Kasymas-Žomartas Tokajevas: Patikimumas – nauja jėga.
Kazachstano prezidentas patikino, kad jo šalis taps patikimu ir sąžiningu Jungtinių Amerikos Valstijų partneriu.
Pasaulis įžengia į epochą, kurioje stabilumas tapo vienu rečiausių strateginių išteklių. Konfliktų daugėja, geopolitinė konkurencija aštrėja, o tarptautinės institucijos patiria vis didesnę įtampą dėl aklavietės, poliarizacijos ir mažėjančio visuomenės pasitikėjimo.
Dešimtmečius pasaulinė politika buvo formuojama globalizmo koncepcijos rėmuose, kuri iš pradžių nebuvo ydinga. Jos deklaruojamas tikslas – sukurti tarpusavyje susietą ir įtraukią tarptautinę tvarką – atrodė racionalus ir konstruktyvus, bent jau iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau laikui bėgant ši koncepcija iškrypo. Ji transformavosi į modelį, pagrįstą pernelyg ideologiniais principais: įtrauktimi be atsakomybės, laisve be apribojimų ir moraliniu pranašumu (arba išskirtinumu), ignoruojančiu suverenių visuomenių, pragmatiškų politikų ir sveiku protu besivadovaujančių žmonių požiūrį.
Globalizmas prarado legitimumą
Dėl to globalizmas pamažu prarado savo legitimumą šimtų milijonų žmonių visame pasaulyje akyse.
Šis pasitikėjimo praradimas nebuvo atsitiktinis. Jį lėmė precedento neturinčio masto korupcijos atskleidimai, įsišakniję valstybės institucijose, tarptautinėse struktūrose ir pirmaujančių šalių politinėse sistemose. Žinomų politinių veikėjų įsitraukimas į tokias schemas dar labiau sustiprino ir taip kritišką požiūrį į vyriausybes, siejamas su kairiosiomis ideologinėmis programomis.
Šiandieninė tarptautinė aplinka rodo augantį pragmatizmo ir realizmo poreikį. Šis poslinkis ypač aiškiai pasireiškė Miuncheno konferencijoje, kur kai kurios įtikinamiausios aukšto rango Vakarų lyderių išsakytos idėjos pabrėžė paprastą tiesą: nacionalinių interesų negalima ignoruoti, suverenitetas negali būti laikomas nepatogumu, o stabilumas negali būti grindžiamas ideologine dogma.
Pasaulis neatmeta bendradarbiavimo. Jis atsisako iliuzijų. Besiformuojanti nauja doktrina yra visiškai aiški: tvarka turi būti grindžiama teisinės valstybės principu, atsakomybe, prognozuojamais įsipareigojimais ir pagarba kultūriniam bei nacionaliniam savitumui. Tai ne izoliacionizmas. Tai politinės brandos ženklas.
Niekur senosios modelio nesėkmė nepasireiškia taip akivaizdžiai kaip konfliktų sureguliavimo srityje. Per ilgai tarptautinė bendruomenė rėmėsi nesibaigiančiu derybų, deklaracijų ir konferencijų ciklu, kuris baigdavosi tik simboliniais pareiškimais. Rezultatas žinomas: susitarimai be įgyvendinimo, diplomatija be rezultatų, taikos procesai be taikos.
Pasaulis nebegali sau leisti tokio požiūrio
Būtent todėl Taikos tarybos sukūrimas prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva, gavęs visišką Jungtinių Tautų Organizacijos paramą, yra reikšmingas žingsnis pirmyn. Tai ne dar vienas forumas begalinėms diskusijoms. Tai praktinė iniciatyva, orientuota į konkrečių rezultatų pasiekimą, ypač Gazoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Pagrindinis šios iniciatyvos skirtumas slypi jos logikoje. Baltieji rūmai pasiūlė išties novatorišką požiūrį: vietoje išsisėmusių politinių formulių kartojimo pateikta aiški ir praktiška koncepcija – taika per tvarų ekonominį vystymąsi. Kitaip tariant, taika suvokiama ne kaip šūkis, o kaip projektas, apimantis infrastruktūrą, investicijas, darbo vietas ir ateitį, dėl ko konflikto atnaujinimas tampa beprasmis. Dėl savo naujumo ir ambicijų ši iniciatyva nusipelno pagarbos ir tarptautinio dėmesio.
Kazachstane teigiamas požiūris dėl Trumpo strategijos
Kazachstane teigiamas požiūris į politinius principus, susijusius su prezidento Trumpo strategija, plačiai reiškiamas įvairiuose visuomenės ir ekspertų diskusijų lygmenyse: sveikas protas, tradicinių vertybių apsauga, nacionalinių interesų gynimas ir siekis nutraukti karus, o ne juos vilkinti.
Šie principai sulaukia atgarsio, nes atspindi tai, ko intuityviai trokšta dauguma visuomenių: saugumo, stabilumo ir orumo. Kazachstano parama šiai krypčiai nėra retorinė, o praktinė. Būtent todėl nusprendėme prisijungti prie Taikos tarybos ir paremti ją konkrečiais veiksmais.
Tai yra logiškas Kazachstano sprendimo prisijungti prie Abraomo susitarimų tęsinys. Tai ne vien diplomatinis gestas, o strateginis pasirinkimas. Kazachstanas visada laikėsi subalansuoto ir konstruktyvaus požiūrio.
Turime tvirtus santykius su Izraeliu, nuosekliai remdami Palestinos tautą ir skatindami dviejų valstybių sprendimą kaip vienintelį patikimą taikos pagrindą. Mūsų sprendimą taip pat lėmė nacionaliniai interesai, siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, pritraukti investicijas ir perimti pažangias technologijas. Plačiąja prasme tikimės, kad tai prisidės prie dialogo tarp musulmonų ir žydų bendruomenių plėtros.
Visi šie žingsniai daro partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis stipresnę nei bet kada anksčiau.
Kazachstanas ir JAV sukūrė daugialypę partnerystę, pagrįstą tarpusavio pagarba ir supratimu. Amerikos bendrovės jau ilgą laiką yra tarp didžiausių investuotojų Kazachstane, ypač energetikos srityje.
Šiandien mūsų bendradarbiavimas plečiasi į naujas kryptis, įskaitant strategiškai svarbias naudingąsias iškasenas, skaitmeninę infrastruktūrą, pažangiąją gamybą, logistiką ir inovacijas. Vienas iš mūsų naujausių bendrų projektų – vieno didžiausių pasaulyje volframo telkinių Kazachstane plėtra bendradarbiaujant su amerikiečių kompanija „Cove Capital“. Plėtodami pasiektą dinamiką, tikimės tolesnio darbo su mūsų amerikiečių partneriais mūsų tautų labui.
Pastaraisiais metais laikėmės modernizacijos, diversifikacijos ir integracijos į pasaulines rinkas strategijos. Pagerinome investicinį klimatą, sustiprinome teisinę bazę ir išplėtėme regioninį tarpusavio susietumą. Dėl to Kazachstano BVP vienam gyventojui pasiekė 15 000 JAV dolerių, dar labiau sustiprindamas jo, kaip didžiausios Vidurinės Azijos ekonomikos, pozicijas.
Norime tapti koridoriumi, jungiančiu Aziją ir Europą
Mūsų siekiai aiškūs: norime tapti svarbiu transporto ir logistikos koridoriumi, jungiančiu Aziją ir Europą, kartu siekiame kurti modernią ekonomiką, pagrįstą technologijomis, inovacijomis ir aukšto lygio žmogiškuoju kapitalu.
Be to, mūsų pastangos skaitmeninės transformacijos, viešojo sektoriaus modernizavimo ir naujų technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, diegimo srityse nėra vien abstraktūs siekiai. Tai dalis mūsų nacionalinės strategijos sukurti konkurencingą valstybę, galinčią sėkmingai atremti šiuolaikinius iššūkius.
Tuo pat metu ekonominė pažanga vyksta kartu su reikšmingomis institucinėmis reformomis. Globalių iššūkių ir neapibrėžtumo sąlygomis Kazachstanas išgyvena vieną svarbiausių politinių pokyčių etapų savo naujausioje istorijoje. Mes pereiname nuo superprezidentinės sistemos prie valdymo, grindžiamo valdžių pusiausvyra ir atsakomybe, vadovaudamiesi principu „Stiprus Prezidentas, įtakingas Parlamentas ir atskaitinga Vyriausybė“.
Ši modernizacijos programa artėja prie svarbaus etapo. Kazachstanas aktyviai ruošiasi visuotiniam referendumui dėl naujos Konstitucijos, skirtos stiprinti valstybės institucijas, didinti atskaitomybę ir užtikrinti tvaresnę bei gyvybingesnę valdymo sistemą ateityje.
Šiuolaikiniame pasaulyje pasitikėjimą lemia ne retorika, o nuoseklumas ir atsakomybė. Šalys, kurios visada vykdo savo įsipareigojimus, veikia atvirai ir siekia praktinio bendradarbiavimo, kuria tvirtus pasitikėjimo pagrindus.
Kazachstanas išlieka ištikimas savo tikslui būti patikimu ir sąžiningu partneriu, kuris vertina stabilumą, laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir siekia realių rezultatų.
Šis straipsnis paskelbtas leidinyje „The National Interest“ (JAV). Leidinys – tai 1985 m. įkurtas amerikiečių žurnalas, besispecializuojantis tarptautinių santykių srityje. Leidžiamas Nacionalinių interesų centro (Vašingtonas), jame publikuojama pirmaujančių ekspertų parengta saugumo ir užsienio politikos analizė.
https://nationalinterest.org/feature/kazakhstan-us-partnership
Parengė Danutė Kurmilavičiūtė
Kasymas-Žomartas Tokajevas: Patikimumas – nauja jėga. Kazachstano prezidentas patikino, kad jo šalis taps patikimu ir sąžiningu Jungtinių Amerikos Valstijų partneriu….
Griūk „negyvas iš juoko”, tik tarybiniais laikais bolševikų „pagimdyto Kazachstano” šiandieninis vyriausias „babajus” įsivaizduoja, kad jis tapo „baltaveidžiu” ir „tampa JAV sąžiningu ir patikimu partneriu”.. Nors dar XIXa. Vidurinės Azijos carinės Rusijos užimtoje dalyje (šiandieninis Kazachstanas, Tadžikistanas, Kirkizija, Turkmėnija) gyveno klajokliai, kurių daugiau mažiau civilizuotam gyvenimui užtikrinti dar caras statė mietus ir miestelius, prievarta taip vadinamus „kazachus” keldavo į šias gyvenvietes ir miestus gyventi, iš kurių jie pabėgdavo ir toliau gyvendavo klajoklių gyvenimą..
Ukrainos šiandieniniai „ukrai” daugiau nei akivaizdžiai demonstruoja, kokie jie yra „baltaveidžiai”, JAV ir kolektyvinių Vakarų ” patikimi ir sąžiningi partneriai”, kokiam tikslui iš vis jie yra JAV „reikalingi”…