Romos senatorius Markas Porcijus Katonas, simboliškai pramintas Cenzoriumi, kiekvieną savo politinę kalbą užbaigdavo viena ir ta pačia fraze. Mūsų laikus ji pasiekė nugludinta iki trijų žodžių – delenda est Carthago: Kartagina turi būti sugriauta.
Katonas suvokė: kol gyvuoja priešiška, konkuruojanti civilizacija, tol jo paties civilizacijai gresia mirtinas pavojus.
Šiandien galima prisiminti dar du sugriautus miestus, juos mini Biblija. Tai – Sodoma ir Gibėja. Abu miestai garsėjo ištvirkimais.
Ir ne šiaip sau ištvirkimais, o homoseksualia prievarta. Sodomą, pasak Biblijos, sunaikino pats Dievas, pasitelkęs gamtos jėgas. Gibėją sugriovė pasipiktinusi Izraelio tauta.
Šiuo metu mūsų civilizacijai vėl grasina homoseksuali prievarta. Šįsyk ji – ne tiek fizinė, kiek politinė. Liberalų koalicija siekia įstatymais priversti visuomenę homoseksualizmą laikyti norma.
Kodėl tai nėra norma? Čia galimos dvi motyvacijos, būdingos dviems skirtingoms stovykloms. Viena stovykla tiesiog priešiškai žiūri į visus kitokius. Nemėgstantys homoseksualų šiuo pagrindu lygiai taip pat gali puoselėti antipatiją krišnaitams, Jehovos liudytojams, musulmonams, žydams ar afrikiečiams. Pagaliau – tiesiog raudonplaukiams ar strazdanotiems.
Kita stovykla tiesiog myli dorybę ir nekenčia ydos. Lytiniai santykiai, orientuoti vien į malonumus, yra yda. Nukreipti į gyvybės kūrybą – dorybė.
Pirmoji grupė, smerkdama homoseksualus, mielai pateisina „heteroseksualius“ ištvirkimus, čia mat – teisinga „orientacija“. Antroji grupė puikiai suderina pagarbą kitų tikėjimų, tautų, rasių žmonėms su aukštais moraliniais idealais, smerkdama bet kokias amoralumo apraiškas. Taigi, šios dvi grupės homoseksualizmo problemą regi visiškai skirtinguose kontekstuose.
Kodėl būtina išskirti šias dvi stovyklas? Todėl, kad sodomistinė stovykla jas tapatina, siekdama įteigti, jog vienintelis galimas motyvas oponuoti homoseksualistinei pasaulėžiūrai – primityvi ir vulgari antipatija visiems kitokiems, o homoseksualai – tas pats, kaip žydai ar musulmonai.
Ar tai reiškia, jog būtina kovoti su homoseksualais, kaip tokiais?
Jokiu būdu. Kas nusižengia Dievo įstatymams, jam ir atsakys. Ne mums. Ir ne valstybei. Mūsų priešai nėra žmonės su specifiniais polinkiais ar net su specifine elgsena. Mūsų priešai – tie, kurie prievarta bruka mums savo pasaulėžiūrą.
Šį antradienį pasiekta maža, bet reikšminga pergalė. Seimas dviejų balsų persvara atmetė Partnerystės įstatymą, kuriuo siekta įtvirtinti agresyviosios homoseksualų dalies pretenzijas į šeimą. Tačiau laimėtas tik mūšis, o karas tęsiasi.
Jis baigsis tik tada, kai iš valdžios bus išstumtas paskutinis liberalas. Kai iš visų teisinių valstybės dokumentų bus išbraukta ideologinė, antimokslinė lytinės orientacijos sąvoka. Ir kai bus uždrausta bet kokia hedonizmo propaganda.
Delenda est Sodoma.
