Almantas Stankūnas
Praeitą savaitę Europos Centrinis bankas priėmė sprendimą mažinti bazines palūkanų normas. Taip šis sprendimas kažkiek palengvins paskolas turinčių asmenų finansinių įsipareigojimų naštą, tačiau kyla klausimas ar nuo to pagerės Lietuvos finansų sistemos būklė.
Tarptautinio valiutos fondo naujausiais duomenimis (žr. grafiką) Lietuva yra pačioje paskutinėje vietoje tarp visų ES šalių. Tai reiškia, kad Lietuvos finansinė plėtra ir ekonominis vystymasis švelniai kalbant šlubuoja.
Paprasti žmonės tai nuolat jaučia ir susiduria kasdieniniame gyvenime. Mūsų vizitų Lietuvos miestuose ir miesteliuose metu, žmonės papasakoja apie įvairiausias kasdienines problemas.
Įvairiuose Lietuvos regionuose viena dažniausiai išgirstamų problemų yra tai, kad norėdami gauti bankines paslaugas turi nuvažiuoti didelį atstumą į kitą miestą (pvz. Šakių rajone uždarius Swedbank klientų aptarnavimo padalinį viso rajono gyventojams reikia važiuoti net į Jurbarką), o tai yra nepakeliama našta, ypatingai mūsų senjorams.
Visur skundžiamasi, kad finansinės paslaugos nepagrįstai brangsta. Ir tai tik keletas pavyzdžių, kurie parodo, kad mažėja bankinių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Pagrindinė priežastis nepakankama konkurencija bankiniame sektoriuje.
Deja, bet niekaip nesulaukiame taip žadamo naujo banko atėjimo į Lietuvą. Nematyti nei realių terminų, nei realių naujo banko atėjimo į Lietuvą požymių.
Tuo tarpu apie Lietuvos valstybinio banko steigimą nekalbama. Išrinkite Nacionalinį susivienijimą į Seimą ir valstybės vadovams teks apie tai kalbėti.
Papildymas: Konservatorių Finansų ministrė, likus trims savaitėms iki rinkimų, nutarė pasiūlyti Nacionalinio plėtros banko steigimą. Miegojo visą kadenciją. Gal krentantys reitingai pažadino? Bet va mažmeninės bankininkystės paslaugų tame banke vis tiek nebus. Negalima lipti ant kojų Švedijos bankams.
Nuoroda apie pasiūlymą ČIA.
Politinė reklama
