Lina VYŠNIAUSKIENĖ. Nuomonę galima ir sukurti, ir nupirkti

 

Pasirodo, nuomonė irgi prekė. Ne, aš nekalbu apie Seimą, kur seimūnai kaitaliodami nuomones dažnai tuo pačiu keičia ir partijas. Turiu galvoje kiekvieno mūsų asmeninę nuomonę. Užsiregistruoji visuomenės nuomonės tyrimų bendrovėje ir pildai anketas, už tai gaudamas atlygį.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad visuomenės nuomonės tyrimas – labai sudėtingas mokslas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad visuomenės nuomonės tyrimas – labai sudėtingas mokslas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Nuomonės rodikliai smarkiai skiriasi

Visuomenės nuomonės tyrimai – slidus dalykas. Geriausias to įrodymas – šių metų liepos mėnesio atlikti gyventojų pasitikėjimo šalies institucijomis tyrimai. Antai pagal „Baltijos tyrimų“ duomenis Konstituciniu Teismu pasitiki 65 proc. šalies gyventojų, bendrai teismais – 49 proc. O remiantis „Vilmorus“ centro duomenimis, pasitikėjimo rodiklis atitinkamai yra 43 proc. ir 25,8 proc. Prokuratūra pagal „Baltijos tyrimus“ pasitiki 49 proc., o pagal „Vilmorus“ – viso labo 27,4 proc. šalies gyventojų. Vieningai abi bendrovės sutaria dėl keturių institucijų, kurios praktiškai visuomet atsiduria lentelės viršuje. Nenugalimai pirmauja ugniagesiai, kitas tris vietas dalijasi policija, kariuomenė ir bažnyčia. Čia irgi skaičiai šiek tiek skiriasi, labai nedaug, tad tai galima vadinti natūralia paklaida.




„Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip tiriama visuomenės nuomonė. Paaiškėjo, kad kiekvieno tyrimo metu apklausiama 1000 žmonių. Respondentai renkami pagal bendrą schemą – pirmiausia iš didžiųjų miestų, tuomet iš kiekvienos apskrities. Pagal Statistikos departamento duomenis, atsižvelgiant į žmonių skaičių surandami atsitiktiniai žmonės. Kaip sakė „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys, Vilniuje kvota – 165 respondentai. Kituose miestuose atitinkamai mažiau. O kaimo vietovėse respondentų skaičius turi būti 30 proc. gyventojų. Kitas žingsnis – vyrai ir moterys, vėliau vertinami kiti rodikliai – amžius, išsimokslinimas. Šita schema taikoma bene visose visuomenės nuomonės tyrimo bendrovėse. „Paprastai tyrimuose visi šie kriterijai gaunami panašūs, t.y. beveik nekinta moterų ir vyrų skaičius, arba, pavyzdžiui, turinčių aukštąjį išsilavinimą irgi panašus skaičius visuose tyrimuose. Jei duomenys keliais procentais nukrypsta nuo bendro pasiskirstymo, jie gali būti sveriami. Tai reiškia, jei tarp respondentų daugiau moterų, vyrų nuomonė atitinkamais klausimais yra svaresnė“, – tyrimų metodiką aiškino „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Klausimo formulavimas – itin svarbus

Atrodytų, rezultatai, vadovaujantis vienoda metodika, turėtų būti daugiau ar mažiau panašūs. Tačiau, kaip minėta, kai kur nuomonės tyrimai nesutampa net ne keliais, o keliolika ar net daugiau kaip dviem dešimtimis procentų. „Nemažai įtakos turi klausimo formuluotė. Pavyzdžiui, vienoje anketoje yra klausimas „Ar pritartumėte, kad Lietuva siųstų karius į karštus taškus?“. Toje pačioje anketoje, tik kitame lape klausimas: „Ar pritartumėte, kad Lietuvos savanoriai vyktų į taikos palaikymo misiją?“. Atsakymų rezultatas abiem atvejais visiškai priešingas. Kas kita, pavyzdžiui, klausimas: „Ar pritartumėte valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimui?“. Čia jau kaip beklausi, vis tiek atsakymai nepasikeis“, – aiškino V.Gaidys.

Populiarumo rezultatai gali būti visai kitokie, jei, pavyzdžiui, leisime žmogui laisvai atsakyti į klausimą „Ką rinktumėte Lietuvos prezidentu?“, nepateikę jam jokio pavardžių sąrašo. Visai kas kita, jei pateiksite, tarkime, septynių kandidatų pavardes. Jis jau privalės rinktis tik iš jų. „Galime prirašyti penkis kandidatus, galime keturiasdešimt ir turėsime skirtingus rezultatus. Sakysime, įrašytume Juozo Erlicko pavardę. Tikiu, kad kaip pageidaujamas prezidentas jis surinktų tikrai nemažai balsų“, – sakė V.Gaidys.

Iš anketų pildymo galima ir užsidirbti. Praturtėti greičiausiai nepavyktų, bet, kaip sakoma, vis tiek į kišenę, o ne iš jos. „Spinter tyrimai“ registruotiems respondentams nuolat siunčia klausimus, o už užpildytas anketas sumuoja taškus. „Pasaulinėje praktikoje paprastai už surinktus taškus, pareiškus pageidavimą, išsiunčiami pinigai. Pas mus tai nėra priimta. Už surinktus taškus respondentui registruotu laišku išsiunčiamas prekybos centro dovanų čekis“, – sakė įmonės vadovas I.Zokas.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vilius Kavaliauskas. Gelvonų vaikams reikia ir didvyrių-lietuvių

Jau rašiau, kad aną šeštadienį mūsų „patriotinė brigada“ (signat. Audrius Butkevičius, gen. Česlovas Jezerskas ir istor. Rimantas Stankevičius)...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Almantas Stankūnas. Žalioji energetika atsimušė į lubas

Dalinuosi pranešimu iš Danijos, kad praktiškai stabdomas vėjo energetikos vystymas. Tai turėjo atsitikti didėjant žaliosios elektros daliai bendrame...