Rugsėjo 6 d. surengtas dalies partijos narių susibūrimas Vilniaus Mokytojų namuose parodė, kaip gali atrodyti suvažiavimas, jei jam nebus tinkamai pasiruošta. Tai buvo farsas, ne rimtas partinis renginys*.
Jame nebuvo keliami ir svarstomi jokie partijos ideologinės ar politinės tapatybės klausimai. Vietoje gilesnės diskusijos apie Nacionalinio susivienijimo (NS) strategiją, politinę vietą šalies sistemoje ir ateities tikslus, renginys* tapo padrikų nuomonių išsakymu, neturinčiu konstruktyvaus rezultato.
Šią padėtį aiškiai įvardijo ir NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas savo viešame pranešime:
„Konferencija yra vienintelis racionalus būdas įveikti intelektualinį partijoje vykstančių diskusijų nuosmukį ir organizacinį pakrikimą. Tik ji gali grąžinti viltį atgaivinti ir sustiprinti NS – vienintelę Lietuvoje sąjūdinę – nacionalinę suverenistinę – politinę jėgą.“
Pasak V. Radžvilo, šiandieninė NS padėtis yra ne tik nemaloni, bet ir pavojinga – partija rizikuoja iš politinės organizacijos virsti „atsitiktinių pakeleivių sambūriu“. Pirmininkas pabrėžia, kad skubotas neeilinis suvažiavimas, nesant aiškiai išgrynintos idėjinės ir politinės tapatybės, tik dar labiau pagilintų krizę:
„Skubiai sušauktas neeilinis NS suvažiavimas tinkamai jam nepasiruošus ne tik išryškins, bet dar labiau sustiprins šią pakrikimo būklę. Jokia racionali ir konstruktyvi diskusija dėl NS egzistavimo tikslo bei prasmės ir tolesnio politinio kurso tokiomis sąlygomis nebus galima.“
Todėl artėjanti partinė konferencija, planuojama š. m. spalio mėnesį, tampa gyvybiškai svarbiu žingsniu. Ji turi tapti platforma, kurioje bus apibrėžta NS politinė ir ideologinė tapatybė, įvardyti pagrindiniai tikslai ir kryptys. Be šio žingsnio joks suvažiavimas negalės priimti esminių, partijai ir jos ateičiai lemiamų sprendimų.
NS partijos nariai turi suvokti, kad tikras suvažiavimas – ne mitingas, o atsakinga diskusija ir apsisprendimas dėl partijos ateities. Tai reikalauja ne emocijų, bet parengto turinio ir vienijančio politinio tikslo. Tik tokiu būdu Nacionalinis susivienijimas gali išlikti rimta, suverenistinės politikos viziją siūlančia jėga, o ne tapti dar vienu išsivaikščiojusiu patriotišku sambūriu.
Prof. Vytauto Radžvilo kreipimasis į partijos narius skelbiamas žemiau:
Gerbiami Nacionalinio susivienijimo nariai,
Kaip buvo pranešta, partijos Valdyba priėmė nutarimą š. m. spalio mėn. pirmoje pusėje surengti NS partinę konferenciją.
Esu išsakęs argumentus, kodėl tokia konferencija yra absoliučiai būtina kaip parengiamasis žingsnis artėjančiam partijos suvažiavimui. Šios įžvalgos buvo paskelbtos dar iki rugsėjo 6 d. surengto dalies partijos narių susibūrimo. Po renginio, kuriame apskritai nebuvo keliami ir svarstomi jokie partijos ideologinės ir politinės tapatybės klausimai, minėtos įžvalgos tampa dar aktualesnės. Todėl primindamas jas šiame laiške, pamėginsiu kituose laiškuose nužymėti konferencijoje svarstytinus idėjinius ir praktinius klausimus, kuriais vengianti ar intelektualiai neįstengianti diskutuoti organizacija apskritai liaujasi buvusi politine partija tikslia šio žodžio prasme ir virsta pakrikusiu, be jokio tikslo aklai besiblaškančiu ir nežinia ko siekiančiu atsitiktinių pakeleivių sambūriu.
Kaip visi žinome, išgyvename įtemptą, nemalonų ir net slogų NS gyvavimo tarpsnį. Tenka apgailestauti, kad jis ilgokai užsitęsė. Kita vertus, šie sunkumai paradoksaliai padeda tinkamai pasiruošti artėjančiam partijos suvažiavimui. Jis įvyks numatytu laiku, o tinkamai pasiruošus galėtų būti surengtas ir anksčiau.
Tačiau prieš skelbiant tikslią būsimo suvažiavimo datą svarbu iš anksto išsiaiškinti bent jau svarbiausius jame svarstytinus klausimus ir galimas jų sprendimo krytis. Šito nepadarius, tai yra neatlikus būtiniausių „namų darbų“, suvažiavimas virs iracionalia emocijų iškrova ir panašės ne į solidų partinį renginį, bet į atsitiktinai susirinkusios nieko bendro neturinčių žmonių grupės stichinį mitingą. Būtent tokie „suvažiavimai-mitingai“, virtę beprasmiškų rietenų arenomis, tapo visų tarsi teikusių vilčių patriotiškų partijų gyvavimo baigiamaisiais akordais. Sąstingiu, merdėjimu, o galiausiai išsivaikščiojimais.
Išvengti tokios pat lemties NS gali padėti tik racionali, dalykiška, argumentuota diskusija apie Lietuvos padėtį, NS vietą šalies politinėje ir partinėje sistemoje, taip pat partijos tikslus bei pasirinktiną politinį kursą. Šiuo metu tie klausimai ne tik nėra apmąstyti, bet tebėra aiškiai neįvardyti. Juo labiau jie nėra kaip visuma sąryšingai keliami ir nuosekliai svarstomi. Todėl nėra prielaidų racionaliai diskusijai apie partijos būklę, kurią mėginant aptarti dėsningai vyrauja, išskyrus retas išimtis, fragmentiški ir neretai pernelyg emocingi pasisakymai.
Pateikti korektiškai, tokie net minimalių politinės diskusijos standartų neatitinkantys pasisakymai geriausiu atveju gali būti laikomi spontaniškais apsikeitimais subjektyviomis nuomonėmis. Jų „subendravardiklinti“ nėra įmanoma būtent todėl, kad tai yra tik nuomonės, kurios dėl pačios savo prigimties iš principo negali būti jokių racionalių diskusijų ir sprendimų pagrindas.
Pagal apibrėžimą visos nuomonės yra subjektyvios, todėl vienodai teisingos ir vertingos — vadinasi, remiantis tik jomis dėl nieko sutarti ir susitarti iš principo neįmanoma. Besąlygiško tikėjimo savo nuomonės apie politinius reikalus teisingumu ir verte neišsenkantis šaltinis paprastai būna masiškai paplitęs nuoširdus įsitikinimas, kad sudėtingus politinius reiškinius ir įvykius galima paaiškinti politikos dalyvių asmeninėmis ir psichologinėmis savybėmis, o ypač jų tarpusavio santykiais.
Politikų motyvai ir tikslai, be abejo, vaidina tam tikrą vaidmenį. Tačiau politinius procesus aiškinti vien ar pirmiausia asmenybiniais moraliniais ir psichologiniais veiksniais yra fundamentali ir absoliučiai neleistina klaida. Deja, jos išvengti itin sunku.
Pagunda paaiškinti politiką jos veikėjų tarpusavio santykiais, juos lydinčiais konkurencijos, pavydo, nepykantos, keršto ir kt. jausmais, taip pat asmeninėmis ir grupinėmis intrigomis bei sąmokslais, yra labai stipri.
Taip aiškinant nereikia jokių specialių žinių ir pasirengimo. Toji pagunda įkvepia ir politinės visažinystės jausmą. Jis paremtas įsitikinimu, kad norint perprasti visas politinio gyvenimo subtilybes ir paslaptis, užtenka buitinės „demaskuojančios psichologijos“, kuri leistų atpažinti slapčiausius politikos veikėjų motyvus ir tamsius kėslus, ir kasdienės gyvenimiškos nuovokos, kuri įgalintų akimirksniu išnarplioti ir atpažinti jų rezgamus planus, intrigas ir sąmokslus.
Ilgiau kaip pusmetį trunkantis keitimasis nuomonėmis aiškiai parodė, kad mąstyti apie politiką, šiuo atveju apie partijos reikalus, politinių principų ir idėjų lygmeniu yra gerokai sunkiau, negu tai „analizuoti“ viešai aptarinėjant – toli gražu ne visada korektiškai ir subtiliai – asmenybines ir psichologines partijos narių charakteristikas ir spekuliatyviai spėliojant apie jų veiksmų paskatas bei tikslus.
Steigiant NS buvo deklaruotas ir mėgintas įgyvendinti siekis išvengti pavojaus bendravimo ir mąstymo kultūra bei politinių diskusijų intelektualine kokybe tapti alubario lygio pašnekesių apie politiką, arba tiesiog alubario politikierių, sambūriu. Deja, tenka konstatuoti, kad tokio lygmens ir stiliaus „politikavimo“ apraiškų ne tik nepavyko išvengti, bet jis darosi ryškiu ir net galimai vyraujančiu vykstančių diskusijų bruožu.
Tenka be užuolankų pasakyti: diskusijos atskleidė nemalonią tiesą, jog būtina sunkiai ir kantriai dirbti, kad NS taptų tvariais idėjiniais ryšiais ir rimtais įsipareigojimais organizacijai ir Lietuvai susaistytų tikrų bendraminčių ir bendražygių partija.
Tvirtu vienijančiu saitu ir įkvepiančiu bendrai veiklai motyvu gali būti tik aiškiai suvoktas ir sąmoningai pripažintas politinis NS tikslas. Tokio tikslo pakaitalu ar surogatu nėra ir iš principo negali būti siekinys išsaugoti lietuvišką Lietuvą. Tokios Lietuvos idėja geriausiu atveju yra tik bendro pobūdžio etnokultūrinis ateities Lietuvos vaizdinys. Dėl savo neapibrėžtumo ir miglotumo jis yra tik abstrakti vizija, pati savaime neturinti ideologinio bei politinio turinio ir mobilizuojančios veikti galios.
Neapsibrėžę ideologinės ir politinės NS tapatybės neįstengsime prilygti sisteminėms Lietuvos partijoms, kurios visos paprasčiausiai įgyvendina — su leidžiamomis menkomis variacijomis ir skirtingomis dekoracijomis – tą pačią „globalios Lietuvos“ kūrimo strategiją. Todėl išgyvename krizinį idėjinio ir organizacinio pakrikimo tarpsnį.
Skubiai sušauktas neeilinis NS suvažiavimas tinkamai jam nepasiruošus ne tik išryškins, bet dar labiau sustiprins šią pakrikimo būklę. Jokia racionali ir konstruktyvi diskusija dėl NS egzistavimo tikslo bei prasmės ir tolesnio politinio kurso tokiomis sąlygomis nebus galima.
Konferencija yra vienintelis racionalus būdas įveikti intelektualinį partijoje vykstančių diskusijų nuosmukį ir organizacinį pakrikimą.
Tik ji gali grąžinti viltį atgaivinti ir sustiprinti NS – vienintelę LIetuvoje sąjūdinę – nacionalinę suverenistinę – politinę jėgą.
Pagarbiai,
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Vytautas Radžvilas
Hmm. Anot radžvilininkų, rimto suvažiavimo nebuvo. O jau dabar jau jie parodys, kaip suvažiavimai vyksta. Gal jau eikit ir eikit su savo pasirodymais…… Na, susirinkit kibirėlius, kastuvėlius ir eikit iš smėlio dėžutės. Ledų pavalgykit ar dar kokių saldainių..Jau visiškos pievos, rimtai sakant.
Skirta Stankūno ir co būreliui.
Jūs suprantate, ar ne, kad partija nėra Stankūno, Černausko, Budniko ar Radžvilo nuosavas UAB’as, Mažoji bendrija ir pnš.
Partija yra bendraminčių narių susibūrimas. Ir partijos suvažiavimas yra aukščiausias partijos organas. Taškas. Po Šarūno išmetimo pradėjot platinti šmeižtą jo atžvilgiu, kai tai nepaėjo, pradėjot aiškint, kad partiją nori užgrobti. Kai visi pradėjo garsiai juoktis, ėmėte aiškinti apie partijos lėšų neva neteisingą paskirstymą visų narių atžvilgiu. Labiausiai pergyvenate, kad Radžvilas mažiausiai gavo lėšų, todėl pralošė Šimonytei. Nu, nu, galėjot ir šimtatūkstantines sumas skirti vien tik Radžvilui, bet Šimonytės jis nebūtų nugalėjęs vis tiek. Kiti iš viso mažiausiai žinomi nariai, kiek mačiau, kad pirmam ture gavo net daugiau už Sinicą lėšų, o rezultatas buvo apgailėtinas. O ir kas į partiją iš GPM paramos daugiausiai lėšų pritraukė? Nu tikrai ne tu Stankūnai, Radžvilai, Černauskai, Budnikai ir visi kiti nežinomi. Taip, teisingai Sinica. Jis daugiausiai ir pritraukdavo partijai lėšų iš GPM paramos ir dabar jūs aiškinate, kad jam ir kitiems jaunesniems matomiems nariams per daug skirta pinigų rinkiminei kampanijai.
Naujų mokslo metų pradžia,
rudens derliaus nuėmimo pradžia,
įprasti darbo ir kasdienės buities, senelių bei ligonių slaugymo reikalai,
daugiau galėtų dalyvauti nebent NUOTOLIU.
Stebiuosi, kad TIEK sugebėjo su visu tuo susitvarkyti, sudalyvauti.
Super !!!
,,Pagarbiai,…”
1. Pagarbiai nebendrauti su žmonėmis…
2. Pagarbiai neatsakinėti į klausimus…
3. Pagarbiai 5,5 metus iškilmingai stagnuoti – temti gumą…
4. Pagarbiai kriušti smegenis apie ,,Sovietų sąjungos subirėjimą dėl ekonominio perpuvimo iš vidaus”…
5. Pagarbiai makaronyti apie sąjūdinius tipus…
6. Pagarbiai sėdėti dramblio kaulo bokšte…
7. Pagarbiai nematyti realybės…
8. Pagarbiai saugoti Landsbergio šikinyko tvaiką…
9. Pagarbiai vapėti apie laikinus sunkumus partijos vidūje…
10. Pagarbiai nusileidus kelnes nieko neparodyti… jums dar toli iki Bogotos mero Antano Mockaus…
Man TAS ,,Pagarbiai,…”, kaip keiksmažodis – kaip vyšnia ant torto, oi, kaip musė ant šūdo…
P.S. Ar konferencijoje šikpopierių dalins nemokamai, ar dalyviams reikėtų turėti savo?
11. Sunkiai ir kantriai dirbti bei daryti viską, kad niekada neviršyti 2 proc. ribos rinkimuose ir išvengti pavojaus tapti parlamentine partija.
taip,tai pagrindinis tikslas.Dar – nusiurbt protingus zmones i pelke,kad jie ten prasaptu ir suputu.
Ir ką? Radžvilas mano, kad „tikras” ir pasiruoštas suvažiavimas neišmes Radžvilo ir valdybos iš kėdžių? Bet tai tik destrukcinis laiko tempimas. Nors pats Radžvilas apgailestauja, kad viskas ilgokai užsitęsė: „Kaip visi žinome, išgyvename įtemptą, nemalonų ir net slogų NS gyvavimo tarpsnį. Tenka apgailestauti, kad jis ilgokai užsitęsė.”
Per tą laiką Radžvilas pasistengs visus sau nelojalius, pats išmesti, juk toks diktatoriaus tikslas, kaip Lukašenka, vadovauti iki gyvos galvos. 😀
Citata: „Tik ji gali grąžinti viltį atgaivinti ir sustiprinti NS — vienintelę Lietuvoje sąjūdinę — nacionalinę suverenistinę — politinę jėgą”
Oho kokios viltys ir tikslai, Radžvilai :)))) tik kažkaip jau eilę metų apie tą patį bei tą patį, gal jau reikėtų dirbti pradėti, o ne skambius lozungus rašinėti. Sąjūdis jau seniai baigėsi, ar Radžvilai vis dar gyveni 35 metus praeityje.
Išrašas iš Wikipedijos : „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs 1990 m.” ……. ar suprantate, kad jau ne 1990-ieji. :))))
…Radzviliokui pries 35m.zole buvo zalesne,tai jis joje ir tebesigano…..geriau veza…
Tai kas yra NS pirmininkas?
Atsidarote Juridinių asmenų registrą ir pamatote, kad NS Pirmininkas yra prof. dr. Vytautas Radžvilas
Faktinių asmenų registre rodo dr. Vytautas Sinica.
Sąjūdinio tipo Fata Morgana.
O partijos nariai pasisakė jau kurią pusę pasirinko, bet jūs kaip Putino gerbėjas, kaip visi žinome, nesuprantate, kad partijoje turi būti demokratiška sistema, o ne putiniška. Nes Radžvilas, kaip Putinas irgi bijo prarasti savo postą ir statusą.
Jūs kaip koks puteno peskovas 😀
Mano supratimu, Radžvilo vadovaujamas NS rizikuoja tapti filosofų švietėjų būreliu.
Dar ir laikraštukų dalintojų būreliu
Va čia tai pritarsiu , o laikraštukuos Radžvilo baisiai ilgi išmąstymai kurie nustelbia tikrai gerą partijos progamą , prie kurios ir pats Radžvilas prisidėjo. O visgi Sinicą žmonės pamilo ne iš tusčių samprotavimų , o iš veiklos .
Nejuokinkit liaudies kokia dar konferencija??? 😀 😀 😀
Radžvilas paplepės tarp savų kelių fanatikų tuo ir baigsis. Radžvilas sugeba tik ilgus rašinėlius rašyt, tiek ir naudos.
…da sugeba isstenet,kad svietka su savo cyxanouskiu yra geris ant liewawos,o Sinica – brudas,nes nori anuos ispasolvonint.
Kol Nacionaliniam susivienijimui reikia tikor , o ne imitacinio suvažiavimo, paskirtoji Teisingumo ministrė Tamašunienei reikia kritikuoja Andrių Valotką- reikia kito VKI vadovo. Du pešasi, trečia laimi?