Makronas sako, kad pusė nusikaltimų Paryžiuje yra įvykdomi užsieniečių

Makronas vis dar bando daryti spaudimą dėl dar daugiau masinės imigracijos nežiūrint to, kad duomenys rodo milžinišką užsieniečių nusikaltimų dažnį.

Vakarykščiame interviu televizijos kanalui France 2 Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) sutiko, kad pusė nusikaltimų Paryžiuje yra užsieniečių darbas.

„Taip, žvelgdami į nusikalstamumą Paryžiuje galime matyti, kad pusė nusikalstamų veikų įvykdoma užsieniečių, esančių neteisėtoje padėtyje ar laukiančių prieglobsčio patvirtinimo,“ – sakė Makronas.

Tačiau Makronas taip pat kalbėjo, kad nežiūrint problemų, susijusių su imigracija ir nesaugumu, jis nemato „egzistencinio“ ryšio tarp šių dviejų dalykų.

„Aš niekada nesusiečiau egzistenciniu ryšiu imigracijos ir nesaugumo.“ – sakė Makronas praėjus vos 12 dienų po to, kai buvo nužudyta dvylikametė Lola, kuri buvo išprievartauta, kuriai buvo perrėžta gerklė, ir kurią sugrūdo į lagaminą migrantė iš Alžyro, nelegaliai buvusi šalyje.

Makronas patiria didžiulį spaudimą po šios žmogžudystės, eilė pagrindinių opozicijos politikų kaltina jį dėl nužudymo jo pašonėje, pabrėždami labai žemo deportacijų procento rekordus. 2020 metais Makronas buvo pažadėjęs, kad jis sieks 100 procentų deportacijų dažnio. Tas dažnis šiuo metu yra pakibęs ties 6 procentais, o alžyriečių atveju jis tesiekia 0,2 procento.

Nežiūrint didėjančio pasipiktinimo, Makronas stumia planą išsiųsti daugiau migrantų į kaimo vietoves, bet tas

jos mėginimas yra neįveikiamai atmetamas ten gyvenančios visuomenės. Šių metų vasario mėnesį jis taip pat pasakė, kad migracija iš Afrikos ir Vidurio Rytų gali „suteikti Prancūzijai daugiau didybės.“

Infliacijai siekiant aukštumas ir augant nepasitenkinimui, imigracijos klausimas nukreipia politines nuomones prieš Prancūzijos vadovą. Nors praeityje, pavyzdžiui, po to, kai prancūzui istorijos mokytojui Samueliui Paty (Samuel Paty) galvą nupjovė čečėnas paauglys islamistas, Makronas numatė eilę „reformų“, skirtų visuomenės pykčio numalšinimui, daugelio šių pasiūlymų niekada nebuvo verčiama vykdyti arba jie menkai teišsklaidė nesaugumo Prancūzijoje klausimus, įskaitant 91 procentu padidėjusį nuo 2000 metų nužudymų dažnį.

Šį kartą Makronas įrodinėja, kad jis nori „gilios reformos“ ir „debatų parlamente imigracijos klausimu.“
„Mes turime iš esmės reformuoti savo įstatymus, kad galėtume geriau priimti tuos, kuriuos mes norime priimti,“ – sakė jis interviu kanalui Europe 2 metu. Jis mažai ką tepasiūlė, kaip planuoja spręsti integracijos problemas bei šalies negebėjimo deportuoti nusikaltėlius migrantus klausimą.

Tačiau duomenys patvirtina Makrono pripažinimą, kad nelegalūs migrantai ar prieglobsčio laukiantys migrantai atsakingi už pusė nusikaltimų Paryžiuje. Tą tvirtino neseniai išėjęs į pensiją Paryžiaus policijos vadovas Didjė Lalemanas (Didier Lallement) ką tik šį mėnesį savo naujoje knygą rašydamas, kad „kas antras nusikaltimas yra įvykdomas užsieniečio, dažnai esančio šalyje nelegaliai… Aišku, kad kai kurie naujai atvykusieji integruojasi per neteisėtą veiką.“

Taip pat nėra aiški rasinė ir etninė nusikalstamumo statistikos struktūra, nes yra daug „užsienio kilmės“ Prancūzijos piliečių, kurie nepriskiriami užsieniečiams, nes jau yra gavę pilietybę. Prancūzijoje nesaugomi įtariamųjų etninio ar rasinio identiškumo duomenys. Tačiau kituose miestuose, pavyzdžiui Marselyje, užsieniečiai įvykdo 55 procentus visų nusikaltimų,ir šis dažnis, dar didesnis nei Paryžiuje, kas rodo, jog tai visos šalies bėda.

Šaltinis: remix.com