Šiemet, kaip ir kiekvieno šildymo sezono metu, aplinkosaugininkai priversti skambinti pavojaus varpais – automatinės oro kokybės matavimo stotys didžiuosiuose miestuose fiksuoja padidėjusio oro užterštumo atvejus.
„Šalies miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų. Neatskiriami jos palydovai – ligos ir priešlaikinės mirtys, ekonominiai nuostoliai.“
Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, daugiau kaip 3 tūkst. ankstyvųjų mirčių 2013 m. buvo susijusios su įvairaus dydžio ir pavojingumo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Visoje ES dėl oro taršos anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus. Europos audito rūmų šiemetinė specialioji ataskaita apie oro taršą tik patvirtina, kad dėl jos labiausiai kenčia tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai.
Vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas namams šildyti. Mūsų šalyje, ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, šildymo sezono metu ore pastebimai padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija. Dar daugiau teršalų patenka į ora, jeigu individualūs gyvenamieji namai šildomi pasenusiais, techniškai netvarkingais šildymo įrenginiais.
Didėjanti oro tarša, pasak ministro, jau nebeleidžia delsti ir verčia neatidėliotinai imtis veiksmų. Numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose. Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Siekiama, kad finansinė parama būtų teikiama ir skatinant gyventojus prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Rengiant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą buvo kilę diskusijų dėl galimybės po gero dešimtmečio riboti kietojo kuro naudojimą namams šildyti, jeigu ligi to laiko finansinėmis ir kitomis gyventojų skatinimo priemonėmis nepavyktų reikiamai sumažinti oro taršos ar užtikrinti reikalavimus atitinkančią žmonių sveikatai nepavojingą oro kokybę. Tokiai, nors ir gana tolimoje ateityje numatytai, galimybei nebuvo pritarta, nors kai kurių šalių patirtis yra kitokia. Antai Krokuvoje, kuri yra viename iš labiausiai užterštų Lenkijoje Malopolskos regione, nuo 2019 m. rugsėjo bus visiškai uždrausta kūrenti kietuoju kuru, o nuo 2023 m. jį deginti visame Krokuvos regione bus galima tik aukščiausius ekologinius standartus atitinkančiuose katiluose.
Priemones oro taršai mažinti, sprendžiant su kietojo kuro naudojimu šildymui susijusias problemas, numatys Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Jo projekte numatytos ir priemonės automobilių taršai mažinti. Viena iš jų – visuomenės informavimo kampanija, kuri skatins ekologinį vairavimą ir suteiks praktinių tokio vairavimo įgūdžių: taip sudeginama mažiau degalų, mažiau išmetama ir teršalų.
Gyventojai taip pat bus skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius susisiekimo būdus – viešąjį transportą arba mažiau taršius automobilius. Tokiems žmonėms numatyta preliminariai kelis šimtus eurų sieksianti finansinė paskata už atliekų tvarkytojams priduotą seną, taršų automobilį.
„Žmogui, kuris gaus iš atliekų tvarkytojo dokumentą apie priduotą jo kelerius metus naudotą taršų automobilį, siūlysime du dalykus. Vienas jų – kreditas, kurį būtų galima panaudoti viešojo transporto bilietų kainai padengti. O tam, kad tai būtų galima padaryti, viešojo transporto paslaugų teikėjai turės sukurti elektroninio bilieto sistemą. Kitas – kompensacija, kuri būtų taikoma įsigyjant aplinkai draugiškesnį ir nebūtinai naują automobilį“, – sako ministras Kęstutis Navickas.
Plane numatyta skatinti ir savivaldybes, kad jos įsigytų elektra varomas, hibridines arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas, kuris yra patikslintas atsižvelgus į suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas, bus pristatytas šiandien Aplinkos ministerijoje. Galutinis plano projektas Vyriausybei svarstyti bus pateiktas gruodžio mėnesį.
