Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė pasirašiusi 4 mln. eurų vertės sutartį su tarptautiniu architektų biuru Zaha Hadid Architects geležinkelio stoties prieigų ir autobusų stoties projektavimui. Skamba moderniai, progresyviai – bet ar miesto valdžia bent žino, kiek iš viso kainuos šis projektas?
Sostinės savivaldybės tarybos nario Almanto Stankūno teigimu, šis klausimas buvo ne kartą aptartas jungtiniame Miesto plėtros ir Aplinkos bei miesto paslaugų komitetų posėdyje. Buvo pristatyta projekto koncepcija, aptarti juridiniai niuansai. Rugpjūčio 20 d. posėdyje vyriausioji architektė Laura Kairienė viešai pažadėjo komitetų nariams pateikti biudžetinę statybų kainą. Tai užfiksuota posėdžio įraše.
Tačiau vos tik pasirodė žinia apie sutarties pasirašymą, Kairienė staiga pareiškė, kad tokios informacijos pateikti negali – esą kaina paaiškės tik parengus projektinius pasiūlymus. Tai akivaizdus bandymas slėpti informaciją,- sako A.Stankūnas.
Turint projekto koncepciją su pagrindiniais rodikliais, galima pateikti preliminarią statybų kainą – tai įprasta projektavimo praktika. Privatus verslas niekada nepradeda projektavimo, nežinodamas, ar statybos jam bus įkandamos. Kodėl savivaldybė sau leidžia elgtis kitaip?
Pagal standartinę rinkos praktiką, projektavimo paslaugos paprastai sudaro 2,5–3,5 % nuo bendros statybų kainos. Zaha Hadid biuras – aukščiausios lygos architektai, tad jų paslaugos gali siekti net 5–6 %. Tai reiškia, kad projekto įgyvendinimas gali kainuoti 70–80 mln. eurų. Du nacionaliniai stadionai – jei juos statytume skaidriai.
Štai kodėl, A.Stankūno nuomone, savivaldybė slepia skaičius: jie šokiruotų visuomenę, ypač kai Lietuvai kritiškai reikia lėšų gynybai. Vilnius tuo tarpu tyliai įsuka dar vieną brangų projektą, kurio galutinės kainos niekas nenori įvardinti.
Jam gaila vyriausiosios architektės – akivaizdu, kad ji buvo priversta atsitraukti nuo savo pažado ir patogiai „pamiršti“ apie vilniečiams pažadėtą skaidrumą.
Merui Valdui Benkunskui klausimas paprastas:
kodėl jūsų vadovaujama savivaldybė leidžia milijonus projektavimui, net nepateikusi visuomenei jokios preliminarios galutinės kainos?
Kodėl ignoruojate elementarią kaštų–naudos analizę ir karo akivaizdoje demonstruojate, kad politinis užsakymas bus įgyvendintas bet kokia kaina – rinkėjų sąskaita?
Benkunskas ir jo partijos bendražygiai iš TS-LKD mėgsta kalbėti apie atsakomybę ir skaidrumą, bet ši istorija parodo, kad realybėje jie renkasi kitą kelią: užsimerkusiomis akimis gąsdina mus karo grėsme ir nekalba apie švaistomus pinigus stadionams ir projektavimams, tikintis, kad įsibaiminę vilniečiai nieko nebesusivoks.
Parengta pagal A. Stankūno informaciją.
Lengviausia turint pinigų yra sugalvoti dar ką nors pastatyti. Kaip tas kultūros ministras. Pinigai kultūrai, o jis pastatydino kultūros rūmus. Visi jį giria. Ne tik statybininkai ir projektuotojai, bet ir kultūrininkai. Užtai ir statome. Ir Vingio parke, ir kitoje upės pusėje – su reginiu ne į Parką, bet į būsimą akropolį.