Šiandien kaip Vilniaus m. tarybos narys bei Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto narys dalyvavau komiteto posėdyje ir atvykau į kviečiamą tarybos posėdį.
Atliekų gaisras įvyko daugiau negu prieš metus. Atliekų tvarkytojas „Energesman“ nedelsiant po gaisro, dar 2025 m. gegužės mėn. pateikė veiksmų planą Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) ir Vilniaus m. savivaldybei kaip atstatyti gamyklą. Kitaip – pati iš karto atstatyti gamyklos, įmonė negalėjo, nes dalis sudegusių įrenginių priklausė VAATC.
Suprantama, kad kilo daug klausimų apie atsakomybę ir kas turės padengti žalą. Tačiau jeigu Vilniaus merui, konservatorių deleguotam V. Benkunskui, iš tiesų būtų rūpėjęs atliekų sutvarkymas, susitarimas su operatoriumi turėjo būti pasiektas per kelis mėnesius ir kuo greičiau pradėti gamyklos atstatymo darbai, o ginčai dėl atsakomybės turėjo vykti lygiagrečiai. Vietoj to, susitarimo sudarymas užtruko beveik metus – iki 2026 m. kovo mėn. ir tik po to pradėti gamyklos atstatymo darbai.
Nepaisant prarasto brangaus laiko, atstatymo darbai prasidėjo konstruktyviai iki tol, kol VAATC buvo paskirtas naujas vadovas. Energesman. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla informavo, kad naujas vadovas pradėjo stabdyti mokėjimus atstatymo darbams, o kadangi operatorius jau buvo investavęs nuosavas lėšas, prasidėjo problemos su pinigų srautais dėl ko, kaip suprantu, susidarė įsiskolinimai atliekų deginimo jėgainei ir ji sustabdė atliekų priėmimą. Dėl šių priežassčių pradėjo formuotis didesni sukauptų atliekų kiekiai.
Tai, nors ir nebuvo formalių pažeidimų, ir buvo pretekstas VAATC nutraukti sutartį su „Energesman“ ir sudaryti sutartis su kitomis įmonėmis, dėl ko atliekų perdirbimas pabrango dvigubai.
Tuo tarpu viešoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad likus kelioms dienoms iki sutarties nutraukimo, „Energesman“ akcininkas gavo pasiūlymą parduoti akcijas exRubikon akcininkų valdomai įmonei „Ecoservisas“.
Meras klaidina, kad atliekų tvarkymas gyventojams nebrangs.
Akivaizdu, kad kitos atliekų perdirbimo įmonės paslaugas teiks brangiau. VERT tik ribotą laiką apribos kainos didinimą.
Meras sako, kad jis visiškai įsitikinęs, kad savivaldybė laimės teismų procesus prieš „Energesman“ ir gaus visų patirtų nuostolių kompensaciją. Kitaip sakant – jis žino būsimus teismų sprendimus.
Gal meras jau rengiasi nurodinėti teismams, kokie turi būti jų sprendimai? O gal jis tiesiog bando teismams daryti neteisėtą spaudimą?
Net jeigu savivaldybė laimėtų teismus, „Energesman“ neturės turto iš kurio būtų kompensuoti nuostoliai ir juos teks kompensuoti mums visiems.
Susidaro įspūdis, kad savivaldybės vadovai, galimai pasinaudojo įvykusia nelaime, kad sudarytų sąlygas kitai įmonei perimti „Energesman“, nors visiems buvo akivaizdu, kad už tai labai brangiai sumokės Vilniaus regiono gyventojai.
Todėl žurnalistams pabrėžiau, jog šis atvejis yra testas teisėsaugai ar jai rūpi išsiaiškinti kas įvyko ir nubausti neteisėtą veiką vykdžiusius asmenis.
Tačiau iki šiol nemačiau, kad mano žinia būtų viešai transliuojama.
Nesistebiu, nes lygiai taip visuomenei nebuvo pateikiama informacijos kaip meras ir Vilniaus m. savivaldybės administracija rūpinosi apginti „Balt Cap“ interesus vilniečių sąskaita Nacionalinio stadiono statybos istorijoje.
Su kitais opozicijos nariais pasirašiau kreipimąsi į prokuratūrą. Žiūrėsime kas įvyks.
Nuorodos į šiandien įvykusio komiteto posėdžio įrašą ir ištraukas iš pasisakymų žurnalistams.
Berods Islandijoje gyvena maždaug tiek pat žmonių, kiek Kaune. Berods niekas ten nesvaigsta apie milijoninę Islandiją, ar juolab milijoninę sostinę Reikjaviką. Aukštas pragyvenimo lygis, socialinė apsauga, islandų kalbos ir kultūros,gamtos apsauga, nėra nei didelių kamščių gatvėse ir keliuose,berods nėra ir šiukšlių problemos? Kultūra beje, aukščiausio lygio ( muzika, kinas,kitas menas ir pan.)
Kai kurie iš kitų regionų kilę buvę Vilniaus merai 2024 nerimo dėl milijono: „Tačiau buvęs meras A. Zuokas įsitikinęs – Vilniuje ir jo metropolinėje zonoje jau dabar gyvena 1,2 mln. gyventojų.„Vilnius tikrai bus didžiausias Baltijos valstybių miestas ir, mano manymu, tikrai galėtų turėti apie 800 tūkst. gyventojų, kaip miestas. Tai su metropoline zona bus apie 1,2 mln. gyventojų. Galime sakyti, kad Vilnius jau šiandien turi virš milijono gyventojų“, – tvirtino buvęs Vilniaus vadovas.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2322669/milijonas-gyventoju-vilniuje-iki-2030-uju-realybe-ar-tik-1980-aisiais-paleista-utopija?srsltid=AfmBOoqHhfgyztjUpn-e7U8fh1rULiUBTrfYJo6vLsDbpWzRKEQLfwF9
Gal dabarkilus Vilniaus šiukšlkių krizei apsiramins?
„Opozicinis Liberalų sąjūdis į Vilniaus miesto merus kelia Seimo nario Simono Gentvilo kandidatūrą. Tą antradienį patvirtino šios partijos Vilniaus skyriaus visuotinis susirinkimas. Liberalų kandidatas į sostinės metus pabrėžė, kad Vilniui pats laikas siekti daugiau ir tapti pavyzdžiu kitiems Europos miestams užaugant iki milijoninio talentų, technologijų, kultūros centro…”
https://www.delfi.lt/naujienos/politika/liberalai-kelia-simono-gentvilo-kandidatura-i-vilniaus-merus-120261579
Ar tai normalu? https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/savivaldybes-imones-pinigus-taske-lyg-savus-113-tukst-euru-isleido-rubams-kelionems-ir-koncertams-120284082
Didžiausia problema yra ne šiukšlės, o visuomenės abejingumas…Valdžiai pavyko atomizuoti visuomenę ir dabar visi gyvena pagal principą o man gerai, manęs tai neliečia , aš politika nesidomiu…O jeigu atsiranda aktyvus pilietis kuris viešai kalba apie negeroves, tai labai greitai jis sužlugdomas…praranda darbą, šmeižiamas ir persekiojamas…O kodėl turęėtų būti kitaip, jeigu desovietizacijos nebuvo ir nebus? Valdžia darosi panaši į monarchiją, kai sostas/postas paveldimas…Ir paskutinė vinis į Lietuvos karstą buvo įkalta 2004 metais kai nepaisant žmonių nuomonės referendume valdžia „nuvedė” Lietuvą už ausų į ES…Rezultatų ilgai laukti nereikėjo ir toliau vyksta negrįžtami valstybės nykimo procesai….Nevaldoma imigracija, valstybinio lietuvių kalbos statuso naikinimas ir dar daug kitų dalykų…..Lietuva darosi panaši į Lietuvą 1940 metais…kai valdžiai išdavus valstybę ir pasidavus rusams, visuomenė nesipriešino, nes galvojo, kad rusai nebus blogesni nei Smetonos valdžia…Ir 1941 Birželio sukilimas įvyko kaip atsakas į represijas, pasinaudojus palankiai geopolitine situacija…Visi kažkodėl liaupsina ir idealizuoja prieškarinį laikotarpį, kad ekonomika augo…na ir kas , kad augo, kas naudojosi augimo vaisiais? Saujelė turtuolių, panašiai viskas vyksta ir mūsų dienomis…
Mano nuomone, iš nuostabaus Vilniaus miesto, kur taip gražiai dera senoji architektūra ir gamta,kur širdis dainuoja žvelgiant į žaliųomis kalvomis aprėmintus VIniaus tolius, bandoma daryti kažkokį urbanistinį monstrą. Jei neklystu dabar galiojančiame Vilniaus Bendrajame plane anksčiau buvę neurbanizuojamos teritorijos virto urbanizuojamomis ( ar ne prie ankstesnio mero?) Net regioninių parkų priegose, kur anksčiau sirpo žemuogės, avietės, dygo baravykai, straksėjo kiškiai ir stirnos, dabar riaumoja buldozeriai ir sunkvežimiai, dygsta betono krūvos,vėliau vadinamos „namais”….Braunamasi į kiekvieną laisvesnį plotelį. Kai kurių galimai iš kaimo kilusių Vilniaus valdžios atsotvų svajonė- milijoną gyventojų turintis Vilnius… O jau dabar prasideda problemos su atliekomis.
Būtent. Parkai apleisti!
„.. kaip suprantu, susidarė įsiskolinimai atliekų deginimo jėgainei ir ji sustabdė atliekų priėmimą. Dėl šių priežassčių pradėjo formuotis didesni sukauptų atliekų kiekiai”. Pagal mano supratimą, tai jei valstybė turi valdžią, tai ta jėgainė privalo mokėti už atliekas, nes jis jai- kuras. O kai valdžia- nieko negaminantys biurokratiniai eunuchai (valstybėje veikia tik privatinė nuosavybė), tik paklusniai vykdantys Briuselio popiergalių reikalavimus, tai privatus kapitalas eina lengviausiu keliu. Juk tas atliekas galima paversti statybinėmis medžiagomis, kuru, techniniu kartonu, metalo gaminiais, dujomis, kompostu, plastiko pusfabrikačiais iš kurių galima nauja gamyba. Tubėje mačiau filmuką kaip du plastiko lakštai suvirinami į tuščiavidurę „talpą”, kuri pripučiama putų plastiko ir virsta sienine panele surenkamiems namukams. O mūsų balvonai buvusį Alytaus surenkamų namų kombinatą sužlugdė. Tai negi 36 metai nepriklausomybės neparodė, kad totalus valstybės nuosavybės privatizavimas nepasiteisino? O juk buvo kabinami makaronai jog tik privatus kapitalas yra pajėgus efektyviai kurti ir viską gaminti. O pasirodo, kad jis tesugeba pvz. padangas surinkti ir per gaisrus sydeginti. Sužlugdžius Klaipėdos „Sirijų” net kiniečių pagamintuose sausuose elementuose panaudotos brangios medžiagos valstybei tapo našta.
Jeigu rimtai, tai plastika protingiausia deginti. Kodėl ir ar tai geras sprendimas? Todėl, kad perdirbima reikalauja daugiau išteklių, atitinkamai sukuria daugiau taršos nei naujo plastiko gaminio gamyba. Deginimas nėra gerai, bet plastikai labai teršia gamta ir išmest jo nevalia, o kaupt iki begalybės nesigaun, ypač dabar, kada vienas riešutas supakuotas į atskira plastikinį maišelį, kuris randasi plastikiniam maišelyje, kurie randasi plastikinėje dėžutėje, kuri dar apvyniota plastikiniu įpakavimu. todėl toli gražu ne idealus, bet logiškas sprendimas yra deginti, sukmažina atliekų apimti, tuo pačiu dar šiek tiek apsišildai ar elektros pasigamini. Tarša vistiek išlieka, tačiau tai greičiausiai protingiausas dabartiniu metu sprendimas. Kai kurias polimerų rūšis dar galima kompostuot pramoniniu būdu (namuose, komposto kruvoje prie namo nesigaus). Tai sudėtingas klausimas, kažkada nagrinėjau, ką galima padaryt ir tapo akivaizdu, kad plastiko perdirbimas nors ir sprendžia plastikiniu atlieku aplinkoje klausima ir iš esmės teisinga ir proting kryptis, energetiškai ir praktiškai, gaunasi brangesnis, sudėtingesnis ir taršesnis dalykas nei naujo plastikinio gaminio gamyba. Štai toks gaunasi pradoksas. Žinoma, tobulint technologija gyvybiškai būtina, būtina permastyti pakavimo klausima, kada ir kiek to reikia. Žinoma, plastikinė pakuotė, plastikinėje pakuotėje, plastikinėje dėžėje ir adr ivyniot į plastijkine pakuote yra gerai gamintojui ir pardavėjui, tokiu būdų prekė gerai, patikimai ir ilgam apsaugoma nuo išorės veiksnių, kas supaprastina transportavima, sandeliavima ir prekyba. Tačiau viskam yra ribos ir daug ka vistik reiktu atidžiai permastyti.
Aplamai perdirbimas yra būtinas dalykas, tačiau visada būtina kelti klausima, kas geriau, sudeginti kaip kura, ar bandyt sudėtingų ir brangių manipuliacijų būdu, kažkaip perdirbti, tuo pačiu tik didinant tarša. Manau, kad pačius gaminius reikėtu daryti tokius, kad būtu lengvai taisomi, tarnautu ilgai ir būtu numatyta galimybė juos perdirbti. Ar tai visada optimalu? Gamintojui ne, gamintoja domina tik kiek jis galės parduot, o kur ta jo prekė pateks ne jo reikalas, tarnaus amžius ar iškart bus išmesta į šiukšlyna, višikai nesvarbu. Gamintojui svarbu parduot kuo daugiau. Tai nėra blogai, ar gerai, tai natūrali verslo logika ir visokie pagraudenimai čia atrodo naiviai ir juokingai. Alternatyva? Na galima gamint labai brangius dalykus nedideliais kiekiais, už kaina kuri užtikrins, kad gamintojas nesubankrutuos. Bet bėda ta, kad tada suktukas įsukti varžta, kainuos ,ne 40 eurų, o tūkstanti, ar bent jau kelis šimtus, o tau įsukt varžta reikia karta metuose, kaip ir daugeliui kitų žmonių. Todėl vėl suveikia verslo logika, geriau parduot tūkstantį santykinai šūdinų suktukų už 40, nei laikyt vitrinoje viena puikų kurį kažkas nupirks karta metuose, jeigu nupirks, nes labai brangu. Žinoma, galima pasakyt, tegu pardavinėja pigiau, juk gali a ne? Negali, nes gamintojas tai sudėtingas verslas, kuriam reikia išlaikyt sudėtinga ir itin brangia gamybos infrastruktura, pastoviai mokėt atlyginimus darbuotojams, investuot į gaminio tobulinima ir naujų išradima, turėt amortizacines lėšas jeigu kažkas nutiks ir bus nuostolis, turėt rezerva jeigu ateis sunkesni laikai, na ir be abejo tai ne labdara, o verslas ir verslas nori užsidirti, kas yra logiška ir normalu. Todėl dabar mes tiesiog užversti mažaverčiu, prastos kokybės šlamštu, įpakuotu į dešimt plastikiniu pakuočių. Labai šita reikala paskatino kinija, kur vergų darbas kainuoja centus , o bevertis šlamštas gaminamas pribloškiančiais kiekias. Atitinkamai vakaruose mažiau gamybos, mažiau darbų, žmonės neišgali nusipirkt brangaus suktuko, nes darbų mažiau ir jie prasčiau apmokami, atitinkamai pardavėjas matydamas tai užsako pigių kinietiškų suktukų partija nes brangius sunku parduot, gamintojas gamina daug pigaus šlamšto, nes toks poreikis… Čia ratas užsisklendžia.
Koks sprendimas? Muitai. 😀 Ne, nejuokauju, MUITAI! būtina ginti savo rinka. Būtina, kad žmonės turėtu pajamas už kurias galėtu įsigyti brangesnį, lengvai taisoma, irgai tarnaujanti suktuka. Būtina reikalauti iš gamintojo, kad tas suktukas būtų kokybiškas ir lengvai taisomas, bei perdirbamas, bet reikalauti irgi maža, gamintojas, o ir pardavėjas turi savas išlaidas ir dabartinėje ekonomikoje tik pardavimo kiekis gali užtikrinti pelna, o brangaus ir kokybiško, toli gražu ne visad parduosi, o tai rizika, verslas nemėgsta rizikos.
Kokia visa šitos rašliavos esmė ir prasmė. Esmė ta, kad žaliasis kursas tai mėšlas ir apgavystė, kuri kenkia vakarų šalių ekonomikai, ne veltui kinija taip rūpinasi šitos nesąmonės skatinimu vakaruose. Tačiau, neišvengiamai gūtina skatinti perdirbima, naudoti lengvai ir pigiai perdirbamas medžiamas ir tobulinti technologijas. Iš esmės būtina peržvelgti visa grandine nuo gamintojo iki šiukšlyno. Tam tikra prasme komunistas švabas buvo teisus, apie permastyma ir perkrovima, tiesiog tai kas tokių veikėjų siūloma kaip panacėja, iš tiesų yra vergovė ir pragaras.
Kas dėl Lietuvos, nesant paskatų, einama lengviausiu, primityviausiu keliu. Užsakai iš kiniečių vagona šūdo, parduoti, po trijų dienų, devyni iš dešimties to šūdo, jau Kariotiškėse. Surenki padangas, gauni pinigus už surinkima, sudegini. Valstybė irgi nesistengia kažko kito skatinti. O kam, juk koks uošvis turi padangų surinkimo versliuka, tegu užsidirba ir tau dar nubyrės, o nuostolius tegu visuomenė apmoka jeigu tokie avinai. Gamint Lietuvoje „neapsimoka”, augint „neapsimoka”, lenkui apsimoka, kad ir tas pačias padangas tarkuot ir gamint visokias gumo trinkeles ar į asfalta įmaišyt, apsimoka obuolius augint, o Lietuvoje neapsimoka. Žinoma, Lietuva labai nedidelė rinka ir auginant ar gaminant išimtinai Lietuvos rinkai, sunku išsilaikyti, juo labiau, kinai prigamins pigiau ir daugiau, o su jais konkuruok užsienio rinkoje nesigauna, nes kinija valstybiniu mastu remia užsienio gamintojų dempingavima.
Todėl muitai gerbiamieji, muitai… Jeigu manot, kad oranžinis dėdė yra kvailys, beprotis ar nežino, ką daro, pasedėkit ramiai, leiskit smegenim ataušti (jeigu yra ka aušina) ir tada dar karta pagalvoki ar tas dedė Trampas toks kvailas kaip jum per zombovizorių papasakojo.
Manau, problema yra gilesnė. Prieš kiekvienus rinkimus politikai nuolat kliedi apie „milijoninį Vilnių”, beveik visko- žmonių, ekonomikos, finansų,kultūros centralizavimas Vilniuje galų gale ivirto Vilniaus šiukšlių krize. Tai las bus su šiukšlėmis :milijoniniame Vilniuje”? O Kokie verksmai ir dejonės kilo, ankstesnei valdžiai pabandžius iškelt iš Vilniaus vos vieną ministeriją Estijos pavyzdžiui ( jos Švietimo ir mokslo ministerija yra Tartu mieste, 186 km nuo sostinės Talino, o Vokietijoje dalis ministerijų liko Bonoje, dalis iškelta į Berlyną), LRT ir kitų televizijų pasakotojai su patosu balse pasakojo, kaip gi dabar darbuotojai važinės į darbą, kur ves vaikus į darželius, kaip bus su teisėtais darbuotojų lūkesčiais likti Vilniuje? Rodė profsąjungų atstovus,kurie irgi piktinosi demokratiškai rinktos valdžios sprendimu.Tarsi valstybės tarnyba būtų pageidavimų koncertas o ne reglamentuojama sritis… Viskas turi būti centralizuota, kaip valstybėse į rytus nuo Lietuvos? O štai iškeliant kalėjimą iš Vilniaus jokių dejonių LRT ir kitose tv berods nebuvo- nei kaip darbuotojai važinės į darbą ir ves vaikus į darželius…. Dabar gi, Elektrėnų savivaldybei atsisakius priimti nerūšiuotas Vilniaus atliekas, kai kurie politikai ir biurokratai ėmė aiškinti, kad gal Vilniaus šiukšles reikia vežti ir į kitas savivaldybes? Į Vilnių investicijos,ekonomika, finansai, žmonės,iš Vilniaus regionams- nerūšiuotos Vilniaus šiukšlės? Kodėl Vilniaus savivaldybė savo teritorijoje susidariusių šiukšlių neutilizuoja ar nesudaro sutarties su Vilniaus rajonu ? Ar tai tokia Lietuvos valstybės regioninė politika realybėje?
Berods, jau Skvernelio Vyriausybės laikais būta panašių sprendimų : https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/valdzios-planas-vilniaus-atliekas-deginti-kaune-gali-sukelti-ir-emocijas-ir-tarifa-664-986536
Tas milijonins Vilnius yra bepročio kliedesys. Grūstis, perkrautos logistikos grandinės, slykšti gyvenimo kokybė ir atmosfera. Senai laikas viska decentralizuot. Tada ir regionai atgims, o su jais ir gimstamumas (didmiesčiuose visais laikais buvo minimalus ar neigiamas prieauglis). Bet daroma atvirkščiai. Viskas sutraukiama į viena krūva. Žinoma, vadovaujantis biurokratine-buhalterine logika viskas atrodo puikiai, kada viskas vienoje vietoje, mažiau sanaudų. Kam reikalinga šimtas mokyklėlių po šimta ar mažiau mokinių, kada galima turėt pabaisa kur grūdasi tukstančiai mokinių, klasėsė po 30 vaikų ir mokymo kokybė popieriuose gera, o realybėje velniai žino kokia. Kam kaime ambulatorija, tegu kaimietis važiuoja i Vilnių gydytis, neišgali? na tai dar geriau, numirs, nereiks pensijos mokėt! Viskas tik į gera a ne? Kam tie darbai rajonuose, kur iki darbo penkios minutės pėsčiomis, tegu visi masiškai kaip į Meka traukia i Vilnių, užkimšdami gatves, grūsdamiesi iki darbo po dvi valandas kasdien, viename kelyje su virtine sunkvežimių. Kam tos nedidelės parduotuvėlės ir kioskeliai, geriau visokie akropoliai ir kitokie pabaisiški dariniai vidurį miesto, nes juk spustys, fūros besimalančios po miesto centra ir stovėjimas kamsčiuose yra taip faina… Visa Lietuva sukiškit i Vilnių ir dar atėjūnų tuntus privežkit, kad visi uždustu vienas kito bezdaluose ir išprotėtu nuo grūsties, triukšmo, vienas kitam ant galvos lipimo. Viska sukišt i Vilnių buhalteriui gali atrodyt neblogu sprendimo, sum,ažinant kaštus infrastruktuos išlaikymui, bet realybėje, tai užtikrintas būdas sunaikint gimstamuma, skatinti beraštyste ir visuomenės atomizavima, kur žmogus užsisklendžia savyje, kad tik nuo jo atstotu. Visi mano, kad kinijos demografinis kolapsas nulemtas vieno vaiko politikos, iš dalies taip, bet pagrindinis mirtinas smūgis buvo suduotas kada komunistai visus kinu kaimiečius į miestus sugrudo ir pavertė pigiais vergais fabrikuose.
Viska sugrūst į didmieščius užtikrintas būdas smarkiai sumažint gyventojų kiekį, nes nei vienas gyvas padaras, na išskyrus bendruomeninius vabzdžius, tokiomis salygomis nesidaugina. Pasidomekit gyvūnų veisimo sunkumais nelaisvėje, kokios kliūtys tam yra zoologijos soduose, o tada sulyginkit didmiesčių zoologijos sodus ir paklauskite savęs, ar tai nėra tas pats. O kam įdomiau plačiau, Tai pasidomėkite John B. Calhoun darbais ir kur link veda tokia grūstis vienoje vietoje. Kartais kyla minčių, kad kažkas sąmoningai siekia tokio rezultato.