blanki, pilna spinduliuotės ir be žvaigždžių, planetų ir gyvybės. Tačiau fiziniuose moksluose vyrauja estetika, susijusi su tobulumu, išreikštu simetrija, kaip gamtos planu.

Kodėl fizikai mėgsta simetriją? Anglų poetas Džonas Keatsas sakė: „Grožis yra tiesa, tiesa yra grožis.“ Tačiau jei grožį tapatiname su simetrija, tai simetriją savaime siejame su tiesa.

Bet asimetrija yra priežastis, kodėl egzistuoja Visata ir gyvybė. Anglų fizikas Polis Dirakas sakė: „Svarbu, kad lygtis būtų graži, nes grožis yra tiesos ženklas.“ Jei taip sakytų mažiau žinomas fizikas, tikriausiai jį kolegos išjuoktų. Bet tai buvo Dirakas, o jo graži lygtis, pagrįsta simetrijos samprata, numatė antimedžiagos egzistavimą, tai, kad kiekviena medžiagos dalelė turi antidalelę. Apie antimedžiagą jau rašiau praeitame straipsnelyje.

Antimedžiaga nereiškia nieko ekscentriško. Kai kurios antidalelių fizinės savybės yra atvirkštinės, pvz., elektros krūvis. Neigiamai įelektrinto elektrono antidalelė pozitronas turi teigiamą elektros krūvį.

Mes už savo egzistavimą skolingi asimetrijai. Bet gamtos dėsniai numato, kad medžiagos ir antimedžiagos turėtų atsirasti santykiu 1:1. Tačiau, jei ši simetrija vyravo praėjus sekundės dalims po Visatos Didžiojo Sprogimo, medžiaga ir antimedžiaga turėjo būti sunaikintos, nes susidūrus medžiagai ir antimedžiagai įvyksta sprogimas ir jos virsta energija.

Jei medžiaginis vaikinas pabučiuotų antimedžiaginę merginą, drioksteltų sprogimas, galingesnis už termobranduolinės bombos. Bet atsitiko ne taip. Maždaug viena iš milijardo medžiagos dalelių išliko kaip perteklius. Viskas, ką matome Visatoje – galaktikos ir jų žvaigždės, planetos ir jų mėnuliai, gyvybė Žemėje, bet kokios medžiagos, gyvos ir negyvos – atsirado dėl šio mažyčio pertekliaus, šios esminės medžiagos ir antimedžiagos asimetrijos.

Koks mechanizmas galėjo sukurti šį nedidelį perteklių, šį netobulumą, kuris galiausiai yra atsakingas už mūsų egzistavimą, yra vienas didžiausių atvirų klausimų fizikoje ir kosmologijoje.

Fizikai suprato, kad simetrija pažeidžiama dėl silpnos sąveikos dalelių mikropasaulyje, jėgos, atsakingos už radioaktyvųjį skilimą. Kaltininkai yra neutrinai, keisčiausios iš visų žinomų dalelių, meiliai vadinamos vaiduokliškomis dėl savo gebėjimo beveik netrikdomai pereiti pro medžiagą. Ir šiuo metu iš Saulės sklinda ir pro mus praeina maždaug trilijonas neutrinų per sekundę.

Kad suprastume, kodėl neutrinai pažeidžia dalelių simetriją, mums reiktų nerti giliai į mikropasaulio fiziką. Bet to nedarysime. Tai nusipelno atskiros esė.

Gyvybė taip pat yra asimetriška: aminorūgštys ir cukrūs, sudarantys visas gyvas būtybes, nuo amebų iki žmonių, yra atitinkamai kairinės ir dešininės orientacijos. Laboratorijoje gaminami kairinės ir dešininės orientacijos molekulių mišiniai santykiu 50:50, bet gamta pirmenybę teikia beveik išimtinai kairinės orientacijos aminorūgštims ir dešininės orientacijos cukrams.

Kodėl taip yra – didžiulis atviras mokslinis klausimas.