spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Lina VYŠNIAUSKIENĖ. Nuomonę galima ir sukurti, ir nupirkti

 

Pasirodo, nuomonė irgi prekė. Ne, aš nekalbu apie Seimą, kur seimūnai kaitaliodami nuomones dažnai tuo pačiu keičia ir partijas. Turiu galvoje kiekvieno mūsų asmeninę nuomonę. Užsiregistruoji visuomenės nuomonės tyrimų bendrovėje ir pildai anketas, už tai gaudamas atlygį.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad visuomenės nuomonės tyrimas – labai sudėtingas mokslas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad visuomenės nuomonės tyrimas – labai sudėtingas mokslas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Nuomonės rodikliai smarkiai skiriasi

Visuomenės nuomonės tyrimai – slidus dalykas. Geriausias to įrodymas – šių metų liepos mėnesio atlikti gyventojų pasitikėjimo šalies institucijomis tyrimai. Antai pagal „Baltijos tyrimų“ duomenis Konstituciniu Teismu pasitiki 65 proc. šalies gyventojų, bendrai teismais – 49 proc. O remiantis „Vilmorus“ centro duomenimis, pasitikėjimo rodiklis atitinkamai yra 43 proc. ir 25,8 proc. Prokuratūra pagal „Baltijos tyrimus“ pasitiki 49 proc., o pagal „Vilmorus“ – viso labo 27,4 proc. šalies gyventojų. Vieningai abi bendrovės sutaria dėl keturių institucijų, kurios praktiškai visuomet atsiduria lentelės viršuje. Nenugalimai pirmauja ugniagesiai, kitas tris vietas dalijasi policija, kariuomenė ir bažnyčia. Čia irgi skaičiai šiek tiek skiriasi, labai nedaug, tad tai galima vadinti natūralia paklaida.




„Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip tiriama visuomenės nuomonė. Paaiškėjo, kad kiekvieno tyrimo metu apklausiama 1000 žmonių. Respondentai renkami pagal bendrą schemą – pirmiausia iš didžiųjų miestų, tuomet iš kiekvienos apskrities. Pagal Statistikos departamento duomenis, atsižvelgiant į žmonių skaičių surandami atsitiktiniai žmonės. Kaip sakė „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys, Vilniuje kvota – 165 respondentai. Kituose miestuose atitinkamai mažiau. O kaimo vietovėse respondentų skaičius turi būti 30 proc. gyventojų. Kitas žingsnis – vyrai ir moterys, vėliau vertinami kiti rodikliai – amžius, išsimokslinimas. Šita schema taikoma bene visose visuomenės nuomonės tyrimo bendrovėse. „Paprastai tyrimuose visi šie kriterijai gaunami panašūs, t.y. beveik nekinta moterų ir vyrų skaičius, arba, pavyzdžiui, turinčių aukštąjį išsilavinimą irgi panašus skaičius visuose tyrimuose. Jei duomenys keliais procentais nukrypsta nuo bendro pasiskirstymo, jie gali būti sveriami. Tai reiškia, jei tarp respondentų daugiau moterų, vyrų nuomonė atitinkamais klausimais yra svaresnė“, – tyrimų metodiką aiškino „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Klausimo formulavimas – itin svarbus

Atrodytų, rezultatai, vadovaujantis vienoda metodika, turėtų būti daugiau ar mažiau panašūs. Tačiau, kaip minėta, kai kur nuomonės tyrimai nesutampa net ne keliais, o keliolika ar net daugiau kaip dviem dešimtimis procentų. „Nemažai įtakos turi klausimo formuluotė. Pavyzdžiui, vienoje anketoje yra klausimas „Ar pritartumėte, kad Lietuva siųstų karius į karštus taškus?“. Toje pačioje anketoje, tik kitame lape klausimas: „Ar pritartumėte, kad Lietuvos savanoriai vyktų į taikos palaikymo misiją?“. Atsakymų rezultatas abiem atvejais visiškai priešingas. Kas kita, pavyzdžiui, klausimas: „Ar pritartumėte valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimui?“. Čia jau kaip beklausi, vis tiek atsakymai nepasikeis“, – aiškino V.Gaidys.

Populiarumo rezultatai gali būti visai kitokie, jei, pavyzdžiui, leisime žmogui laisvai atsakyti į klausimą „Ką rinktumėte Lietuvos prezidentu?“, nepateikę jam jokio pavardžių sąrašo. Visai kas kita, jei pateiksite, tarkime, septynių kandidatų pavardes. Jis jau privalės rinktis tik iš jų. „Galime prirašyti penkis kandidatus, galime keturiasdešimt ir turėsime skirtingus rezultatus. Sakysime, įrašytume Juozo Erlicko pavardę. Tikiu, kad kaip pageidaujamas prezidentas jis surinktų tikrai nemažai balsų“, – sakė V.Gaidys.

Iš anketų pildymo galima ir užsidirbti. Praturtėti greičiausiai nepavyktų, bet, kaip sakoma, vis tiek į kišenę, o ne iš jos. „Spinter tyrimai“ registruotiems respondentams nuolat siunčia klausimus, o už užpildytas anketas sumuoja taškus. „Pasaulinėje praktikoje paprastai už surinktus taškus, pareiškus pageidavimą, išsiunčiami pinigai. Pas mus tai nėra priimta. Už surinktus taškus respondentui registruotu laišku išsiunčiamas prekybos centro dovanų čekis“, – sakė įmonės vadovas I.Zokas.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kur būtų galima išsiųsti Žalimą, kad būtų apsaugota Lietuva nuo dergimo?

Lietuvoje buvo kilęs linksmas sujudimas, daugelis žmonių jau džiūgavo, nekantriai puoselėdami viltį, kad su Žalimo išsiuntimu į Europos...

Vaidotas A. Vaičaitis. Dar kartą apie partnerystę: vieno apylinkės teismo sprendimo atvejis

Kaip pranešė žiniasklaida, po 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo (dėl partnerystės instituto) iki šiol yra priimtos...

Vladimiras Laučius. Geopolitiniai idiotai?

Užuot stiprinę savo diplomatiją ir žvalgybą (apie tai juk irgi svarbu galvoti diplomatinių santykių kontekste), pasistatėme sieną,...

Marius Kundrotas. Teroristas, vardu Ha Šem

Judėjai, vykdydami Dievo draudimą vartoti jo vardą be reikalo, dažnai jį keičia žodžiais „Ha Šem“, kas ir reiškia...