Žmonių grupės antradienį meldėsi prie Konstitucinio Teismo (KT) dėl jo priimamų sprendimų.
„Susirinkome vienuolio kunigo Pauliaus Vaineikio kvietimu (…) melstis, kad antikonstitucinis teismas taptų Konstituciniu Teismu, (…) kad Dievas jiems apšviestų protą, nes jie priima sprendimus spiritizmo seanso metu pasikvietę piktąsias dvasias, išeina kreivi sprendimai“, – „Youtube“ kanalui „OpTV“ sakė europarlamentaras Petras Gražulis.
Prie KT buvo ir P. Gražulio bendražygis, buvęs parlamentaras Naglis Puteikis, kitas buvęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, buvęs kariuomenės vadas, neseniai įkurtos asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ vadovas Valdas Tutkus.
„2017 metais gegužės 13 dieną Mergelė Marija apsireiškė Portugalijoje trims piemenėliams. (…) Taip pat perspėjo, kad ateis tokie laikai, kada blogis per valstybines institucijas įstatymiškai bandys sugriauti Bažnyčią, tautas, visuomenes, griaudami šeimą, iškreipdami šeimos sampratą. Mes esame tos pranašystės išsipildymo apogėjuje“, – sakė P. Vaineikis.
Jis sakė, kad KT teisėjai pažeidė Konstituciją ją interpretuodami ir bandydami iškreipti šeimos sampratą.
„Mes esame čia tam, kad Dievas palaimintų mūsų KT teisėjus“, – kalbėjo vienuolis.
Po KT, ta pačia intencija maldos-laiminimo akcijos dalyviai apėjo ir aplink Seimą.
KT uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.
Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.
Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą krepiantis į teismą.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.
Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.
