Algirdas Akstinavičius
„Alke“ perskaičiau, kad spalio 27 d. Teisingumo ministerija pagaliau pranešė Registrų centrui, jog įvertino Nacionalinio susivienijimo (NS) rugsėjo 6 d. vykusio neeilinio suvažiavimo rezultatus ir padarė išvadą, kad nuo šiol šiai partijai vadovaus Seimo narys Vytautas Sinica.
Socialiniuose tinkluose pasipylė sveikinimai ir panegirikos naujajam NS lyderiui su „istorine“ pergale. Daugelio akyse Sinica įkūnijo Bibilinį Dovydą, kuris parbloškė „monstrą“ Galijotą. Tik klausimas – kas tas Galijotas?
Ogi, pasirodo, „Dovydo“ mokytojas – Lietuvos Sąjūdžio pirmeivis, filosofas, politologas, profesorius Vytautas Radžvilas, padėjęs suburti jaunimo sambūrį „Pro Patria“, nes siekė išugdyti sąžiningų Lietuvos patriotų kartą. Jis buvo pagrindinis ir Nacionalinio susivienijimo kūrėjas – partijos, kuri turėjo atstovauti Lietuvoje užgniaužtai tautinei ir valstybinei politinei minčiai bei srovei ir pratęsti kovą dėl Sąjūdžio tikslo atkurti nacionalinę lietuvių valstybę įgyvendinimo.
Iš pradžių partijos steigėjai prof. Vytautas Radžvilas su buvusiais savo mokiniais, tarp jų ir V. Sinica, kartu su kitais bendražygiais iškėlė tikslą sugrąžinti viešajam gyvenimui dorovinius pagrindus ir pasipriešinti Lietuvą griaunančiai globalistinei revoliucijai. NS buvo sukurtas būtent Sąjūdinei kovai, nes tik ryžtingą, drąsią ir pavojingą kovą pasirenkantis tautinio išsivadavimo politinis judėjimas gali sustabdyti galingą neokomunistinio globalistinio Briuselio volą, vis labiau traiškantį Lietuvos suverenitetą bei spartinantį tautinės tapatybės nykimą.
Bet, kaip ir buvo galima tikėtis, daliai NS steigėjų, įskaitant ir „Dovydo“ aplinką, toks kelias pasirodė per sunkus. O viešai išsakomas tikslas susigrąžinti valstybę – dar ir pavojingas asmeniniam saugumui ir gerovei, nes jie žino, kad siekiančiam „federalizuoti“ ES Briuseliui ir jam patarnaujančiai Lietuvos valdžiai vien užuominos apie kažkokį valstybės susigrąžinimą kelia įtūžį. Todėl ir buvo sumanyta reideriškomis priemonėmis užvaldyti NS, kad partija taptų garsiai bei „teisingai“ kalbančia, tačiau Briuselio nustatytų ribų neperžengiančia partija.
Ir štai mokiniai – jaunieji politikai sukilo prieš mokytoją. Viešoje erdvėje kalbama, kad, sunerimęs dėl aikštėn iškilusio galimai neskaidraus partijos lėšų naudojimo Seimo rinkimuose, V. Sinica ir jo aplinka pasistengė patraukti mokytoją į šalį. Profesoriui nesutikus užmerkti akių prieš akivaizdžią bendražygių apgavystę, „Dovydo“ aplinka nusprendė sušaukti neeilinį suvažiavimą ir iš partijos valdymo pašalinti visus, kurie bent kiek abejoja jaunųjų politikų teisumu.
Šiandien jie puikuojasi, kad Sistema stojo jų pusėn. Bet iš tiesų ji stojo ginti „Dovydo“ stovyklą tik todėl, jog Sistemai parankiau, kad Nacionalinio susivienijimo, kuris principingai kovoja prieš Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos naikinimą, neliktų.
Ir tik todėl Sistemai visiškai nesvarbu, kad profesoriaus aplinka apskundė jai neteisėtus V. Sinicos veiksmus organizuojant neeilinį suvažiavimą. Jai nesvarbūs argumentai, kad V. Sinica neteisėtai užvaldė partijos narių duomenis, jo suburta tarybos narių mažuma, neturėdama kvorumo, sušaukė neeilinį suvažiavimą, į kurį buvo įleisti asmenys, apskritai nesantys partijos nariais arba kurių narystė buvo sustabdyta.
Sistema (Teisingumo ministerija) formaliai peržiūrėjo tariamo suvažiavimo dokumentus ir pareiškė, jog viskas OK. O dėl profesoriaus aplinkos skundo… Sistema pasakė, jog „neturinti įgaliojimų“ nagrinėti vidinių partijos ginčų, nors Politinių organizacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų 56.3 punktas aiškiai įpareigoja ministeriją tikrinti ne tik dokumentų formalią atitiktį, bet ir tai, ar pakeitimai atlikti laikantis įstatymų bei įstatų nustatytų procedūrų.
Taigi Sistema paskelbė verdiktą – suvažiavimas laikomas teisėtu. Ji šventė pergalę, nes laimėjo ne „Dovydas“, o pati Sistema.
Šiandieninis „Dovydas“ ir jo aplinka primena ne Biblinį didvyrį, o veikiau Kinijos kultūrinės revoliucijos „jaunuosius sargybinius“, persekiojusius tariamus „kontrrevoliucionierius“, viešai žeminusius mokytojus ir profesorius, naikinusius „senąją kultūrą“. Pakylėti savo vienintelės tiesos, jie susidorojo su mokytoju – vakar dar buvusiu autoritetu.
Bet didžiausia „Dovydo“ bėda, kad profesorius niekada nebuvo panašus į Galijotą. Jis – pernelyg inteligentiškas, neleidžiantis sau klastos ar suktumo, be kurių politinė kova, ypač partijos viduje, tampa ne tik rizikinga, bet ir pavojinga. Jo aplinka – lygiai tokia pati: idealistai, tikintys žodžio garbe, moraline laikysena ir bendro tikslo kilnumu, o ne intrigomis ar užkulisiniais susitarimais. Tai viešos teisingos kovos nebijantys žmonės.
Štai spalio 30 d. viena profesoriaus bendražygė mokytoja Alina Laučienė vėl sės į teisiamųjų suolą už lietuvių kalbą – už tai, kad ji kritikavo šalyje gyvenančius kitataučius, specialiai nenorinčius išmokti lietuvių kalbos – kol kas niekas kitas iki šiol laisvoje Lietuvoje nebuvo teisiamųjų suole, kaip teigia pati Alina, – už meilę savo Tėvynei.
Būtent profesoriaus aplinka 2024 m. birželį priėmė sprendimą pakabinti atminimo lentą su bareljefu ant dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo pastato Lietuvos laisvės kovų dalyviui, pirmajam kariuomenės savanoriui ir Birželio sukilimo rengėjui, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjui pulkininkui Kaziui Škirpai pagerbti.
Šiandien mažai kas žino, kad „Dovydas“, kurio vadovaujamai „Pro Patria“ ši lenta priklausė, kelerius metus į prašymus bei raginimus ją kabinti visaip išsisukinėjo, nes baiminosi ją kabinti be valdžios leidimo ir siūlė pirmiausia jo sulaukti.
Supratusi, kad leidimo valdžia niekada neduos, netekusi kantrybės laukti „Dovydo“ aplinkos apsisprendimo, NS vadovybė nutarė elgtis ryžtingai, padaryti galą valdžios patyčioms ir pati ėmėsi iniciatyvos.
Po daugiau nei trejų metų institucinių patyčių ir vilkinimo ant buvusio Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato, kuriame 1918 m. dirbo pirmasis savanoris pulkininkas K. Škirpa, pagaliau buvo pakabinta jo garbei skirta atminimo lenta.
Bet, kaip ir tikėtasi, tąkart Vilniaus miesto mero, TS-LKD nario Valdo Benkunsko nurodymu, Birželio sukilimo metinių minėjimo dieną „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko lentos nuimti. Ją stojo ginti kelios dešimtys profesoriaus aplinkos protestuotojų, neleidusių „Grindos“ darbininkams jos niekinti. Tuomet buvo atsiųstos gausesnės policijos pajėgos.
Darbininkai sudaužė ir nuplėšė K. Škirpos atminimo lentą. Ji buvo sunaikinta, o prieš protestuotojus panaudota neproporcinga fizinė prievarta, nes, valdininkų teigimu, atminimo lentą kabinti draudžia draudimo propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas įstatymas.
Profesoriaus aplinka garsiai skelbė apie dviveidystę – apie Pietryčių Lietuvoje tebestovinčius Armijos Krajowos paminklus, propaguojančius tą pačią Lietuvos okupaciją ir ją įgyvendinusius totalitarinius režimus, nors tas pats įstatymas – propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas tai draudžia.
Šioje pasipriešinimo akcijoje, ginant Lietuvos didvyrio atminimą, dalyvavo tik profesoriaus bendražygiai, kuriuos policijos pareigūnai jėga nustūmė nuo atminimo lentos. Tą dieną piliečių pasipriešinime, kuris priminė sovietmečio „bananų balių“, tariamo „Dovydo“ aplinka taip ir nepasirodė. Nuosekliai išlaikė savo nuostatą jokiomis aplinkybėmis nestoti į atvirą konfrontaciją su valdžia. Net kai toji valdžia viduryje baltos dienos daužo tos aplinkos tik žodžiais gerbiamų ir ginamų Tautos didvyrių atminimo ženklus. Būtent tada galutinai išryškėjo esminė takoskyra tarp šių dviejų asmenybių ir dviejų Nacionaliniame susivienijime veikiančių grupių.
Viena jų dirbo viešai, nebijodama rengė demonstracijas, mitingus ir protesto akcijas gatvėse, atvirai priešindamasi administracijos pastangoms naikinti lietuvišką tapatybę ir menkinti valstybinės kalbos statusą, siekdama žadinti Tautą ir savo pavyzdžiu paskatinti kitus drąsiai ginti valstybę ir lietuvišką Lietuvą.
Kita grupė apsiribojo pritarimo ženklais socialiniuose tinkluose – „patiktukais“, komentarais ir pasidalinimais, džiūgaudama jų gausmu, tačiau baimindamasi pasirodyti viešai. Slėpdama baikštumą, valdžios nebijančius ji vadino laikraštukų dalintojais, nesugebančiais pasivyti komunikacijos naujovių. Ji įtikinėjo save ir kitus, kad pakanka rašyti teisingus straipsnius, gražiai kalbėti televizijos ekranuose ir viskas keisis į gerą, nors per tris Lietuvos valstybingumo naikinimo dešimtmečius įsitikino, jog nuo gražių kalbų ir savųjų knygelių pristatymo susitikimuose su rinkėjais, niekas į gerą nesikeičia. Bet kartu įsitikino, kad už teisingas patriotines kalbas niekas nepersekioja ir nebaudžia, kol jos netampa politiniu veiksmu.
K. Škirpos atminimo lentos pašalinimas nuo Apeliacinio teismo pastato buvo kaip tik tokia kova – ne gražūs žodžiai socialiniuose tinkluose ir TV ekranuose, o tikra – su tramdomosiomis priemonėmis, jėgos struktūromis ir valstybės vardu vykdomu Lietuvos istorijos naikinimu.
Tą dieną galutinai įsitvirtino skirtis tarp dviejų grupių: vieni stovėjo istorijos pusėje prieš policijos skydus, kiti – saugioje stebėtojų zonoje, laukdami, kol audra praeis ir vėl bus galima socialiniuose tinkluose ir iš TV ekranų drąsiai kalbėti apie patriotizmą ir meilę Lietuvai. Kas ir ką bekalbėtų, tie, kurie šiandien viešai kelia „kalaviją“ prieš profesorių, tada neatėjo ginti K. Škirpos atminimo, nesiryžo stoti šalia jo akistaton su valdžia, o pasirinko susitaikymą.
Taigi tik to ir verta tariamo „Dovydo“, o veikiau Bruto, „pergalė“ – pakėlusio ranką prieš savo mokytoją ir sunaikinusio avangardinę Nacionalinio susivienijimo patriotinę dalį.
Brutas švenčia pergalę – pralaimėjo lietuviška Lietuva. Su tuo šiandien jį ir sveikiname.
P. S. Buvau pateikęs prašymą priimti į Nacionalinio susivienijimo gretas. Jeigu jis dar nepriimtas, atšaukiu, nes nenoriu dalyvauti šioje Pyro „pergalės“ šventėje.
Dar viena grupė, kuriai rūpi tik postai? Ar visgi pagal įstatus veikianti partija?
Čia jūs apie Radžvilo grupę, kuri nešiodama ir dalindama laikraštukus žmonėms nusprendė, kad jie jau taip daug dirbo ir tapo žinomesni, kad nusipelnė labiau už kitus būti sąrašo viršuje? Tokie niekam nežinomi tipai tempdami partiją tik žemyn, o dabar rėkauja, kad jums postai rūpi. Tai ko ėjot į seimą, jeigu postai ir valdžia nerūpėjo radžvilistai??? Pasirodo apgaudinėjote žmones
Palyginimas su Dovydu ir Galijotu visai netinkamas, autorius pats besvarstydamas tai supranta ir parašo „profesorius niekada nebuvo panašus į Galijotą”.
Nežinau kas teisus šiame ginče, bet Radžvilo argumentai, kodėl nereikėjo mitingo prieš Cichanouskius Lietuvoje, man pasirodė labai keisti, nelogiški, nepriimtini. Mano simpatijos Sinicos pusėje, t.y. daugumos pusėje.
O kas neleido „vertybininkams” dalyvauti Suvažiavime ir savo balsais išsaugoti tai, dėl ko dabar verkiama? Karūnos būtų nukritę? Kad neatrodytumėte kaip intrigantai, siūlau susėsti su nauja vadovybe už vieno stalo ir kalbėtis – klausytis, ko nebuvo daroma kol buvo laikas, bet gal dabar suveiktų? Netikiu, kad su savo davatkišku šventeiviškumu padarysite sąjūdį 😀
NS suvažiavimus šaukia taryba.
NS taryba suvažiavimo nepaskelbė. Todėl rugsėjo mėn. Siicos suvažiavimas neteisėtas.
Sinicos suvažiavime iš anksto buvo pasirūpinta, kad jokia demokratinė kova negalėtų įvykti.
Puiki naujiena. Tikiuosi netrukus Sinica ir Ko. perims ir šios svetainės valdymą. Jeigu ne, tai naują sukurs kaip NS partinę. Linkiu sėkmės ir laukiu žinių iš naujosios NS vadovybės. Jei reikia kažkokios kuklios pagalbos, tegul apie tai praneša, galbūt galėsiu prisidėti.
..reik visai nedaug – isvyti vyr redaktoriu.Nerasau jo pavardes,nes vos tik ja pamini,gauni bana savaitei.Bijau.
XXL
Deja, autorius akivaizdžiai yra išklausęs tik vienos pusės prasimanymus. Vis tik stebina tokių autorių drąsa o ir atsakomybės neturėjimas rašyti apie tai ko nežinai ir apie ką nenusimanai. Yra ir gera žinia- nestos šis rašeiva į atsinaujinančią ir melagius nutildžiusią partiją. Pusgalviai niekam nereikalingi.
Kada korumpuota mafijinė sistema dovanoja opozicinį judėjima kažkam, kyla rimti klausimai, o kuo gi tas kažkas naudingas tai sistemai ir už kokius nuopelnus gauna tokia dovana? Kad būt valdoma „opozicija”? Klausimai, klausimėliai.
Kai mokinys išduoda Mokytoją, pralaimi pats mokinys.
Tai ne Dovydo kova su Galijotu, o Bruto smūgis iš nugaros tam, kuris jį išmokė mąstyti ir kovoti už Lietuvą.
Išduodamas Mokytoją, mokinys suteršia šaltinį, iš kurio pats gėrė gyvybės ir tiesos vandenį – atmeta drąsą, dorovę ir ištikimybę, kurias paveldėjo.
Tą akimirką jis praranda ir savo paties veidą.
Tačiau mokinio išdavystė Mokytojo nežlugdo – Jis išlieka tvirtas ir ištikimas vertybėms, o mokinys, jų išsižadėjęs, lieka be atramos – be sąžinės ir be dvasinio pagrindo.
patriote, viską surašei atvirkščiai.
Mano akimis, Sistemos kolaborantu tapo Radžvilas su savo pasdumdėliais ir tas pasimatė jau 2021 m. vasarą.
Toks asmuo kaip Algirdas Akstinavičius šiuo metu Lietuvoje neegzistuoja. Apsimelavusių stankūnų, šopauskų ir radžvilų demagogija, prisidengiant neva nepatenkintais piliečiais. NS apsisprendė, surinko tam kvorumą, TM pripažino. Kreipsitės į teismą, vėl prapilsit, ką tada sakysit? Kad vėl „sistema” sudirbo prieš jus? Visas pasaulis turbūt prieš jus ir jūsų sąjūdinę dvasią nusiteikęs? Nurimkit jau ir eikit auginti anūkų, atsidėkit savo šeimoms. Ne pasaulio pabaiga ta politika.
P.S. Bent anapilin iškelevusius gerbkit ir netasykit jų savo intrigomis: https://zenitas.lt/profilis/akstinavicius-algirdas-577054
„Brutas švenčia pergalę – pralaimėjo lietuviška Lietuva. Su tuo šiandien jį ir sveikiname.”
Ar skaitėte žmonių reakcijas prie V.Sinicos įrašų soc. tinkle? Ar matėte kiek atsiliepimų, kaip žmonės džiaugiasi ir linki sėkmės? Apie kokią Lietuvą kalbate?
Tai tie patys juodošia konservatorių botai. Sinica yra buvęs jaunųjų konservatorių narys ir nuves ten kur reikia partija prijungdamas ją prie TS-LKD kaip kažkada tautininkai irgi buvo prijungti prie konservatoriu
Kokiam sapne sapnavai, kad Sinica buvo konservatorius? Jis buvo tik Bilotaitės padėjėjas, bet vat Radžvilo ruporas Erikas Černauskas, tai tikrai ilgą laiką buvo su konservais ir atėjo į jau įkurtą partiją, o dabar dar ją ir savinasi kaip savo, tai jam ir sakyk šią kritiką.
„… tik ryžtingą, drąsią ir pavojingą kovą pasirenkantis tautinio išsivadavimo politinis judėjimas gali sustabdyti galingą neokomunistinio globalistinio Briuselio volą”
Būtų įdomu suprasti, kaip planavote tą volą stabdyti, neplanuojant tapti parlamentine partija ir vis mažinant organizacijos narių kiekį?
Kurkite flangą, pavadinkite „Nacionalinis Granitas” (NG) ir gryninkitės iki begalybės. Sėkmės.
Labai įdomus pulkininko K.Škirpos lentos istorijos tesinukas. V.Sinicos vadovaujamą propatrijuočių sąskaitą lentos atkūrimui surinkti pinigai. Virš 4000 . Praėjo beveik 1,5 metų. Kur lenta ? Kur pinigai ? Rezervuoti kaip sako V.Sinicą pakeitęs P.Stonis. O gal tiesiog gautas kažkieko nurodymas nieko nedaryti.
Kam tau, Erikai, rūpi svetimi suaukoti pinigai? Vėl piarintis nori prie Škirpos lentos, neteisėtai ją kabinant.
Vat straipsnyje pagaliau prisipažįstama, kad taip ir galvojo, kad ji bus nukabinta, o Stankūnas vasara rašė, kad visai negalvojo, kai kabino, kad ji bus nukabinta. Vėl meluojat, nepasitarę kaip kalbėt…
O kam tau, Erikai, svetimi žmonių suaukoti pinigai? Ar vėl piarintis nori, be leidimo kabinant lentą? Pagaliau straipsnyje atskleista, kad to ir buvo tikimasi, kad ji bus nukabinta. Nes vasara Stankūnas rašė, kad kai jie ją kabino, neva negalvojo, kad bus nukabinta. O dabar jau kitaip rašoma…nesusitariama kaip meluoti. Ne pirmas kartas
Jau visiškai išsisėmė Radžvilo flango artistai, pastoviai tuos pačius savo ale „kovų” vaisius pristatydami ( piketai, protestai) vis manipuliuodami Škirpa. Didieji tautos „budintojai”. Kai nieko nenuveikę, neturi ką parodyti tik garsiai rėkauti sugeba.
Vargšas Škirpa, tikrai vartosi kapuose, kai šitie menkystos, manipuliuoja jo vardu.
Kas svarbiau? Ar valstybė ar partija?
Nesenai Radžvilą, toks nusipelnęs marksizmo-leninizmo dėstytojas, tarybų liaudies profesorius viešai apšmeižė, kaip susijusį su KGB. Radžvilas patylėjo, į teisėsaugą nesikreipė? O, dėl išsiskyrusių požiūrių, partijai šansą suteikusius narius, narsiai tąsys po teismus? Valstybės reikalai tuo tarpu palauks?
Sieksite susigražinti partiją ir užmarinuoti visiems laikams? Tikrai patriotiškas siekis.
Akstinavičiau, o tai kelinta būtų NS partija į kurią norėta stoti? kažkaip daugoka jų buvo..negi taip pažiūros keitėsi?
Melo ir šmeižto kratinys parašytas asmens nesančio NS Partijoje. Manau neprotinga viską pakabinti Vytautui Sinicai kai absoliučiai didžioji dauguma aktyvių Partijos narių reikalavo pokyčių arba kitu atveju žadėjo išsivaikščioti, dalis narių neapsikentę taip ir padarė dalis buvo išmesti pažeidžiant NS įstatus. Kadangi Vytauto Radžvilo sau susikurta NS valdyba jo aklai klausė tai ponas Vytautas Radžvilas taip matyt ir neperskaitė NS Įstatų, Tarybos darbo reglamento, abejoju ar žino ir kokia yra numatyta NS programa, nes pagal Jį Jis gi yra Partija, ne Partijos nariai, tai net neabejoju, kad esminiai Partijos dokumentai ponui Vytautui Radžvilui reikalingi tik fiktyviai, nes taip reikalauja teisės aktai. Anot pono Vytauto Radžvilo Partijos nariai turintys savo nuomonę yra „liumpenai”, o tų „liumpenų” pasirodo keturi penktadaliai Partijos. Pono Vytauto Radžvilo problema, kad Jo EGO tapo didesnis už jo protą ir pastaruoju metu taip užvaldė, kad Jo protas nuskendo giliai jausmų jūroje. Apibendrinant šiuo metu ponas Vytautas Radžvilas turi gelminių asmeninių problemų, tad linkiu išnerti iš gelmės, atgauti blaivų protą ir veikti Lietuvos labui, ne priešams.
Apie teisinę pusę: Teisingumo Ministerija tikrai nerizikuotų tvirtinti Partijos įstatus pažeidžiančius dokumentus, nes rizikuotų susitepti savo reputaciją teismuose. O nuosekliai skaitant įstatus aiškiai parašyta, kad Partijos Taryba privalo vadovautis Tarybos darbo reglamentu. Tarybos darbo reglamente aiškiai nurodytos aplinkybės pakartotinam Tarybos posėdžiui ta pačia darbotvarke. Emocinės spekuliacijos nieko nepakeis. Ponui Vytautui Radžvilui belieka melstis, kad bet kuris esamas aktyvus NS Partijos narys nepaduotų į teismą už Partijai padarytą milžinišką visokeriopą žalą.
Jūs parašėte: „Tarybos darbo reglamente aiškiai nurodytos aplinkybės pakartotinam Tarybos posėdžiui ta pačia darbotvarke.” Tai kokios tos aplinkybės? Ar parašyta tame reglamente, kad pakartotiniame posėdyje nereikia kvorumo? Ne. Ir kaip tada reglamentas pagrindžia galimybę priimti sprendimus be kvorumo? Tuo tarpu NS įstatų p. 19.7.5. sako: „Tarybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei Tarybos narių.” Ir niekur nei įstatuose, nei reglamente nėra nurodytos išimtys šiam reikalavimui.
Tai jūs savo teisės „išmanymu” tiesiog viešai apsijuokėte. Tuo tarpu, kiek žinau Teisingumo ministerija sugebėjo, dangstydamasi biurokratinėmis formuluotėmis ignoruoti minėtą įstatų punktą, nors jis aiškiai buvo nurodytas V. Radžvilo pasirašytame skunde.
Tikiu, kad yra dar labai įdomių argumentų, kad jūsų sambūris buvo neteisėtas.
Dar jūs rašote, kad 4/5 penktadaliai partijoje yra už Sinicą. Gal prieš tai susipažinkite su rugsėjo 6 d. sambūrio protokolo skaičiais, pasidomėkite kiek neteisėtai buvo mokama mokesčių už kitus partijos narius ir t.t. 😉
Siūlau mažiau viešai svaičioti, nes vėliau nežinosite kaip atsiriboti nuo savo kliedesių.
Jūs jau prisisvaičiojot su teiginiais ” tuoj TM jums parodys ragus” patys likot raguoti
Gal visgi išdrįsite pasirašyti Vardu ir Pavarde? 19.7.5 punktas taikomas tik įprastam Tarybos posėdžiui, o „pakartotiniam” Tarybos posėdžiui negalioja ir nenumatyta. Pakartotiniai posėdžiai vyksta ta pačia darbotvarke, kvorumas neprivalomas. Teisinis pagrindimas: partijos nariai yra kaip akcininkai arba dalininkai, analogiškai yra:
akcinių bendrovių įstatyme: „Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas”.
Viešųjų įstaigų įstatyme: „Jeigu visuotiniame dalininkų susirinkime nėra kvorumo, viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir terminais turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkės, nesvarbu, kiek tame susirinkime dalyvavo viešosios įstaigos dalininkų”.
Gal visgi Almantai Jums reikėtų labiau įsigilinti į teisę ir gal jau užteks meluoti ir šmeižti.
Nuo kada partijos veikia pagal akcinių bendrovių įstatymą?
Ir neskiriate visuotinio susirinkimo nuo valdymo organo posėdžio.
Minėjau 2 teisės aktus: VŠĮ ir AB. Jie esme tarpusavyje nesiskiria – esminius sprendimus priima akcininkai arba dalininkai. Partijos atveju sprendimus priima Partijos nariai, kadangi aukščiausias organas yra suvažiavimas kuriame jie ir priima sprendimus. Bet suvažiavimai būna retai tad ir numatytas mechanizmas, kad tarp suvažiavimų aukščiausias organas yra Taryba. Tad tarp suvažiavimų Partijos narius atstovauja Taryba. NS darbo Tarybos reglamente numatytas analogiškas mechanizmas minėtiems teisės aktams kadangi veikia iš esmės tuo pačiu principu. Tikiuosi sugebėjau paaiškinti.
Apkaltinote V. Radžvilą dokumentų nežinojimu, kai pats jų nežinote. Jei norite remtis reglamentu, tai ir cituokite reglamentą. O ne susiraskite jums patinkančias nuostatas Všį ar AB įstatymuose, kurie partijoms netaikomi.
Matom, kad visų išrinktų į Seimą didžiausias tikslas būt perrinktam, taigi perdaug iš Sinicos nesitikėčiau. Jis bus nuosaikus dešnysis, valdžiai visiškai nepavojingas.
…jeigu cixanouskiu varymas lauk is Lietuvos yra degradacija,tai kas yra jos gynyba….gal tamista bandytum grizt i realu gyvenima,o ne pasilikt Alisos burtu ir kreivu veidrodziu salyje..
…cia tam pseudopatriotui…
…nebeturejau kantrybes klausytis p.Akstinaviciaus demagogijos ir sofistiniu isvedziojimu,pagristu melu,faktu nutylejimu ir grazbyliavimu.Ypac slykstu,kai vadinamasis Galijotas,autokratas ir dogmatikas,dangstomas garbios moteriskes,Alinos sijonais.Jai del to turetu buti ne maziau geda nei tikriesiems NS kurejams – Rusteikai,Cepulionienei,Ausrotui ir kitiems,kuriu nuopelnus pasisavino ponas liberalu partijos kurejas…Isnarscius si p.Akstinaviciaus pliauskala smulkiai,pastarajam,kaip gan garbinga zmogu,sajudieti,turetu apimt nenusakoma geda.Gerbiau ji,dabar – ne.
Tokios gličios insinuacijos seniai nebuvau skaitęs.
…as irgi.Labai pritariu.Koktu buvo skaityti.
Iš to kas parašyta akivaizdu, kad Teisingumo ministerija nebūtų pasiryžusi taip beatodairiškai paminti teisę pripažindama rugsėjo 6 d. „suvažiavimą” teisėtu, jeigu nebūtų politinę Lietuvos darbotvarkę diktuojančių politinių jėgų įsikišimo.
TM sprendimo pagrindimas, begėdiškai ignoruojant V. Radžvilo pasirašytame skunde išdėstytus pažeidimus, tiesiog akivaizdžiai patvirtina, kad V. Sinica yra priimtinas Sistemai – tiek socialdemokratams, tiek konservatoriams apie kuriuos VS kalba kaip apie galimai perspektyvią politinę jėgą.
Tikiu, kad viskas dar priešakyje. Teisinis mūšis turėtų iškelti daug V. Sinicai ir Co bei Sistemai labai nepatogių faktų.
Jie nesuprato, kas įvyks, kai pabandė sutraiškyti Aliną Laučienę už lietuvių k. gynimą, o dabar gailisi, kad ją užpuolė, nes prokurorai bandė užšaldyti ir numarinti bylą.
Jie nesuprato ir tikiu, kad labai gailėsis, kad taip brutaliai pabandė sunaikinti profesoriaus Vytauto Radžvilo sutelktus Sąjūdinės dvasios, bekompromisų už Lietuvos suvereniteto išsaugojimą kovojančius NS aktyvistus, kurių niekaip negalima apšmeižti kokiais nors pramanais apie simpatijas Kremliui.
…kai tik patydijotas,taip ir…ligonis.Sergate mazu maziausiai naivumu.
…korektura = patrydijotas
Manau, viskas būtų buvę gerai, jeigu mokytojas būtų sugebėjęs priimti faktą, kad mokinys pralenkė mokytoją ne kaip blogybę, o tyliai užsidėtų sau pliusą, kad tai ir jo didelis nuopelnas, netgi labai didelis, ir patys mokiniai tai pripažįsta, dabar gi manau, kad viršų ima egoizmas, ambicijos, pavydas, nenoras nusileisti nei trupučiuką, jokios diplomatijos, jokio noro išsaugoti partiją kad ir paaukojant gabaliuką savo ambicijų, aš esu nustebusi ir nusivylusi, bet ir džiaugiuosi, kad Lietuva dar turi tokio jaunimo.
Mokinys išdavė Mokytojo idealus ir Sąjūdinę Dvasią. Politine prasme jis tapo Sistemos kolaborantu. Mokinys, nepaisant augančio jo sekėjų skaičiaus ne augo, bet degradavo. Jis degradavo tiek politiškai, tiek morališkai, nes jeigu būtų kitaip jis nebūtų šiurkščiai pamynęs partijos įstatų ir sulaukęs 2026 m. vasario mėnesį planuoto eilinio NS suvažiavimo, jame sąžiningoje politinėje kovoje rungęsis dėl NS Pirmininko posto.
Nesvaik, pseudo patriote. tu jau seniai degradavęs
patriote, viską surašei atvirkščiai.
Mano akimis, Sistemos kolaborantu tapo Radžvilas su savo pasdumdėliais ir tas pasimatė jau 2021 m. vasarą