Buvęs NASA astronautas, JAV atidarydamas naują parodą Biblijos muziejuje Vašingtone, sakė tikįs, kad gamtos ir mokslo studijos persipina su Šventuoju Raštu.
Amerikietis Jeffas Williamsas (Džefas Viljamsas), į pensiją išėjęs NASA astronautas, keturis kartus keliavęs į kosmosą, „The Christian Post“ teigė nuo 2000 iki 2016 m. kosmose praleidęs 534 dienas.
„Mokslas neprieštarauja krikščionybei. Nėra jokio prieštaravimo. Prieštaravimas ateina į jūsų filosofiją, pereinančią į jūsų mokslą“, – sakė jis.
Jis aiškino: „O jūsų filosofija pripažįsta Dievą, kuris arba apreiškė save konkrečiai Biblijos šventraščiuose, arba jūsų filosofija atmeta Dievą, jo neprileidžia. Tuomet jūs turite paaiškinti, kodėl viskas atsirado atsitiktinai per tam tikrą laiką“.
Buvęs astronautas tiki, kad yra Dievas, kuris apreiškė save kūrinijoje ir savo Žodyje.
„Paroda dar kartą patvirtino visus elementus, kuriais aš tikiu, jei kalbame apie mano tikėjimą ir tikėjimo taikymą mokslo ir Šventojo Rašto klausimams“, – sakė jis.
„Daugelis mokslininkų mokslo amžiuje – apie kuriuos visi skaitome vadovėliuose apie fizikos ir chemijos dėsnius – pirmiausia buvo tikintieji. Jie pirmiausia buvo teologai. Tokie žmonės kaip Kepleris, Niutonas, Faradėjus, Maksvelas ir daugelis kitų. Juos skatino tikėjimas ir jų pašaukimo Dievo akivaizdoje supratimas, kad jie galėtų šį pašaukimą įgyvendinti“, – pridūrė amerikietis.
„Tikiuosi pasidalyti su žmonėmis, kaip 1996 m. buvau atrinktas astronautu ir atėjau turėdamas brandų tikėjimą ir supratimą apie sukūrimo doktrinas“, – prieš pat savo pranešimą sakė į pensiją išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas.
„Ir kadangi visuomenėje vyravo nuomonė, kad mokslas ir Biblija prieštarauja vienas kitam, tais pirmaisiais metais daug studijavau, kad būčiau pasirengęs atsakyti į tokius klausimus, pradėdamas astronauto karjerą. Nes žinau, kad ši tema nuolat iškyla“.
Siuo klausimu 1998 m. buvo JAV mokslu akademijos (NAS) akademiku apklausa;
2013 m. – JK mokslu akademijos (Royal Society) akademiku apklausa.
Trumpai: Dievu tiki tik apie 7% minetu akademiku.
Autoritetingi informacijos saltiniai:
nature.com/articles/28478
evolution-outreach.biomedcentral.com/articles/10.1186/1936-6434-6-33
Tiesiog stebetinas zinutes turinys: mokslo ir religijos santykius vertina astronautas – samdomas darbuotojas, kuris yra joks mokslininkas ir jokio intelektualinio indelio nepalieka.
Tuo tarpu, jau daugiau, kaip 100 metu siuo klausimu sistematiskai vykdomos didelio ivairiu specialybiu mokslininku skaiciaus apklausos. Isvada: rezultatai labai ivairus. Jie stipriai priklauso nuo apklausos organizatoriaus asmeninio poziurio ir uzduodamo klausimo.
Visa sita informacija galima rasti tiesiog Vikipedijoje.
Pabaigai – Z. Froidas:
„Religija yra bendrazmogiska ikyri neuroze.”
Froidas nebuvo mokslininkas. O vienas pažangiausių JAV genetikų, žmogaus genomo tyrėjas Francisas Kolinsas knygoje „Dievo kalba” rašo, kad tikėjimą į Dievą ir mokslą galima susieti į darnią pasaulėžiūrą. Tikėjimas į Dievą neprieštarauja mokslo racionalumui, o Dievas ir mokslas yra ne tik suderinami, bet ir papildo vienas kitą. Genetinį kodą jis laiko „Dievo mokymo kalba”.
Nobelio premijos laureatas, ilgametis prestižinio Masačusetso technologijos instituto rektorius, fizikas Šarlis Taunsas visą gyvenimą lankė bažnyčią ir laikė save religingu. Jis kasdien meldėsi ir Bibliją laikė istorijos metraščiu. „Mokslas siekia suprasti visatos mechanizmus, o religija – jos prasmę. Todėl mokslas ir religija negali būti atskirti,“ – teigė šis vienas iškiliausių pasaulio mokslininkų. Yra šimtai kitų panašių mokslininkų.
Tiksliuju ir gamtos mokslininku darbuose nera jokiu religijos pedsaku dar nuo Senoves Graikijos. Ji lieka mokslininku smegenyse ir nepereina i rezultata. Mokslininko polinkiai, aistros ir priklausomybes yra jo asmeninis reikalas.
O Froidas buvo zymus psichiatras ir neurologas. Man jo argumentacija veikale apie religija yra visiskai logiska ir itikinanti.
Mokslas yra žinių apie mus supantį pasaulį kūryba ir jų kondensavimas į patikrinamus dėsnius. Todėl jį galima pažinti ir suprasti protu. Religija remiasi tikėjimu Dievu. Religija (lot. religio – nuolankumas) reikalauja, kad tkintieji elgtųsi pagal Dievo nustatytą elgesio normų kodeksą. Religija yra jėga, kuri padėjo suvienti bendruomenes, nes visi turėjo laikytis to kodekso. Be dievų viskas galėjo paskęsti maišaty. Poreikis tikėti Dievu yra fundamentali daugelio žmonių psichikos savybė.
Kiekviena civilizacija turėjo ir turi tam tikras religines ir moralines nuostatas. Tikėjimo sistema buvo Egipto, Romos, Majų ir Rytų civilizacijų varikliu. Evoliuciškai yra naudinga turėti moralinę atramą ir religinių įsitikinimų sistemą, kuri seka paskui jus nuo medžiotojų ir miško gėrybių rinkėjų visuomenės iki perėjimo į miestus ir imperijas. Kaip atrodys moralinė ir etinė sistema, jei tai, ką laikome žmogiškumu, pradėsime keisti iš pagrindų? Jei turėti moralinę sistemą ir religiją yra evoliucinis pranašumas, tai geriau, kad ši sistema ir religija vystytųsi kartu su mumis. Kad pasauliui sparčiai kintant siekis elgtis su kitais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jumis, visada išliktų svarbiausias visuomenėje, teologų dar laukia daugybė darbo. Net galima manyti, kad jie niekada nebuvo tokie reikalingi, nors jiems, kaip ir mums visiems, reikės prisitaikyti prie naujo mokslo ir technologijų keičiamo laikmečio, kai turtingosios šalys sukūrė vartotojiškumo religiją.