Profesinės sąjungos susirūpino, kad Lietuvoje yra pažeidžiama žmogaus teisė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvos aukštojo mokslo profesinių sąjungų susivienijimo tarybą kreipėsi į žmogaus teisių gynėjus, kad šie įvertintų nusistovėjusią praktiką nustatant mažiausią stojamąjį konkursinį balą liečiančius Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymus. Profsąjunga nurodo, kad jai kelia abejones ministro 2017- rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr.V-661, 2019 m. vasario 6 d. įsakymas Nr.V-92, ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-969.
Žmogaus teisių organizacijos, išanalizavusios šiuos įsakymus padarė tokią išvadą:
1.Galimybės siekti aukštojo mokslo priklauso ne tik nuo nuo asmens subjektyvių gebėjimų, pastangų ir motyvacijos mokytis, bet ir nuo objektyvių galimybių pasirengti studijoms. Šias galimybes lemia, visų pirma, paruošimo lygis bendrojo lavinimo mokyklose. Objektyvūs tiek regionų, tiek konkrečių mokyklų ypatumai lemia skirtingą paruošimo lygį Lietuvos miesto ir kaimo bendrojo lavinimo mokyklose apskritai ir pažeidžia abiturientų teisę į vienodą išsilavinimo lygį. Tuo pačiu yra pažeidžiamas lygių galimybių principas visiems asmenims siekti aukštojo mokslo.
2. Dėl skirtingo paruošimo lygio miesto ir kaimo bendrojo lavinimo mokyklose, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytas vienodas visoms aukštosioms mokykloms ir visiems pretendentams į studijas priėmimo konkursinis balas esminiai prieštarauja tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintoms lygioms teisėms į aukštąjį mokslą visiems asmenims (visuotinumo ir lygybės principui) ir yra diskriminacinio pobūdžio kaimo mokyklų abiturientų atžvilgiu.
3. Centralizuotu būdu įvestas priėmimo konkursinis balas prieštarauja universitetų autonomijos principui. Jis neleidžia universitetams pasirinkti studentus pagal savybes kurios yra būtinos arba svarbios būsimai specialybei (išskyrus tam tikras išimtis menų studijose) bei įvertinti pretenduojančių studijuoti motyvaciją. Universitetų autonomija leidžia kiekvienam universitetui nustatyti savo priėmimo į studijas kriterijus atsižvelgiant į jos ruošiamų specialistų pobūdį ir šalies poreikius. Šis universitetų autonomijos principo pažeidimas taip pat reiškia pretenduojančių studijuoti lygių teisių pažeidimą.
Išvadą parengė: Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija.
Visą išvadą skaitykite ČIA.
