Lietuvos architektų bendruomenė ir Lietuvos visuomenė neteko ryškios asmenybės – mirė architektas Audrys Karalius. Apie netektį pranešė jo dukra Urtė Karalaitė.
A. Karalius buvo ne tik kūrėjas, bet ir aktyvus visuomenės balsas, gebėjęs architektūroje matyti ne vien plytas ir brėžinius, bet ir miestų kultūrą, jų dvasią bei žmonių santykį su erdve.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl architekto Audrio Karaliaus mirties jį pavadindamas „miesto sąžinės balsu“.
„Audrys Karalius buvo ne tik kūrėjas, bet ir gyvasis miesto sąžinės balsas. Jis gebėjo architektūroje matyti ne vien plytas ir brėžinius – bet kultūrą, visuomenės santykį su erdve, pagarbą miestui. Jo drąsa kelti klausimus, ryžtas ginti miesto veidą ir gebėjimas žvelgti plačiau pavertė jį ryškia ir nepakartojama figūra Lietuvos architektūroje. Tai buvo žmogus, kuris tikėjo, kad miestas gali būti gyvas organizmas, o ne tik statinių rinkinys“, – sakoma sekmadienį išplatintoje prezidento užuojautoje.
Gyvenimo ir kūrybos kelias
Audrys Karalius gimė 1960 m. gruodžio 20 d. Vilniuje. 1978 m. baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, o 1984 m. – Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – VILNIUS TECH), Architektūros fakultetą.
1984–1989 m. dirbo Kauno miestų statybos projektavimo institute, kur 1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Jis buvo Miestų statybos projektavimo instituto Sąjūdžio kuopelės pirmininkas, subūręs kolegas, siekiančius Lietuvos nepriklausomybės. 1989–1990 m. ėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atsakingojo sekretoriaus pareigas.
1990–1991 m. A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiasis architektas, vėliau užsiėmė privačia praktika. 1996 m. įkūrė leidyklą „PVZ“, leido žurnalą „Arkitektas“, o 1998–2009 m. buvo laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausiasis redaktorius.
Nuo 2000 m. A. Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“ (Mies van der Rohe fondo) nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 m. vadovavo internetiniam architektūros ir kultūros portalui „Pilotas.lt“.
Svarbus jo indėlis – nuo 1983 m. kartu su kolegomis inicijuotas ir kuruotas SIKON (Architektūros studentų idėjų konkursas), tapęs svarbia jaunųjų architektų idėjų platforma.
Sąjūdžio dalyvis ir TAUTOS drąsos simbolis
A. Karaliaus biografija glaudžiai susijusi su Lietuvos atgimimo laikotarpiu. Dalyvavimas Sąjūdyje jam buvo ne tik profesinė, bet ir moralinė pareiga. Kaune jis telkė architektų bendruomenę, skatino aktyviai prisidėti prie nepriklausomybės siekio ir miesto ateities vizijų kūrimo. Ši patirtis jį užgrūdino kaip žmogų, nebijantį konflikto, siekiant svarbiausių principų – miesto tapatybės, paveldosaugos ir visuomenės balso.
Įkvėpėjas ir miesto gynėjas
Buvęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis jį pavadino „Lietuvos architektūros epocha“:
„Jeigu architektūra būtų kovos menas, Audrys būtų nenugalimas Tai Chi kovotojas. Jeigu architektūra būtų Everestas, Audrys būtų įlipęs į viršukalnę be papildomo deguonies ir su šortais. Jeigu architektūra būtų vandenynas, Audrys būtų jį skersai išilgai perbridęs, prieš tai sukėlęs laivams neįveikiamas bangas“, – rašė jis.
Pasak P. Mačiulio, A. Karalius buvo žmogus, kuris į Kauną nėrė „labai giliai, apgalvotai ir be skrupulų“, o šis miestas jam tapo tikraisiais namais.
Netektis
Architektų bendruomenė A. Karalių vadina ryškia asmenybe, jaunosios kartos įkvėpėju ir globėju. Jo kolegos pabrėžia, kad jis ne tik kūrė, bet ir nuolat kėlė klausimus apie miestų tapatybę, paveldą, urbanistinę viziją.
„Tai buvo žmogus, kuris tikėjo, kad miestas yra gyvas organizmas, o ne tik statinių rinkinys“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
