Prašyčiau manęs nevesti, nes aš ten jau buvau.
Buvau, kur galėjau vykti bet kur į atvirą pasaulį iki pat Japonijos – tik į rytus.
Nepasakokit man apie progresą, pasikeitimus visuomenėje ir naują supratimą, nes tokius pliurpalus jau girdėjau. Jau gelbėjau pasaulį nuo užterštumo, rinkau makulatūrą ir metalo laužą.
Buvau, kur lietuvių kalba buvo laikoma neperspektyvia, pagal planą buvo numatoma kad 11-12 klasėse bus dėstoma internacionaline rusų kalba. Progresyvūs tėvai iškart vaikus į rusų mokyklas vesdavo. Tai suprantu dabartinių tėvų pasididžiavimą, kai jų vaikai angliškai mokosi.
Mačiau veikėjus, kurie būdami lietuviais, aiškino, kad ilgainiui Lietuva išnyks, susiliejusi su broliškomis tautomis. Maniau išmirė, bet dabar vėl nauja tokių generacija atsirado.
Jūsų tėvai ir seneliai mane mokė apie globalizmą, ką reiškia būti piliečiu, sėdėjo cenzūruodami, svarstė, stebėjo, kad teisingai elgčiausi.
Tiesa, progresyvia rusų kalba nedainuodavom. Už tai galėjai sulaukti pašaipos ar elementariai į snukį gauti.
Taip ir tada mes kovojom. Mes intensyviai gynėm juodaodžius nuo išnaudotojų, arabus nuo Izraelio ir viso pasaulio darbininkus.
Tada tikėjimas Dievu irgi buvo tamsa ir prietarai, visuomenės vystymosi stabdys, o šeima – netikusi vieta ugdyti naująjį žmogų.
Tada irgi buvo draudžiamų klausyti grupių ir dainininkų.
Buvo daug skundikų.
Tada irgi buvo draudžiamų knygų ir netinkamų autorių.
Labai tikino, kad reikia tikėti mokslu.
Tada irgi netikėjome tuo, ką rodo televizija ir rašo spauda.
Nesvarbu, kad baldai buvo pagal talonus, tačiau kaip mes palaikėm Salvadorą, Kubą ir Afganistaną. Mes atsisakėm savo interesų, kad tik tos šalys būtų laisvos.
Tada irgi atiminėdavo pilietybes ir būdavo viešų visuomenės teismų. Buvo daug visuomenės ir valstybės priešų. Net špionų, kuriuos demaskuodavo budri jaunųjų valstybės statytojų akis.
Tada irgi sočiai ir aprūpintai gyveno tik tie, kurie visaip demonstravo ištikimybę partiniams idealams. Jūsų tėvai ir seneliai tai pastebėdavo.
Jei norit kur nors mane vesti, sugalvokit ką nors naujo, nes aš visa tai mačiau, ir man tas komunizmas, ar jis rusiškai dėstomas ar angliškai, smirda vienodai.
Labai taiklus tekstas. Ačiū autoriui. Reikia tik nepainioti dviejų, visai skirtingų sąvokų – globalizacija ir globalizmas. Globalizacija yra kultūros raidos procesas, prieš kurią kovoti yra tas pats, kaip ir kova su vėjo malūnais ar net pačiu vėju. Naujausių technologijų dėka žinome, kas vyksta visame pasaulyje ir prieš šį susižinojimą nė vienas psichiškai sveikas asmuo nekovoja. O globalizmas yra toks pat, kaip ir kiti „izmai”: komunizmas, nacizmas, rusizmas (rusiškasis fašizmas – D. Dudajevo įvesta sąvoka). Autorius apie tai pasakė labai tiksliai. Man patinka žinoti, kas vyksta Kinijoje, bet nei joje gyventi, nei taip tvarkytis niekas laisvo žmogaus neprivers.
Trumpai, aiškiai ir labai taikliai,
Pagarba!
Padėka gerb. Autoriui!