laikmetis.lt
Nepaisant to, kad sėkmingai vadovavo šaliai labai sunkiu pandemijų ir karų laikotarpiu, kurį vainikavo istorinis sprendimas įstoti į NATO, dauguma suomių atmetė Sanną Marin. Kodėl jai nepasisekė, kai, rodos, viskas taip gerai sekėsi? Panašu, kad suomiams nusibodo kairiųjų fanatikų valdymas.
Rinkimus Suomijoje laimėjusi konservatyvioji Nacionalinės koalicijos partija ir antroje vietoje likusi dešinioji populistinė Suomių partija gali kartu valdyti Suomiją, nors tai dar nėra aišku.
Suomių partija pelnė paramą rinkimuose, nes pasisakė prieš imigraciją, ragino šalį neprisiimti skolų gresiančios recesijos akivaizdoje, o svarbiausia – kritikavo ES planus įvesti anglies dioksido neutralumo principą. Rinkimų kampanijos metu jie teigė, kad po pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą ekonomikai reikia stabilizuotis, o tai reiškia, kad dabar nėra galimybės tokiems brangiai kainuojantiems ekologinės politikos pokyčiams.
Žinoma, tokia dešinioji koalicija yra vienas iš dviejų variantų, nes Nacionalinės koalicijos partija galėtų sudaryti koaliciją ir su socialdemokratais.
Tačiau rinkimų Suomijoje rezultatai nušviečia nuotaikas, kurias matome daugelyje Europos šalių, ne tik rytinėje jos dalyje.
Po Švedijos ir Italijos Suomija yra dar viena šalis, kurioje dauguma gyventojų atmetė kairiųjų valdymą. Tai įdomu, nes socialdemokratai įvykdė savo pažadus didinti išlaidas švietimui ir įvairioms valstybės iniciatyvoms. Bet Sanna Marin pralaimėjo.
Marin buvo Europos kairiųjų numylėtinė ir gerai pasirodė žiniasklaidoje, tačiau pasirodė esanti kairiųjų aktyvistė, o ne pragmatiška politikė, ir tai ją paskandino.
Valstybės skola, išlaidų didinimas, infliacija ir sunkiai suvokiama žalioji poltika suomiams pasirodė pernelyg pavojingai, ir dauguma padarė išvadą, kad garsioji premjerė nesugebėjo suvaldyti valstybės finansų gresiančios recesijos akivaizdoje.
Šaltinis: Remix News
