„The Economist“ rašo, kad Ukrainos smūgių kampanija Rusijos gilumoje tapo daug platesnė ir tikslesnė: Kyjivas ne tik smogia dažniau, bet ir vis dažniau grįžta prie tų pačių kritinių taikinių, neleisdamas Rusijai greitai atkurti savo naftos infrastruktūros.
ACLED duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. pabaigos Ukraina surengė 335 smūgius taikiniams, esantiems mažiausiai 100 kilometrų nuo Rusijos sienos. Vien 2025 m. tokių streikų buvo 658 – beveik dvigubai daugiau nei per pastaruosius trejus metus kartu sudėjus. Dabartiniu tempu streikų skaičius 2026 m. gali viršyti 800.
Pagrindinis pokytis yra pakartotiniai smūgiai į tuos pačius objektus. Ši taktika smogia Rusijai dviem etapais.
Pirma, tai sutrikdo greitą atsigavimą: kai tik objektas iš dalies suremontuojamas arba gaisrai užgesinami, Ukraina vėl smogia.
Kaip pavyzdį „The Economist“ pateikia Tuapse, kur po gaisro pasekmių sekė dar vienas išpuolis ir naftos išsiliejimas. Tai verčia Rusiją leisti pinigus ne karui ar civilinei ekonomikai, o nuolatiniam remontui, restauravimui ir avariniams darbams. Tai yra, kiekvienas naujas streikas veikia ne tik kaip objekto sunaikinimas, bet ir kaip ilgalaikė finansinė našta.
Antrasis smūgis yra dar skausmingesnis. Ukraina vis dažniau atakuoja ne tik naftos perdirbimo gamyklas kaip vietas, bet ir sudėtingiausias ir brangiausias gamyklų dalis, vadinamuosius antrinius blokus. Tai yra tie, kurie bazinį kurą paverčia vertingesniais produktais: benzinu, dyzelinu ir kitais naftos produktais. Kitaip tariant, Ukraina kenkia ne tik Rusijos naftos perdirbimo apimtims, bet ir jos kokybei bei pelningumui.
Tokius įrenginius lengviau sugadinti nei greitai pakeisti: tai sudėtinga įranga, kurios remontas reikalauja laiko, pinigų, technologijų ir komponentų.
„The Economist“ taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp to, kiek Rusija galėtų uždirbti iš naftos dabartinėmis pasaulinėmis kainomis ir kiek ji iš tikrųjų uždirba. Žurnalo skaičiavimais, 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais Maskvos pajamos iš iškastinio kuro eksporto buvo 12 proc. mažesnės nei tikėtasi, o per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius – 34 proc. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija mažina naftos eksportą po Ukrainos dronų atakų.
Rusija planuoja sumažinti naftos eksportą šį birželį, kad nukreiptų išteklius naftos perdirbimui dėl degalų trūkumo, praneša „Reuters“, remdamasi viešai neatskleista informacija.
Pasak „Reuters“, gegužę iš Primorsko, Ust-Lugos ir Novorosijsko uostų kasdien buvo eksportuojama 2,5 mln. barelių naftos, birželį šis srautas gali gerokai sumažėti iki 1,7 mln. barelių. Pagrindinė priežastis yra ta, kad daugelyje Rusijos regionų atsirado naftos trūkumas. Ukrainos gynybos pajėgos taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nes jos tiekia degalus ir tepalus Rusijos okupacinei kariuomenei.
Dėl to Rusijos degalinėse trūko benzino ir dyzelino. Kremlius jau pripažino, kad naftos gavyba sumažėjo 2026 m. birželio pradžioje, nors to nepriskiria Ukrainos dronų atakoms.
Kremlius šį nuosmukį sieja su „neplanuota priežiūra“ naftos perdirbimo gamyklose, bent jau pasak vicepremjero Aleksandro Novako. Didžiausios benzino ir dyzelinio kuro problemos pastebimos aneksuotame Kryme.
Rusijos okupacinė administracija pirmiausia siunčia degalus savo kariuomenei, apribodama jo pardavimą civiliams.
Okupuotame Kryme buvo įvesti benzino ir dyzelinio kuro pardavimo apribojimai, taip pat kuponai jų įsigijimui, tačiau dauguma Krymo degalinių visai neturi degalų.
