spot_img
2026-01-27, Antradienis
Tautos Forumas

Kokia yra laisvės kaina

Kovo 9 dieną buvo paminėtas Kiauneliškių kautynių 80-ies metų jubiliejus.

Kiauneliškių kautynės, dar žinomos kaip Kiauneliškio mūšis, įvyko 1945 m. kovo 11–13 d. Labanoro girioje, netoli Kiauneliškio kaimo. Šiose kautynėse susirėmė Lietuvos partizanai ir sovietinės NKVD pajėgos.​

1944 m. rudenį Lietuvos laisvės armijos (LLA) Tigro rinktinės štabas, vadovaujamas gen. št. aviacijos mjr. Broniaus Vaivados-Vilko, parengė planą „Pantera“. Pagal šį planą Labanoro girioje buvo įrengtos dvi įtvirtintos stovyklos, pritaikytos ilgalaikei gynybai. Pirmąjį bunkerį netoli Kiauneliškio įrengė apie 60 partizanų, vadovaujamų Apolinaro Juršio-Vytenio. Vėliau prisijungė Antano Krinicko-Romelio būrys, kuris įrengė antrąjį bunkerį. ​

 1945 m. kovo 11 d. apie 500 NKVD karių ir stribų iš Švenčionių, Švenčionėlių ir Saldutiškio puolė „Kauno“ bunkerį. Nors partizanai atmušė pirmąsias atakas, jų stovykla buvo apsupta. Dauguma partizanų sugebėjo ištrūkti iš apsupties, tačiau likusieji tęsė kovą. Sužinoję apie antrąjį bunkerį, sovietai apsupo ir jį. Kautynės tęsėsi iki kovo 12 d., o sovietų pajėgos išaugo iki 2000 karių. ​




Nepaisant didelės persvaros, partizanai narsiai priešinosi. Trūkstant amunicijos, „Kauno“ bunkerio gynėjai pasirinko susisprogdinti, kad nepatektų į nelaisvę. „Margio“ bunkerio gynėjai tęsė kovą, tačiau galiausiai bunkeriai buvo sunaikinti. ​

Žuvo apie 63–73 kovotojus, tarp jų ir LLA Tigro rinktinės štabo nariai. ​

Liudininkų teigimu, žuvo apie 300 sovietų karių, įskaitant keturis NKVD karininkus. ​

2003 m. rugsėjo 7 d. Kiauneliškio mūšio vietoje, Kiauneliškio gamtiniame rezervate, žuvusių partizanų atminimui buvo atidengta atminimo ženklų kompozicija. Be to, 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Labanoro girios kautynių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. ​

Kiauneliškių kautynės yra laikomos vienomis didžiausių ir reikšmingiausių Lietuvos partizanų kovų prieš sovietinę okupaciją, simbolizuojančių tautos pasipriešinimą ir laisvės siekį.

Jubiliejui paminėti iš Vilniaus išvyko du Nacionalinio susivienijimo ekipažai.

Svečius pasitiko kolegos iš Ignalinos ir iš Biržų. Atvykusieji iki kautynių vietos apie 2 kilometrus ėjome miško keliuku. Nuostabus oras ir puiki nuotaika.

Kautynių vietoje buvo pagarsintos žuvusiųjų pavardės – daugiausia jauni, aplinkinių kaimų vyrai. Padėtos gėlės ir atminimas pagerbtas tylos minute ir saliutu. Aplankyti žuvusiųjų kapai. Uždegtos žvakutės, padėtos gėlės. Sugiedota giesmė ir valstybės himnas.

Mes privalome nešti žinią apie mūsų kovotojus už laisvę į mokyklas, kad jaunimas žinotų, kokia yra laisvės kaina.

Erikas Černiauskas ir Daiva Jakubonienė

P.S. Labanoro mūšio vieta yra Kiauneliškio gamtiniame rezervate Labanore regionininiame parke. Lankymasis rezervate yra ribojamas! Dėl saugomų teritorijų lankymo tvarkos, prašoma kreiptis į Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją. 

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Valdas Sutkus. Kaip prancūzų marksistui laisvoje Lietuvoje paminklą pastatė

Užvakar rašydamas tekstą apie kairiųjų Vakarų intelektualų meilę Irano islamistams, neišvengiamai turėjau paminėti ir garsųjį prancūzų marksistą J....

D. Trampas: JAV lėktuvnešiui įplaukus į Artimųjų Rytų vandenis, Iranas „daug kartų“ skambino, siekdamas sudaryti susitarimą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas, atrodo, siekia derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, didėjant JAV karinių pajėgų telkimui...

Jonas Vaiškūnas. Lenkijos prezidento apsilankymas Vilniuje: tarp saugumo ir istorinių patirčių, kurios verčia būti budriems

Sausio 25 dieną Ukrainos ir Lenkijos prezidentams viešint Vilniuje, šis apsilankymas sulaukė plataus dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje. Ukrainos ir Lenkijos...