spot_img
2026-01-26, Pirmadienis
Tautos Forumas

Lietuvos pastangomis kova su melu tapo nuolatiniu ES darbotvarkės svarbiausiu klausimu

Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą Europos Sąjungos šalių vadovai ragina stiprinti kovą su melagingomis naujienomis.

Lietuvos pastangomis kova su melu tapo nuolatinės ES darbotvarkės prioritetu. Mūsų valstybės iniciatyva parengtas ir patvirtintas bendras ES kovos su dezinformacija veiksmų planas.

Viena pagrindinių šio plano dalių – kovą pradėjusi veikti speciali platforma Greitojo įspėjimo sistema (Rapid Alert System), kurios tikslas – keistis informacija tarp valstybių narių, atpažinti melagingas naujienas ir jas demaskuoti.

Planas taip pat numato veiksmų koordinavimą tarp ES valstybių narių pasitelkiant kontaktinius pareigūnus, faktų tikrintojus ir vadinamuosius „elfus“. Siekiama stiprinti bendradarbiavimą su interneto svetainių ir socialinių tinklų operatoriais, jie kviečiami savo veikloje pilnai taikyti Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą (Code of Practice), kurį 2016 m. pristatė „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir „Microsoft“.




Lietuva yra viena pirmųjų ES šalių, kuri nacionaliniu lygiu ėmėsi aktyvių kovos su dezinformacija priemonių. Esame priėmę įstatymus, kurie už nesantaikos kurstymą, skleidžiamas melagingas naujienas teismo sprendimu leidžia sustabdyti televizijos kanalų transliaciją.

Aktyviai su dezinformacija kovoja ir Lietuvos žiniasklaida bei pilietinė visuomenė. Naujienų portalas „Delfi“ kartu su „Google“, pasitelkdami dirbtinį intelektą, paleido melagingų naujienų gaudyklę „Demaskuok.eu“. Socialiniuose tinkluose į kovą su melu įsitraukė „elfai“. Lietuvos žurnalistai prisideda ugdant šalies žmonių sąmoningumą, įvairiuose susitikimuose su visuomene tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, aiškindami melagingų naujienų keliamą grėsmę.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Už mokesčių mokėtojų lėšas – pramogų virtinės

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) leido įspūdingas sumas darbuotojų pramogoms, kelionėms ir vaišėms. Dėžėmis triaukšti obuoliai ir...

Stanislovas Buškevičius. Kodėl dalis grenlandų iki šiol nekenčia Danijos, arba kodėl dabartinei kairiųjų premjerei Metei Frederiksen teko atsiprašinėti

Grenlandija ilgą laiką buvo Danijos kolonija. 1953 m. statusas tapo kitas. O 2009 m. Grenlandija įgijo labai plačios...

Rasa Čepaitienė. Hienos ir našlaičiai

Dabartinė padėtis Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau primena kaprizingą vaiką, krečiantį vis didesnes eibes ir stebintį, kiek dar...

Ruslanas Baranauskas. Vilniaus pedagoginio universiteto uždarymo padariniai (II)

II poleminis straipsnis (I dalis čia). Ko neteko Lietuvos švietimas, reorganizavus LEU? Aukštieji mokytojų rengimo kursai, Vilniaus Pedagoginis Institutas...