Agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 108 dronais Shahed ir dronais-masalais. Ukrainos pajėgos numušė 55, o 30 dronų dėl EW veiklos buvo nukreipti nuo taikinių.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursko kryptis.
Ukrainos pajėgos raketomis smūgiavo agresoriaus pajėgų vadovavimo ir valdymo punktui Rylske. Reikia priminti, kad tai ne pirmas toks sėkmingas ukrainiečių smūgis rusų pajėgų V2 infrastruktūrai šiame miestelyje. Agresorius užsispyrusiai nieko nekeičia ir toliau čia įrenginėja savo vadavietes.
Tiotkino ruože mūšiai tęsiasi. Rusai pripažįsta, kad išmušti ukrainiečių iš gyvenvietės pakraščio bei prieigų jiems nesiseka. Įdomu, kad kontaktinėje linijoje fiksuojama šarvuota technika be stogelių nuo dronų. Tikėtina tai rodo, jog rusai karštligiškai bando stabilizuoti padėtį ruože ir meta į frontą šių dienų realijoms neparuoštą šarvuotą techniką. Kaip įprasta tokiais atvejais, daugėja rusų žinučių apie it obuolius „daužomus“ ukrainiečių rezervinius vienetus ir logistinę techniką. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos pajėgų placdarmas Tiotkino ruože nėra didelis, sutrikusi ar sugriauta rotacija bei logistika turėtų rimtai sutrikdyti ukrainiečių operacijas. Tačiau tai, kad mūšiai kontaktinėje linijoje tęsiasi dar kartą įrodo, kad rusai greičiausiai eilinį kartą meluoja ir neraudonuoja.
Kituose ruožuose be pakitimų.
Kharkivo kryptis.
Be pakitimų.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Be esminių pakitimų.
Lyman. Agresorius atnaujino intensyvias atakas. Panašu, jis bando išvystyti pastarųjų dienų sėkmę prie Makiivka, todėl koncentruoja pastangas šiauriniame flange. Taip pat, tęsiasi kautynės ir kituose ruožuose.
Syversk. Be pakitimų.
Donecko kryptis.
Konstyantynivka. Okupantai įsitvirtina palei kelio Pokrovsk – Konstyantynivka atkarpą Novoolenivka prieigose. Taip pat, rusams pavyko nustumti Ukrainos gynėjus nuo kelių sankirtos šiaurinėse Vozdvyzhenka prieigose, Ukrainos pajėgos bando neleisti rusams užeiti į Malynivką gyvenvietę.
Pokrovsk – Konstyantinopil.
Pokrovsk. Tęsiasi labai sunkūs mūšiai, Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas pietvakarinio flango smaigalyje, tačiau pietiniame jo ruože rusai kažkiek pasigerino savo pozicijas no mans land (į pietus nuo Sribne). Taip pat, agresorius oficialiai teigia užėmęs Kotliarivka, tačiau ukrainiečių ir nepriklausomi šaltiniai to nepatvirtina.
Konstyantinopil. Rusams ir toliau nesiseka Bahatyro šturmas. Mesdami didžiules pajėgas jie nesugeba iš šio ruožo nei išstumti Ukrainos pajėgų, nei įsitvirtinti visoje gyvenvietėje (t. y. jos likučiuose).
2025 m. gegužės 11 dieną internetinė svetainė pozicija.org gavo pranešimą iš „Google“, kad jų 2022 metais publikuota straipsnio autorės Audronės Simanonytės publikacija„Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti“ sulaukė skundo dėl tariamo politikos pažeidimo. Netrukus po to „Google“ ėmėsi žaibiškų veiksmų – pašalino Google Ads reklaminius skelbimus svetainėje, teigdami, kad publikacijoje esama „neapykantą skatinančio turinio“. Tokie veiksmai kelia rimtų klausimų apie tarptautinių korporacijų įtaką demokratinei diskusijai ir žmogaus teisių, ypač žodžio laisvės, ribojimą.
Publikacijos turinys: kritika ar neapykanta?
Audronės Simanonytės straipsnis, pasirodęs dar 2022 metais, yra išsamus ir kryptingai poleminis tekstas, kuriame nagrinėjami vadinamosios „homoseksualizacijos“ procesai Vakarų visuomenėse – ypač švietimo, kultūros ir žiniasklaidos srityse. Autorė teigia, kad šie procesai nėra vien natūralios žmogaus teisių plėtros išraiška, bet labiau primena ideologinę kampaniją, kuria siekiama perauklėti visuomenę ir primesti naują vertybinę paradigmą.
Tekste pateikiami pavyzdžiai iš tarptautinės praktikos – mokyklų programos, kuriose vaikai mokomi apie „lytinį spektrą“, kultūrinės kampanijos, kuriose propaguojamas „queer“ identitetas kaip norma, bei atvejai, kai dėl kritikos LGBT ideologijai žmonės netenka darbo ar tampa socialinės atskirties aukomis.
Autorei itin kritiškai vertinant šiuos reiškinius, pasitelkiamos gana ryškios, o kartais – ir provokuojančios formuluotės. Visgi straipsnyje nepropaguojama nei smurtas, nei diskriminacija LGBT asmenų atžvilgiu – veikiau tai kvietimas į diskusiją apie demokratinių vertybių balansą: kur baigiasi teisė būti apsaugotam nuo diskriminacijos ir prasideda grėsmė žodžio laisvei?
Google reakcija – algoritminė cenzūra?
Reakcija iš „Google“ buvo akivaizdžiai neproporcinga: viena nuoroda, vienas paspaudimas „Report“ mygtuko – ir per mažiau nei 24 valandas įvykdomas sprendimas, kuris faktiškai finansiškai blokuoja visą svetainę. „Policy violation“ perspėjimas dėl „neapykantos kalbos“ nebuvo pagrįstas jokiu konkrečiu teisiniu vertinimu ar vieša ekspertize. Tokia praktika kelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo ir teisingumo.
Dar labiau neramina tai, kad visa procedūra vyko be galimybės iš anksto pateikti paaiškinimus, be viešumo, be aiškaus turinio cenzūros kriterijų. Svetainės administratoriams pateikta tik bendra formuluotė apie „hate speech“, nesuteikiant jokios konkrečios citatos ar argumento, kur būtų galima identifikuoti realų pažeidimą.
Google politika prieš žodžio laisvę
„Google“ – kaip viena didžiausių pasaulio technologinių korporacijų – faktiškai veikia kaip vartininkas tarp informacijos kūrėjų ir vartotojų. Kai tokios platformos ima remtis ideologiniais ar politiniais kriterijais vertindamos turinį, jos ne tik riboja informacijos sklaidą, bet ir formuoja viešąją nuomonę pagal savo vertybių sistemą.
Problema ta, kad ši vertybių sistema nėra nei demokratiškai patvirtinta, nei universali. Ji atspindi tam tikrų vakarietiškų ideologinių sluoksnių požiūrį, kuris vis dažniau yra primetamas globaliu mastu – nepaisant regioninių, kultūrinių ar konstitucinių skirtumų.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis aiškiai nurodo, kad „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Tai – viena esminių demokratinės valstybės laisvių. Akivaizdu, kad pozicija.org publikuota straipsnio medžiaga, nors ir kritiška, patenka būtent į šios laisvės taikymo ribas.
Kai užsienio platformos, tokios kaip „Google“, ima bausti svetaines už turinį, kuris nėra neteisėtas nacionaliniu lygmeniu, mes susiduriame su de facto cenzūros mechanizmu, kuriam demokratinėje valstybėje neturėtų būti vietos.
Dvigubi standartai
Dar viena problema – dvigubi standartai. Viešojoje erdvėje egzistuoja daugybė provokuojančių, net šmeižikiškų publikacijų, nukreiptų prieš religines bendruomenes, tradicinę šeimos sampratą ar konservatyvias pažiūras. Tačiau šios publikacijos dažniausiai išvengia „Google“ sankcijų, nes jos dera su ideologine „mainstream“ kryptimi. Tuo tarpu bet kokia sisteminė kritika LGBT ideologijai, net jei išreikšta teisinėmis ar filosofinėmis kategorijomis, neretai prilyginama neapykantai.
Tai kelia rimtą pavojų demokratinės diskusijos įvairovei. Jei kritika vienai socialinei grupei yra leidžiama, o kitai – ne, tai reiškia, kad turime nebe laisvą viešąją erdvę, o redaguotą ideologinį burbulą.
Išvada: laikas ginti žodžio laisvę
pozicija.org atvejis parodo, kaip technologiniai milžinai gali vienu paspaudimu nutildyti alternatyvią nuomonę, nepriklausomai nuo to, ar ji atitinka nacionalinės teisės normas. Tai turėtų kelti aliarmą visiems, kurie vertina demokratiją, nuomonių įvairovę ir žodžio laisvę.
Nesvarbu, ar sutinkame su straipsnio autorės pozicija – ginčytini tekstai yra būtina demokratinės visuomenės dalis. Cenzūros mechanizmai, ypač kai jie taikomi tyliai, greitai ir be atsakomybės, turi būti viešai aptariami ir teisiškai reguliuojami.
Laisvė reiškia teisę ir pasakyti tai, kas nepatogu – kitaip tai nebe laisvė, o tik prižiūrimas diskursas. Ir tai – jau ne informacinė visuomenė, o informacijos kontrolės režimas.
Lankantis Stambule – palei vieną iš mečečių – teko matyti vežamų skerdyklon ėriukų. Paklusniomis akutėmis ir surištomis kojytėmis. Neslėpsiu – ėrieną valgiau, valgau ir valgysiu. Bet šįkart ne apie mitybos įpročius, visavalgiškumą ar veganizmą. Apie mokesčius. Ir apie paklusnumą.
Augusto Didžgalvio, Vikipedia nuotr.
Nekilnojamojo turto mokestį (NTM) daugelis suvokia kaip tariamą neišvengiamybę. Girdi, jei jo nemokėsime, papasakos koks banko analitikas ar Gintauto Palucko vyriausybės kabineto giedorėlis, kad gynybai pinigų nebus ir mus Rusija užkariaus.
Tomas Čyvas
Nenoriu aš čia rusiško kareivio bato, bet ir nenoriu būti laikomas kvailiu. Tiesiog šios dvi temos nėra niekaip susijusios. Beždžionės su avimi kergti nereikia – niekas negims. Chromosomos ne tos.
Sugretinkime tik keletą nedidelių faktų ir įsijunkime tokį auksinį dalyką, kaip logiką. Iš eilės ir pagal sąrašą.
Pirma, už gynybos obligacijas žmonėms ir įmonėms siūlomi vos du nuošimčiai metinių palūkanų. Už kiek skolinamasi iš bankų? Iš garsiojo „Snoro“ kitados Andriaus Kubiliaus vyriausybės buvo skolintasi maždaug už 10 procentų – tikroji paskolos kaina buvo įslaptinta. Ir joks bankas tau nepaskolins pigiau nei prognozuojamas infliacinis augimas.
Tad kodėl iš Lietuvos žmonių norima tai pačiai gynybai obligacijomis skolintis pigiau nei iš bankų, kokie jie bebūtų?
Antra, ne aš, o valdiškas auditas nustatė štai ką (Seimo audito komiteto nario teigimu): „3,4 mlrd. EUR (ne milijonų, o milijardų), skirtų Lietuvos konkurencingumo didinimui, verslo plėtrai, šalies ekonominiam augimui, vis dar nepaskirstytos, o milijonai eurų valstybės paramos nepasiekia tų, kuriems jie skirti, nes UAB ILTE (nacionalinis plėtros bankas) vėžlio greičiu vertina įmonių paraiškas, o finansavimo sprendimai užstringa biurokratiniuose labirintuose“, – komentuoja parlamentaras socialdemokratas Karolis Podolskis.
Sakysite, kad temos nesusijusios. O dar ir kaip. Kiek dronų iš verslo sugeneruotų mokesčių, jei pinigai būtų vykusiai panaudoti, buvo galima įsigyti? Kiek dronų operatorių paruošti? Nauda ne tik krašto apsaugai guli po kilimu? Saugoma saviems?
Trečia, argumentas, kad mokesčius reikia didinti, idant būtų iš ko finansuoti mediciną, švietimą irgi yra tiesiog melas ir propaganda. Mat numatoma reforma virš 200 tūkstančių žmonių paliks be galimybių atstatyti sveikatą. O privačiosna mokyklosna savo atžalas leidžiantys turtingi pižonai atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – kaip gi kitaip vienos garsios šeimos Austėjai tapti turtinga?
Ketvirta, Lietuvoje prisiveisė daug ideologų ir propagandistų, rėkiančių, kad žmonės turi per daug pinigų, bet jie neteisingai perskirstomi.
Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos liga. Perskirstyti norinčiųjų suknistų „politekonomų“, patogiai įsitaisiusių valdiškuose foteliuose ir šniukštinėjančių po privačias kišenes populiacija gausėja. Jie nieko nekuria – jie nori pagrobt ir paskirstyti.
Ypač prieš rinkimus – duok rinkėjui kaulą nuo to, ką gavai išbuožindamas. Kad tik iš po subinės nebūtų išspirti prabangūs krėslai ar ekologiškos taburetės.
Nėra labai svarbu ar pagrindimas bus krašto apsauga ar idiotiškasis „žaliasis kursas“, įskaitant pingvinų teisių apsaugą, apie kurią nežino nei vienas pasaulio pingvinas (pasiklauskite nors ir Klaipėdos jūrų muziejuje). Svarbu, kad perskirstytojai klestėtų.
Penkta, yra vilties, kad NTM ir toliau būtinai seksiantį paveldėjimo mokestį pavyks pristabdyti. Gintauto Palucko vyriausybė nesitikėjo tokio pagrįsto visuomenės normalios dalies pasipriešinimo ir pradėjo mikčioti.
****
O receptas yra labai paprastas – valdiškus ir vadinamuosius „nevyriausybinius“, bet iš biudžeto ėdančius perskirstytojus bei šito reikalo propagandistus nuvyti nuo ėdžių ir tremti privačian sektoriun. Tegul sugeneruoja tai, ką linkę skirstyti.
Idant patys kažką generuotų, o ne vien skirstytų. Nereiktų tokios masinės baltarusių, tadžikų, indų ar pakistaniečių „darbo jėgos“ invazijos. Galioja visai Europai.
Tiesiog nereikia būti paklusniais ėriukais. Palucką įbaugino protesto mitingai. Gera pamoka.
Nepadorius gestus reikia rodyti valdžiai, kai tik prabyla apie tai, kad būstas, kuris tau gal net nepriklauso, o bankui arba yra nusipirktas jūsų senų tėvų.
Šliaužiantis bolševizmas – siekis papasakoti ir įtikinti, kad ne tik visi pinigai, bet ir visas turtas priklauso valdžioje esančiam drakonui – didelis pavojus. Už tokią valstybę niekas nenorės kautis kiek ginklų benupirksi.
Jokio NTM ir jokių biudžeto pinigų vadinamiesiems nevyriausybininkams bei viešųjų ryšių vadybininkams.
Nebūkime ėriukais. Skerdyklon patenkama tik vieną kartą.
Bulbašenkijos „opozicijos“ naujienos: Antras žmogus baltarusių politinės išeivijos hierarchijoje dingo kartu su sužadėtiniu, dukromis ir „Baltarusių Laisvės fondo“ pinigais.
„Dingusi Baltarusijos Koordinacinės tarybos pirmininkė keliavo po tris šalis, o savo kolegoms pranešė, kad serga. Per tą laiką iš opozicijos fondo dingo pinigai.
Dingusi Baltarusijos koordinacinės tarybos pirmininkė Anželika Melnikova dėl nežinomų priežasčių klaidino kolegas, kad yra Lenkijoje. Tuo tarpu ji buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, Šri Lanką ir Jungtinius Arabų Emyratus. Savo nebuvimą biure A. Melnikova aiškino komplikacijomis po Covid. Tikrovėje šių metų vasario 26 d. ji išvyko iš Varšuvos į Londoną ir po to dingo. Kaip atskleidė „The Insider“ ir „Polityka“, dalyvaujant „Sunday Times“ žurnalistams Šri Lankoje, po Jungtinės Karalystės Melnikova su dviem dukromis – Anna ir Tatjana – išvyko į Šri Lanką, o po to išskrido į Dubajų.
Vasario 25 d., likus dienai iki skrydžio į Londoną, Melnikova užsisakė viešnagę penkių žvaigždučių viešbutyje „Araliya Beach Resort & Spa“ Unawatunoje, Šri Lankoje. Tai gali reikšti arba spontanišką sprendimą, arba norą iš anksto nuslėpti kelionės maršrutą. Užsakymas buvo atliktas ne per populiarias paslaugų agentūras, o per nedidelę kelionių agentūrą, dirbančią Šri Lankoje jau 17 metų ir skirtą daugiausia rusakalbiams turistams. Visą kelionės laiką Melnikova naudojosi Lenkijos pasu (numeris prasideda FG6…), gautu neseniai – Lenkijos piliete ji tapo 2024 m. pabaigoje. Vaikai taip pat keliavo su lenkiškais pasais.
Vasario 28 d., kaip pavyko patvirtinti tyrimo autoriams, Melnikova su dukromis atvyko į Šri Lanką. Viešbutyje jos gyveno iki kovo 7 d. Šaltinių teigimu, šiuo laikotarpiu iš jos valdomo fondo buvo atliktas vienas didelis pavedimas (iš kelių) – tai buvo pinigai iš dotacijos, skirtos Baltarusijos opozicijai. Melnikova vienintelė galėjo jais naudotis.
Neaišku, ar ji pinigus pervedė savanoriškai, ar per prievartą. Taip pat neaišku, ar jai būnant Unabatunoje jos nekontroliavo Baltarusijos ar Rusijos specialiosios tarnybos. Anksčiau ji pasakojo savo draugei apie sužadėtuves su Baltarusijoje gyvenančiu vyru, kuris negali atvykti į ES šalis, todėl jie susitinka egzotiškose šalyse, ypač Šri Lankoje. Apie sužadėtuves ji nieko nepasakojo savo kolegoms opozicijoje. Per vieną iš bendrų kelionių į Šri Lanką su šiuo vyru praėjusių metų sausį Melnikova taip pat apsistojo viešbutyje „Araliya Beach Resort & Spa“ Unawatunoje, išsiaiškino „The Insider“ ir „Polityka“.
2025 m. kovo 7 d. Melnikova su dukromis išvyko iš Šri Lankos ir išskrido į Dubajų „Fly Dubai“ reisu. Tai buvo trečiasis jos vizitas JAE nuo praėjusių metų pradžios, nes 2024 m. liepą ji taip pat keliavo per Dubajų. Jos likimas ir veiksmų motyvai kol kas nežinomi. Leidinių „The Insider“ ir „Polityka“ šaltinis Melnikovos artimiausioje aplinkoje teigė, kad pastaraisiais mėnesiais ji dėl kažko labai jaudinosi, net būdavo nervinių protrūkių.
Net artimiausi jos kolegos opozicijoje nežinojo, kas iš tikrųjų vyksta su Melnikova. Tuo metu, kai ji galutinai išvyko iš Varšuvos, ji jiems pasakė, kad serga namuose, susisiekė su jais per „Zoom“ ir pažadėjo netrukus grįžti į biurą. Ji atsakinėjo į žinutes, tačiau vėliau atsakymai tapo tokie keistoki, kad kolegos įtarė, jog galbūt ji nebekontroliuoja savo telefono. Praėjus mėnesiui po jos dingimo, byla buvo perduota policijai. Vėliau paaiškėjo, kad buvęs Melnikovos vyras, su kuriuo ji neseniai vėl pradėjo gyventi kartu, kovo 1–2 d. susirinko daiktus iš jų buto ir kovo 3 d. išvyko iš Lenkijos. Anželikos Melnikovos giminaičiai „The Insider“ ir „Polityka“ patikino, kad šiuo metu jis yra Baltarusijoje.
Kovo 29 d. Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovas socialiniame tinkle X paskelbė trumpą pareiškimą:
„Remiantis Lenkijos ir partnerių žvalgybos tarnybų informacija, minėtas asmuo jau daug savaičių yra už Lenkijos ribų. Lenkijos tarnybos padės tarptautiniams partneriams ir Baltarusijos koordinacinei tarybai nustatyti M. Melnikovos buvimo vietą.“
Žurnalistai iš „The Insider“ ir „Polityka“ anksčiau išsiuntė užklausą Lenkijos vidaus reikalų ministerijai su klausimais, per kurį pasienio punktą ir kur tiksliai keliavo B. Melnikova. Atsakymo nebuvo gauta. Tyrimas, kuriam vadovauja Vidaus saugumo agentūra (ABW, Liublino delegatūra), nuo pat pradžių vyko itin lėtai. Kai žurnalistai pradėjo rinkti informaciją, viskas rodė į saugumo tarnybų neveiklumą. Melnikovos stalas jos kabinete liko nepaliestas, dokumentai liko neištirti, kolegos neapklausti, pažįstamų neieškota.
Tik po pirmosios bendros „The Insider“ ir „Polityka“ publikacijos Melnikovos kolegos ir pažįstami buvo pradėti kviesti į apklausas. Tai įvyko praėjus dviem su puse mėnesio po Melnikovos išvykimo ir pusantro mėnesio po oficialaus pranešimo apie jos dingimą. Po jos dingimo paaiškėjo, kad iš Baltarusijos Laisvės fondo, kuriam ji vadovavo, sąskaitos dingo daugiau kaip 100 000 eurų.
Pati J. Melnikova yra reikšminga figūra: ji turėjo priėjimą prie Baltarusijos opozicijos pinigų ir jautrios informacijos apie ją, pažinojo daug Lenkijos politikų, įskaitant prezidentą ir Senato pirmininką. Prieš 2020 m. protestus ji dirbo „Coca-Cola“ Baltarusijos filialo valdyboje. Po dviejų baudų už piketavimą vien 2021 m. ji išvyko iš pradžių į Ukrainą, o paskui į Lenkiją, kur tapo Pawelo Latuszkos vadovaujamos Liaudies kovos su krizėmis valdybos darbuotoja. Pasak „The Insider“ ir „Polityka“, Lenkijos pilietybę 2024 m. pabaigoje Melnikovai suteikė Mazovijos vaivada – ne prezidento dekretu. Prieš tai vaivada, kaip reikalauja procedūra, turėjo paprašyti ABW ir policijos įvertinti grėsmę. Atsakymas, matyt, buvo neigiamas.
Jevgenija Tamarčenko, Timūras Olevskis (The Insider), Pavelas Reška (Polityka)“
Vandeniliu varomas autobusas / Vilniaus m. sav. nuotr.
Šį klausimą uždaviau Vilniaus merui Valdui Benkunskui, kurį delegavo TS-LKD, kai buvo svarstoma Vilniaus m. savivaldybės metinė ataskaita.
Priminiau merui, kad savivaldybė, vien reikalaudama naujus dviašius ir triašius autobusus pirkti tik elektra ir vandeniliu varomus, vietoj to, kad pirktų klimatui neutraliu biometanu varomus, prarado apie 200 mln. eurų. Apie tai jau rašiau.
Priminiau, kad visiškai neatsiperka 2,7 milijardų žaliojo kurso investicijos Vilniaus – žaliojo miesto plane. Pagal tą planą Vilniui dar reikia priimti bent 2,2 mln. imigrantų.
Už viską teks sumokėti jums, vilniečiai ir visi Lietuvos gyventojai – tiesiogiai, pvz. perkant pabrangusius transporto bilietus, arba netiesiogiai, kai savivaldybė mokės dotacijas privačiam verslui.
Atsakydamas meras visus klaidino, kad investicijos į žaliąjį kursą atsiperka. Jis dar pasakojo, kad ES neišvengiamai tik dar labiau palaikys žaliąjį kursą, visiškai ignoruodamas ES spaudžiančią realybę ir klusniai kartodamas Briuselio mantras, panašiai kaip tai darė LKP nariai, kartodami TSRS KP šūkius.
Ir turbūt svariausias jo argumentas buvo, kad siūlau pirkti daug pigesnius biometanu varomus autobusus, nes greičiausiai turiu draugų tarp biometano gamintojų.
Sakoma, kad kitą tepa tuo, kuo pats kvepia. Meras turbūt neįsivaizduoja, kad politikas gali siūlyti sprendimus be susitarimų su suinteresuotais draugais.
2025 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino gudriai pasiūlytos tiesioginės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos Stambule sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, tačiau dėl sudėtingos geopolitinės padėties ir nesuderintų šalių pozicijų šis susitikimas tebėra labai neaiškus.
Politologai pabrėžia, kad šios derybos gali tapti tik dar vienu laiko vilkinimo manevru iš Kremliaus pusės. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad asmeniškai lauks Vladimiro Putino Stambule, jei Rusija gegužės 12 d. pradės pilną ir ilgalaikį ugnies nutraukimą.
„Mes laukiame, kad ugnis būtų nutraukta – pilnai ir ilgam, kad būtų sudarytos sąlygos diplomatijai. Nėra prasmės tęsti žudynes. Ir aš asmeniškai lauksiu Putino ketvirtadienį Turkijoje“, – rašė Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.
V. Zelenskis šiuos savo žodžius dar kartą patvirtino ir savo kasdieniame vakariniame videokreipimesi.
„Nuo rytojaus laukiame ugnies nutraukimo – tai pasiūlymas yra ant stalo. Pilnas ir besąlyginis ugnies nutraukimas – ilgalaikis, kad būtų suteikta būtina diplomatijos erdvė – galėtų gerokai priartinti taiką. Ukraina tai siūlo jau seniai, partneriai siūlo. Apie tai kalba visas pasaulis. Laukiame aiškaus Rusijos atsakymo“, – sakė Zelenskis.
„Rusijai vis tiek teks baigti karą. Žudynės turi liautis. Ukrainos pajėgos bus pasirengusios reaguoti veidrodiniu principu – kad tai būtų sąžininga. Mes ne kartą girdėjome iš partnerių, kad jie pasiruošę griežtinti sankcijas Rusijai, jei Putinas atsisakys nutraukti ugnį. Pamatysime“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
„Aš būsiu šį ketvirtadienį, gegužės 15 dieną, Turkijoje – ir laukiu Putino Turkijoje. Asmeniškai. Tikiuosi, kad Putinas šį kartą neieškos priežasčių, kodėl negali atvykti. Mes pasirengę kalbėti, kad užbaigtume karą. Ketvirtadienis, Turkija“, – dar kartą pabrėžė Zelenskis savo kreipimesi.
D. Trampas: derybos turi vykti nedelsiant
JAV prezidentas Donaldas Trampas paragino Ukrainą nedelsiant sutikti su derybomis Stambule. Anot jo, Vladimiras Putinas neketina sutikti su paliaubomis, bet pasiūlė susitikimą Turkijoje aptarti galimą kraujo praliejimo nutraukimą.
Alkas.lt koliažas
„Ukraina turi su tuo sutikti nedelsiant“, – rašė Trampas visuomeniniame tinkle „Truth Social“. Jis pridūrė, kad bent jau tokiu būdu bus išsiaiškinta, ar susitarimas yra įmanomas, o jei ne – tai padės Europai ir JAV aiškiau suprasti situaciją bei atitinkamai veikti.
Trampas taip pat išreiškė abejones, ar Ukraina ryšis deryboms su Putinu, kuris, esą, per daug užsiėmęs Pergalės dienos šventimu. JAV prezidentas taip pat nepraleido progos priminti, kad Pergalės diena Sovietų Sąjungai būtų buvusi neįmanoma be JAV įsikišimo: „Aš pradedu abejoti, ar Ukraina eis į derybas su Putinu, kuris šiuo metu užsiėmęs Pergalės dienos šventimu, kuri niekada nebūtų įvykusi be JAV pagalbos.“
Politologė T. Stanovaja: tikros taikos galimybės menkos
Rusijos politologė Tatjana Stanovaja, vertindama Putino pasiūlymą dėl derybų Stambule, teigia, kad Maskva ir Kijevas iš esmės nėra pasirengę tikram paliaubų susitarimui. Anot jos, V. Putinas, nors ir pasiūlė derybas, bet ne iš baimės dėl galimų sankcijų.
„Putinas nemano, kad sankcijos galėtų pakeisti jo strategiją ar priversti atsitraukti. Jo tikslai išlieka tokie patys – tęsimas karo veiksmų ir Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymas“, – teigė T. Stanovaja.
Pasak politologės, dabartinis Kremliaus manevras – tai bandymas užtęsti laiką ir priversti Vakarus priimti „Stambulą-2“, kuriame būtų kalbama apie Rusijos reikalavimus, įskaitant neseniai aneksuotų teritorijų pripažinimą. Ji pabrėžė, kad realios taikos galimybės tarp Maskvos ir Kijevo išlieka minimalios, nebent įvyktų rimti politiniai pokyčiai vienoje iš šalių arba ženklus karinis proveržis.
„Nei Kijevas, nei Maskva nėra pasirengę tikram taikos susitarimui, nes jų pozicijos iš esmės nesuderinamos“, – rašė T. Stanovaja. Ji taip pat pridūrė, kad joks išorinis spaudimas, net ir „sunkiausios pasaulyje sankcijos“, Putino strategijos nepakeis. Politologės teigimu, Putino tikslas lieka tas pats – pergalė kare, arba bauginimas siekiant kapituliacijos.
Ar Stambulo derybos gali pakeisti karo eigą?
Vis dėlto, ekspertai sutinka, kad Stambulo derybos galėtų tapti svarbiu žingsniu diplomatiniame procese. Nepaisant menkų realių taikos galimybių, toks susitikimas suteiktų progą įvertinti abiejų pusių pasirengimą ieškoti kompromisų.
Dabar svarbiausia – ar Putinas pasirodys Stambule, o jei taip – ar jis bus pasirengęs realioms nuolaidoms, ar tik vilkins laiką.
Tradicinė lyties samprata, grindžiama biologiniais skirtumais, atrodo, yra savaime suprantamas dalykas. Bent jau taip buvo, iki kol amerikiečių filosofė J. Butler neparašė knygos „Vargas dėl lyties“, kurioje autorė kvestionuoja tradicinę lyties sampratą ir bando pateikti savo perspektyvą to, ką mes lietuviškai vadiname socialine lytimi.
Knyga tapo neįtikėtinai populiari ir užkūrė diskusijas apie lyties sampratą, tebevykstančias iki dabar. Šitas klausimas tapo vienu iš esminių, taip vadinamuose, kultūros karuose. Taigi, ar problemiška yra tradicinė lyties samprata? Koks galėtų būti alternatyvus lyties apibrėžimas?
Apie tai diskutuoja Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Darius Alekna ir politikos ir religijos antropologė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Gražina Bielousova.
Gegužės 20 d. (antradienį), 19 val. Vilniuje, „Lėlės“ teatre, jaukioje Mažojoje salėje, esančioje 1-ame aukšte, šalia teatro muziejaus, vyks išskirtinis ir ilgai lauktas pasirodymas!
Spektaklis „Judas Iskarijotas“, pastatytas pagal rašytojo ekspresionisto Leonido Andrejevo (1871–1919) to paties pavadinimo kūrinį – atnaujinta premjera, kurią atlieka nuostabus režisierius ir aktorius Aleksandras Rubinovas, pirmą kartą bus rodoma Vilniuje, ir dar tokioje unikalioje vietoje, kur realūs įvykiai istoriškai susipina ir savo įtampa bei tragizmu nei kiek nenusileidžia tiems įvykiams, kurie aprašyti Šventajame rašte.
Tai – Biblijos istorijos versija, išdavystės anatomija, savotiška Judo evangelija.
Giliai tikėdamas Mokytoju, skausmingai mylėdamas Jį, Judas tuo pat metu nuosekliai kloja Jėzui kelią į Golgotą, šventai tikėdamas, kad stebuklas įvyks…
Tačiau klausimas, kas išdavė, nėra toks paprastas ir aiškus: ar tylintys „ištikimieji“ mokiniai, ar rėkianti, ištroškusi kraujo minia, ar Judas, kuriam visiems laikams lyg prakeikimas uždėtas gėdingas IŠDAVIKO vardas…
Pirmoji šio puikaus spektaklio versija buvo pristatyta daugybėje prestižinių teatro festivalių!
Štai garsių teatro kritikų citatos, įkvėptos to, ką jie pamatė:
„…Aleksandras Rubinovas yra galingas, protingas, temperamentingas aktorius. Jo herojus gamtos paženklintas kaip atstumta būtybė. Jame yra dalelė velnio, kartu sugyvena meilė ir neapykanta Kristui… Aš net nekalbu apie momentinę transformaciją, apie kiekvieno apaštalo mikroportretus. Aleksandro Rubinovo vaidyba yra aukščiausio teatrinio sąlygiškumo ir tikrojo aktoriaus gyvenimo matas.“
„…Aleksandras Rubinovas vaidina labai preciziškai. Aktoriaus atliekama Andrejevo daugiabalsė proza įgauna dar didesnį daugiabalsiškumą. Kuomet aktorius virsta Judu, jo veidas tampa išties nepaprastas…
Kiekvienas siužeto judesys randa naują įsikūnijimą, aktorius nesikartoja. Režisieriaus Stanislovo Rubinovo darbas meistriškas, labai kukliai suplanuota veiksmo erdvė. Nors scenografinių elementų maža, vaizdingą spektaklio paveikslą sukurti pavyksta puikiai. Ypač nuostabus epizodas, kai dešinėje šviečia violetinė šviesa, o kairėje – žalia; tai – tai Judo dvilypumas. Yra mizanscenų, kai norisi tiesiog sustabdyti spektaklį ir pažvelgti į jį taip, lyg tai būtų paveikslas.“
Salėje tik 60 vietų, taigi nepraleiskite progos tapti teatrinio stebuklo dalyviais!
Siekiant priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje, praradusiems darbą nesirinkti išankstinės pensijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymo pataisas, kuriomis būtų tobulinama nedarbo draudimo išmokų sistema sukaupusiems reikiamą stažą asmenims. Taip pat siekiama didesnės nedarbo draudimo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, būtų taikliau taikomos išmokos esant išmokų pakartotinumui ar jų mokėjimo atnaujinimui.
„Siūlomi nedarbo draudimo pokyčiai suteiktų galimybę paskatinti priešpensinio amžiaus darbuotojus nesirinkti išankstinės pensijos, o verčiau ieškotis darbo gaunant bedarbio išmoką. Taip pat šios korekcijos įneštų daugiau taiklumo ir teisingumo į nedarbo draudimo sistemą, nes išmokos labiau priklausytų nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, siūloma pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius.
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60–65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių. Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje bei padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos, nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą, siūloma papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą.
Siūloma didinti nedarbo išmokų sąsają su asmens mokėtomis įmokomis – didesnė kintamoji išmokos dalis ir mažesnė fiksuotoji išmokos dalis.
Atsižvelgiant į nedarbo socialinio draudimo sistemos pagrindinį tikslą – garantuoti pajamas apdraustiesiems nedarbo atveju – ir siekiant stiprinti sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų, siūloma mažinti pastoviosios, nuo buvusių pajamų nepriklausančios, nedarbo draudimo išmokos procentinę dalį (kuri šiuo metu yra 23,27 proc.) iki 15 proc.
Kintamą nedarbo draudimo išmokos dalį, kuri šiuo metu apskaičiuojama taip:
1–3 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį ji sudaro 38,79 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
4–6 mėnesį – 31,03 proc.;
7–9 mėnesį – 23,27 proc.
siūloma didinti, stiprinant jos įtaką išmokos dydžiui ir nustatyti, kad:
1–3 mėnesį ji sudarytų 45 proc. procentus apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų,
4–6 mėnesį – 35 procentus,
7–9 mėnesį – 25 procentus.
Nedarbo draudimo išmokos kintamoji dalis, paremta didesnėmis ankstesnėmis socialinio draudimo įmokomis ir indėliu į socialinio draudimo sistemą, leis užtikrinti tampresnį ryšį tarp dėl nedarbo prarastų pajamų ir gaunamų išmokų, ypač pradiniu darbo netekimo laikotarpiu. Siūlomi nedarbo draudimo išmokų dydžiai sąlygotų stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka būtų mažinama kiek sparčiau nei dabar, taip būtų sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką.
Taip pat siūloma įvesti minimalų nedarbo draudimo išmokos dydį atitinkantį 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu – 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 Eur. Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis 70 Eur, 5 BSI – 350 Eur), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, siūloma pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas. 2025 m. patvirtintas VDU dydis yra 2108,88 Eur, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka galėtų siekti 1476,22 Eur, t. y. būtų 125,16 Eur didesnė nei 2025 m. II ketvirčio maksimali nedarbo draudimo išmoka.
Siūloma taiklinti nedarbo draudimo išmokas ir balansuoti paskatas dirbti
Siekiant nedarbo draudimo išmokų taiklumo bei didesnio paskatų dirbti balanso, siūloma į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, neįskaičiuoti nedarbo draudimo išmokos. Nedarbo draudimo išmokos nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, nes jos nėra uždirbtos pajamos, o socialinės apsaugos priemonė, nuo jų nėra mokamos socialinio draudimo įmokos. Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad nedarbo draudimo išmokos yra skirtos laikinai padėti asmenims, netekusiems darbo, o ne prisidėti prie nedarbo draudimo stažo pakartotinei nedarbo draudimo išmokai kaupimo ar pakartotinės nedarbo draudimo išmokos didinimo.
Taip pat siūloma nustatyti, minimalų 12 mėnesių, nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. Atsižvelgiant į siūlomą nustatyti 24 mėnesių minimalaus stažo laikotarpį, atitinkamai siūloma skaičiuoti apdraustojo vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas – kaip 24 mėnesių (vietoje 30 mėnesių), praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkį.
Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką. Atsižvelgiant į pastarąjį pasiūlymą, siūloma atsisakyti 12 mėnesių termino, kuriam praėjus, buvo galima skirti nedarbo draudimo išmoką pakartotinai.
Senukas su į snukį prišvirkštu botoksu šiąnakt kažką vapėjo apie derybas dėl taikos gegužės 15 d. Stambule. Ir kaip įprasta parodė savo „gerąją valią“:
Agresoriaus smūgiai Shahedais atsinaujino. Rusai šią naktį smūgiavo su 108 dronais Shahed bei dronais-masalais. Ukrainiečiai teigia numušę 60, o 41 dronas dėl EW veiklos buvo nukreiptas nuo taikinių. Beje, fiksuotas Shahedų su kasetine galvute panaudojimas, kai 200-250 m virš taikinio „pasėjama“ apie 20 nedidelių sprogstamųjų užtaisų.
Intensyviai apšaudomas Khersonas, yra sužeistų civilių.
Iki pietų fiksuotas rusų žvalgybinių dronų darbas, o jau po pietų agresorius galimai su sparnuotąja ar balistine raketa iš Donetsko srities smūgiavo Kharkivo mieste.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursko kryptis.
Tiotkino ruože rimtas snukiadaužis tęsiasi. Rusų aviacijai ir toliau nepavyksta užsitikrinti viršenybės ore – Ukrainos oro pajėgų Mig29 atakuoja rusų pozicijas Tiotkino: https://t.me/soniah_hub/10425.
Novyi Put, Loknya – Oleshnya – Gornal bei Popovka ruožuose be pakitimų.
Kharkivo kryptis.
Be jau minėto smūgio raketa, mūšiai Vovchansko sektoriuje toliau tęsiasi, tačiau intensyvumas nukrito.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Be esminių pakitimų.
Lyman. Po pastarųjų dviejų dienų mūšių, agresoriui pavyko pasistūmėti Makiivka (šiaurinis flangas). Tokiu būdu, okupantai dar išplėtė savo placdarmą vakariniame Zherebeco upės krante. Kita vertus, po to atakų skaičius sumenko. Tikėtina, rusų pajėgos išsekusios, vykdo persigrupavimą bei reorganizaciją.
Syversk. Be pakitimų.
Donecko kryptis.
Konstyantynivka. Tęsiasi sunkios kautynės Toretsko vakariniame flange. Rusai dar šiek tiek pasigerino padėtį kelio Pokrovsk – Konstyantynivka prieigose, pasistūmėdami Oleksandropilio ruože.
Pokrovsk – Konstyantinopil.
Pokrovsk. Okupantai toliau aktyviai puola. Sunki padėtis į vakarus nuo Uspenivka (Novooleksandrivka – Novoserhiivka). Šiame ruože rusai bando perimti svarbias aukštumas ir palei upę Solona atakuoja su mechanizuotais vienetais. Nors Ukrainos gynėjai su PTRK sudegino keletą rusų tankų, tačiau prarado keletą pozicijų. Sunkūs mūšiai tęsiasi.
Konstyantinopil. Okupantų vienetams pavyko įsitvirtinti Bahatyr pakraštyje. Ukrainiečiai kontratakuoja, bando agresorių išmušti iš užimtų pozicijų. Situacija dinamiška.
2025 m. gegužės 11 dieną internetinė svetainė pozicija.org gavo pranešimą iš „Google“, kad jų 2022 metais publikuota straipsnio autorės Audronės Simanonytės 
