2025-05-22, Ketvirtadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 244

Vladimiras Laučius. Ateiviai iš Kremliaus

Redakcija
-
0
Vladimiras Laučius. Ateiviai iš Kremliaus

Veidaknygė

Informacinių karų eksperte pristatoma Indrė Vareikytė sako, kad piktinimasis Prancūzijos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kurioje spalvingi transvestitai parodijuoja Paskutinę vakarienę, „ateina iš Kremliaus“ (Žinių radijas, 2024-07-30).

„Šalis, kai rengia tokio masto renginį, tai vis tiek yra galimybė jai parodyti save. Savo kultūrą, savo istoriją. Parodyti, apie ką jinai yra. Ir Prancūzija yra apie liberalumą, apie laisvę, įvairovę. Ji yra tokia. <…> Reiktų nepamiršti, kam yra naudingas tas neoliberalių naratyvų platinimas per visą pasaulį ir jų niekinimas. <…> Tai vėlgi ateina iš tos pačios šalies, ateina iš Kremliaus institucijų“, – Žinių radijo eteryje aiškina informacinių karų ekspertė Vareikytė.

„Ateina iš Kremliaus institucijų“. Ir vėl – ateiviai. Dėl visko kalti ateiviai. Iš Kremliaus. Ir visi, kurie kritikuoja kraštutinio liberalizmo – kraštutinės kairės, o ne kraštutinės dešinės (kaip liepia šių dienų mada) apraiškas, „ateina iš Kremliaus institucijų“ arba tiesiog dirba Kremliui. Kitaip negali būti. Privalote taip galvoti, jei nedirbate Kremliui ir neateinate iš Kremliaus institucijų.

Daug metų dėsčiau politinę komunikaciją Vilniaus universitete ir turbūt galiu leisti sau nustebti, girdėdamas tokius teiginius. Nes, vadovaudamasis Indrės Vareikytės logika ir žodžiais, galėčiau teigti, kad jos nuomonė „ateina iš Kremliaus institucijų“. Kodėl?

Todėl, kad, jei visus pasakymus, kad juoda yra juoda, šlamštas yra šlamštas, o gėda yra gėda, vadinsime Kremliaus pozicija arba darbu rusams, tai darysime geriausią reklamą Kremliui, kokią tik galima padaryti.

„Šeima – svarbi“, manote jūs. Bet tai – Kremliaus pozicija! Reikia galvoti ir sakyti, kad šeima – nesvarbi, jei, žinoma, nesate ateivis iš „Kremliaus institucijų“. Toks, deja, yra informacinių karų žinovės Vareikytės ideologinis algoritmas. Kam jis naudingas? Kremliui. Jei šeima jums svarbi.

Ir jei gėdingo, šlykštaus olimpinių žaidynių atidarymo epizodo nevalia kritikuoti vien todėl, kad jį, be kita ko, kritikavo ir rusai, tai milijardai krikščionių visame pasaulyje gali pradėti galvoti, jog rusai – šaunuoliai. Ačiū informacinių karų ekspertei ir jos bendraminčiams…

„Už balos“. JAV politika

Redakcija
-
1

Per pastarąsias savaites JAV vidaus politikoje įvyko kaip niekada daug itin reikšmingų įvykių.

Pasikėsinimas į D. Trampą, oficiali jo nominacija, pasirinktas kandidatas į viceprezidentus, o galiausiai – ir J. Baideno viešas apsisprendimas nebekandidatuoti JAV prezidento rinkimuose.

Visa tai formuoja JAV politinį žemėlapį ir, tikėtina, lems pasaulio geopolitiką per artimiausius keturis metus.

Sekdami naujuoju mūsų laidų formatu, stengiamės gausiais ir trumpais klausimais aptarti visa tai, kas susiję su šiais įvykiais, ko tikėtis iš K. Haris galimos kandidatūros, ko tikėtis iš viceprezidento J. D. Vance, ką apie JAV visuomenę sako pasikėsinimas į D. Trampą ir skandalingos jo aplinkybės.

Visa tai ir dar daugiau aptariame laidoje „Už Balos“ su Povilu Žumbakiu.

Povilas Žumbakis – JAV lietuvis, advokatas, ateitininkas, Šaltojo karo metais išgarsėjęs gindamas melagingai Holokaustu kaltinamus lietuvius išeivius JAV teismuose. Pastaraisiais dešimtmečiais įvairioje Lietuvos žiniasklaidoje komentuoja JAV ir pasaulio politikos klausimus.

Audrius Bačiulis. Olimpinės žaidynės atsisakė „woke“ metodo

Redakcija
-
0
Audrius Bačiulis. Olimpinės žaidynės atsisakė „woke“ metodo

O kaip Lietuvos sportininkai? Valgo šūdmaistį ir miega tvankoje ant kartono, ar visgi federacija sudarė jiems orias gyvenimo sąlygas? Sprendžiant iš rezultatų, vargu…

Olimpinės žaidynės atsisakė „woke“ metodo, nes po didelių žvaigždžių skundų į sportininkų kaimelį skraidinami kepsniai ir kiaušiniai.

Olimpinių žaidynių organizatoriai nusileido sportininkų spaudimui ir užsakė daugiau kaip 700 kg kiaušinių ir toną papildomos mėsos, kad pakeistų netikrus mėsos patiekalus ir ne pieno produktus.

Sportininkams ir komandoms olimpiniame kaimelyje siūlomas maistas įspūdžio nepaliko, ir tai buvo tik vienas iš daugelio nusiskundimų, įskaitant oro kondicionierių trūkumą, nepatogias kartonines lovas, ilgus pasivaikščiojimus iki valgyklos ir perpildytus autobusus, kurie nevažiuoja laiku.

Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai buvo pasiryžę šias olimpines žaidynes paversti tvariausiomis visų laikų olimpinėmis žaidynėmis ir beveik visose srityse pirmenybę teikė ekologiškam požiūriui.

Tačiau dėl tokio agresyvaus dėmesio ekologiškumui Prancūzijos sostinėje varžybų dalyviams buvo sudarytos siaubingos sąlygos, todėl pasaulio rekordų kol kas pasiekta nedaug.

Pareigūnai atkakliai bandė sumenkinti olimpiniame kaimelyje kylančias problemas, tačiau „Paris 2024“ vadovas Etienne’as Thoboisas pripažino, kad organizatoriai reagavo į maisto produktų trūkumą ir labai padidino mėsos ir kiaušinių kiekį.

„Kalbant apie maistą, turėjome padaryti keletą pakeitimų ir turėjome prisitaikyti, o tai visiškai normalu“, – sakė E. Thobois.

„700 kg kiaušinių ir toną mėsos buvo padidėjimas, kurį pateikėme, kad patenkintume sportininkų poreikius.“

„Diskutavome su delegacijų vadovais, sportininkams skyrėme didžiausią dėmesį ir pritaikėme savo paslaugas sportininkų poreikiams.“

Organizatoriai taip pat nusileido ir atsisakė oro kondicionierių nuomos politikos, kai paaiškėjo, kad tokia padėtis buvo neteisinga mažesnių šalių atžvilgiu.

Australija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Japonija, Amerika ir Kinija prieš prasidedant žaidynėms įsirengė oro kondicionierius, o AOC vykdomasis direktorius Mattas Carrollas sakė: „Vertiname idėją neturėti oro kondicionierių dėl anglies dvideginio pėdsako“, tačiau pridūrė, kad „tai yra aukšto lygio žaidynės. Mes neketiname rengti pikniko“.

O „Paris 2024“ atstovė spaudai Anne Deschamps sakė, kad dabar visoms komandoms leidžiama atsivežti savo oro kondicionierius.

Australijos plaukimo karalienė Ariarne Titmus apibūdino sąlygas kaip „juokingas“ ir sakė, kad jos turėjo įtakos tam, kad ji nepasiekė pasaulio rekordo 800 m laisvuoju stiliumi rungtyje.

Tikriausiai tai nebuvo toks laikas, kokį maniau galinti pasiekti, bet gyvenant olimpiniame kaimelyje sunku pasirodyti, – prisipažino ji sekmadienį duodama interviu.

„Jis tikrai nėra pritaikytas aukštiems rezultatams, todėl viskas priklauso nuo to, kas iš tikrųjų gali išlaikyti mintyse.“

Šaltinis dailymail.co.uk

Mindaugas Montvilas. Ar vyriausybės gali sau leisti remti „žaliąsias“ investicijas?

Redakcija
-
0
Mindaugas Montvilas. Ar vyriausybės gali sau leisti remti „žaliąsias“ investicijas?

Veidaknygė

Vokietiją slegia didėjančios atsinaujinančiosios energijos subsidijos, todėl viso pasaulio vyriausybėms kyla klausimų, kiek ilgai jos gali sau leisti remti „žaliąsias“ investicijas.

Nors dešimtmečius šalyje taikomos paramos priemonės buvo labai svarbios mažinant pasaulines gamybos sąnaudas, dėl jų švarios energijos projektai tapo tokie patrauklūs, kad dienomis, kai per daug saulės ar vėjo, elektros energijos kainos dažnai nukrenta iki žemo ar net neigiamo lygio. Kadangi vyriausybė padengia skirtumą, kad užtikrintų gamintojams garantuotą grąžą, šiemet subsidijos sieks 20 mlrd. eurų (21,7 mlrd. JAV dolerių), t. y. dvigubai daugiau nei buvo numatyta iš pradžių.

Atsinaujinančiosios energijos gamintojai uždirbo milijardus per energetikos krizę, kuri padidino elektros energijos kainas, ir toliau gauna subsidijas net ir sumažėjus kainoms. „Turime apversti visą tvarką aukštyn kojomis, kitaip ji nebebus finansiškai gyvybinga“, – sakė pelno nesiekiančios organizacijos „Environmental Action Germany“ atstovė Nadine Bethge.

Problema, su kuria susiduria didžiausia Europos ekonomika, pranašauja tai, kas tikriausiai taps pagrindiniu politiniu klausimu kitose šalyse: ar vyriausybės gali sau leisti nebeskirti paramos švaresniems energijos šaltiniams, nesukeldamos pavojaus pereinamajam procesui?

Berlynas jau vykdo pradines reformas, kuriomis siekiama sumažinti subsidijas, be to, yra pasiūlymų dėl platesnio masto pertvarkos, grindžiamos investicijų sąnaudų rėmimu, o ne garantuotomis produkcijos kainomis. Vis dažniau sutariama, kad pirminė subsidijų schema, sukurta 2000-ųjų pradžioje, buvo skirta naujoms technologijoms remti, o ne toms, kurios dabar sudaro daugiau nei pusę šalies elektros energijos balanso.

——————————————————————

Ne, nu bet kas galėjo pagalvot?

Kreivys su Nagevičium tai tikrai ne. Ir Skvernukas ne.

Schmatoznikai kraunasi pelnus, o mokesčių mokėtojai padengia nuostolius.

Paradoksai…

Šaltinis Bloomberg

Janina Survilaitė: „Amžinai teisi išeivijos ŠLB-nės ISTORIJA“

Redakcija
-
0
Janina Survilaitė: „Amžinai teisi išeivijos ŠLB-nės ISTORIJA“

Tautą sudaro gyvieji ir mirusieji, o jos istorijos tiesa – svarbiausias mūsų gyvenimo veiksnys ir variklis.

PLB-nės emigrantų (J.Casperesen) pozicija, niekinti mirusiąją ŠLB-nės išeivijos kartą, kol kas sėkmingai tebepudruoja visų smegenis.

33 metai renkame, sveikiname, širdyse auginame gražiausias Viltis naujai inauguruoto LR PREZIDENTO veiklai ir sėkmei! GITANO NAUSĖDOS kalboje skambėjo kiekvienas iš mūsų galėjome inkrustuoti į savo širdį tą laukiamybės sakinį, kuris geidžiamiausias mūsų troškimų išsipildymo stebukle…

„Nebus Valstybės – nebus nieko… turime saugoti savo istorinę aplinką, neleisti perrašinėti istorinius pasiekimus“, – sakė Prezidentas, o mūsų dorųjų Šveicarijos emigrantų dalis, kartu su po mirties apšmeižtais lietuviais išeiviais tikime, kad sulauksime stebuklo, kai emigrantų brutaliai perrašyta ŠLB-nės garbinga kovų už Lietuvos Laisvę istorija sulauks TEISINGUMO. Ačiū, PREZIDENTE.

Kodėl vyksta PLB-nės veiklos politiniai nusikaltimai prieš išeiviją, vadovaujant pirmininkei p. Daliai Henkei, kuriai prieš metus p. Gitanas Nausėda garbingai įteikė dar ir pridėtinę Lietuvos pilietybę, nors niekas nesupranta, už kokius nuopelnus?

Niekas nesuprato „logikos” kitos LR seime (be LK įstatymo teisės sėdinčios!) p. Dalios A., kuri tvirtino, kad reikia atimti LR pilietybę iš LR nusipelniusios meno kūrėjos Drobežko, nes „jai buvusi duota kažkokia kitokia pilietybė!??“

Nė karto neišgirdome p. Prezidento balso pasmerkusio LR kultūros ministrą už tai, kaip begėdiškai buvo elgiamasi su vienu talentingiausių LR Teatro režisieriumi Tuminu, atimant visų branginamą Vilniaus Mažąjį Teatrą, o Režisierių išvarant iš Lietuvos.

Kodėl Tuminui neleido statyti išeivijos talento A. Škėmos psichologinio sąmonės srauto metodu parašyto autobiografinio romano „Balta drobulė“ – vienintelio lietuviško modernaus pasaulinės reikšmės kūrinio, galėjusio visame pasaulyje išgarsinti Lietuvos teatrą?

Kodėl su purvais J.Caspersen maišo rašytojos J.Survilaitės kūrybą apie išeiviją, vadindama: „paplavos, jovalas, srutos, š–o porcijos ir t.t. (2024-06-24)?

Kodėl dr. J. Mažylės knyga apie išeivijos JAV „Dirvos“ laikraščio redaktorių V. Gedgaudą, talentingą išeivijos žurnalistą, LTV vadovei tapo lyg pašinu jos intymioje vietoje?..

Juk tai kūriniai apie visą okupaciją kovojusius talentingiausius Lietuvos išeivijos kultūros veikėjus, kurių kovų už išsivadavimą įdirbio niekinti niekas neturi teisės!

Kokiais motyvais teisingoji ponia F. Kuklianski keršija R. Žemaitaičiui už „žyduko pagaliuką“, o J. Caspersen jai už nugaros begėdiškai šaiposi, nes iš 86 metų neveiksnios išeivės R. Garbiačiauskas nugriebusi negaliojantį testamentą, ir iš buv. Ciuricho LR Konsulato pasiėmusi visus lietuvių žydšaudžių ir Wermachto karininkų sąrašus tikromis pavardėmis ir vicekonsulo S. Garbačiausko išduotomis anoniminėmis tapatybėmis, iki 1953 metų laisvai išskridusiomis už Atlanto… Juk tų pavardžių nusikaltimų, ar (NE)nusikaltimų atitikmenų pasaulio politikai niekad iki šiol nėra tyrinėję!?

Niekam neaišku, kodėl LR seimo narys „už Tapino čekučius“ yra nusikaltėlis ir jam 3-5 metus nebus galima būti renkamam į jokius atsakingus postus, o PLB-nės valdybos ponios toliau be kliūčių vadovaus lietuvių išeivijos karo pabėgėlių teisiškai įkurtoms bendruomenėms, triuškindamos išeivijos kultūrą, meną, ir literatūrą?

Nors į mūsų raštus p. Prezidentas taip niekada ir nesureagavo, bet visiems aišku, kad pakeisti Lietuvos išeivijos veiklos istoriją – yra politinio beprotiškumo, Kremliaus dezinformacijos įtakojimo ir iškrypusios kolaborantų šeimoje išaugintų personų egoizmo ir ligotos arogancijos pasekmės…

(…1999 m. PLB-nės pirmininkas dr. V. Kamantas ir LR Išeivijos instituto dr. L. Saldukas, aukštai įvertindami išeivijos kovų prieš okupaciją ŠLB-nės veiklą, paprašė veiklos istoriją aprašyti dokumentinėje apybraižoje, paneigiant 50-tį okupacijos režime vestą propagandą: išeiviją charakterizuojančią, kaip išdavikų, šnipų, banditų ir buržuazinių nacionalistų gaują, griaunančią tarybų Lietuvos valdžią…)

…Iki 1952-02-17 d. Šveicarijoje neegzistavo jokia politinė tarptautinės konvencijos, Lietuvių Chartijos konstitucijos (1949) ir CH civilinio kodekso įstatymais sukurta lietuvių Bendruomenė, kuri Vakarų Europoje privalėjo tęsti tautinę antikomunistinės ideologijos politiką, po 1945/46 metais pasaulyje sovietų sunaikintos Lietuvos diplomatijos.

Apybraižoje „Alpių lietuviai. Alpentauer“ (2005 m.), aišku, kokios demokratinėje Valstybėje privalo veikti politinio teisingumo nuostatos, nes kitaip įsigalės valstybinis terorizmas! Pirmieji Šveicarijos išeivijos diplomato dr. A. Geručio išsaugoti archyvai 1983 m. buvo perduoti Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos saugyklai.

(Knygoje „Vaclovas Dargužas: Mylėti Lietuvą iš tolo…“ (p. 94-96) aprašiau, kaip VU mokslinės bibliotekos direktorius Jurgis Tornau 1980 m. išeivijos rūpesčiu buvo iškviestas į Berną, patikrino visą A. Geručio sukauptą archyvą, ir 1983 m. buvo padaryta sutartis su VU rektoriumi dr. Jonu Kubiliumi, pridedant asmeninį dr. V. Dargužo testamentą, pažymintį, jog ŠLB-nės archyvų ir V. Dargužo asmeninio Lietuvos žemėlapių rinkinio jokiu būdu negalima išvežti iš Lietuvos į Maskvą…)

Nuo 1983 m. ŠLB-nės archyvai tvarkingai buvo perduodami naujam pirmininkui, griežtai išsaugant istorinių faktų tikslumą, o nuo 2000-ųjų ŠLB-nės valdybos nutarimu, VU Rankraščių skyriaus archyvarių: N. Šulgienės, V. Bagdonavičienės, VU bibliotekos direktorės B. Butkevičienės buvo kvalifikuotai ir sąžiningai peržiūrėti, ir persiųsti į VU bibliotekos Rankraščių skyrių.

ŠLB-nės istorija, kuri garbingai įrašyta dr. V. Stravinskienės knygą: „Pasaulio lietuvių bendruomenės…“ ( 333 psl.)

„ŠLB-nė teisiškai įkurta 1952-02-17 d.!!!“

Apybraiža (J.Survilaitė „Alpių lietuviai.Alpenlitauer“) buvo pristatyta ir aptarta Vilniuje, 2005 m. vykusiame Pasaulio Mokslo ir Kultūros simpoziumo konferencijoje, įrašyta į Simpoziumo katalogą. 2005 m. LR M. Mažvydo bibliotekos administracijos nutarimu užregistruota į pasaulio bibliotekų elektroninį katalogą, Vienas egzempliorius 2005 m. perduotas saugoti Šveicarijos Ciuricho universiteto centrinės bibliotekos fondams.

Reikšmingiausias darbas dėl ŠLB-nės istorinės tiesos išsaugojimo atliktas LR Lietuvių išeivijos instituto mokslininkų: prof. E. Aleksandravičiaus ir dr. I. Vaisiūnaitės, publikuotas internetiniame žurnale: „OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijios“, 2014 m. Nr.2(18).“ – atlikta Pasaulio išeivijos archyvų teisinės/moralinės apsaugos garantija!
…Tačiau, p. Jūratės Caspersen 2014-12-03 d. kreipimasis į Šveicarijos lietuvių bendruomenę internetiniame bendruomenės puslapyje visus pribloškė neleistinu istorinių archyvinių faktų iškraipymu ir p. Caspersen paskelbtu su prof. E. Alesandravičiaus parašu patvirtintu „Raštu“ (2014-12-03), kurio realybės neatitinka nė vienas to Rašto punktas:

****
J.Caspersen internete paskelbtas „Raštas” skelbia klaidingus faktus:

2. tvirtinimas, kad 1950m. rugpjūčio 20 d. buvo įkurta teisinė oficiali ŠLB-nė – faktas klaidingas. Protokolas sako, kad Šveicarijos lietuviai 1950-08-20 tik NUTARĖ įsteigti ŠLB-nę, kurios narių teisės ir pareigos bus išdėstytos ĮSTATUOSE, kurie dar yra rengiami;
2.Valdybos išrinkimas – nėra joks teisinės LB-nės įkūrimo faktas!!!;

3. …kad nuo 1950 m. buvo renkamas nario mokestis faktas klaidingas. CH visuotiname susirinkime patvirtinti ĮSTATAI įregistruoti Berno kantonaliname banke 1952.02.18, ir tik įregistravus Įstatus ir atidarius sąskaitą banke, CH LB-nei leidžiama rinkti mokestį – Tai griežta CH bankų įstatyminė – LB lėšų disponavimo skaidrumo garantija!;
4.Jokie laikini bendruomenių įkūrimo ĮSTATAI nenumatyti CH civiliniame kodekse (ZGB Art 54), todėl jų nebuvo ir negalėjo būti;
a) Dr. A. Geručio archyvai parodo, kad dėl Įstatų diskutuota 1950.08.20 Ciuriche. Nuspręsta: „Įstatai taisytini.“ Pavesta Įstatams parengti sudaryti komisiją.( OIKOS p.133.);
b ) Vėliau Įstatai dar kartą svarstyti susirinkime Berne ir nuspręsta: “teisiškai Įstatai neišlaiko kritikos…“ Įstatų svarstymas atmestas.“ (OIKOS p.134. );

c.) 1950.09.24 susirinkime Berne Įstatų paruošimui oficialiai asmeniškai įpareigotas Tarptautinės teisės mokslų daktaras diplomatas Albertas Gerutis. (OIKOS p. 137.);

5. Tarptautinės teisės mokslų dr. A. Geručio parengti įstatai apsvarstyti, priimti visuotiname karo pabėgėlių lietuvių susirinkime ir galutinai patvirtinti 1952.02.17 dieną (OIKOS; psl. 139-141.)

*****
Atkreipkite dėmesį, kad tokiu tikrovės neatitinkančiu prof. E. Aleksandravičiaus Raštu J. Caspersen muilino akis Šveicarijos 2017-03-01 Taikos teisme, vadovaujant CH teisėjui p. Anrian Deventer, CH valstybės advokatams RA Giani F.Zanetti ir RA Jedidjah Bollag, nors pastarasis apstulbęs nesuprato, kodėl jo išrašyta pažyma, įrodanti CH civilinio kodekso įstatymus pabrėžiantį dokumentą: “Rechtliches Vereingründungsprozes in der Schweiz“ – nurodo, kad pirmame ŠLB-nės Įstatų punkte įrašytame civilinio kodekso (ZGB Art.54) įstatyme ŠLB-nė turi teisę Vakarų Europoje nuo 1952-02-17d. oficialiai vykdyti ideologinę politinę organizacinę veiklą prieš Lietuvos okupaciją – o J. Caspersen ta teisę dabar begėdiškai ignoruoja!!!
„Lietuva — be lietuvių, multikultūrinė centralizuotos ES teritorija, kurioje po pusšimčio metų ar kiek vėliau turi išnykti paskutinis praradęs savo kalbą, istoriją ir tapatybę lietuvis. Tokia yra PLB-nės valdybos ,,globalios Lietuvos“ ateities vizija ir svajonė” (Radžvilas 2024-07-22).
Dėl savo insulto (paralyžiaus) ligos (2017-2024) J.Caspersen padarytų politinių nusikaltimų išspręsti iki galo negalėjau.
Tyrimą atlieka JAV „Bičiulystės” laikraščio redaktorė žurnalistė Ligija Tautkuvienė, aktyvi išeivijos pokaryje įkurtos JAV Čikagos LB-nės narė.

Apie ŠLB-nės gimimą ir veiklą siųlyčiau perskaityti:
Dr. prof. Juozas Eretas: „Išeivijos klausimais”, 1974, Roma;
Vaclovas Dargužas „Mylėsi Lietuvą iš tolo”, 2004, VU leidykla;
Juozas Brazauskas „Šveicarų ir lietuvių pėdsakais”, 2020, Panevėžys;
Janina Survilaitė „Alpių lietuviai. Alpenlitauer”, 2005, Solidarity”;
Janina Survilaitė „Visada tolimi – niekada svetimi, 2011, LRS;
Janina Survilaitė „Už tikėjimą, Tautą ir Valstybę”, 2022 m. Vokietija „RŪTA”

Redakcijos prierašas: publikacijoje pateikta asmeninė autorės nuomonė.Redakcija suteikia teisę ir kitokiai nuomonei pareikšti.

Marius Kundrotas. Liberalizmas: kelias į totalitarizmą

Redakcija
-
0

Liberalizmas ir totalitarizmas atrodo priešingiausios sąvokos, kokios tiktai gali būti. Liberalizmas nuo seno pabrėžia asmens ir jo laisvių pirmenybę tiek bendruomenės, tiek valstybės atžvilgiu. Totalitarizmas – tai sistema, kur tikro, o dažniau – tariamo bendrojo gėrio vardan asmens laisvės aukojamos.

Deja, tai – tik teorija. Šiuolaikinės santvarkos, vadinamos liberaliosios demokratijos vardu, vis labiau varžo nuomonių laisvę svarbiausiais moraliniais, kultūriniais ir socialiniais klausimais. Atgimsta ostrakizmas „cancel“ kultūros pavidalu, kai alternatyvios nuomonės raiška užtraukia sankcijas, atimant darbą, karjeros galimybes ir vietą visuomenėje, o kai kur lemia ir baudžiamąją atsakomybę.

Vytauto Radžvilo tipo konservatoriai teigia, jog liberalai, sunaikinę konservatyvių bendruomenių ryšius ir pakeitę jas vienišų ir pasimetusių individų masėmis, išvalė kelią totalitarams. Iš tiesų viskas gerokai blogiau. Liberalai patys tapo totalitarais, užuot užleidę kelią kitoms jėgoms. Totalitarizmas glūdi pačioje liberalizmo šerdyje ir liberalizmo kelias į totalitarizmą – nuoseklus, o ne anomalus.

Džono Loko (John Locke) liberalizmas išplaukė iš konservatyvaus motyvo – paaiškinti ir pagrįsti laisvų žmonių ryšius, jungiančius juos į visuomenę ir valstybę. Jo visuomenės sutarties idėja, vėliau išgryninta ir išplėtota prancūzų švietėjų, kiek nuvertino prigimtį ir paveldą kaip visuomenės pagrindus, tačiau savo esme ši idėja skirta įtvirtinti, o ne paneigti visuomeninį junginį.

Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Mill) pasuko liberalizmą visiškai priešinga linkme. Jis siekė išlaisvinti individą nuo bendruomenės, visuomenės ir valstybės konvencijų, politinių ir kultūrinių normų, kiek tik tai įmanoma. Individas jam buvo visų dalykų matas ir atskaitos taškas. Kaip tik čia prasidėjo problemos. Individų visuomenėje – daugybė, o valstybei vienaip ar kitaip tenka spręsti bendrus reikalus. Kaip pasirinkti iš gausybės individualių vertybių ir interesų, kurie vieni kitiems radikaliai prieštarauja?

Liberalioji teorija formavosi kaip opozicija ankstyvojoje modernybėje vyravusioms konservatyvioms sistemoms. Ši teorija ne taip ir blogai paaiškina, kaip išlaisvinti žmogų iš autoritarinių ir paternalistinių režimų bei konvencijų. Problema kyla, kai patys liberalai tampa valdančiąja sistema. Panašu, kad šie atvejai liberalizmo klasikoje nėra deramai išmąstyti. Peršasi klausimas, ar galima opozicija liberalizmui?

Iš to plaukia antriniai klausimai, turintys tiek teorinės, tiek ir praktinės reikšmės. Kas laukia žmonių su kitokiais tikslais ir svajonėmis, kuriems tenka gyventi santvarkoje, sukurtoje pagal pačių liberalų tikslus ir svajones? Kaip liberali valstybė turėtų elgtis tokių žmonių atžvilgiu? Kas turi vykti, kai žmonės su kitokia vertybių sistema apsispręs pasipriešinti liberalų vertybių sistemai?

Abejotina, ar liberalizmo užvaldytas protas apskritai pajėgus rimtai svarstyti tokius klausimus. Liberalizmas – tai politinis, kultūrinis ir ekonominis solipsizmas. Tipiškas liberalas pirmiausiai mąsto apie save, o po jo ar aplink jį – nors ir tvanas. Vis labiau slinkdamas į kairę liberalizmas kuria Kito stabą, tačiau akivaizdu, jog tas Kitas – tai pats liberalas arba tas, kurį tikimasi paversti liberalu, bet ne liberalizmo oponentas. Oponentas yra Šis, privalantis priimti Kitą ir pertvarkyti savo normas pagal jį.

Tai nuosekliai veda prie trečiojo Džono – Džono Rolso (John Rawls) išvadų, jog liberalioje visuomenėje ir valstybėje politiniai sprendimai turi būti moraliai ir aksiologiškai neutralūs. O tokių sprendimų tiesiog nebūna. Čia ir slypi liberalaus totalitarizmo paslaptis. Neutralumo reikalaujama tik iš liberalizmo kritikų ir oponentų, o patys liberalai sprendžia, kas geriau visiems kitiems. Nors Dž. Rolsas pasirodė tik XX a., šiuo keliu liberalai žengia mažų mažiausiai nuo XVIII a. pabaigos.

Universalizuotas žmogaus apibrėžimas: tai – protaujantis gyvūnas su visomis gyvūnui būdingomis savybėmis, tik didesnio proto, suvokiamo grynai instrumentine prasme.

Liberalizmas „išlaisvino“ žmogų iš tautinių, religinių ir kultūrinių apibrėžimų, tačiau iškėlus ant pjedestalo žmogų teko jį kaip nors apibrėžti. Vietoje istoriškai susiklosčiusios apibrėžimų gausos ir įvairovės pateiktas redukuotas ir universalizuotas žmogaus apibrėžimas: tai – protaujantis gyvūnas su visomis gyvūnui būdingomis savybėmis, tik didesnio proto, suvokiamo grynai instrumentine prasme.

Iš to plaukia iliuzijos, kad kiekvienas žmogus – pripažindamas tai ar neigdamas – siekia laimės sau tais pačiais principais. „Visi“ nori praturtėti. „Visiems“ reikia lytinių malonumų. „Visi“ trokšta gyventi smagiai ir be rūpesčių. Pagaliau, „kiekvienas“ pirmiausiai galvoja apie save.

Universalijų paieškos nėra blogis. Tai daroma, mažų mažiausiai, nuo apaštalo Pauliaus laikų. Problema kyla, kai universalijos išplaukia iš subjektyvių nuostatų. Kai universalizuojamas egoizmas, materializmas ir hedonizmas, tai žmogiškumas ir žmoniškumas tiesiog nuskurdinami. Nebūtin stumiama visa tai, kas žmogų daro kilnia ir garbinga asmenybe: altruistinė meilė, pareiga, aukojimasis, objektyvios tiesos ir prasmės paieškos, kultūrinės tapatybės ir patriotizmas. Pasaulis apribojamas smulkiu „aš“.

Jei žmogui būtų tiesiog leista gyventi savanaudišką ir gyvulišką gyvenimą, tai dar būtų pusė bėdos. Problema ta, kad žmogus įpareigojamas gerbti tokį gyvenimo būdą ir turinį. Kritiškai vertinti liberalų idealus ir siūlyti alternatyvas jiems vis griežčiau draudžiama. Konservatyvi, krikščioniška ar tautiška pozicija persekiojama vos tik perkeliama į viešąsias erdves. Su ja kovojama kaip su opijumi liaudžiai.

Liberalizmas išvengė slinkties į totalitarizmą tik ten, kur jis žengė koja kojon su konservatizmu. Iš liberalaus rinkinio čia perimti politiniai ir ekonominiai principai, iš konservatizmo – etika ir kultūra. Pastarieji sandai buvo pagrindas, pirmieji – antstatas. Tai – anglosaksiška patirtis. Frankogermaniška patirtis – priešinga: liberalizmas ir konservatizmas čia atskirti vienas nuo kito. Prancūzijoje liberalizmas jau pirmoje praktikų kartoje atsiskleidė jakobinų totalitarizmu. Vokietijoje spėta liberalizmą užgniaužti.

Liberalai, iškėlę idėją apie laisvą visuomenės sutartį, užmiršo paaiškinti, ką daryti su tais, kurie atsisako sutarti. Empatijos stoka tėvynainiams, kurių idealai priešingi liberalizmui, pastarąjį verčia despotiška sistema. Vien abejonė kosmopolitiniu ir genderiniu rojumi užtraukia bausmę. O įžvalgos stoka kitų kultūrų atstovų tikslų ir svajonių atžvilgiu užtvindė liberalias visuomenes antiliberaliais elementais iš svetur. Taip liberalizmas artėja link žlugimo drauge su savo užvaldytomis tautomis.

Liberalūs atvykėliai – retenybė, kaip ir atvykėliai, tapę juos priėmusių šalių patriotais. Kiti gi laukia, kada demografiškai taps lemiančia dauguma ir vietoje liberalaus rojaus susikurs savąjį. Iliuzija, kad visiems žmonėms reikia to paties, atsigręžia prieš patį liberalizmą.

Liberalizmu apsikrėtusios tautos pralaimi demografinį ir kultūrinį karą su atvykėliais. Dar viena karta – ir tos tautos liks tik istorijoje.

Kai kuriose šalyse šis procesas jau pernelyg pažengęs, kad jį būtų galima sustabdyti. Liberalizmu apsikrėtusios tautos pralaimi demografinį ir kultūrinį karą su atvykėliais. Dar viena karta – ir tos tautos liks tik istorijoje. Kitose šalyse padėtį dar įmanoma ištaisyti. Liberalizmas čia klesti tik tyliosios daugumos dėka. Ši dauguma protestuoja ignoruodama liberaliąją mažumą, dėl ko ši įgalinama valdyti. Belieka šviesti ir burti tyliąją daugumą, kad ji pakiltų ir nušluotų siaurutį liberalųjį sluoksnį.

Antanas Maceina taikliai įžvelgė, jog liberalizmas yra socializmo tėvas ir komunizmo senelis. Visgi teiginiai, jog šiandieniniai liberalai tėra jais apsimetę komunistai, teisingi tik iš dalies. Retas šių laikų liberalas remiasi Karlu Marksu (Karl Marx) ar Herbertu Markuze (Herbert Marcuse), užtat dažnas puikiai žino, ką rašė Dž. S. Milis ar Dž. Rolsas. Tai, kad praktikoje nūdienos liberalas atsiduria arčiausiai H. Markuzės, lemia ne tiesioginė pažintis, pagarba ar sekimas, o logikos dėsniai, nuosekliai einant žmogaus suvisuotinimo keliu.

Didelė tikimybė, jog Dž. Loką dabartinis liberalizmas šiurpintų, Volteras (Voltaire) dėl jo kraipytų galvą, o Dž. S. Milis tyliai raustų iš gėdos. Kai kurie liberalai svajojo apie apšviestąjį absoliutizmą, bet sekuliari ortodoksija, ostrakizmas ir inkvizicija juos tikrai glumintų. Volteriškasis credo – atiduoti gyvybę už oponento teisę viešai reikšti antiliberalią nuomonę – šiuolaikinių liberalų atmetamas iš esmės. Deja, tai – nuosekli žmogaus suvisuotinimo bei redukcijos į gyvulį principų evoliucija.

Dž. Lokas buvo konservatyvus liberalas, kaip Edmundas Berkas (Edmund Burke) – liberalus konservatorius. Jei būtų amžininkai, jie gyvenime galėjo būti geriausiais draugais. Nuosaikus liberalizmas puikiai dera su nuosaikiu konservatizmu. Problema, kai viena kuri idėja nuosekliai vedama prie kraštutinumo. Perspausta dalinė tiesa lengvai pereina į klaidą. Tai vadinama sektantizmu.

Nuosaikiame konservatizme yra vietos ir asmeniui, ir bendruomenei, ir žmonijai, bet bendrybę čia sudaro atskirybės ilgoje grandinėje nuo pirminės atskirybės iki baigtinės bendrybės.

Konservatoriai dažnai ir pagrįstai kaltinami kritika be tikslo: kritikuodami liberalizmą jie retai pateikia siūlymų, kaip spręsti jų nurodomas problemas. Akivaizdu, jog bendro sprendimo, atspindinčio visą idealų ir principų paletę, tiesiog nėra. Kas skiria konservatorių nuo liberalo, tai kad konservatorius atvirai pripažįsta, jog vieni sprendimai yra tiesiog geri, o kiti – tiesiog blogi.

Konservatorius – nuoširdesnis ir nuoseklesnis nei liberalas. Pastarasis dedasi bešališku, nors toks nėra. Nuosaikus konservatorius nėra totalitaras, siekiantis uždrausti visa, kas prieštarauja jo idealams ir principams. Jis nustato ryškias, bet plačias moralines ribas, skiriančias leistiną nuo draustino. Jis labiau kliaujasi švietimu ir atvira diskusija nei draudimais. Jam rūpi žmogaus dorybės, kurias jis skatina, pasitelkdamas žiniasklaidą, ugdymo įstaigas ir religines struktūras, bet pirmiausiai – asmeninį pavyzdį.

Jei liberalui žmogus tėra technokratiškai mąstantis gyvulys, tai konservatoriui – Dievo atspindys, kurio protas įgaliotas ir įpareigotas savarankiškai ieškoti tiesos ir gėrio savos bendruomenės kontekste. Jei liberalas pastato žmogų vienišą prieš gigantišką valstybės mašiną, tai konservatorius tarp asmens ir valstybės mato daugybę juos jungiančių bendruomenių, amortizuojančių tiek asmens egoizmą, tiek valstybės totalitarizmą, pirmuoju atveju telkiant bendrąją valią, antruoju – skatinant su ja skaitytis.

Skirtybių vienybės – darnos – principas yra geriausias vaistas nuo bet kokio totalitarizmo.

Autorius yra istorikas ir politologas

Iš karo. A. Šildiajevas ir Emilis Zingeris

Redakcija
-
0
Iš karo. A. Šildiajevas ir Emilis Zingeris

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuntoji (liepos 30) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuntoji (liepos 30) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Ukrainos pajėgos jau antrą kartą šią savaitę atakuoja Kursk srityje esančius agresoriaus karinius taikinius. Šį kartą smūgiuota rusų oro uostui. Taip pat, okupantai telegram kanaluose skundžiasi, kad Ukrainos jėgos vėl atakavo Mozdok karinį oro uostą Dagestane. Tai viena iš bazių, į kur atskrenda Kinzhal raketų nešėjai Mig31K. paskutinį kartą šį bazė atakuota šių metų birželio 8 d. Be to, Ukrainos GUR patikslino, kad po užvakarykščio smūgio dronais Olenya oro uoste, ukrainiečiai pažeidė rusų du strateginius bombonešius Tu22M3.

Žiūrim ką turim fronte.

Kharkiv kryptis.

Vovchansk sektorius. Tęsiasi abipusės atakos Vovchansk mieste, rusai skelbia, kad ukrainiečiai čia stiprina spaudimą ir vis aktyviau veikia. Taip pat teigiama, kad agresoriui nelengva yra ir Starytsia apylinkėse. Tai gyvenvietė vakariniame Vovchansk sektoriaus flange. Tikėtina, čia puldami Ukrainos gynėjai bando spausti rusų pajėgas Buhruvatka ruože, su tikslu nustumti agresoriaus vienetus nuo Vovcha upės ir tilto. Kitaip sakant, Ukrainos vienetai nori apsaugoti Vovchansk ruože esantį savo vakarinį flangą. Taip pat, tęsiasi mūšiai ir rytiniame flange prie Tykhe.

Lyptsi sektorius. Tęsiasi susidūrimai Hlyboke, kontaktinėje linijoje be pakitimų.

Luhansk kryptis.

Kupjansk ir Lyman sektoriuose be pakitimų, tęsiasi rutininės kautynės visoje kontaktinėje linijoje.

Syversk. Visgi rusų nuolatinis ir varginantis spaudimas davė savo – ukrainiečiai buvo priversti užleisti keletą pozicijų Spirne ir Rozdolivka ruožuose. Kalbant apie pastarąjį, tai agresorius supranta, kad be vakarinio (aukštesnio) Bakhmutka upės kranto kontrolės, stumtis link Syversk jiems bus labai sunku, todėl karts nuo karto stuksena Ukrainos gynėjams vakariau, prie Vasiukivka.

Doneck kryptis.

Chasiv Yar.

Chasiv Yar mieste bei šiauriniame ir pietiniame jo flange tęsiasi sunkūs mūšiai, esminių pakitimų kontaktinėje linijoje nėra.

Toretsk ruože agresorius išplėtė savo pozicijas Zalizne – Pivnichne palei Pionierių prospektą, mūšis dėl terikonų intensyvėja. Tikėtina, pirmiausia rusai bandys juos apeiti ir blokuoti, taip priverčiant ukrainiečius palikti šias aukštumas.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Kaip ir spėjome, rusai stiprina savo pleišto link Zhelane flangus. Antai, jie sugebėjo išplėsti savo dešinį flangą – įžengė į Timofeivka ir pasistūmėjo link Ivanivka. Tai gali palengvinti rusų operacijas ne tik apeinant ukrainiečių pozicijas prie Vovcha upės, bet ir ruošiantis pulti Vozdvyzhenka ruože link kelio Pokrovsk – Kostyantinivka.

Centras. Tęsiasi sunkios kautynės Krasnohorivka šiaurinėse prieigose. Okupantai pagalvojo, kad darbas baigtas ir bandė iš eigos užiminėti miesto likučius. Ukrainos gynėjai juos pavaišino ugnimi, rusai buvo priversti atsitraukti, mūšis tęsiasi.

Pietinis flangas. Agresorius tęsia operacijas link kelio Vuhledar – Konstyantinivka, atskirose vietose jam pavyko pasistūmėti. Tuo tarpu, atakuojant link Kurahove ukrainiečiai eilinį kartą sutaršė agresoriaus koloną.

Zaporizhia ir Pietų kryptys.

Be pakitimų.

Almantas Stankūnas. Kas padeda Kremliui realizuoti hibridinio karo tikslus?

Redakcija
-
0
Almantas Stankūnas. Kas padeda Kremliui realizuoti hibridinio karo tikslus?
Almantas Stankūnas

Jeigu kas dar nežino, tai prieš mane į Vilniaus m. savivaldybės Etikos komisiją yra paduoti 2 skundai.

Apie vieną jau rašiau – tai taip vadinamos Tolerantiško jaunimo asociacijos skundas dėl to, kad leidau sau, remdamasis mokslo duomenimis, išsakyti nuomonę, kad homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas.

Įdedu nuorodą, kur galėsite apie tai paskaityti daugiau, jeigu dar neskaitėte. Ten yra mano pateiktas paaiškinimas. Tai nėra trumpas dokumentas, bet,  manau, verta jį perskaityti, nes panašioje situacijoje, kaip mano, kai persekiojama už nuomonės, kuri neatitinka neomarksistinės ideologijos postulatų, galite atsidurti visi – sulaukėme naujo ideologinio autoritarizmo laikų.

Rugpjūčio 1 d. Etikos komisija svarstys kaip mane bausti už bandymą pasinaudoti laisve reikšti savo nuomonę.

Kitas skundas yra Vilniaus m. tarybos nario, socialdemokrato Povilo Pinelio už tai, kad aš, Birželio sukilimo metinių dieną, gyniau nuo sunaikinimo, kuris buvo vykdomas neturint tam jokio teisinio pagrindo, atminimo lentą pirmajam Lietuvos savanoriui, iškėlusiam trispalvę Gedimino bokšte, antisovietinio Birželio sukilimo vadovui, pulkininkui Kaziui Škirpai.

Socialdemokratas P.Pinelis

Šiandien Etikos komisijai išsiunčiau savo paaiškinimą-atsikirtimą dėl šio skundo.

Apibendrinant parašiau:
1. Pareiškėjas (Povilas Pinelis) klaidina Komisiją dėl to, kad jau yra nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybės/UAB Grinda ir policijos pareigūnų veiksmai, susiję su Atminimo lentos naikinimu, buvo teisėti. Nepriklausomai nuo to koks bus galutinis sprendimas dėl minėtų veiksmų teisėtumo, akivaizdu, kad Atsakovas (aš), dalyvaudamas Atminimo lentos sunaikinimo įvykiuose, nebuvo supažindintas su Atminimo lentos naikinimo veiksmus įteisinančiais dokumentais.

2. Atsakovo (mano) asmeninė atsakomybė negali būti tapatinama su partijos Nacionalinis susivienijimas, kaip juridinio asmens atsakomybe.

3. Atsakovo (mano) veiksmai neprieštaravo ir nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso.

4. Pareiškėjas Tarybos narys Povilas Pinelis yra pats inicijavęs teisinį Atsakovo (mano) persekiojimą kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, bet nelaukdamas įsigaliojusių sprendimų dėl Atsakovo (mano) veiksmų, konstatuoja mano veiksmų neteisėtumą tarsi akivaizdų faktą, reikalaudamas tuo remiantis nubausti Atsakovą (mane). Minėti Pareiškėjo (P. Pinelio) veiksmai turi akivaizdžius piktnaudžiavimo teise požymius.

Čia pateikiu nuorodą į visą mano paaiškinimo-atsikirtimo tekstą. Nors jis netrumpas, bet rekomenduoju susipažinti, nes iš jo pasidarys aiškiau kas iš tiesų yra tas skundikas – socialdemokratų frakcijos vadovas Vilniaus m. taryboje Povilas Pinelis.

Vytautas Sinica. Tikrasis tolerancijos veidas olimpiadoje

Redakcija
-
2
Vytautas Sinica. Tikrasis tolerancijos veidas olimpiadoje

Po savaitgalio gamtoje savaip įdomu stebėti Paryžiaus olimpiados atidarymo renginio absurdą. Pasityčiota iš Paskutinės vakarienės, sukuriant jos parodiją su translyčiais, persirengėliais ir tiesiog mėlynu nuogu diedu.

Prancūzijos vyskupai pasmerkė tokį pasirodymą, viso pasaulio spauda ir šiaip gyventojai aptarinėja. Oficialiai organizatoriai sugalvoja apsimesti, kad čia graikų dievo Dionisijaus bachanalijų interpretacija pagal daug mažiau žinomą kūrinį nei Da Vinčio Paskutinė vakarienė. Kvailina save ir visus, aiškindami, kad kas įžvelgė pasirodyme Biblijos motyvus, tie neišmano meno istorijos, yra nekultūringi ir linkę į sąmokslo teorijas, nes gi nieko tokio čia nėra. Šitą pasaką kiaulės akimis Lietuvoje noriai kartoja Mažosios studijos ir Naujojo Židinio liberalkatalikų kompanija.

Galiausiai organizatoriai visgi atsiprašo visų, ką galėjo įžeisti. Nenorėjome įžeisti, norėjome parodyti toleranciją, sako.

Bet pasirodymo dalyviai, patys/pačios drag queens (aš pats nebežinau, kokia tų žmonių lytis) atvirai pasakė, kad jie tą suvokė ir darė kaip Paskutinės vakarienės, o ne pagonių Olimpo kalno dievų parodiją, kad būtent tai juos labai džiugina ir kad atsiprašinėti čia nėra jokio reikalo, nes kas įsižeidė, tų ir problema.

Pats programos autorius gi sako, kad norėjo parodyti įvairovę ir įtrauktį (inclusiveness), todėl programoje įtraukė tokią sceną. Taigi tokia bėda: įvairovė ir įtrauktis kažkodėl reikalauja, kad tiems, kas kada nors jautėsi engiami tradicinių normų ir religijos, būtų duota ištrypti religiją, jos simbolius ir visuomenėje užimtą vietą. Kol to nepadaro, vis per mažai ir įvairovės, ir vis negana tolerancijos.

Šis olimpiados atidarymo epizodas, žinoma, iliustruoja tą kultūrinę ir moralinę degradaciją, su kuria šiandien gyvename, prie kurios prisitaikome ir priprantame meno, viešojo gyvenimo ir kitose srityse (sakau „su kuria“, o ne „kurioje“, nes greta esama ir tikrosios kultūros). Bet ne tik ir ne tai įdomiausia. Šis epizodas kartu iliustruoja, kaip labai būtina naujų normų nešėjams ne būti toleruojamiems ir sugyventi su tuo, kas įprasta ir normalu, o tai visiškai išstumti ir pakeisti. Jeigu esama kokių tikrosios europinės civilizacijos simbolių, tapatybės pamatų ir socialinių struktūrų, jų negalima palikti ramybėje, priešingai, jas reikia išdergti, perkurti ir dar pareikalauti, kad visuomenė paplotų ir apsimestų, kad patinka.

Plojote, patiko? Tik nesakykite „manęs neliečia, man nesvarbu“ pagrindiniai mūsų kultūros įvykiai tuo ir ypatingi, kad atstovauja mus visus, jie yra apie mus ir sako „mes dabar štai tokie“, visiškai nepriklausomai nuo to, ar mes patys juose dalyvaujame, juos žiūrime ar atsiribojame ir net nežinome įvykus. Meistriškas tikrosios Europos išprievartavimas.

1...243244245...1 716Nuo 1 716 244 puslapis