Komentatorius teigia, kad tauta turėtų sekti JAV tautos kūrimo modeliu, nes JK susiduria su „importuota dezintegracija“.
LONDONAS. Kova dėl britų tapatybės ir šalies vėliavos tapo naujausiu klausimu, kuris 2025 m. dar labiau didina politinį susiskaldymą Jungtinėje Karalystėje. Leiboristų vyriausybei sulaukiant vis didesnės kritikos įvairiais klausimais – nuo žodžio laisvės ribojimų iki migracijos politikos – daugelis britų vis labiau nerimauja dėl savo šalies ateities.
Šis ginčas įsiliepsnojo vasarą, augant susirūpinimui dėl didėjančio atotrūkio tarp valdančiojo elito ir visuomenės. Dėmesys sutelktas į šalies vėliavą. Kelerius metus trukę debatai įgavo naują pagreitį po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ masinio teroro išpuolio prieš Izraelį, kai Jungtinėje Karalystėje kilo antiizraelietiški protestai ir visoje šalyje padaugėjo palestiniečių vėliavų.
Įtampa dar labiau išaugo, kai palestiniečių vėliavos pradėtos kelti ant viešųjų pastatų. Kritikai teigė, kad tai reiškia tradicinių britų vertybių atsisakymą ir sudaro įspūdį, jog imigrantų bendruomenės ima diktuoti visuomenės normas. Kelios didžiųjų miestų tarybos pasidavė visuomenės spaudimui. Tokie miestai kaip Šefildas, Prestonas, Bradfordas ir kiti, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės, praėjusį mėnesį nusprendė iškelti palestiniečių vėliavą, minint Jungtinių Tautų Tarptautinę solidarumo su palestiniečių tauta dieną.
„Yra tik viena vėliava, kuri turėtų plevėsuoti ant viešųjų pastatų Jungtinėje Karalystėje – įskaitant Angliją, Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją – ir tai yra Sąjungos vėliava. Turime pradėti derinti nacionalines istorijas ir simbolius, o vėliava yra paprasčiausias, vizualiausias ir stipriausiai veikiantis būdas tai padaryti“, – „Fox News Digital“ sakė britų kultūros komentatorius Colinas Brazieris.
Brazieris ragina parengti „nacionalinės sanglaudos strategiją“ ir uždrausti užsienio vėliavų kėlimą ant mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomų pastatų. Pasak jo, Didžioji Britanija turėtų sekti JAV tautos kūrimo modeliu, kovodama su „importuotu visuomenės dezintegravimu“ ir grįždama prie pamatinių britiškų vertybių.
Pagal šiuo metu galiojančias GOV.UK gaires taryboms rekomenduojama teikti pirmenybę Sąjungos vėliavai.
Rugpjūtį susirūpinusių piliečių grupė pradėjo iniciatyvą „Raise the Colours“ („Pakelk spalvas“), ragindama žmones kelti vėliavas savo gyvenamojoje aplinkoje ir kasdieniame gyvenime, siekiant sutelkti britų visuomenę. Internetinis judėjimas paskatino gyventojus plačiau demonstruoti Anglijos Šv. Jurgio kryžiaus ir „Union Jack“ vėliavas.
Anglijos vėliava – galingas simbolis imigracijos ginčuose
Vis dėlto staigus Didžiosios Britanijos ir Anglijos vėliavų sugrįžimas į viešąją erdvę sulaukė kairiųjų įtarumo ir kritikos. Daugelis piktinosi jų gausėjimu, teigdami, kad šie simboliai esą atspindi antimigracines ir kraštutinių dešiniųjų nuotaikas.
Kritikai perspėja, kad Jungtinė Karalystė tampa vis labiau susiskaldžiusi – tiek, kad net Sąjungos vėliavos iškėlimas viešai kai kuriose vietovėse laikomas prieštaringu. Tuo pat metu daliai visuomenės, regis, svarbesni tampa konfliktai, vykstantys tūkstančių kilometrų atstumu nuo šalies sienų.
Ginčai dėl vėliavų tęsėsi ir po to, kai ministras pirmininkas Keiras Starmeris rugsėjį pripažino Palestinos valstybę. Po kelių dienų jis pasakė aistringą kalbą Leiboristų partijos metinėje konferencijoje, bandydamas atsakyti kritikams, teigiantiems, kad partija atsisakė patriotizmo.
Kreipdamasis į vėliavomis mojuojančius šalininkus, Starmeris ragino: „Iškelkime visas savo vėliavas, konferencija, nes jos yra mūsų vėliavos, jos priklauso mums visiems ir mes niekada jų neatiduosime. Su ryžtu, su pagarba ir su vėliava rankose mes atnaujinsime šią šalį.“ Jis taip pat pabrėžė, kad vėliava priklauso visiems piliečiams, sakydamas: „Mūsų vėliavos išdidžiai plevėsuoja, kai švenčiame skirtumus ir prieštaraujame rasizmui.“
Vis dėlto opozicijos politikai netruko atmesti šią retoriką. Parlamento narys Lee Andersonas, vyriausiasis reformų partijos botagas, teigė: „Labiau tikėtina, kad leiboristas plevėsuos su Palestinos vėliava nei su Šv. Jurgio vėliava. Tai pasako viską, ką reikia žinoti“, – rašė „The Daily Telegraph“.
Nors daugelis tarybų atsisakė komentuoti „Fox News Digital“ užklausas, Belfasto miesto taryba Šiaurės Airijoje savo sprendimą pagrindė pareiškimu, kad Palestinos nacionalinė vėliava buvo iškelta nuo vidurnakčio artimiausią darbo dieną, minint Tarptautinę solidarumo su palestiniečių tauta dieną.
Šis klausimas taip pat vertinamas kaip valdžios ir visuomenės santykio pokyčių simbolis. Brazieris apgailestavo dėl, jo manymu, abejingo vyriausybės požiūrio į imigraciją, teigdamas, kad „10 milijonų žmonių importas per 25 metus turi pražūtingų pasekmių“.
Remiantis 2025 m. kovo mėn. Didžiosios Britanijos musulmonų tarybos ataskaita, 2011–2021 m. musulmonų skaičius šalyje išaugo 1,2 mln., o šiuo metu jie sudaro apie 6 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų.
„YouGov“ apklausa parodė, kad požiūriai į Sąjungos ir Anglijos Šv. Jurgio vėliavas yra itin prieštaringi. 58 proc. 2024 m. leiboristų rinkėjų Anglijos vėliavą laiko rasistiniu simboliu, tuo tarpu taip mano tik 19 proc. konservatorių ir 8 proc. reformų rinkėjų. Dauguma etninių mažumų suaugusiųjų (55 proc.) teigia, kad Šv. Jurgio vėliavos kėlimas dažniausiai siejamas su antimigracinėmis ar prieš etnines mažumas nukreiptomis nuotaikomis, o 41 proc. taip pat vertina ir Sąjungos vėliavą.
Apklausa taip pat atskleidė, kad ir baltaodžiai suaugusieji dažnai įžvelgia panašius motyvus: 49 proc. jų taip mano apie Anglijos vėliavą, o 39 proc. – apie Sąjungos vėliavą.
„YouGov“ duomenimis, Pakistano ir Bangladešo kilmės respondentai dažniausiai vėliavų demonstravimą sieja su rasizmu. Net 68 proc. jų mano, kad Anglijos vėliava tapo rasistiniu simboliu, palyginti su 54 proc. mišrios kilmės, 51 proc. indų kilmės ir 43 proc. juodaodžių respondentų.
Prie šio pranešimo prisidėjo „Fox News Digital“ reporterė Jasmine Baehr.
Michaelas Saundersas – Jungtinėje Karalystėje gyvenantis žurnalistas.
foxnews.com
JK anglikonų bažnyčia paskelbė apie naują 100 mln. svarų sterlingų fondą, kuris bus panaudotas „investicijų, tyrimų ir įsitraukimo programai“ bendruomenėse, nukentėjusiose Afrikos žmonių pavergimo transatlantinės vergų prekybos metu.
Teisingai, kai visuotinai žinoma, jog stambusis kapitalas, stambiausi pasaulio bankininkai, ypač Wall Street’as, rėmė marksizmo plėtrą ir padėjo drg.Liūtui Trockiui paimti valdžią Peterburge ir visoje Rusijoje su sąlyga, kad vėliau laikinai jis taikiai valdžią perleis vienam užrakinto vagono bendrakeleiviui dėl paikų runkeliokų ir zubrylų akelių. Padėjo Trockiui sukurti ubagų, skarmalių, prasčiokų ir proletarų Raudonąją Armiją, kuri visus įveikė su Amerikės pagalba ir okupavo pusę Europos. Kita pusė atiteko Amerikei, kaip pagrindinei Rusijos imperijų sąjungininkei, o dabar drauge besidalijančiai Ukrainą. Žinoma, Kapsukė mano priešingai ir nepritaria neišsilavinusių mažaraščių nuomonei.