Marius Parčiauskas. Laimėtas nedidelis mūšis Ukmergėje!

Veidaknygė

Kaip teko rašyti anksčiau, vienas iš pirmųjų šiais metais įsteigto Nacionalinio susivienijimo Deltuvos skyriaus, kuriam turiu garbę vadovauti, darbų buvo kreipimasis į vadinamąją Desovietizacijos komisiją dėl Ukmergėje esančios sovietinės „Vėliavnešių“ skulptūros nukėlimo.

Ir… tyliai, tyliai, niekam iš anksto nepranešusi, Ukmergės savivaldybė paminklą nukėlė. Nukėlė, nes privalėjo vykdyti Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus nurodymą, kuris priimtas po mūsų kreipimosi.

Nors dabar nemažai ir kitų partijų atstovų Ukmergėje džiaugiasi šia baigtimi, kyla klausimas, kodėl taip ilgai nesugebėta padaryti tokio paprasto veiksmo, kurį padarėme mes. Pati Ukmergės valdžia visais būdais siekė skulptūrą, pastatytą Sovietų Sąjungos 60-mečio proga, išsaugoti, nors dauguma Ukmergės rajono gyventojų, dalyvavusių savivaldybės surengtoje apklausoje, pasisakė už jos nukėlimą. Maža to, pasiduodant žydų bendruomenės spaudimui, visais būdais bandoma nukelti paminklinį akmenį antisovietiniam rezistentui „Vyčio“ apygardos vadui kpt. Juozui Krikštaponiui dėl tariamo jo dalyvavimo žydų žudynėse, kuris kol kas neįrodytas jokiu teismo sprendimu ir šiuo metu yra tik atskirų asmenų nuomonė. Iš visų partijų vienintelis Nacionalinis susivienijimas Ukmergėje garsiai tam priešinasi.

Pastačius šį paminklą, to meto vietinė spauda rašė, kad skulptūros autorius joje „įkūnijo revoliucinės minties nemirtingumą ir sukūrė paminklą garsiems mūsų krašto sūnums, į Lietuvą atnešusiems sovietinę santvarką“. „Vėliavnešių“ skulptūra Ukmergėje turėjo simbolizuoti „revoliucinę“ šio krašto praeitį ir tai, kad Lietuva nebuvo okupuota, o savo noru įsijungė į Sovietų Sąjungą ir laisva valia, iš apačios kylančio judėjimo dėka ėmėsi kurti komunistinę santvarką. Be to, tai, kad meninėje paminklo raiškoje galima rasti lietuviškojo modernizmo bruožų (kaip buvo nurodyta ant paminklo pritvirtintoje lentelėje), kaip tik tarnavo pagrindinei ideologinei paminklo žinutei – kad komunistinė ideologija kilo iš pačios lietuvių liaudies valios. Paminklo meninė forma turėjo pasitarnauti tam, kad komunistinė ideologija būtų pavaizduota kaip „sava“ lietuviams ir neva neprimesta.




Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Saugumo ekspertas: Jie mato viską, net tavo žinutes!

https://www.youtube.com/watch?v=DLIXh5gVlkM Mūsų klausosi ne tik telefonas, televizorius, robotas siurblys, bet ir lygintuvas? Kodėl pokalbis apie batus virsta reklama...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...

Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“

Kalbininkas, stilistikos klasikas, Šiaulių miesto garbės pilietis prof. Kazimieras Župerka atsako į dr. Stasio Tumėno ir Arūno Šatkaus...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...