Vytautas Sinica | Veidaknygė
Aš manau, kad labiausiai masinės imigracijos žavesį patiria Vilnius, kur jau kaip monetą metant sunku atspėti, ar tau žmogus gatvėje atsakys lietuviškai, ar rusiškai.
Bet būna ir įvairiau. Kaip skelbia žiniasklaida, Kaune daugiausiai iš Indijos atvykę studentai surengė muštynes – visi mušė vieną. Nesprendžiant, kas kaltas ir teisus, kiek pelnytai pakilo kojos ir kumščiai, pats toks problemų ir ginčų sprendimas juk yra chrestomatinis praturtinimo įvairove pavyzdys. Lietuvoje jau arti dvidešimties metų tokios praktikos vienur nyksta, kitur išnykusios. Konflikte daugiau šnekama, negu mušamasi.
Tai štai turtinant Lietuvą įvairove tos praktikos keisis. Grįš daugiau aistros, ugnies ir judesio į kasdienį žmonių bendravimą. Mažiau pasitikėjimo teisėsauga, daugiau teisingumo į savo rankas, daugiau stipresniojo teisės.
Jūs sakysite, kad čia skaldomas vežimas malkų iš vienos kaladės. Juk tik vienos muštynės, kam nepasitaiko. Taip žiūrint užstringama siauriausioje perspektyvoje. Bet galima pasižiūrėti plačiau: kokios kasdienio smurto tendencijos ten, kur įvairove jau praturtinta daug, kaip kad Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje? Jau prieš dešimt metų šiose šalyse stipriai išaugo įvairiausių priemonių savigynai pirkimas, taigi ir nesaugumo jausmas gyventojų tarpe. Kultūriniai įpročiai atseka žmones per visą pasaulį.
Tad praktikoje matant šitą situaciją – pirmąją smurtinės įvairovės kregždę – kyla vienas klausimas. Ar gerbiamiems muštynių dalyviams bus leista likti Lietuvoje? Tėvynė laukia grįžtant.
Brangiems skeptikams rekomenduoju apie smurtinių nusikaltimų gausą kultūrine įvairove praturtintose šalyse išsamiai rašoma lietuviškai išleistoje Edo Westo knygoje „Įvairovės iliuzija“. Rekomenduoju, norintiems suprasti, kas vyksta.
Norintiems ne tik suprasti, bet ir kad tai neįvyktų Lietuvoje, rekomenduoju spalio 13 dieną balsuoti už #2 Nacionalinį susivienijimą ir lietuviškos Lietuvos išsaugojimą. Politinė reklama, žinoma.
DELFI straipsnis ir pasirodymo vaizdo įrašas ČIA.
Nuotraukoje pateiktas „gryno lietuvio” paveikslas. O kas toliau? Gal teks savo pačių rankomis „valdyti” emigraciją?