spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Padėkos žodis Audriui Karaliui – Tautos ir Sąjūdžio žmogui

Kokia netikėta ir skaudi netektis… Į amžinuosius Tėvo namus išėjo Audrys Karalius. Architektas. Bet ypatingas – tikras Tautos ir Sąjūdžio žmogus. Vienas iš tų, kuriam išėjus aiškiai supranti: teks susitaikyti ir apsiprasti, nes toks jau yra tas žmogaus gyvenimas. Bet kartu žinai – Jo visada trūks.

Trūkumas nebus tuštumos jausmas. Priešingai – prisiminus Audrių Karalių visada prabus Jame degusios sąjūdinės ugnelės ilgesys. Iki laikų pabaigos išliks neįminta paslaptis, kodėl vienuose žmonėse rusena tos ugnelės kibirkštis ir įsižiebia skaisčia liepsna, o kitiems šitaip degti nelemta.

Turbūt kiekvienas save gerbiantis profesionalus architektas stengiasi kuo geriau suprojektuoti jam patikėtą statinį ir trokšta, kad šis būtų kuo gražesnis. Bet ne kiekvienam architektui yra svarbu ir rūpi, koks bus ir kaip atrodys visas Miestas, kuriame iškils jo suprojektuotas statinys.




Audrys karalius buvo Miesto, o ne pastatų architektas. Jame degusi sąjūdinė ugnelė neleido abejingai stebėti ir taikstytis su architektūra, žudančia gyvo Miesto dvasią ir verčiančią jį gelžbetonio ir stiklo dėžučių-monstrų sąvartynu. Jis buvo nesutaikomas tokios barbarybės priešas ir grūmėsi su ja iki galo.

Audriui Karaliui pasaulis buvo atviras, o jis pat buvo atviras pasauliui. Bet kitaip negu daugelis jo profesijos kolegų, jis išliko Sąjūdžio žmogumi ir ta prasme, kad Tauta ir Tėvynė jam niekada nesiliovė buvusios ryškiausios Jo gyvenimo ir veiklos kelrodės žvaigždės. Jo Miestas ir pasaulio centras buvo Lietuva.

Ir politikoje Jis išliko sąjūdininku. Viešai ir drąsiai rėmė Nacionalinį susivienijimą puikiai žinodamas, kad bijodami užsitraukti duondavių nemalonę šito padaryti neįstengia net kai kurie mūsų partijos bendražygiai. Tegul šis priminimas bus paskutinį kartą tariami nuoširdžiausios padėkos žodžiai Audriui Karaliui už ilgametę ištikimą bičiulystę ir bendrą tarnystę lietuviškos Lietuvos Miestui.

Tebūnie Tau lengva Lietuvos žemė, kuriai tarnavai iki galo. Ir tegul gyvenimo Viešpats priims Tavo kilnią ir drąsią sielą, nes visi žinome – niekada nebuvai drungnas. Ilsėkis ramybėje, Tautos ir Sąjūdžio iškilusis Žmogau.

Vytautas Radžvilas

Nacionalinis susivienijimas

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vidmantas Valiušaitis. Pasmerktieji mirtininkų marškiniais privedami prie kartuvių… Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje represijos paliko nenykstančių randų

Britų istorikas Norman Davies knygoje „Dievo žaislas. Lenkijos istorija“, I–II t. (1981, lietuviška laida 2002) apie 1863–1864 m....

Marius Kundrotas. Teroristas, vardu Ha Šem

Judėjai, vykdydami Dievo draudimą vartoti jo vardą be reikalo, dažnai jį keičia žodžiais „Ha Šem“, kas ir reiškia...

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis keturi šimtai trisdešimt ketvirtoji (sausio 27) diena

Locked N’ Loaded Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 165 įvairių tipų ilgo nuotolio atakos dronais. Ukrainiečiai teigia numušę/EW priemonėmis...