Dalis Seimo konservatorių frakcijos narių siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Pasak vieno iš pataisų teikėjo Lauryno Kasčiūno, projektu siūloma labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą.
Savo pasiūlymą konservatoriai L. Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis pristatė surengę spaudos konferenciją. „Akivaizdu, kad lietuvių kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į valstybių darbo rinkas, visuomeninį gyvenimą ir mažinantis tautinių bendrijų pažeidžiamumo jausmą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, įvairūs Lietuvoje atlikti socialoginiai tyrimai rodo, kad lietuvių kalbos mokėjimas yra vertinamas, kaip ypatingai svarbus veiksnys, darantis įtaką gerai tautinių bendrijų atstovų savijautai.
Darbo ir socioekonominiai tyrimai rodo, kaip teigė L. Kasčiūnas, kad daugelis Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų viena didžiausių kliūčių ieškant darbo įvardino lietuvių kalbos nemokėjimą.
Be to, pasak politiko, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tautinių bendrijų mokyklose besimokantys abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Cituodamas praėjusių metų duomenis jis sakė, kad šį egzaminą išlaikė apie 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik apie 80 proc. tautinių bendrijų mokyklų dvyliktokų.
„Šie metai buvo paskutiniai, kai tautinių bendrijų moksleivių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo vertintas palengvintai“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad šalies mokyklose reikia atsisakyti pozityvios diskriminacijos ir eiti lygiateisiškumo keliu.
Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba.
Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Anot L. Kasčiūno, tai sudaro ne daugiau 20 proc. visko, kas mokama mokykloje.
Mokyklas pasiektų 2023-iaisiais
Parlamentarė Agnė Bilotaitė teigė, kad Švietimo įstatymo pataisos buvo inicijuotos, nes geri valstybinės kalbos įgūdžiai yra raktas į sėkmingą socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą.
Anot jos, siūlymu siekiama, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje bent 60 proc. temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę 40 proc. tautinės bendrijos kalba.
Kaip sakė A. Bilotaitė, suprantant, kad tokiems pakeitimams reikės laiko pasiruošti, siūloma, kad jie šalies mokyklas pasiektų 2023 metais.
Eina estišku keliu
Konservatorius Audronius Ažubalis kalbėjo, kad kiekvienos šalies santykiai su tautinėmis bendruomenėmis yra skirtingi. Pavyzdžiui, pasak jo, Prancūzijoje teigiama, kad apskritai nėra tokios sąvokos, kaip tautinė bendrija ar mažuma.
Politikas teigė, kad dauguma Europos valstybių stengiasi vadovautis Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Ją pasirašė visos valstybės, išskyrus Prancūziją, jos taip pat dar neratifikavo tokios valstybės, kaip Graikija ar Liuksemburgas.
„Čia tik dar vienas pavyzdys, kad Europa yra vieninga, bet kartu ir skirtinga. Ko gero, tai yra ir Europos stiprybė, kai kiekviena valstybė reikalus tvarkosi pagal savo istorinę tradiciją“, – sakė A. Ažubalis.
Pasak jo, Baltijos valstybės šiuo atveju yra gana panašioje padėtyje, tad teikiamomis pataisomis siūloma eiti estiškuoju keliu, kai mokyklose valstybine kalba dėstomi ne trys dalykai, o didžioji dalis mokymo turinio.
„Tai būtų apie šeši dėstomieji dalykai vyresnėse klasėse. Žinoma, mes neiname kol kas taip toli, kaip latviai, kurie užsibrėžė tikslą, kad 2020-2021 visi mokomieji dalykai 10-11 klasėse bus mokomi tik latvių kalba“, – kalbėjo parlamentaras.
