Tekstai, tekstai, tekstai, ir dar kartą tekstai.Peticijos, rezoliucijos, deklaracijos, kurios nieko nekeičia, net tokios dvasinės žąsies Žiobienės nepaklibina.
Visos deklaracijos šiai asabai kaip vanduo nuo plunksnų.
Vadinasi, tas tekstų rašymas – yra tik energijos švaistymas ir tuščias laiko gaišimas.
Akivaizdu, kad veikti reikia kitaip, jei iš tikro norime rezultatų.
Daugybė pavienių akcijėlių, dažniausiai vyksta visai ne ten, kur turėtų vykti, ir priemonės(kalbos) ne tokios, kurios galėtų sistemą paveikti.
Mes, mol, kažkuo nepatenkinti ir prašome sistemos, kad ji pasikeistų, – tokia tų visų mitingėlių mintis. Neteisybių marios, iš žmonių tyčiojamasi, minios susigūžusių nepatenkintų, ir atrodo, nesupranta, iš ko reikia eiti ir pareikalauti, kad su šitu visu “bezpredielu” reikia baigti.
Ar ne tam renkame valstybės vadovą, mūsų visų konstitucinį garantą?
Negi neaišku, kad reikia baigti koketuoti su valdžią turinčiais galios centrais, ateiti tiesiai į Daukantynę ir galų gale pareikalauti, kad Prezidentė vykdytų savo pareigas ir įsipareigojimus piliečiams.
