Įsivaizduokime situaciją. Aš turiu du kubus: Mėlyną ir geltoną. Vienai grupei parodau mėlyną, o kitai – geltoną ir prašau jų atsakyti, kokios spalvos yra kubas.
Nei viena iš grupių nežino, kad kitai grupei buvo parodytas kitos spalvos kubas. Abi grupės ginčijasi iki muštynių. Vieni įrodinėja, kad kubas mėlynas, o kiti – kad geltonas. Galų gale aš išsirenku vieną kurį kubą, pvz. geltoną, parodau abiems grupėms ir sakau, kad kubas buvo geltonas, laimėjo grupė, kuri sakė, kad jis geltonas.
Dabar turbūt mąstote, kam aš tai papasakojau ir ką tai reiškia? Kam įdomu tie kubai?
Kubai yra iki elementarumo supaprastinta valdymo teorija, kurios esmė atskleista dar Romos laikais „skaldyk ir valdyk”.
Valstybės dažniausiai sukuria kelias tiesas ir įperša jas skirtingoms asmenų grupėms. Tos grupės riejasi įrodinėdamos, kuri iš jų teisi.
Netikite?
Pvz. tėvai leidžiantys vaikus į Rusiją išvadinti neatsakingais, bet Prezidentės sveikinimas Rusijos Prezidentui Vladimirui Putinui niekam neužkliuvo.
Abi grupės įrodinėja savo tiesą – viena, kad Rusija yra priešas, kita – kad Rusija nekelia grėsmės. Abi grupes įtakoja atitinkami valstybės politikai.
Bet realiame modelyje yra dar trečia grupė – būtent ta, kuri pastebi, kad galbūt buvo skirtingi kubai, galbūt teisios abi grupės.
Ši grupė valstybės nemėgstama labiausiai, nes, žinote, gaidžių peštynėse būtini besipešantys gaidžiai, o ne taikos balandžiai. Taikos balandžiams nereikės begalinio lėšų švaistymo karinei pramonei, policijai, teismams ir pan. Taikos balandžiai yra nenaudingi siekiant išlaikyti pasaulinę įtampą ir jėgos disbalansą. Todėl beveik visados rodomi du kubai ir stebimos gaidžių peštynės, kuri iš grupių teisi. Galų gale, parenkant nugalėtoją.
Veidaknygė
