Kontrabanda jau skraidinama ir virš Vilniaus, kai pučia palankus vėjas

Rasa Karmazaitė

Vėl sutriko skrydžiai Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Toliau kiaurai sieną masiškai skrenda baltarusiškų cigarečių kontrabanda. O ją organizuojantys šulai lobsta. Tai nuo jų ir reikėtų pradėti.

Dariau tyrimą pasienio zonoje, vadinamoje Afganistanu. Ten į šešėlinį verslą įtraukiami ir nepilnamečiai, o jo vadeivos smogia visiems, kurie pabando pastoti kelią.

Mačiau, kaip ten sukiojasi šimtus tūkstančių eurų kainuojantys automobiliai ir kokie dygsta įspūdingi namai, apjuosti aukštomis tvoromis. Tik niekas nežino, kokie aitvarai jų savininkams sunešė turtus. Oficialiai jie niekada niekur nedirbo. Bet neteisėto praturtėjimo įstatymas ten kažkodėl neveikia. Ir nors vietiniams žinoma, kas yra vadeivos, pajudinti vengiama. Ar jie turi stiprų užnugarį? Neatmestina. Savus advokatus – tikrai. Vos kas bando pajudinti šulus, imama aiškinti apie pažeidžiamas žmonių teises.

Šalia sienos su Baltarusija klestinčiu kontrabandos verslu jau užsiima ištisos kartos – tėvai patirtį ir ryšius perduoda vaikams. Ir nei uždaryti pasienio perėjimo punktai su Baltarusija, nei tarp šalių tvyranti įtampa kontrabandos verslo vadeivoms – ne kliūtis. Ten pigių rūkalų gamykla veikia visą parą.

Šešėliniai veikėjai, veikiantys pasienio zonoje, yra apsiginklavę naujausia įranga. Kontrabandininkai naudoja kelis tūkstančius eurų kainuojančius termovizorius, padedančius veikti visiškoje tamsoje, taip pat galingus žiūronus, radijo stoteles ir pareigūnų radijo ryšį slopinančius įrenginius.

Kartą jie viešame aukcione pamatė parduodamą visureigį, kuris prieš tai priklausė valstybės sieną saugančiai tarnybai. Kontrabandininkai automobilį apklijavo lipdukais su pasieniečių ženklais (matote foto), užsidėdavo mėlyną švyturėlį ir į pogrindinius sandėlius vežiojo atskraidintas cigarečių dėžes.

Vietos gyventojai man parodė: „štai ten gyvena vienos iš grupuočių vadeiva“. Aukšta tvora apjuostas didelis prabangus namas su priestatais. Atvirame garaže stovėjo juodas galingas visureigis. Už poros kilometrų – tam pačiam veikėjui priklausanti didžiulė pirtis, taip pat apjuosta aukšta tvora. Oficialiai – bedarbis.

Pavažiavusi kelis kilometrus pamačiau kitą įspūdingą sodybą, o dar toliau – ir dar vieną. Taip gyvena tie, kurie turtėja iš šešėlinio verslo. Tame dalyvauja ir jų žmonos – važinėja keliais ir stebi pareigūnų judėjimą.

Vienoje prabangių sodybų buvo verbuojami jaunuoliai. Šešėlinis veikėjas rengė vadinamąją olimpiadą, per kurią duodavo nešti po dvi dėžes, kurių viena sverdavo 14 kilogramų. Vaikinai, kurie pirmi pasiekdavo finišą, būdavo užverbuoti į nešikus. Kitų darbas – „stovėti ant šucherio“.

Tie, kuriems būna patikėta į slėptuves nuvežti atskraidintus kontrabandos krovinius, lanko ekstremalaus vairavimo kursus. Jie labai galingais automobiliais taip nurūksta per miškus ar laukus, kad besivejantys pareigūnai kartais pamato tik galinius ratus.

Šulai jaučiasi nebaudžiami, o jei įkliūna jų artimiausi parankiniai, į komisariatus prisistato vietiniai girtuokliai, kurie neturi jokio turto, ir prisiima kaltę.

Kai prie pasienio rinkau medžiagą tyrimui, į akis krito ir brangių automobilių valstybiniai numeriai: „3AKOH“ („įstatymas“), „DOZVOL“ („muitinės leidimas“) ir t. t.

Šulai kerštingi. Vienas supykęs atvyko prie vietos gyventojo namų, puolė jį daužyti beisbolo lazda, apipylė benzinu jo BMW ir padegė.

„Šešėlinis verslas, kuris įsuktas pasienyje, yra dangstomas iš aukščiau. Mes ne kartą į sostinę siuntėme raštus, pažymėtus grifu „slaptai“. Norėjome įspėti apie nusikalstamų grupuočių siautėjimą ir korupcinius susitarimus, bet nesulaukėme reakcijos“, – taip man lygiai prieš dvejus metus kalbėjo vietos kriminalistai.

Ar kas pasikeitė? Kontrabanda jau skraidinama ir virš Vilniaus, kai pučia palankus vėjas.

Galite, politikai, uždarinėti pasienio punktus, ištisai posėdžiauti, bet kol nebus susodinti šulai ir konfiskuotas nelegaliai įgytas turtas, tol kontrabanda skris. Nes tai labai pelningas šešėlinis verslas. Neatmestina, kad ir stogojuojamas iš anos ir šitos sienos pusės.