Vytautas Radžvilas

Kviečiu atidžiai susipažinti su Nacionalinio susivienijimo bendražygiio Almanto Stankūno įspūdžiais apie Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdį.

Tapsite sukrečiančios scenos liudininkais, laiko mašinos perkeltais į gūdžiausią okupacinę praeitį. Socialdemokratų frakcijos vadovu besivadinantis Povilas Pinelis tarybos posėdyje principingai pareiškia, kad laikai pabaigti su tais Nacionalinio susivienijimo buržuaziniais nacionalistais. LKP I sekretoriaus ar LSSR KGB pirmininko tonu kreipiasi į sostinės administraciją ir griežtai klausia: kur žiūri socialistiniai teisėtvarkos organai?

Kodėl tiems NS nacikams geriausių tarybinės milicijos tradicijų dvasia nebuvo čia pat surengtas bananų balius, kai drįso dalyvauti oficialioje Kovo 11-osios eisenoje?

Kodėl nebuvo sugrūsti į grotuotus „voronokus“ ir pavežėti į kokį tardymo rūselį, bet leista netrukdomai šlaistytis sparčiai globalėjančio Vilniaus — senas įvairių tautybių darbo žmonių proletarinio internacionalizmo tradicijas privalančio puoselėti miesto — pagrindine gatve, per istorinę klaidą vadinama ne Lenino, bet kažkokio feodalo ir paprastų žmonių engėjo Gedimino prospektu?

Tiesą sakant, tai tipiškas stalinistiniam enkavedistui būdingas susirūpinimas ir jį perteikiantis žodynas. Klausant šio jauno „socialdemokrato“ savaime kyla klausimas: kuo šių dienų Lietuvos sostinės Vilniaus miesto savivaldybė skiriasi nuo LSSR administracinio vieneto centro Vilniaus miesto vykdomojo komiteto?

Panašu, kad įstrigome, kur buvome, brangūs draugai…

Kadangi nevalia ir nesinori temdyti artėjančių šv. Velykų nuotaikos, kol kas užteks. Tęsinys po švenčių.
Nuoroda į publikaciją ČIA.