Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas – radikalaus feminizmo svajonė

LRT laidoje „Radijo ringas“ kalbėjomės apie naują Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Jis bus teikiamas balsavimui ketvirtadienį.

TRUMPAS VERTINIMAS

Ideologizuotas projektas su kosmetiniais pataisymais teikiamas jau trečią kartą (2002 m., 2014 m., 2025 m.). Jis siekia politinėmis priemonėmis įgyvendinti radikalaus feminizmo svajonę – XX a. sumąstytą biolibertarinę utopiją, t. y. bandymą išsilaisvinti iš biologinės prigimties suvaržymų: seksą atsieti nuo vaiko pradėjimo, moterį nuo nėštumo ir gimdymo, lytinę tapatybę nuo biologinės lyties, kad visi nuo mažų dienų galėtų laisvai mėgautis seksualinio pasitenkinimo apstybe ir įvairove.

Ši savotiškai naivi ideologija tapo patogia platforma seksualumo industrializavimui, dėl kurio aborto, kontracepcijos, lyties keitimo ir farmacijos pramonė kraunasi milijardinius pelnus.

Kad pelnus susirinkti būtų lengviau, projektas siūlo iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuoti kontracepciją (tiek barjerinę, tiek hormoninę, tiek sterilizaciją) ir aborto (tek chirurginio, tiek medicininio) paslaugas.

„Nediskriminuojant pagal amžių“ – taigi nuo mažų dienų. Ir laikantis „konfidencialumo bei anonimiškumo principų“ – taigi slepiant nuo tėvų.

O vėliau, prisižaidus su priemonėmis ir paslaugomis, dažnai prireikia pagalbinio apvaisinimo, už kurį vėl turi sumokėti valstybė.

Lytinis švietimas čia veikia kaip puikus prekių ir paslaugų marketingas jau nuo darželio, mokyklos iki visuomenės švietimo (žr. projekto V skyrių).

Sunku suvokti, kaip politikai drįsta teikti tokį įstatymą demografinės krizės akivaizdoje, kai Lietuvoje gimsta dvigubai mažiau žmonių nei miršta. Juo stiprinama kultūrinė nuostata, kad nėštumo reikia vengti, kad prasidėjusi žmogaus gyvybė yra nepavykusios kontracepcijos pasekmė, kurią galima laisvai, be jokių moralinių skrupulų ir už valstybės lėšas nutraukti.

Mūsų KULTŪRINES NUOSTATAS reikia kreipti priešinga linkme – kalbėti apie motinystės ir tėvystės grožį bei svarbą. Ruošti šeimas taip, kad vaikai jose būtų laukiami. Įvairiomis priemonėmis skatinti ir stiprinti santuokas, kuriose gimsta daugiausiai vaikų ir jie čia auga sėkmingiausiai, saugiausiai ir sveikiausiai.

Dar kartą pabrėžiu: moterys gali pasiekti ir pralenkti vyrus įvairiose profesinėse ir visuomeninėse srityse. Tačiau vyrai niekada negalės to, ką gali moteris – savo kūne išnešioti ir pagimdyti pasauliui naują žmogų. Tai esminis moteriškumo aspektas, kuriuo moteris skiriasi nuo vyro ir neabejotinai yra viršesnė. Nei verslas, nei politika, nei mokslas, nei kita veikla niekada nepasieks šio moters pašaukimo svarbos ir didingumo.

Keista, kad būtent feministės – moterų gynėjos – mus siekia iš šio pašaukimo išvaduoti.

Veidaknygė