2025-05-20, Antradienis
Tautos Forumas

Nuo Vilniaus iki Venecijos su Mūza Rubackyte

Mūza Rubackytė / Igorio Bitmano nuotr.

Vilniaus festivalio tradicija pristatyti lietuvių atlikėjo rečitalį. Šiemet ją pratęs viena svarbiausių Lietuvos pianisčių ir muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė Mūza Rubackytė. Jos rengiama programa „Nuo Vilniaus iki Venecijos“ Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje skambės birželio 4 dieną. Į muzikinę kelionę lydės Leopoldo Godowskio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ramintos Šerkšnytės ir Ferenco Liszto muzika.

Festivalio rečitalio programą M. Rubackytė grindžia vienais sėkmingiausių savo atlikimo meno pavyzdžių. Pirmiausia tai visą gyvenimą pianistę lydinti F. Liszto kūryba. Žurnalo „Fanfare“ (JAV) pavadinta „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“, M. Rubackytė yra tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, draugijos „LiSZtuania“ ir konkurso „Lisztofonija“ prezidentė, ilgametė tarptautinių F. Liszto pianistų konkursų žiuri narė. 2020 m. Vengrijos F. Liszto sąjunga 41-uoju Didžiuoju prizu įvertino M. Rubackytės kompaktinę plokštelę „De la valse á labime“ („Lyrinx“) kaip geriausią F. Liszto muzikos metų įrašą, o 2024 m. Vilniuje Vengrijos prezidentas pianistei Mūzai Rubackytei įteikė Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžių.

Vilniaus festivaliui pianistė pasirinko F. Liszto triptiką „Venecija ir Neapolis“ ir aukščiausia kompozitoriaus fortepijoninės kūrybos viršukalne laikomą Sonatą h-moll. M. Rubackytė šiuo F. Liszto šedevru susižavėjo dar paauglystėje – pirmą kartą Sonatą h-moll atliko būdama penkiolikos. Nuo to laiko šis kūrinys nuolatos yra pianistės repertuare, iki šiol menininkę žavėdamas savo gelme ir paslaptingumu.

Mūza Rubackytė / Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Pastaruosius kelerius metus M. Rubackytė pasaulyje skleidžia ir neseniai atrasto litvako L. Godowskio kūrybą. Jo Sonata e-moll (su Karolio Szymanowskio kūriniais), įrašyta kompaktinėje plokštelėje („Godowsky / Szymanowsky“, kompanija „Ligia“), pelnė svarbiausią tarptautinį prizą Prancūzijoje „Diapason d’Or“ bei autoritetingiausią publikos prizą „ffff Įvykis“ („Télérama“). Kanadiečių pianistas Marcas-Andre Hamelinas pirmąją L. Godowskio sonatos dalį Allegro non troppo, ma appassionato yra pavadinęs „didingiausia Godowskio lyrinio talento manifestacija“. Būtent šią įspūdingo ciklo dalį rečitaliui Vilniuje ir pasirinko M. Rubackytė.

Dar vienas ryškus pianistės repertuaro akcentas – M. K. Čiurlionio kūriniai ir jo sklaida pasaulyje. „Vaikystėje mane supo Čiurlionio muzika. Mama mokė fortepijono, jos mokiniai skambindavo Čiurlionio kūrinius. Pati esu M. K. Čiurlionio menų mokyklos alumnė, tad mane išties formavo Čiurlionio įtakos. Šio kompozitoriaus muzikos palikimas – stebinančiai eklektiškas, ypač jo vėlyvieji darbai. Čiurlionio vėlyvoji kūryba nutolo nuo tonalumo į gerokai eksperimentiškesnes teritorijas. Nepaprasta, kaip per tokį trumpą laiką jo muzikinė kelionė apėmė viską nuo klasikinės tradicijos iki modernizmo, o galiausiai to, ką galėtume apibūdinti kaip kosminę muziką“, – apie Čiurlionio kūrybą ir įtakas savo kūrybiniam keliui sako M. Rubackytė.

Dar 1993 m. pasirodęs pianistės įgrotas dvigubas albumas, išleistas prestižinėje „Marco Polo“ / „Naxos“ leidykloje, buvo pirmasis tokios reikšmės Čiurlionio muzikos pristatymas Vakaruose. Šis albumas iki šiol labai populiarus ir nuolat išleidžiamas pakartotinai. Be to, M. Rubackytės pastangomis tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas tapo tarptautinės WFMC nariu.

Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga pianistė rečitalyje Vilniuje atliks tiek iš ankstyvojo, tiek iš vėlyvojo kompozitoriaus kūrybinių periodų atklystančius jo preliudus d-moll (VL 239), d-moll (VL 294, „Ruduo“), f-moll (VL 197). Šalia jų nuskambės dar du ankstyvosios kompozitoriaus kūrybos pavyzdžiai – romantine ir kontempliacine nuotaika pažymėti Noktiurnai cis-moll (VL 183), fis-moll (VL 178).

Dabarties lietuvių muzikos štrichą fortepijono muzikos programoje brūkštelės R. Šerkšnytės „Pasakalija“. Kompozitorė prisipažįsta, kad „Pasakalija“ – vienas tų jos kūrinių, kurių nuotaika savaip artima Čiurlionio kūrybos dvasiai. Savo ruožtu pianistė M. Rubackytė įžvelgia „Pasakalijos“ sąšaukų ir su F. Liszto pjese „Funerailles“. Pernai rudenį šį kūrinį M. Rubackytė ne kartą atliko Lietuvos sezono Prancūzijoje koncertuose.

Vilniaus festivalio koncertas „Maestra Mūza Rubackytė. Nuo Vilniaus iki Venecijos“ vyks birželio 4 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visi festivalio koncertai skelbiami interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Festivalį rengia Lietuvos nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Juozas ir Laima Magelinskai, „Artis Centrum Hotels“.

VF inf.

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Captcha verification failed!
Captcha vartotojo balas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

LNOBT operos stažuotojai kviečia į koncertą

Gegužės 20 d. 18.30 val. koncerte „Scenos pažadas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre publikai pasirodys keturi jauni...

Mes esame čia tam, kad Dievas palaimintų mūsų KT teisėjus – pranciškonas Paulius Vaineikis OFM

Žmonių grupės antradienį meldėsi prie Konstitucinio Teismo (KT) dėl jo priimamų sprendimų. „Susirinkome vienuolio kunigo Pauliaus Vaineikio kvietimu (…)...

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ką tik patyrė pirmąją teisinę nesėkmę „Pfizergate“ skandale

Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės Šiandien Europos Bendrasis Teismas, kuris yra ES Teisingumo Teismo, aukščiausiojo ES teismo, dalis, panaikino...

Tomas Viluckas. Ko laukiame iš Leono XIV pontifikato?

Naujojo popiežiaus išrinkimas visuomet yra ne tik religinis įvykis, bet ir gilus kultūrinis signalas – katalikų pasaulio termometras....