2025 m. birželio 20 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko svarbi konferencija „1941 m. Lietuvos sukilimas ir laisvės kovų 1939–1953 metais atmintis bei svetimų naratyvų skvarba į lietuviškąjį istoriografinį pasakojimą“.
Tai ne tik istorinės atminties renginys, bet ir strateginis forumas, kuriame aptarta Lietuvos istorijos politikos padėtis, istorinės atminties pavojai ir galimybės XXI a. geopolitinių iššūkių kontekste.
Spaudos konferencija – įžanga į pagrindinį renginį
Konferencijos išvakarėse – birželio 19 d. Seimo spaudos konferencijų salėje – surengta spaudos konferencija, skirta pristatyti būsimo renginio tematiką ir tikslus. Joje dalyvavo Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis bei Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus kuopos vadas Kostas Ivanauskas.
Kalbėta apie būtinybę atkurti istorinį teisingumą, apginti sukilimo atminimą nuo dezinformacijos bei stiprinti visuomenės atsparumą ideologinei sklaidai, nukreiptai prieš Lietuvos istorinę savimonę.
Tautos sukilimas – ne ištrinama praeitis
Konferenciją rengia Seimo nariai dr. Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis. Pasak jų, būtina iš naujo įvertinti 1941 m. sukilimą – ne kaip pavienį ar kontroversišką epizodą, bet kaip tautos pastangą ištrūkti iš sovietinės okupacijos gniaužtų. A. Ažubalis pabrėžia, kad turime kalbėti ne apie „birželio sukilimą“, bet apie Nacionalinį lietuvių tautos sukilimą, nes tai buvo visaliaudinė reakcija į 1940 m. okupaciją ir nepriklausomybės netektį.
„Tai buvo visos tautos pastanga atkurti brutaliai nuslopintą Lietuvos valstybingumą. Metas šią pastangą įvertinti teisingai, be iškraipymų ir primestų svetimų pasakojimų, kuriais siekiama diskredituoti sukilėlius ir tuo pridengti okupantų įvykdytus nusikaltimus“, – sako A. Ažubalis.
Tuo tarpu istorikas dr. Valdas Rakutis primena, kad Lietuvos istorinė atmintis tampa nuolatinių informacinių atakų taikiniu. „Priešiškos jėgos pasitelkia Vakarų akademiniam diskursui įprastus naratyvus, siekdamos sumenkinti mūsų istorinę savivoką“, – sako jis. Todėl, anot jo, būtina išsaugoti ir stiprinti savarankišką lietuvišką istorinį pasakojimą, tuo pačiu girdint ir kitų tautų balsus, bet nesusitapatinant su jų interesais.
Pranešėjai – akademikai, politikai, visuomenės veikėjai
- dr. Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas, LGGRTC) – apie Birželio sukilimą Rusijos istorijos politikos kontekste;
- dr. Bronius Makauskas (VDU, Varšuvos universitetas) – apie lietuvių ir lenkų interesų susikirtimus 1939–1943 m. laikotarpiu;
- prof. Kęstutis Skrupskelis (JAV) – apie holokausto sampratos aspektus;
- Arvydas Sekmokas – apie Birželio sukilimo reikšmę Kovo 11-ajai;
- dr. Jolanta Mažylė – apie sovietinės publicistikos transformaciją į tariamus „istorijos šaltinius“;
- Vidmantas Valiušaitis – apie 1941 m. sukilimo šaltinių problematiką.
Po pietų vyko diskusija, kurioje dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Seimo nariai Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, prof. Arūnas Gumuliauskas, Auksė Usienė (KAM strateginės komunikacijos departamentas), Antanas Mažeika (Kalifornija) ir kiti.
Konferencijos pabaigoje bus svarstoma ir priimama rezoliucija, apibendrinanti diskusijose išsakytas nuostatas.
Istorija šiandien: atminties kova vyksta dabar
Sovietinė okupacija, kuri prasidėjo 1940 m., o po metų perėjo į nacistinę ir vėl sovietinę okupaciją, paliko gilius randus Lietuvos atmintyje. 1941 m. birželio sukilimas – tai mėginimas išsivaduoti, kuris, nepaisant to, kad buvo sužlugdytas, vis dėlto suvaidino svarbų vaidmenį išsaugant valstybingumo siekį. Sukilėlių paskelbta Lietuvos laikinoji vyriausybė išreiškė tautos valią gyventi laisvai.
Sovietinė istoriografija ilgus dešimtmečius ignoravo arba demonizavo šį sukilimą, o šiuolaikinėje geopolitinėje erdvėje jis vėl tampa dezinformacijos objektu – tiek iš Rytų, tiek kai kuriais atvejais ir iš Vakarų akademinių ratų. Lietuvai būtina turėti savarankišką, argumentais grįstą ir patriotinį istorinį pasakojimą, kurio pagrindu būtų ugdoma tautinė savigarba, istorinė atmintis ir pilietiškumas.
Parengta pagal Seimo pranešimą spaudai ir Alkas.lt šaltinius
O, duoda garo apsišaukėliai pseudo istorikai – karo nugalėtojų, Didžiojo Trejeto garbintojai ir mažų tautų kas tokie? XX amžiaus istorija, kaip ir „Perestroikės”, dar negreit bus parašyta. Ją šiek tiek geriau išmanyti gali tik diletantai, o ne Kapsukės ar buvusios Vilniaus pedagoškės dezi propagandistai.