2025-05-22, Ketvirtadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 1056

Ar mūsų politikai ir žiniasklaida nesupranta Ukrainoje vykstančių procesų?

Redakcija
-
0
Ar mūsų politikai ir žiniasklaida nesupranta Ukrainoje vykstančių procesų?

Lietuvos žinasklaidoje labai skurdžiai buvo nušviestas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vizitas Į Ukrainą. Tai rodo, kad mūsų politikai ir žiniasklaida arba nesupranta Ukrainoje vykstančių procesų svarbos Lietuvos valstybingumui, arba neatsakingai juos vertina. Perspausdiname šio vizito vertinimą Ukrainos žiniasklaidoje.

 

Oficialus Lietuvos prezidento G. Nausėdos vizitas Ukrainoje (03.18-19)

Vizito metu V. Zelenskis ir Gitanas Nausėda surengė Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdį.

V.Zelenskis ir G. Nausėda dalyvavo visos Ukrainos forume „Ukraina 30. Smulkusis ir vidutinis verslas ir valstybė“ bei Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forume „Ekonomika ir pandemija: krizė ir naujos galimybės“.
03.19 G. Nausėda kalbėjo Aukščiausiojoje Radoje, kur ukrainiečių kalba perskaitė dalį kreipimosi.

Kontekstas

1. Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdis

Iš Ukrainos pusės susitikime dalyvavo vicepremjeras – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministras Aleksejus Reznikovas, užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, kultūros ir informacijos politikos ministras Aleksandras Tkačenko, infrastruktūros ministras Vladislavas Krykliy, socialinės politikos ministrė Marina Lazebnaya, laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Igoris Zhovkva ir pirmasis prezidento padėjėjas Sergejus Šefiras.

V. Zelenskis paskelbė ketinantis tęsti žemės reformą, kuri „duos impulsą Ukrainos ekonomikai ir užmegzs sąžiningus rinkos santykius žemės ūkio sektoriuje“.

G. Nausėda pažadėjo paremti Ukrainą euroatlantinės integracijos kelyje ir pasidžiaugė V. Zelenskio pastangomis reformuojant gynybos sektorių.

Šalys aptarė situaciją Donbase. V.Zelenskis apibūdino esamą padėti kaip „visiškas ir visapusiškas paliaubas“, pažymėdamas, kad pažeidimų daugėja. Pasak jo, labai svarbus klausimas – okupuotų teritorijų gyventojo galimybės naudotis ESBO ir TBTK misijų humanitarine pagalba. „Donbaso klausimas yra ne tik karo pabaiga, bet ir laikinai okupuotų teritorijų deokupacijos ir reintegracijos klausimas“.

Ministro Pirmininko pavaduotojas – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministras A. Reznikovas nurodė, kad Ukraina įvykdė visus susitarimus, kurie buvo pasiekti Paryžiuje (2019 m.) vykusiame Normandijos ketverto vadovų viršūnių susitikime, ir pabrėžė pasirengimo „planuoti laikinai okupuotų teritorijų reintegraciją“ svarbą.

Buvo pažymėta, kaip svarbu grįžti prie klausimo, kaip Ukrainai pateikti narystės NATO veiksmų planą. Buvo paliestas bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis klausimas.

Ukrainos atstovai sakė, kad pagrindinis Krymo platformos tikslas turėtų būti Krymo deokupacija.

Lietuvos pusė patvirtino savo ketinimą priešintis „Nord Stream-2“ projekto įgyvendinimui ir išreiškė paramą Ukrainai šiuo klausimu.

V. Zelenskis pakvietė G. Nausėdą dalyvauti renginiuose Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio proga.

2. Bendra spaudos konferencija po derybų

V. Zelenskis pareiškė strateginės Ukrainos ir Lietuvos partnerystės tvirtumą ir neliečiamumą. „Lietuva Ukrainai yra ne tik partneris, bendramintis, sąjungininkas, bet ir tikras draugas”. 2014 m. „… aiškiai matėme, kas iš tikrųjų yra draugas. Kas pasirengęs nedvejodamas ir be baimės palaikyti mūsų pusę – tiesos pusę. Lietuva buvo kaip tik tokia šalis “.
V. Zelenskis dėkojo Lietuvai už paramą stiprinant tarptautines sankcijas Rusijos Federacijai, „kurios turėtų būti tęsiamos tol, kol ji visiškai įvykdys Minsko susitarimus ir atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą”.

Derybų metu buvo pažymėtos „nerimą keliančios tendencijos dėl saugumo situacijos Rytų Ukrainoje“, bandymai sužlugdyti paliaubas, nepakankama pažanga įgyvendinant Minsko susitarimus iš Rusijos pusės, o tai įrodo, kad reikia ryžtingesnio tarptautinės bendruomenės atsako į Rusijos Federacijos elgesį “.

Ukraina inicijuoja Kijeve tarptautinės platformos – „Krymo platformos“ – kūrimą: „ Visos demokratinės pasaulio šalys, kurios gerbia tarptautinę teisę, turi vienytis: ginti savo piliečių teises, ginti Krymą ir pusiasalio deokupaciją. Tačiau net išsprendęs Krymo klausimą ir atkūręs teisingumą, pasaulis negali būti tikras, kad jokia kita šalis nenukentės nuo okupacijos. Todėl kitas svarbus platformos tikslas yra mechanizmų, kurie ateityje efektyviai ir operatyviai atsvertų bet kokius bandymus užimti bet kurią planetos teritoriją, paieška ir plėtra.

G. Nausėda patvirtino paramą Ukrainai. „Aš pareiškiu tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, euroatlantinei Ukrainos integracijai“, kurią „patvirtinome Bendra deklaracija, kurią pasirašėme su prezidentu Zelenskiu“.

G. Nausėda išreiškė paramą iniciatyvai sukurti „Krymo platformą“ ir paragino pasaulio bendruomenę tęsti sankcijų Rusijos Federacijai politiką. „Mes esame už Minsko susitarimų įgyvendinimą, tačiau negalime ramiai žiūrėti į tai, kad Rusija nevykdo savo įsipareigojimų. Nematome jokių Rusijos bandymų nutraukti karą Donbase, todėl raginame demokratines valstybes stiprinti sankcijas Rusijai “.

G. Nausėda pažymėjo, kad Ukraina eina teisingu reformų keliu, ir paragino Ukrainos valdžios institucijas paspartinti teismų reformos įgyvendinimą.

Ukrainos reformos konferencija vyks Vilniuje liepos 6 d. „Šis renginys bus puiki proga aptarti tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai.

3. Derybų rezultatai

Ukraina ir Lietuva sutiko prisidėti prie abipusės prekybos didinimo ir tarptautinio krovinių gabebimo kelių transportu sąlygų liberalizavimo.

V. Zelenskis pasveikino Lietuvos poziciją, kuri visais įmanomais įrankiais priešinasi projekto „Nord Stream-2“ įgyvendinimui, „kuris yra spąstai ne tik Ukrainai, bet ir visos Europos šalims“.

Per trejus metus planuojama sinchronizuoti Ukrainos energetinę sistemą su Europa. Ukraina ir Lietuva įsteigė strateginio bendradarbiavimo darbo grupę energetikos ir energetinio saugumo srityje. Atitinkamą deklaraciją pasirašė abiejų šalių energetikos ministerijos.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai sutarė koordinuoti savo energetikos politiką, įskaitant pasipriešinimą Baltarusijos atominei elektrinei.

Ukraina ir Lietuva susitarė dėl pozicijų atnaujinant Asociacijos susitarimą ir tolesnę ES ir Ukrainos integraciją. Tuo tikslu buvo pasirašyta bendra deklaracija dėl paramos Ukrainos Europos perspektyvoms.

4. Bendrų dokumentų pasirašymas

1. V. Zelenskis ir G. Nausėda pasirašė bendrą deklaraciją dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Dokumente užfiksuota Lietuvos parama Ukrainos europinei perspektyvai. Nurodoma, kad vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, Ukraina, kaip ir bet kuri Europos valstybė, gerbianti vertybes, įtvirtintas 2 straipsnyje, įsipareigoja jų laikytis, ir gali kreiptis dėl narystės ES, jei tenkinamos visos sąlygos ir įsipareigojimai. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi remti Ukrainą, kai Ukraina nuspręs kreiptis dėl narystės ES.

2. 13-ojo Ukrainos ir Lietuvos Respublikos prezidentų tarybos posėdžio protokolas. Pasirašė pavaduotojas, Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Igoris Zhovkva ir Asta Skaisgirite, Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Dokumente pateikiamas susitarimų, pasiektų per 13-ąjį Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdį, sąrašas. Patvirtinta bendra pozicija dėl strateginių Ukrainos ir Lietuvos santykių plėtros gynybos ir saugumo, energetikos, transporto ir logistikos, švietimo, mokslo, kultūros ir turizmo srityse. Buvo pažymėta Lietuvos paramos svarba strateginiams Ukrainos tikslams, susijusiems su naryste ES ir NATO.

3. Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje. Pasirašė Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jie atkreipė dėmesį į abiejų šalių susidomėjimą jaunimo politikos sritimi siekiant paspartinti Ukrainos integracijos į ES procesą.

4. Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerijos ir Lietuvos kultūros ministerijos bendradarbiavimo programa.

5. Techninis susitarimas dėl Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministerijos indėlio į NATO energetinio saugumo kompetencijos centro veiklą. Dokumentas užbaigia Ukrainos prisijungimo prie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro (Vilnius) procesą. Centre dalyvaujančios šalys yra Didžioji Britanija, Gruzija, Estija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija, JAV, Turkija, Suomija, Prancūzija. Centras teikia NATO ir šalims partnerėms ekspertų pagalbą ir analitinę paramą energetinio saugumo klausimais, įskaitant aljanso galimybių plėtojimą, jo misijų efektyvumo ir NATO energetinio saugumo sąveikumo vertinimą. Pasirašė vaidyba Ukrainos energetikos ministras Jurijus Vitrenko ir Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

6. Bendra deklaracija dėl ketinimo įsteigti darbo grupę dėl glaudesnio strateginio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje. Pasirašė laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko ir Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys. Dokumente pabrėžiama strateginio bendradarbiavimo tarp Ukrainos energetikos ministerijos ir Lietuvos energetikos ministerijos, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas ir perdavimo sistemos operatorius, svarba. Patvirtintos pagrindinės 2017 m. gruodžio 18 d. Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministerijos ir Lietuvos energetikos ministerijos susitarimo memorandumo strateginio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje sąlygos.

7. Ukrainos infrastruktūros ministerijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijos memorandumas dėl ketinimų bendradarbiauti plėtojant keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais ir bendradarbiavimą kuriant skaitmenines leidimų tarptautiniam keleivių ir krovinių vežimui kelių transportu išdavimo procedūras. Numatoma skatinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą geležinkelių ir kelių transporto srityse, keistis informacija, žiniomis ir patirtimi šiose srityse.

8. Ukrainos socialinės politikos ministerijos ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo memorandumas pereinant nuo institucinės globos prie ugdymo šeimoje formų ir socialinių paslaugų teikimo bendruomenės lygiu.

Baigiamosios pastabos

1. Lietuva deklaruoja paramą Ukrainai Europos ir euroatlantinės integracijos srityje.
Nepaisant V. Zelenskio pareiškimų, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra „ne fantastiška ir tolima svajonė“, o „strateginis ir įgyvendinamas tikslas“, kurį „norime kuo greičiau įgyvendinti, formuodami plačią ES šalių, kurios, gerąja šio žodžio prasme, taps Ukrainos lobistais šiame kelyje, koaliciją“, Ukrainos ir Lietuvos prezidentų bendroje deklaracijoje naudojamos atsargesnės formuluotės, išreiškiančios Lietuvos paramą, darant nuorodą į sąlygą „kai Ukraina nuspręs kreiptis dėl narystės ES“. Tuo pat metu Lietuva remiasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu ir neprisiima įsipareigojimo palaikyti Ukrainos narystę ES, priešingai nei teigia kitos ES valstybės narės.

2. Lietuvos prezidentas niekaip nereagavo į V. Zelenskio pareiškimą apie „plačios ES šalių, kurios taptų Ukrainos narystės Europos Sąjungoje lobistais, koalicijos sukūrimą.

3. V. Zelenskis patvirtino Ukrainos užsienio politikos gaires ES ir NATO atžvilgiu, įskaitant „kokybiškai naują požiūrį į Ukrainos santykių su ES šalimis darbotvarkės formavimą“ ir „Ukrainos potencialo maksimizavimo“ svarbą NATO partnerio su išplėstomis galimybėmis statuse. Šiame kontekste V.Zelenskis tikisi Lietuvos paramos Pateikiant Ukrainos narystės NATO veiksmų planą.

Savo ruožtu G. Nausėda laikėsi atsargesnių formuluočių, pažymėdamas, kad Lietuva palaiko Ukrainos pažangą siekiant narystės ES ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO.

4. G. Nausėda žadėjo aktyvų Lietuvos dalyvavimą „Krymo platformoje“.

5. G. Nausėda pritarė solidarumo mechanizmo pasiskirstant koronaviruso vakciną tarp „Rytų partnerystės“ šalių įdiegimui.

6. Ukrainos pusė sutiko atsisakyti importuoti Baltarusijos atominės elektrinės Ostrovece pagamintą elektrą. Pateikdamas šį reikalavimą, G. Nausėda nurodė „didėjantį Baltarusijos trapumą“, o tai reiškia „tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos interesams“. G. Nausėda viešai kreipėsi į Ukrainos valdžios institucijas ir Ukrainos žmones, kad jie palaikytų poziciją dėl BelAES (boikoto). Šis sprendimas neabejotinai turės neigiamos įtakos Ukrainos ir Baltarusijos santykiams.

7. Ukrainos prezidento kanceliarija G. Nausėdos vizitą ketina panaudoti kaip propagandos elementą ir paskatą aktyvinti proeuropietiškas nuotaikas. Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva (03-19) G. Nausėdos vizitą komentavo kaip teigiamą pavyzdį kitoms ES šalims palaikant Ukrainos europinės integracijos siekius. Pasak I. Žovkvos, bendra Ukrainos ir Lietuvos deklaracija dėl Ukrainos europinės perspektyvos yra pirmas žingsnis link ES pripažįstant Ukrainos narystės perspektyvą. I. Žovkva Ukrainos ir Lietuvos deklaracijos pasirašymą laiko didele diplomatine sėkme ir pirmu tokiu dokumentu, kurį Ukraina pasirašė su ES valstybe nare.

Iš rusų k. vertė Aurelija Kuzmaitė

Redakcija
-
1

Europos Parlamente išpuolis prieš žmogaus gyvybę ir krikščionis

Redakcija
-
4
Europos Parlamente išpuolis prieš žmogaus gyvybę ir krikščionis

Kovo 25 d., ketvirtadienį, du Europos Parlamento komitetai surengė klausymus, nukreiptus prieš Europos konservatyvias organizacijas. Vienas šio išpuolio taikinių yra Europos teisės ir teisingumo centras (ECLJ). (komentuoja Grégor Puppinck)

Šį puolimą vykdo pasaulinis abortų lobis, Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (IPPF), George’o Soroso Atvirosios visuomenės organizacijos, ir, negana to, finansiškai remia Gateso fondas.

2019 m. IPPF nusprendė pulti asmenis ir organizacijas, besipriešinančias abortams ir patikėjo šią užduotį IPPF Europos padalinio vadovei Caroline‘ai Hickson bei Neilui Datta, IPPF lobistui Europos Parlamente (EP). Jie aktyviai dalyvauja šiuose EP klausymuose, kur yra pristatomi kaip ekspertai. Į kampaniją prieš Europos konservatyvias organizacijas taip pat įsitraukė ir „OpenDemocracy“, su savo programa „Pasipriešinimo stebėjimas“.

Šią iniciatyvą finansuoja George’o Soroso Atviros visuomenės fondas, 2019 m. Skyręs jai 407 000 JAV dolerių biudžetą. Programai vadovaujanti Claire Provost taip pat pakviesta į EP klausymus kaip „ekspertė“. Galiausiai kalbėti pakviesta Véronique Sehier, 2006–2015 m. buvusi Prancūzijos Šeimos planavimo organizacijos pirmininkė ir Prancūzijos EESC [Visuomeninių ir aplinkosauginių organizacijų tarybos] narė.

Šie Parlamento klausymai buvo ne pliuralistinė diskusija, o sąmoningas puolimas prieš pagrindines Europos konservatyvias organizacijas. Savaime suprantama, nė vienai iš puolamų organizacijų nebuvo sudaryta galimybė apsiginti. ECLJ vardu aš kreipiausi į klausymams pirmininkavusius Raphaëlį Glucksmanną ir Evelyną Régner (abu socialistų grupės EP atstovai) dėl galimybės dalyvauti. Mano kreipimasis liko be atsako.

Šiais klausymais pradėta rengti dirva 2022 m. pasirodysiančiai parlamentinei rezoliucijai bei paskelbta apie būsimą Europos konservatorių organizacijų finansavimo ataskaitą. Šie klausymai taip pat vyko likus kelioms savaitėms iki balsavimo dėl naujo Europos Parlamento rezoliucijos projekto, kuris radikaliai skatintų abortus. Taip šiuo strateginiu momentu siekiama nuginkluoti gyvybę palaikančias organizacijas; bet tai gali duoti ir kitokį rezultatą nei tikimąsi.

Kokia strategija naudojama?

Šis aktyvistų tinklas kuria konspiracijos teoriją, piršdamas mintį apie slaptą, galingą, pasaulinį abortų oponentų tinklą. Naudojami ribiniai, neteisėti ir žmogaus orumą pažeidžiantys metodai, nes puolami žmonės, o ne jų argumentai.

Šių klausymų metu „ekspertai“ daugiausiai taikėsi į finansus. Jie piktinosi tuo, kad kai kurios gyvybę palaikančios organizacijos, ypač iš JAV, finansiškai remia savo kolegas Europoje. Buvo siekiama įbauginti žmones ir įtikinti, kad gresia pavojus. „Ekspertai“ nesivargino su demokratinėmis diskusijomis ir elgėsi kaip marksistai. Visa tai yra aiškus „atšaukimo kultūros“ (cancel culture, angl.) pavyzdys.

Šią ad hominem strategiją daugiausia įgyvendina Neilas Datta. Daugiau nei dešimt metų jis atkakliai įsivaizduoja esąs detektyvu, viešinančiu ir kovojančiu su galingu, pavojingu ir slaptu abortų oponentų tinklu. Jis skelbia nerimą keliančius pranešimus apie išgalvotus pavojus, pristatydamas konservatyvias organizacijas kaip „slaptą naujųjų kryžiuočių armiją“. Savo pranešimuose jis nedvejodamas skleidžia asmeninę ir šeimos informaciją apie oponentus ir jų vaikus, taip pat naudoja neteisėtai įgytus dokumentus. Šiuo klausimu vyksta teisminis tyrimas.

Kelis kartus Neilui Dattai pavyko paskleisti savo propagandą per kanalą „Arte“, transliavusį jo nerimą keliančius pranešimus. Visai neseniai „OpenDemocracy“ įsipareigojo garsinti Neilo Dattos veiklą ir suteikė jam pasaulinę auditoriją, skelbdama jo pranešimus per „Reuters“, „Euronews“ bei „Times“ žurnalą…

Puolančios organizacijos taip pat finansuojamos iš užsienio

Iš tiesų, šis išpuolis yra veidmainystės viršūnė, turint omeny, kokį finansavimą šios organizacijos gauna iš George’o Soroso, Gateso fondo, abortų pramonės ir kt. Kadangi man nebuvo suteikta galimybė apsiginti, aš nusiunčiau visiems EP parlamentarams atmintinę apie šių organizacijų užsienio finansavimą ir strategiją.

Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos (IPPF) ir jos narių biudžetas siekia milijardus dolerių. Vien tik Gateso fondas nuo 2010 m. IPPF Europos tinklo lobiui skyrė daugiau nei 25 milijonus dolerių, o vien 2018 m. – beveik 3 milijonais dolerių parėmė EP parlamento lobistinę organizaciją – Europos Parlamento gyventojų ir plėtros forumą (EPF), vadovaujamą Neilo Dattos. EPF taip pat finansuoja 22 kitos organizacijos, įskaitant IPPF ir jo regioninius skyrius, Atviros visuomenės fondus, MacArthuro fondą, MSD, „Nike“ fondą, TIDES, MVI, Pasaulinį fondą, „Wallace Global“ fondą, „Population Action International“, AFPPD, „The Summit“ fondą, „Hewlett“ fondą ir kt.

Nuo 2016 m. Iki 2019 m. „OpenDemocracy“ iš Atviros visuomenės gavo 1 533 457 JAV dolerių. „OpenDemocracy“ taip pat finansavo dešimtys kitų organizacijų, įskaitant TIDES fondą, Rokfelerio fondą, Fordo fondą, „Oak“ fondą, „Wallace Global“ fondą ir kt. IPAS, abortus propaguojanti organizacija, 2019 m. taip pat finansavo „OpenDemocracy“.

Tai yra Evangelijos palyginimo apie „krislą ir rastą akyje“ pavyzdys… Taipogi tai yra įrodymas, kad pinigai dar ne viskas: tokia maža organizacija, kaip ECLJ, sugeba išgąsdinti tokius monstrus kaip Atvira visuomenė ir IPPF. Tai tiesos galia.

Kaip praėjo klausymai?

Viskas vyko „į vienus vartus“. Tai buvo dvi valandas trukusi vienašalė propagandos sesija apie „pavojus demokratijai ir europinėms vertybėms“, kuriuos neva sukels konservatyvios krikščionybės įkvėptos organizacijos, tokios kaip ECLJ, „Lejeune“ fondas, „Alliance Vita“, ADF, „CitizenGo“ ir kt.

Nuskambėjo tik vienas disidentinis Ispanijos europarlamentarės Margarita‘os de la Pisa pasisakymas, drąsiai pasmerkęs šiuos klausymus kaip „unikaliai totalitarinės vizijos propagandą“, ir priminęs, kad nė viena moteris nesigaili esanti motina, tačiau daugelis apgailestauja dėl aborto. Posėdžiui pirmininkavęs Raphaëlis Gluksmannas atsakė, kad „mes visi esame už laisvę ir pasirinkimą“, tarsi kažkas jį būtų įgaliojęs kalbėti už visus EP narius. Caroline Hickson, IPPF Europos skyriaus vadovė, paskutinę minutę pasitraukė iš renginio.

Ar manote, kad šios organizacijos tikrai bijo ECLJ, ar šie klausymai buvo tik komunikacijos triukas?

Manau, kad jie bijo mūsų, nors Europoje yra už mus politiškai galingesni. Mes jau kelis kartus sugebėjome sužlugdyti jų planus ir privertėme juos skaudžiai pralaimėti, pavyzdžiui, 2013 m. kai EP atmetė ankstesnį radikalų raportą apie abortus, kurį pateikė ponia Estrela [tuo metu EP deputatė].

Rezoliucija, kuri bus netrukus svarstoma, siekiama atgaivinti šią ataskaitą. Keli europarlamentarai nori dar kartą skatinti abortus, nors ši tema nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijai, o Europa išgyvena rimtą moralinę ir demografinę krizę. Pagal šią rezoliuciją tai, kad moterims neleidžiama panorėjus nutraukti nėštumo yra „žmogaus teisių pažeidimas ir smurto dėl lyties forma“ … Europos valstybėse, be kita ko, raginama „atšaukti“ medikų teisę į sąžinės laisvę, nes ji yra kliūtis abortams. Teisiškai rezoliucijos tekstas yra nenuoseklus, jame cituojama daugybė dokumentų, neturinčių tiesioginio ryšio su abortu arba neturinčių teisinės galios. Tai ne teisė, o politikavimas.

Šis išpuolis prieš žmogaus gyvybę, jį ginančius žmones ir organizacijas yra didžiulis ir ypač šiurkštus. Kairuoliškų pažiūrų mecenatai, tokie kaip Gatesas ir Sorosas, investavo milijonus dolerių kovai prieš mus. Ateityje teks priprasti ir prie šio sustiprėjusio į mus nukreipto persekiojimo.

https://rumble.com/vf2fov-attaque-anti-chrtienne-et-pro-avortement-au-parlement-europen.html

Šaltins: Anti-life and anti-Christian attack at the European Parliament

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl negali būti paminklo P.Cvirkai

Redakcija
-
4
Vidmantas Valiušaitis. Kodėl negali būti paminklo P.Cvirkai

Vis dar tebesvarstinėjama kas buvo Petras Cvirka (1909-1947)? Reikia ar nereikia jam paminklo Vilniuje?

O tereikia atsiversti seną spaudą, ten parašyta.

Bolševikams užgrobus 1920 m. įkurtą Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir pavertus ją sovietinio TASS skyrimi, po II pasaulinio karo nedidelė ELTA tarnyba VLIKo struktūroje buvo atgaivinta Vakaruose.

1945 m. gruodžio 15 d. ELTA informacijų laida perduoda porą detalių apie P. Cvirką. Bet iškalbingų.

CVIRKA TVARKO LIETUVOS RAŠYTOJUS

Šį rudenį buvo sušauktas Lietuvos rašytojų suvažiavimas. J. Korsakas-Radžvilas smarkiai išbarė rašytojus už neveiklumą, neprisidėjimą prie komunistinės kūrybos, silpną bendradarbiavimą „Pergalės“ žurnale. Rašytojų pirmininku ir toliau liko senas Sniečkaus patikėtinis Petras Cvirka.

Petras Cvirka savo valia ir galia buvo pasidaręs Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininku jau pirmosios sovietinės okupacijos metu. Jo „lietuviškumą“ vaizdžiai parodo įvykis 1940 m. vasarą, kai Lietuva jau buvo rusų okupuota ir Lietuvos Himną giedoti buvo griežčiausiai uždrausta.

Bolševikinės valdžios Kaune sušaukto mokytojų suvažiavimo metu, suvažiavimui baigiantis, 10.000 mokytojų minia pradėjo giedoti Lietuvos Himną.

Senu įpratimu atsistojo ir visi suvažiavimui vadovavę tarybinės valdžios žmonės, nors ir jautėsi labai nepatogiai. Petras Cvirka pasielgė kitaip. Jis, Lietuvos Himną giedant, demonstratyviai vienas atsisėdo prie prezidiumo stalo ir pradėjo rūkyti cigaretę.

Visos pirmosios okupacijos laikais Cvirka buvo galingas žmogus ir prisidėjo prie didžiojo lietuvių išvežimo 1941 metų birželio 14-15 dienomis.

Sovietų vokiečių karui prasidėjus ir bolševikams bėgant iš Lietuvos, Petras Cvirka išbėgo su jais. Grįžęs į Lietuvą, dabar jis ir vėl tvarko Lietuvos rašytojus. (ELTA)

 

 

Agnė Širinskienė. Rusija puola: G.Landsbergis bijoti įvardinti, kad ruošiasi būti Prezidentu

Redakcija
-
3

Praėjo beveik du mėnesiai, kai konservatorius A. Vyšniauskas paskelbė, kad „reikėtų panagrinėti, ar tiesioginiai prezidento rinkimai atitinka jo įgaliojimus ir pradėjo žmones pratinti prie minties, kad šie valdantieji gali apsispręsti, jog Prezidentas renkamas Seime.

Kad sukurtų visas prielaidas 2024 metais šiam konservatorių valdomam Seimui paskelbti savo Prezidentą…kad ir Gabrielių Landsbergį. Būnant Seime akivaizdu, kad politinė konjunktūra taip ir dėliojasi savo reikalus.

Bet Landsbergis nebūtų Landsbergis, bet kokią kritiką atremia vienu sakiniu ir viskam paaiškinimas vienas – rodosi, kad Rusija puola.

Nesuprantu tik vieno, kodėl šį kartą p. Gabrielius taip jautriai sureagavo, jeigu jis save laiko šauniu politiku, naudingu Lietuvai, tai ko bijoti įvardinti, kad ruošiasi būti Prezidentu?

Ar šįryt p. Gabrielius praregėjo, kad tokie ketinimai paskelbti jį Prezidentu Seime – prieš Lietuvą nukreiptas veikimas?

Tada gerai, kad bent jau Landsbergis supranta, kad prie jo valstybei būtų taip blogai, kad jo tapimo Lietuvos Prezidentu Lietuvai gali nebent tik Rusija linkėti.

Taip ir norisi pasveikinti p. G. Landsbergį su Pasauline sveikatos diena. Sveikata – tai, ko labiausiai norisi linkėti, kai matai, jog žmogui visur vienas ir tas pats dalykas rodosi.

Džiugas Luščinskas. Kur veda istorinės atminties perrašinėjimas?

Redakcija
-
11

Neseniai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose nuskambėjo seimo nario Emanuelio Zingerio frazė, kad „kai kurioms žinomoms, matomai neskaitlingoms, bet abejotinos reputacijos asmenybėms neturėjo būti teikiami apdovanojimai, statusai, jų atminimas neturėjo būti įamžintas paminklais. Joms suteikti kariniai laipsniai turi būti panaikinti, taip pat turėtų būti persvarstyta jų memorializacija“. Kitaip sakant, kai kurių už Lietuvos nepriklausomybę kovojusių asmenybių reikia atsisakyti, nes jie buvo nacių koloborantai, žydšaudžiai, banditai ir taip toliau.

Pirmiausia reikia suprasti, kodėl paprastai yra perrašinėjama istorija. Istorija yra perrašinėjama tada, kai pasikeitus politiniam režimui tam tikros istorinės asmenybės tampa neparankios, nes kiekviena politinė sistema nori ugdyti ją palaikančius piliečius.

Todėl pavyzdžiui SSRS okupavus Lietuvą tokios asmenybės kaip Basanavičius arba A. Smetona buvo apšaukti „fašistais“, „buržuaziniais nacionalistais“ ir istorijos pamokose apie juos imta atsiliepti tik neigiamai, kaip apie blogus pavyzdžius paprastiems sovietiniams piliečiams, nes SSRS vadovybė tikrai nenorėjo, kad jos subjektai imtų kelti tarkim nacionalinės valstybės klausimą, nes tokios mintys tiesiog užbaigtų SSRS egzistavimą (kas galiausiai ir nutiko).

Lygiai kaip ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę iki tol garbinti visokie komunizmo statytojai, sovietinio aktyvo veikėjai, raudonieji partizanai ar kiti komunizmo ideologijai nusipelnę asmenys buvo tiesiog viešai pasmerkti, jų statulos ir monumentai nugriauti, nes mes dabar tikrai nenorime, kad mūsų jaunoji karta imtų pavyzdį iš tokių asmenybių kaip A. Sniečkus. Taigi istorinės atminties traktavimo pasikeitimas rodo kartu ir faktinį politinės sistemos ar santvarkos pasikeitimą.

Kyla klausimas, į kokias būtent asmenybes nusitaikė šiandieniniai istorijos perrašinėtojai? Labiausiai girdimos yra dvi: pulk. Kazys Škirpa ir gen. Jonas Noreika-Vėtra. Kas jie tokie buvo?

Kazys Škirpa dažniausiai įvardijamas kaip pirmasis savanoris, diplomatas, bei LAF (Lietuvių Aktyvistų Fronto) kūrėjas, bei Birželio sukilimo iniciatorius. J. Noreika gali būti įvardintas kaip jungtis tarp Birželio sukilimo ir pokario partizanų – jis dalyvavo birželio sukilime ir vėliau buvo aktyvus antinacistinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis.

Kokie kaltinimai metami šioms dviems asmenybėms? Abu jie kaltinami antisemitizmu ir kolaboravimu su naciais. Kazys Škirpa kaltinamas tuo, jog tiesiog turėjo antisemitines pažiūras ir kad jo surengtas Birželio sukilimas buvo pagalba naciams puolant SSRS, o Jonas Noreika kaltinamas, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku aktyviai dalyvavo holokauste.

Toks požiūris neišlaiko jokios kritikos, nes jei Birželio sukilimas būtų buvęs pronacistinis, tai Laikinoji vyriausybė būtų buvus vokiečių pripažinta, o ne išvaikyta ir jos nariai nebūtų priešinęsi naciams ir uždaryti į koncentracijos stovyklas, kaip nutiko Jonui Noreikai.

Be to, nebuvo jokių įrodymų, kad jos nariai kažkaip būtų iki karo pradžios susiję su naciais ar simpatizavę jiems, kaip kad Stalino saulės vežėjai dar gerokai iki okupacijos buvo užverbuoti sovietų.

Galiausiai kaltinti Laikinąją vyriausybę holokaustu būtų tas pats, kas dabar kaltinti šešėlinę valstiečių vyriausybę pandemijos nesuvaldymu – Laikinoji vyriausybė niekada neturėjo tikros valdžios nacių okupuotoje Lietuvoje.

Kas dabar atsitiks jei pasmerksime Kazį Škirpą, Joną Noreiką ir Laikinąją vyriausybę ir visą Birželio sukilimą? Tada prasidės grandininė istorijos griovimo reakcija. Nes visi istoriniai įvykiai čia susiję.

Kazys Škirpa buvo pirmasis savanoris ir Birželio sukilimo rengėjas, Jonas Noreika Birželio sukilimo dalyvis ir pokario rezistentas. Buvo ir Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Birželio sukilimo dalyvis ir asmuo, atidaręs Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Galime įžvelgti akivaizdų ryšį: Nepriklausomybės kovos, Birželio sukilimas, Sąjūdis.

Jei Kazys Škirpa ir Jonas Noreika (ypač Škirpa, kuris nebuvo eilinis dalyvis) bus pasmerkti, automatiškai pripažinsime mitą, jog Lietuva nesipriešino okupacijai, o sukilėliai ir partizanai buvo sovietų pagrįstai slopinami kaip nacių kolaborantai.

O pasmerkdami šis asmenybes tuo pačiu pasmerksime ir Nepriklausomybės kovas, partizanus bei Sąjūdį kaip istorines klaidas ir dar ne iki galo sunaikinto profašistinio gaivalo prasiveržimą į paviršių. Tada mes mokyklose savo vaikams turėsime aiškinti, kad jie neturėtų būti tokie kaip Kazys Škirpa ar Jonas Noreika.

Iškyla labai primityvus klausimas, kur mes dabar būtume, jei nebūtų atsiradę tokių žmonių kaip Kazys Škirpa ar, beje, taip pat žydu žudymu nepagrįstai jau apkaltinti Juozas Lukša-Daumantas ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas?

Trumpai tariant: jei Lietuva ir būtų automatiškai atgavusi nepriklausomybę po SSRS griūties, tai ji dabar būtų panaši į šiandieninę Baltarusiją: atsilikusi, diktatūrinė, antieuropietiška, prorusiška su gerokai žemesniu pragyvenimo lygiu ir tikriausiai lietuvių kalba kalbėtų mažuma gyventojų, nebūtų jokių skrydžių per Atlantą, pergalių krepšinyje, partizaninio pasipriešinimo ar Sąjūdžio.

Geriausiu atveju. Blogiausiu Lietuva būtų Baltarusijos Litbelo provincija ir dabar gyventume po Batkos padu. Mums tai tikrai nenaudinga, bet kai kuriems agresoriams, matyt, tai visai patiktų. O Lietuvai nedraugiškos jėgos puikia supranta istorinio pasakojimo svarbą.

Tai puikiai galime suprasti pasižiūrėję, kas vyksta Vakaruose, pirmiausia JAV. Ten istorijos perrašinėjimas pagal neokomunistinę klišę vyksta jau daug metų. Ryškiausi to pavyzdžiai yra 1619-ųjų projektas (kuris pateikia JAV kaip šalį, sukurtą vien tik vergijai plėtoti) ir praeitą vasarą vykę kraštutinių kairiųjų protestai, per kurios buvo vartomos JAV nusipelniusių žmonių statulos, tarp kurių buvo ne tik buvusios Konfederacijos generolai, bet ir tokios asmenybės kaip Abraomas Linkolnas.

Neilgai trukus, pasirodė politiniai tokio istorijos perrašinėjimo padariniai. Neseniai Oklando miestas (Kalifornija) paskelbė, kad nuo šiol socialinės išmokos mažiau uždirbantiems bus mokamos tik ne baltaodžiams gyventojams.

Sveikinu – nugriovus paminklą žmogui, kuris kovojo prieš rasizmą, rasizmas pats automatiškai sugrįžta. Lygiai taip pat ir mes, jei nugriausime paminklus (kaip siūlo E. Zingeris) žmonėms, kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, šių dalykų netruksime netekti. Tai gal ir yra kažkam naudinga, bet tikrai ne Lietuvos valstybei.

Istorijos perrašinėjimas niekada nėra tiesiog istorinių faktų tikrinimas, o politinių tikslų įtvirtinimas visuomenės sąmonėje. Todėl, jei tie tikslai yra visuomenei nenaudingi, kiekvienas bent kiek savigarbos turintis pilietis privalo tam priešinti visomis įmanomomis priemonėmis.

V. Vasiliauskas išėjo: etika ir moralė vėl bus šio pasaulio dimensijos

Redakcija
-
3
Vitas Vasiliauskas

Danas Nagelė

Vakar LB vadovo kadenciją baigęs V.Vasiliauskas šias pareigas pradėjo eiti 2011 metų balandžio 16 d. Jau aišku, kad nuo 2023 m. sausio jis dirbs Tarptautinio valiutos fondo valdyboje, kur atstovaus Šiaurės ir Baltijos šalių regionui. Į šią poziciją, kurioje šiuo metu dirba Suomijos atstovas, V.Vasiliauską delegavo 8-ių šalių centriniai bankai.

„Vakaro žinios” primena, kad D.Grybauskaitė, eidama finansų ministrės pareigas, V.Vasiliauską pasirinko viceministru (2001-2004 m.), o 2009-aisiais šis vadovavo jos, kaip kandidatės į prezidentus, rinkimų štabui. Todėl niekas nenustebo, kad tapusi prezidente D.Grybauskaitė V.Vasiliauską, tuometinį advokatą, 2011 m. pasiūlė į LB valdybos pirmininkus, o dar po penkerių metų teikė jo kandidatūrą ir antrai kadencijai.

Nė viena jo kadencija nebuvo nuobodi. Į istoriją jis labiausiai įeis kaip frazės „etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos” autorius, kaip LB valdybos pirmininkas, kurio vadovavimo metu buvo paskelbti dviejų bankų – Ūkio ir „Snoro” – bankrotai, o už tai jį iki šiol tebekeikia ne vienas. Paprasti žmonės ne tik neigiamus V.Vasiliausko veiklos aspektus stebėjo, bet ir sekė stulbinančius jo svorio pokyčius. Politinius ir fizinius.

Komentuoja ekonomistas Prof. Povilas Gylys:

V.Vasiliauskas yra teisininkas. Kai jį paskyrė LB vadovu, viename renginyje universitete aš pasakiau, kad noriu būti generaliniu prokuroru. Neturiu teisininko diplomo, bet jei V.Vasiliauskas gali būti banko vadovu, kodėl aš, būdamas ekonomistu, negaliu būti generaliniu prokuroru? Logiškai mąstau? Logiškai.

Bet aš, deja, nebuvau nei D.Grybauskaitės pavaduotoju, kai ji dirbo finansų ministre, nei jos rinkimų štabo vadovu. Tai didžiuliai mano biografijos trūkumai. Tiesa, aš D.Grybauskaitę 1993 m. priėmiau dirbti į ministeriją, o tai buvo mano didžiausia gyvenimo klaida. Tačiau aš juk ne aiškiaregys, nežinojau, kas dėl to atsitiks ateityje.

Kam mes mokome ekonomistus, jei LB vadovauja teisininkas? Reiškia, jo pagrindinis nuopelnas ne ekonominis išsilavinimas, o ankstesnis darbas Grybauskaitei. Tai – ne kas kita kaip korupcija, kai postas duodamas tik dėl to, kad esi klano žmogus.

Kas yra V.Vasiliauskas kaip asmenybė? Tai žmogus, kurio biografiją puoš posakis, kad „etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensija”. Vakarų šalių neidealizuoju, bet po tokios frazės jis būtų visuotinio pasmerkimo ir pajuokos objektas. Bet mūsų Dvaras (elito mes neturime) ir visa žiniasklaida (išskyrus, aišku, „Respublikos” leidinius) tame nieko blogo nematė.

LB dabar yra nesvarbi institucija, nes Lietuva neturi savo pinigų politikos, tačiau joje dirba apie 600 darbuotojų. Nors vienintelė veikla – bankų priežiūra. Bet ir jos vykdyti nesiseka, nes paaiškėjo, kad per pas mus veikiančius skandinaviškus bankus „plaunami” pinigai. Informacija prasiveržė, bet iškart buvo užgniaužta. Tokia nesvarbi institucija, ypač sumažinus darbuotojų skaičių, turėtų tilpti pastate, kuriame yra. Tačiau bankas užsimanė naujo pastato (už maždaug 30 mln. eurų, – aut. past.). Dabar, kai yra tokia krizė, kai masiškai skolinamės! O kadangi moralė – ne šio pasaulio dimensija, neatmetu galimybės, kad dalį pinigų per statybas paprasčiausiai norėta „išplauti”.

Apibendrinant galima sakyti, kad V.Vasiliauskas buvo odiozinė figūra, kuri viešojo intereso negynė: nei „Snoro” banko istorijoje, kuri buvo nusikaltimas, nei tada, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė skolinosi už 10 proc., nei tada, kai bankai vykdė machinacijas su VILIBOR, nei kitur. Jis tiesiog atbuvo 10 metų, nes priklauso Dvarui. O dar prisiminkime jo bendravimą su Seimo „Krizės komisija”. Supykęs, kad Seimas knaisiojasi po LB reikalus, jis tiesiai šviesiai išrėžė, kad politikai užsiiminėja nekrofilija. Tautos išrinktiems atstovams. Vien po tokio pareiškimo jis turėjo iškart atsistatydinti.

Komerciniams bankams dabar reikės graužti nagus, nes neteko V.Vasiliausko. Kita vertus, neaišku, koks bus jo įpėdinis Gediminas Šimkus. Neblogai pažįstu jį asmeniškai, nes jis pas mus universitete buvo doktorantas. Duok Dieve, kad jis, priešingai nei V.Vasiliauskas, dorai atstovautų nacionaliniams interesams.

Komentuoja ekonomistas Audrius Rudys:

Akivaizdu, kad V.Vasiliauskas – D.Grybauskaitės žmogus. Bet kitaip būti ir negali. Nepateiks juk kandidatu D.Grybauskaitė R.Pakso ar kokio kito žmogaus iš politinės aplinkos. Siūlė žmogų, su kuriuo dirbo, kuriuo pasitiki ir kuris vykdys jos numatomą politiką.

Tačiau nuo žmogaus, ar jis būtų V.Vasiliauskas, ar Vardenis Pavardenis, Lietuvos ekonominė politika nepasikeis. Nebent detalės. Nes LB, nepaisant LB įstatymo ir Konstitucijos, realiai tėra Europos centrinio banko padalinys. Todėl praktiškai tevykdo jo politiką Lietuvoje, kuri faktiškai yra valstybė, tačiau bankinės sistemos prasme tėra provincija.

Pateiksiu vaizdingą pavyzdį. Jūs plaukiate baidare sraunia upe. Galite pabandyti greičiau irkluoti, galite palėtinti judėjimą ir irkluoti prieš srovę. Ilgai netrauksite. Galite apiplaukti matomą kliūtį iš kairės, ar iš dešinės, tačiau vanduo vis tiek jus nuneš ten, kur reikia. Taip ir su Lietuvos banku – jo įtaka mūsų ekonomikai yra labai ribota. Ypač kai, įsivedus eurą, palikome valstybę be jokios monetarinės politikos galimybės. Todėl ne taip ir svarbu, ar LB vadovu paskirtas Gediminas Šimkus, ar juo būtų buvęs Eugenijus Maldeikis, ar dar kas nors. Visiškai aišku, kad globalizmo politiką tektų vykdyti bet kuriam asmeniui, tapusiam LB vadovu.

Komentuoja europarlamentaras Stasys Jakeliūnas:

„Tiesą sakant, nieko nenorėčiau komentuoti, nes šiuo metu vyksta byla – esu pateikęs ieškinį V.Vasiliauskui dėl garbės ir orumo įžeidimo, todėl mano komentaras galėtų turėti įtakos teismo sprendimui. Tad susilaikysiu”, – tepasakė S.Jakeliūnas, atsargumo dėlei neįvardijęs ir dėl kokių teiginių padavė V.Vasiliauską į teismą.

„Vakaro žinios” primena, kad S.Jakeliūnas ir Vitas Vasiliauskas buvo įsivėlę į polemiką dėl 2009-2010 m. finansų krizės, kurios aplinkybes praėjusią kadenciją nagrinėjo S.Jakeliūno vadovauta laikinoji Seimo komisija, pakrikštyta „Krizės komisija”. Ji savo išvadose, be kita ko, konstatavo, kad krizę sukėlė bankai, o LB neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Komentuoja eksparlamentaras Valentinas Mazuronis:

Ponas Vasiliauskas akivaizdžiai buvo D.Grybauskaitės statytinis, „Snoro” istorijoje akivaizdžiai vykdęs jam duotus nurodymus ir tiek. Tarnavo tiems, kas jį paskyrė, pastatė. Tokį jis man tepadarė įspūdį iš komisijos darbo laikų. Prisimenu, kad tiek V.Vasiliauskas, tiek tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė buvo akivaizdžiai subjektyvūs, vykdantys užduotis, dengiantys visus tuos dalykus – visokius friklius ir kitas istorijas.

V.Vasiliausko vadovavimo LB metu komerciniai bankai dar labiau užspaudė Lietuvos gyventojus – įkainiais, tiesioginiu diktatu, skyrių uždarymu ir kitu paslaugų neprieinamumu. Kitaip sakant, net ir tose srityse, kur V.Vasiliauskas turėjo svertų ginti viešąjį interesą, jis to nedarė, šoko pagal užsakovų – tų pačių komercinių bankų – dūdelę. O kitur, kai mes nebeturime pinigų politikos, LB vaidmuo yra gerokai sumažėjęs. Nepaisant to, kad LB turi daug mažiau darbo, jame tebemokamos milžiniškos algos, tebedirba daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių. Man visada kyla klausimas, ką ten veikti tokiam žmonių skaičiui.

Pokalbis su VGTU prof. Antanu Čeniu. BITKOINAS – NAUJASIS AUKSAS?

Redakcija
-
6
Pokalbis su VGTU prof. Antanu Čeniu. BITKOINAS – NAUJASIS AUKSAS?

Vasario mėnesį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 milijardų iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasario mėnesį kelis kartus sumušė savo paties vertės rekordus.

„Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik 4 bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai „Apple“,

„Amazon“, „Alphabet“, mums geriau žinoma „Google“ vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė „Aramco“.

Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trilijono dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU, Vilnius Tech) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.

Bitkoinas turi nemažai trūkumų

Dar visai neseniai bitkoinas buvo siejamas su technologijos entuziastų „žaidimais“, t. y. su nerimta, kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, kad šis „bitkoinų kasimo“ užsiėmimas tapo toks populiarus ir pritraukia didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone „Tesla“ į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 milijardo dolerių.

Pasak A. Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, nes bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. „Pirmiausia atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginus su elementariais bankiniais atsiskaitymas, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoinui veikti reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jo funkcionavimui elektros sunaudojama daugiau, nei jos sunaudoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas“, – pasakoja Vilnius Tech mokslo ir inovacijų prorektorius.

Kur slypi kriptovaliutos vertė?

Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, tačiau bitkoino vertė kyla, o populiarumas – sparčiai auga. Kodėl? Pasak A. Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas, galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. „Kokia yra aukso, kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Pirmiausia – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 milijonas“, – pastebi Vilnius Tech mokslininkas.
Jis vardija ir kitus panašumus. Kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas nuo nieko nepriklauso. „Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla iš to, kad tu tiki, jog kiti žmonės norės tavo bitkoinų, kaip ir aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę, ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki“, – sako A. Čenys.
Deja, profesorius atkreipia dėmesį, kad, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas savo laiku pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaityti už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.

Kokia bitkoino ateitis?

Prof. A. Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. „Aš žavėjausi riptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, tačiau jų tiesiogine verte, išliekamąja verte abejojau.
Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgam – negali kažkas, vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti“, – įsitikinęs profesorius.
Anot jo, vis tik pinigais, kuriais būtų atsiskaitinėjama kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet panašu, kad kaip vertės išsaugojimo elementas išliks. Vilnius Tech mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi ir pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą. „Nemanau, kad, įsitraukdamas į šią veiklą, E. Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E. Muskas, sukūręs „Teslą“, pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra gana didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą“, – sako profesorius Antanas Čenys.

Parengė Vilnius Tech Komunikacijos projektų vadovė Agnė Augustinaitė

Pandemijos (ne)suvaldymas

Redakcija
-
1
Pandemijos (ne)suvaldymas

Andrius Švarplys. Po-velykinės mintys: pripažinti ir akcentuoti holokaustą, bet holokausto atmintis neturi virsti nusipelniusių Lietuvos valstybingumui žmonių niekinimu

Redakcija
-
7

Lietuvių tradicionalistai visiškai be reikalo skiria nepakankamai dėmesio kontaktui su Lietuvoje gyvenančiomis mažumomis. Žydais, lenkais, LGBT. „Dialogas” vyksta tyliai, numanomu būdu. Ir tai gali vesti tik į vieną rezultatą: susipriešinimą ir kovą. Panašiai kaip ilgai nesikalbančių sutuoktinių šeimoje situacija veda į slaptą, o vėliau ir atvirą karą.

Tradicionalistai turi visišką teisę ginti savo konstitucines sampratas ir priešintis elitistiniu biurokratiniu būdu primetakomoms „euro zonos šalių vertybėms”. Tačiau rimta politinė programa visuomet turi ką pasakyti visoms visuomenės grupėms bei politiniams oponentams. Kitaip ji nebus rimta.

Kol kas tradicionalistai nesiunčia jokios žinutės minėtoms grupėms, išskyrus karą. Taip, prieš Lietuvos Konstituciją vykdomas karas, siekiama performuluoti šeimos sampratą.

Viešajame lauke (LRT) begėdiškai stumiama politikos ir gyvenimo seksualizacija. Seime ir Vyriausybėje valdo tie, kurie neatstovauja Lietuvos konstitucinėms sampratoms, vadinasi daugumos piliečių nuostatoms. Tačiau gintis ir pulti yra tiktai pirmos ir nebrandžios politinės fazės bruožas. Reikia užaugti ir siūlyti bendro gyvenimo taisykles. Nes karas nėra bendras gyvenimas, o gyventi reikės.

Tradicionalistai turi pripažinti Lietuvos žydų kultūrinį paveldą, kuris yra įspūdingas. Pripažinti ir akcentuoti holokaustą Lietuvoje, lietuvių vaidmenį jame, bet kartu pasakyti, kad holokausto atmintis neturi virsti nusipelniusių Lietuvos valstybingumui žmonių niekinimu.

Sėsti ir kartu sutarti, kaip turi būti viešai atmenami tarp dviejų totalitarinių režimų girnų atsidūrę politiniai veikėjai. Lietuva nėra vienintelė šalis, susidūrusi su tokio pobūdžio problemomis ir pasaulyje yra įvairių atminimo formų.

Tradicionalistai turi nusiųsti žinutę LGBT: jūs esate Lietuvos piliečiai ir mes suinteresuoti, kad jūsų pilietinės, politinės ir socialinės teisės būtų užtikrintos. Tačiau nevalia keisti dviejų lyčių, šeimos ir santuokos prasmės. Nevalia kėsintis į religines, sąžinės, tikėjimo, žodžio laisves, negalima transformuoti švietimo sistemos pagal seksualizacijos (lyties pasirenkamumo) principą. Reikia tartis dėl bendro gyvenimo ar kitokios formos įstatymo.

Taip pat reikia eiti pas Lietuvos lenkus ir tartis dėl jų problemų. Reikia rodyti atvirumą ir aiškintis kur yra raudonos linijos. Aiškintis reikia kartu, o ne atskirai pavieniui.

Kol kas jokio tarimosi nėra. Vyrauja jėgos principas: kas valdo Seimą, LRT, to ir valia. Elitistinis buldozeris iššaukia vis labiau masinį pasipriešinimą.

Tradicionalistai turi paruošti programą su siūlomais sugyvenimo modeliais, o svarbiausia – įsileisti į savo mąstyseną šias nuostatas. Ir eiti realiai ieškoti dialogo, steigti viešų diskusijų forumus. Elitistai turi nustoti triggerinti visuomenę, nenuleidinėti revoliucijų iš viršaus ir taip pat ieškoti politinio dialogo. Jie labai klysta galvodami perlaužti visuomenei stuburą kabinetinėmis instrukcijomis.

Be šito Lietuvos laukia masinis konfliktas. Nėra abejonių, kad yra ne vienas to norintis.

Kol kas abejose pusėse yra politinis tikros lyderystės vakuumas. Kol dar ne vėlu, reikia bandyti. Vėliau gali būti peržengtas slenkstis ir įsisiūbuos masiniai referenduminiai judėjimai, kuriuos bus labai sunku civilizuotai suvaldyti.

Požeminė perėja Vilniuje tapo susipriešinimo simboliu, Vu-du badoma lėlyte, sublimacijos koncentratu. Tipiška pradinė primityvaus konflikto fazė. Kas ryšis iš jos išvesti?

1...1 0551 0561 057...1 716Nuo 1 716 1 056 puslapis