Kastytis Braziulis. Valstybės pamatai yra ardomi iš vidaus, savų, tų, kurie turėtų juos saugoti ir puoselėti. Į tai atsakyti turi institucijos, atsakingos už nacionalinį saugumą

Kaip ir visose kitose normaliose valstybėse Lietuva priėmė Konstituciją, įstatymus ir pagal juos gyvena. Nuo pat mažens žmogui yra aiškinama, kad demokratinėje šalyje yra gerbiamas įstatymas ir visi, nepaisant kokias pareigas valstybėje užima ar kokį statusą visuomenėje turi, privalo jo laikytis.

Viskas aišku ir suprantama. Negali paprieštarauti. Tiesiog būtų kvaila.

Tačiau atsirado tendencija mūsų valstybėlėje nepaisyti įstatymų. Pasirodo, kad jeigu tau nepatinka, tai gali jų nesilaikyti. Konstitucija, buvusio Konstitucinio teismo pirmininko aiškinimu, yra gyvas organizmas ir keičiasi pagal politinę konjunktūrą.

Švietimo ministrė atmeta Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, kad žodžių čigonas, negras vartojimas yra teisėtas. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nurodytos vidaus politikos Tautos atžvilgiu yra ignoruojamos, pakeičiamos kitomis. Ir štai toks, įstatymo negerbimo žmogaus elgesys yra ugdomas mokyklose, universitetuose ir intensyviai propaguojamas valdžios institucijose.




Niekaip negali šio proceso įvertinti, kaip tik ardomąja veikla. Valstybės pamatai yra ardomi iš vidaus, savų, tų, kurie turėtų juos saugoti ir puoselėti. Kodėl?

Jie dirba užsienio valstybei, kuri siekia sunaikinti mūsų valstybę? Jie yra kvaili? Jie pasidavė naujai ideologinei madai? Ar jiems taip elgtis yra asmeniškai naudinga, nes yra sistemos dalis?

Kai nieko nesugebi, tai iškeli išgalvotą, nepasiekiamą tikslą ir jo siekimui, skirstai milijardus (ES mastu) propagandai, moksliniams darbams, tyrimams. Na, juk gali, nes valdžią turi.

O gal viršūnė – ideologija – sugalvota visuomenei mulkinti, vesti ją klaidingu keliu, erzinti ją išgalvotomis problemomis (kas yra vyras, kas yra moteris, negalima sakyti to, negalima sakyti ano), o tuo metu tikrieji valdytojai „stumia“ rimtus reikaliukus. Juk valstybės biudžetas milijardinis yra ką skirstyti ir dalintis.

Į šiuos klausimus atsakymą turi duoti institucijos atsakingos už nacionalinį saugumą. Jos privalo neleisti valdžiai nuklysti nuo pagrindinių Tautos vystymosi krypčių, kurios yra įtvirtintos Konstitucijoje.

1 KOMENTARAS

  1. kaas tai per valstybė jei jos pamatus ardo beveik turgaus lygio ginčai dėl vieno ar kito žodžio naudojimo ribų? Vis tik pasaulyje kaip tik dabar vyksta du Lietuvos dabarčiai ir ateičiai i š tikro reikšmingi karai

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Ar Monika Garbačiauskaitė yra kairiojo flango fanatikė?

Kodėl man toks klausimas „pasistojo“? Pastarosiomis dienomis tapo visiškai akivaizdu, kad Monikos Garbačiauskaitės vadovaujamas antinacionalinis transliuotojas idėjų susirėmimo ringe...

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...

Misija: pristatyti ES Tarybai pirmininkauti pradėsiančią Lietuvą garsiausiose žemyno koncertų salėse

Sausį, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis šalies svoris, bet ir...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...