Gruodžio 16 d. Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą, griežtai pasmerkdamas šešių Lietuvos europarlamentarų raštą, kuriame teigiama, esą Lietuvoje daromas politinis spaudimas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT).
P. Gražulio teigimu, toks kreipimasis ne tik neatitinka tikrovės, bet ir klaidina Europos institucijas, nes nutyli esmines aplinkybes – Valstybės kontrolės audito atskleistas sistemines LRT valdymo ir finansų problemas.
Pasak europarlamentaro, šešių kolegų iš Lietuvos laiškas faktiškai tampa politine LRT vadovybės gynyba, ignoruojant oficialias audito išvadas ir visuomenėje kilusius klausimus dėl skaidrumo, viešųjų pirkimų bei atsakomybės.
Auditas atskleidė sisteminius pažeidimus
P. Gražulis savo kreipimesi remiasi 2025 m. lapkritį atliktu Valstybės kontrolės auditu, kuris, jo vertinimu, paneigia teiginius apie tariamą politinį spaudimą ir atskleidžia priešingą problemą – ilgalaikį LRT veiklos uždarumą ir nepakankamą kontrolę.
Audito duomenimis, 2024 m. net 89 proc. LRT programų pirkimų buvo vykdyti neskelbiamų apklausų būdu – tai sudaro 516 iš 578 pirkimų. Be to, visi 12 didžiųjų viešųjų pirkimų, kurių vertė siekė 20,9 mln. eurų, buvo atlikti su reikšmingais pažeidimais.
Europarlamentaro teigimu, tokia praktika rodo ne pavienius netikslumus, o sistemines problemas, leidžiančias mokesčių mokėtojų lėšas skirstyti be realios konkurencijos ir visuomeninės kontrolės.
LRT reforma – ne spaudimas, o grįžimas prie ankstesnės tvarkos
P. Gražulis pabrėžia, kad Lietuvoje svarstomi LRT valdymo pakeitimai nėra nauji ar išskirtiniai. Jo teigimu, siūloma vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka – slaptas balsavimas paprasta LRT tarybos balsų dauguma – Lietuvoje galiojo daugiau nei du dešimtmečius ir atitinka Europos Sąjungos praktiką.
Taip pat siūlomas LRT finansavimo stabilizavimas iki 2029 metų, pasak europarlamentaro, yra būtina priemonė užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę, o ne politinio spaudimo forma, kaip bandoma teigti Briuselyje.
„Siūlomi pakeitimai nėra puolimas prieš žiniasklaidos laisvę. Tai bandymas išvalyti sistemą, kurią auditas įvardijo kaip problemišką. Dabartinis modelis paverčia LRT ne visuomeniniu transliuotoju, o politinių interesų ir finansinių srautų įrankiu“, – teigiama P. Gražulio kreipimesi.
Raginimas Europos Parlamentui nepasiduoti klaidinimui
Kreipimesi į R. Metsolą P. Gražulis ragina:
– atmesti šešių Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi, kaip neatitinkantį faktų;
– vadovautis oficialiomis Valstybės kontrolės audito išvadomis, kurios rodo reformų būtinybę;
– palaikyti Lietuvos pastangas atkurti visuomeninio transliuotojo skaidrumą, o ne ginti susiformavusius interesų tinklus.
Pasak europarlamentaro, Lietuva turi teisę pati spręsti, kaip turi būti valdomas jos visuomeninis transliuotojas, laikantis tiek nacionalinių interesų, tiek Europos Sąjungos teisės.
„Bet kokie bandymai iš išorės stabdyti būtinas reformas reiškia ne žodžio laisvės gynimą, o esamo, audito kritikuojamo modelio ir su juo susijusių interesų apsaugą“, – pabrėžia P. Gražulis.
Kas skundžiasi Europos Komisiją dėl LRT?
Kaip skelbia LRT, į Europos Komisiją dėl Seime svarstomų LRT įstatymo pataisų kreipėsi šeši Europos Parlamento nariai: Dainius Žalimas (Laisvės partija), Petras Auštrevičius (Liberalų sąjūdis), Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis ir Paulius Saudargas (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai) bei Virginijus Sinkevičius (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“). Europarlamentarai prašo Europos Komisijos įvertinti, ar siūlomos LRT vadovo atleidimo tvarkos pataisos atitinka Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir ES teisės viršenybės standartus
Parengta pagal Europos Parlamento nario Petro Gražulio pranešimą.
Saudargas 🙂