Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas 2018 m. sausio 30 d. kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę prašydamas įvertinti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui ir surasti galimybę skirti lėšų knygų serijos apie 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis – Joną Žemaitį-Vytautą, Adolfą Ramanauską-Vanagą, Juozą Šibailą-Merainį, Petrą Bartkų-Žadgailą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Leonardą Grigonį-Užpalį, Vytautą Gužą-Kardą ir Bronių Liesį-Naktį – leidybai.
„Nepaisant to, kad švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o 2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines bei tai, kad kitais metais minėsime šios svarbios deklaracijos 70-ąjį jubiliejų, ministrė apsiribojo „šaltu“ biurokratiniu atsakymu, kad minėtų knygų leidybai lėšų ministerija neturi“, – teigė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Ministerijos atsakyme rašoma: „Švietimo ir mokslo ministerija neturi galimybės skirti lėšų knygų leidybai, tačiau svarstytų galimybę išleistais leidiniais aprūpinti Lietuvos mokyklas.“
Parlamentaras sako suprantantis, kad Švietimo ir mokslo ministerija nėra biudžete numačiusi lėšų knygų leidybai, tačiau ministrės atsakymas į paklausimą Seimo narį apstulbino.
„Suprantu, kad ministerija gali būti nenumačiusi lėšų panašiems projektams, tačiau šiuo atveju net nepabandyta paieškoti būdų, kaip galima paskatinti šių moksleiviams ir visuomenei svarbių ir reikalingų knygų leidybą. Mūsų bibliografijoje apskritai nėra išleista leidinių apie daugelį 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų, o moksleiviai net nežino jos autorių nuopelnų mūsų valstybei. Būtent laisvės kovos ir ši deklaracija yra jungtis tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvos, todėl būtina dėti visas pastangas ir skatinti jų pažinimą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak Seimo nario, Švietimo ir mokslo ministerija galėjo pateikti pasiūlymus, kokiais kitais būdais galėtų paskatinti panašių knygų atsiradimą ir leidybą.
„Esu įsitikinęs, kad ministerija galėjo paieškoti kitų būdų, kaip tokios knygos galėtų atsirasti ir būti išleistos, pavyzdžiui: bendradarbiaujant su Kultūros arba Krašto apsaugos ministerijomis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru, įvairiais mokslo fondais – paskelbti konkursą mokslinėms publikacijoms minėta tema, kurios galiausiai galėtų tapti istorijos knygomis“, – savo pasiūlymus vardijo Seimo narys
BNS Spaudos centras
